- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-17
- Bylos Nr.
- I1-1096-821/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03484-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Iveta Pelienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovei D. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) įpareigoti Teisingumo ministeriją pakeisti 2020 m. sausio 21 d. įsakymą Nr.1R-25; 4) įpareigoti Vilniaus pataisos namus leisti pareiškėjui už savo lėšas pirkti maistą, riešutus ir vandenį.
Skunde ir jo patikslinime (b. l. 1-3, 8-9) pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2020 m. spalio 20 d. bausmę atlieka drausmės grupėje ir jam nesudaromos galimybės įsigyti maisto, išskyrus vaisius ir daržoves. Paaiškina, kad Vilniaus pataisos namuose teikiamas maitinimas jam nepriimtinas, pareiškėjas nevalgo kiaulienos, kepto maisto, juodos duonos ir kitų produktų, bet nusipirkti maisto už savo lėšas bausmės atlikimo vietos parduotuvėje jam neleidžiama, nes yra drausmės grupėje. Pažymi, kad sportuoja, tačiau negali nusipirkti net riešutų. Taip pat negali įsigyti geriamo vandens, arbatos, prieskonių iš savo asmeninių lėšų. Negalėdamas įsigyti norimų maisto produktų jaučia nuolatinį alkį, mažėjo jo svoris. Teigia, kad dėl draudimo drausmės grupėje esantiems nuteistiesiems įsigyti maisto produktų pareiškėjas yra diskriminuojamas, žeminimas, kankinamas, patiria nepatogumus, ribojama jo teisė įsigyti maisto ir valgyti. Pažymi, teisiniu reguliavimu įtvirtintas draudimas nepagrįstas, daro neigiamą poveikį sveikatai. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms pareiškėjas prašo jo reikalavimus patenkinti.
Teisingumo ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 16-19) nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę turėti maisto produktus, paprastajai grupei priskirti nuteistieji - maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti), drausmės grupei priskirti nuteistieji - šviežius vaisius ir daržoves. BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašai nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse.
Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr.1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), III skyriaus 22 punkte nustatyta, kad drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti iš maisto produktų - vaisių ir daržovių (šviežių, šaldytų, konservuotų) - ne daugiau kaip 2 kg. Šioje byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas priskirtas drausmės grupei, kurioje esantys asmenys negali įsigyti tų produktų, kurių gali įsigyti asmenys, esantys lengvojoje ar paprastojoje grupėje. Kaip pats pareiškėjas nurodo, jog jis drausmės grupėje bus dar 6 mėnesius. Vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, perkėlus pareiškėją į kitą grupę (paprastąją arba lengvąją), šis galės įsigyti norimus produktus.
Teisingumo ministerija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad dėl Taisyklių nuostatų jis patiria neturtinę žalą. Pažymi, kad Taisyklėmis pataisos įstaigose siekiama užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiūrinčių pareigūnų saugumą, taip pat higienos sąlygas, todėl būtina riboti nuteistųjų galimybę turėti tam tikrus daiktus. Teisingumo ministras, patvirtindamas Taisykles, veikė Teisingumo ministerijai priskirtų kompetencijų ribose. Taisyklių nuostatos, pagal kurias numatytas skirtingas leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašas atskiroms nuteistųjų grupėms, atitinka BVK įtvirtintą teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, neprieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams, yra teisėtos ir galiojančios, todėl nėra pagrindo teigti, kad valstybės institucijos atliko neteisėtus veiksmus. Pažymi, kad pareiškėjas drausmės grupėje yra nuo 2020 m. rugsėjo 17 d., t. y. vieną mėnesį iki skundo teismui surašymo, todėl šiuo atveju nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pareiškėjui negalint įsigyti riešutų, mineralinio vandens, prieskonių ar arbatos, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie turėtų būti kompensuojami pinigais. Pareiškėjui apribota galimybė naudotis ne pirmo būtinumo daiktais, o reikalavimus atlyginti neturtinę žalą grindžia hipotetiniais, sąlyginio pobūdžio teiginiais, nepagrįstais įrodymais.
Atsakovės atstovės nuomone, nėra pagrindo įpareigoti Teisingumo ministeriją pakeisti Taisykles, kad būtų galima įsigyti pareiškėjo skunde nurodomus produktus. Pažymi, kad pareiškėjas skunde nenurodė nė vieno teisės akto, kuriam prieštarautų Taisyklių nuostatos, nepateikė argumentų, dėl ko reiktų keisti Taisykles, numatant galimybę įsigyti daugiau prekių, būtent riešutų, arbatos, prieskonių, mineralinio vandens. Pareiškėjas šį reikalavimą grindžia išimtinai subjektyviu aplinkybių vertinimu bei noru įsigyti tam tikras prekes. Be to, Taisyklės yra norminis administracinis aktas, kurį priėmė centrinis valstybinio administravimo subjektas - Teisingumo ministerija, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo.
Šalies argumentai
Vilniaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 24-27) nurodė BVK ir Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias kokius asmeninius daiktus nuteistieji, esantys drausmės grupėje, gali turėti. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-296 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę“, iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę (6D kamera). Kamerų tipo patalpoje pareiškėjas laikomas ne Vilniaus pataisos namų administracijos valia. Patekimas į šią patalpą priklausė tik nuo pareiškėjo valios, nes pagrindas nuteistajam patekti į kamerų tipo patalpas (drausmės grupę) atsiranda padarius nusižengimą ir pažeidus pataisos įstaigos tvarką, numatytą teisės aktuose. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių neteisėtų Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmų. Pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo teisę įsigyti norimų maisto produktų apriboja įstatymas, o ne Vilniaus pataisos namų administracija.
Vilniaus pataisos namai pažymi, kad pareiškėjas neįrodė nei vienos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei atsirasti, nepagrindė neturtinės žalos atsiradimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas tik įrodo, kad jis į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde ir jo patikslinime nurodytas aplinkybes bei argumentus, skundą prašė tenkinti. Pažymėjo, kad negali įsigyti skunde nurodytų maisto produktų. Nors pagal Taisykles jam nedraudžiama pirkti vaisių (šviežių ir konservuotų), tačiau realiai šia teise negali pasinaudoti – negali įsigyti riešutų, nors tai yra vaisius, o konservuoti vaisiai yra stiklinėje ir metalinėje taroje, todėl nuteistieji jų įsigyti taip pat negali. Šiuo metu sloguoja, tačiau negali nusipirkti arbatos. Paaiškino, kad jam nepagrįstai nepaskirtas dietinis maitinimas ir dėl to Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje Teisingumo ministerijos atstovė skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kildinamos dėl to, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2020 m. spalio 20 d. atlikdamas bausmę drausmės grupėje negali įsigyti pageidaujamų maisto produktų, bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 7-296 perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę (6D kamera) (b. l. 31), perkėlimo pagrindas – BVK 68 straipsnio 3 dalies 1 punktas (už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, kai paskiriama administracinė nuobauda).
Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos reglamentuojamos BVK šeštajame skirsnyje. BVK 92 straipsnyje (2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3023 redakcija) nustatytos nuteistųjų teisės įstaigoje turėti asmeninių daiktų, atsižvelgiant į tai, kokiai grupei priskirti nuteistieji. BVK 92 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtina, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę turėti šviežius vaisius ir daržoves, drabužius, avalynę, higienos ir kanceliarijos reikmenis. Pagal BVK 92 straipsnio 4 dalies nuostatas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašai nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse.
Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu patvirtintų Taisyklių III skyriaus 22 punkte (2020 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-275 redakcija) drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje Taisyklių 20.1.1. papunktyje nurodytus maisto produktus, t. y. vaisius ir daržoves (šviežias, šaldytas, konservuotas) – ne daugiau kaip 2 kg. Jokių kitų maisto produktų ir gėrimų drausmės grupėje esantiems nuteistiesiems įsigyti neleidžiama.
Pareiškėjas teigia, kad negalėdamas įsigyti jo pageidaujamų maisto produktų: riešutų, prieskonių, geriamo ar mineralinio vandens, arbatos jaučia nuolatinį alkį, krenta svoris, yra diskriminuojamas, žeminamas, ribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir valgyti.
Vertinant pareiškėjo argumentų pagrįstumą pirmiausiai pažymėtina tai, kad visiems nuteistiesiems yra užtikrinamas maistas pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantis jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (BVK 173 straipsnio 5 dalis, 2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3024 redakcija). Taigi, pareiškėjui, kaip ir kitiems nuteistiesiems, teikiamas nemokamas maitinimas, įskaitant ir geriamąjį vandenį. Nuteistiesiems, bausmę atliekantiems lengvojoje ir paprastojoje, su tam tikromis išimtimis, grupėse leidžiama už savo lėšas įsigyti maisto produktų, nurodytų Taisyklių 20.1. papunktyje (Taisyklių 20, 21 punktai). Nuteistiesiems, bausmę atliekantiems drausmės grupėje, teisė įsigyti maisto produktų, išskyrus vaisius ir daržoves, BVK ir kituose teisės aktuose nenustatyta (BVK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 92 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Taisyklių 22 punktas). Nustatytas teisinis reguliavimas lemia, kad nuteistieji, kuriems taikomas švelnesnis režimas, atlikdami laisvės atėmimo bausmę įgyja daugiau teisių, įskaitant ir teisę įsigyti didesnio asortimento maisto produktų. Pareiškėjas bausmę atlieka drausmės grupėje, į kurią perkeltas dėl jo elgesio, todėl pagal nustatytą teisinį reguliavimą jo teisė įsigyti pageidaujamus maisto produktus, išskyrus vaisius ir daržoves, pagrįstai apribota. Skunde minimi produktai – riešutai, prieskoniai, nėra būtinieji maisto produktai ir negali turėti įtakos nei pareiškėjo sveikatai, nei jo svoriui. Aplinkybės, kad pareiškėjui užtikrinimas reikiamas geriamojo vandens kiekis, pareiškėjas neneigia. Arbata, kompotas, pienas nuteistiesiems teikiami nemokamai pusryčių, pietų ir vakarienės metu, vadovaujantis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintais valgiaraščiais. Pareiškėjas teigia, kad turi sveikatos sutrikimų, todėl nori įsigyti mineralinio vandens, žolelių arbatos, tačiau gydytojas dėl jų vartojimo nėra pateikęs rekomendacijų.
Pareiškėjas teigia, kad bausmės atlikimo vietoje jis realiai negali įsigyti konservuotų vaisių, nes jie būna stiklinėje ar metalinėje pakuotėje, o riešutai yra vaisiai, todėl jo teisė pirkti riešutus nepagrįstai ribojama. Nurodyti pareiškėjo argumentai yra hipotetiniai, deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjo teisinė padėtis specifinė, todėl tam tikri jo specialiųjų teisių ribojimai, įskaitant teisę pirkti nebūtinus maisto produktus ir jų pasirinkimą, neišvengiami ir pateisinami. Teisės aktai nereglamentuoja koks konkretus vaisių asortimentas turėtų būti pataisos įstaigos parduotuvėje, todėl vien tai, kad pareiškėjas negali įsigyti konkrečios rūšies vaisių, jo teisių jokių aspektu nepažeidžia.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjo teisė bausmės atlikimo vietoje gauti fiziologines normas atitinkantį maitinimą ir teisė pirkti maisto produktus, kuriuos galima įgyti drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems, nepažeista. Tai, kad pareiškėjas perkeltas į drausmės grupę lėmė jo paties netinkamas elgesys. Aplinkybė, kad į drausmės grupę pareiškėjas perkeltas ne dėl drausminės nuobaudos, o dėl administracinės teisės nusižengimo, teisinio vertinimo nekeičia. Taigi, teisės pirkti pareiškėjo pageidaujamus maisto produktus ribojimas, yra pačio pareiškėjo netinkamo elgesio pasekmė. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad Vilniaus pataisos namai jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė. BVK ir Taisyklių nuostatos yra galiojančios, todėl pataisos namų administracija privalo jomis vadovautis. Išmintinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti sudaryta galimybė įsigyti jo pageidaujamus produktus, byloje nenustatyta.
Vertinant Teisingumo ministerijos veiksmų teisėtumą priimant Taisykles, kuriose be kita ko detalizuojama drausmės grupei priskirtų nuteistųjų teisė pirkti maisto produktus, pažymėtina, kad aptariamu poįstatyminiu teisės aktu BVK nuostatos nekeičiamos, naujos bendro pobūdžio normos nekuriamos, Taisyklių detalizuojančios nuostatos BVK neprieštarauja. Taisyklės priimtos kompetentingo subjekto, įgyvendinant įstatymų leidėjo pavestas funkcijas, todėl negali būti vertinamos kaip neteisėti veiksmai ir pareiškėjo, kaip terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens, specialiųjų teisių ribojimas. Iš esmės analogiškos pozicijos dėl Taisyklėse detalizuotos aptariamos teisės nustatyta tvarka įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2030-442/2020). Nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų priimant Taisykles, kuriose detalizuojama pareiškėjo aptariama teisė, nenustatyta.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Vilniaus pataisos namus leisti pirkti pareiškėjo pageidaujamus produktus.
Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Teisingumo ministeriją pakeisti 2020 m. sausio 21 d. įsakymą Nr.1R-25, t. y. pakeisti Taisykles. Nagrinėjamu atveju prašomą pakeisti administracinį teisės aktą priėmė centrinis viešojo administravimo subjektas, todėl šis reikalavimas nepriskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio valdymo subjektai. Pareiškėjas taip pat nėra subjektas, turintis teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, aptartas pareiškėjo reikalavimas vertintinas kaip prašymas inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, kai tai susiję su individualia byla. Byloje nustatyta, kad Taisyklės priimtos kompetentingo subjekto, įgyvendinant jam įstatymo leidėjo pavestas funkcijas ir pareigą Taisyklėse nustatyti BVK 92 straipsnio 1 dalyje nurodytoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašą, Taisyklių 22 punkte nustatytas drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems leistinų turėti maisto produktų sąrašas (vaisiai ir daržovės) BVK 75 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 92 straipsnio 1 dalies 3 punktui neprieštarauja, todėl teismui abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo nekyla. Teisinių motyvų, leidžiančių abejoti Taisyklėse nustatytu reguliavimu, tiek kiek tai susiję su nagrinėjamu ginču, pareiškėjas nenurodė, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo inicijuoti šio norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.