- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2-9634-998/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04233-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Bučienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Atsakovas
- O. T., L. R., G. I.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovams O. T., L. R. ir G. I. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 8 460 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu atsakovai O. T., L. R. ir G. I. pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, o nukentėjusiais pripažinti D. J. ir R. J.. D. J. ir R. J. kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Pastariesiems Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija išmokėjo bendrą 8 460 Eur kompensaciją.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. birželio 12 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir ieškovės naudai priteisė solidariai iš atsakovų O. T., L. R. ir G. I. 8 460 Eur žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas G. I. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nurodo, kad šiuo metu pataisos namuose atlieka paskirtą bausmę ir neturi galimybės išmokėti teismo priteisto žalos atlyginimo. Pažymi, kad preliminariu teismo sprendimu 8 460 Eur žalos atlyginimas ieškovės naudai priteistas solidariai iš visų atsakovų – G. I., O. T. ir L. R., t. y. nėra nurodyta konkreti suma, keik jis turėtų sumokėti. Nurodo, jog solidarioji atsakomybė numatyta tam, kad nukentėjusysis turėtų galimybę gauti priteistą žalos atlyginimą. Bendrininkaujant nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala solidariai priteisiama iš visų nuteistųjų, dėl kurių bendrų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė tokią žalą. Tai nereiškia, kad nuteistasis privalo atlyginti tik jam tenkančią žalos dalį. Esant solidariai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti iš visų nusikalstamą veiką padariusių asmenų ir iš bet kurio jų atskirai tiek visą prievolę, tiek dalį. Kai visiškai įvykdo prievolę vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Tokiu būdu, atsakovo teigimu, atsakovams O. T. ir L. R. neturint finansinių galimybių atlyginti priteistą žalą, žala bus išieškota tik iš jo (G. I.) turimų piniginių lėšų, su kuo jis kategoriškai nesutinka. Atsakovas nesutinka su preliminaraus teismo sprendimo pagrindu kylančios prievolės atlyginti žalą solidariai ir prašo iš dalies pakeisti preliminarų sprendimą, t. y. ieškovės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti 8 460 Eur žalą, iš kiekvieno po 2 820 Eur.
Atsiliepimu į atsakovo G. I. prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ieškovė su atsakovo prieštaravimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad atsakovas prieštaravimuose nepateikė įrodymų, kurie paneigtų preziumpciją, jog keli žalą padarę asmenys turi solidariąją žalos atlyginimo prievolę. Nepaneigus prezumpcijos, yra laikoma, kad žala padaryta bendrais skolininkų daugeto veiksmais ir taikoma solidarioji civilinė atsakomybė.
Atsiliepimu į atsakovo G. I. prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo atsakovas O. T. su pareikštais prieštaravimais sutiko, teismo prašė iš dalies pakeisti preliminarų sprendimą ir ieškovės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti 8 460 Eur žalą, t. y. iš kiekvieno po 2 820 Eur.
Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotos tinkamai. Ieškovė prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jos atstovui. Atsakovai nepateikė duomenų, jog pageidauja būti etapuojami į teismo posėdį. Atsakovai G. I. ir O. T. prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėti šalims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-174/2018, atsakovai O. T., L. R. ir G. I. pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiais pripažinti D. J. ir R. J.. D. J. ir R. J. kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2017 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. (1.34)7R-5565 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo nusprendė išmokėti R. J. 1 140 Eur kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2017 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. (1.34)7R-5566 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo nusprendė išmokėti D. J. 3 040 Eur kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. (1.34)7R-5725 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo nusprendė išmokėti D. J. 4 280 Eur kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. 2017 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija išmokėjo R. J. 1 140 Eur kompensaciją. 2017 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija išmokėjo D. J. 3 040 Eur kompensaciją. 2019 m. spalio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija išmokėjo D. J. 4 280 Eur kompensaciją. Ieškovė prašo išieškoti iš už žalą atsakingų asmenų tokio dydžio sumą, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, t. y. 8 460 Eur.
Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą nagrinėja ir sprendimus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priima Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba jos įgaliotos institucijos. Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta, 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 14 straipsnyje reglamentuota, kad įstatymu nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog ieškovė, kompensavusi 8 460 Eur žalos atlyginimą, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovų.
Atsakovas G. I. prieštaravimais dėl preliminaraus sprendimo neginčija ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo, neginčijo žalos dydžio, tačiau nesutinka dėl prievolės atlyginti žalą solidariai su kitais atsakovais, prašydamas 8 460 Eur žalos atlyginimą iš atsakovų priteisti lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 2 820 Eur.
Teismas pažymi, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bendru žalos padarymu laikomi tokie atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2010). Šiuo atveju ginčo dėl to, jog žala nukentėjusiems padaryta bendrininkaujant atsakovams ir žala yra jų bendrų veiksmų padarinys, nėra. Taigi žala padaryta skolininkų bendrais veiksmais yra solidari. Atsakovų prievolės solidarumą patvirtina ir Klaipėdos apygardos tesimo 2018 m. kovo 12 d. apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo nukentėjusiajai D. J. solidariai iš nuteistųjų O. T., L. R. ir G. I. priteista 4 423,16 Eur turtinės ir 14 481 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam R. J. solidariai iš nuteistųjų O. T., L. R. ir G. I. priteista 14 481 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skolininkas gali solidarumo prezumpciją (kad žala padaryta skolininkų bendrais veiksmais) paneigti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.279 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir įrodydamas, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jis atsakingas, rezultatas. Priešingu atveju, nepaneigus prezumpcijos, yra laikoma, kad žala padaryta bendrais skolininkų daugeto veiksmais ir taikoma solidarioji civilinė atsakomybė pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-695/2016). Byloje duomenų, paneigiančių šią prezumciją, nėra (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Pažymėtina, jog solidarioji pareiga (atsakomybė) – tai dviejų ar daugiau asmenų pareiga įvykdyti vieną prievolę. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
Iš atsakovo prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo matyti, jog atsakovas iš esmės, jog atsakovų prievolė yra solidari, tačiau prašo ją priteisti iš visų atsakovų lygiomis dalimis, motyvuodamas tuo, jog kitiems atsakovams – O. T. ir L. R., neturint finansinių galimybių atlyginti priteistą žalą, žala bus išieškota tik iš jo turimų piniginių lėšų.
Teismas pastebi, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Taigi, vieno iš solidariojo skolininko nemokumas nepanaikina solidariosios prievolės kreditoriui, todėl atsižvelgiant į atsakovo argumentus, į teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo solidariąją prievolę atsakovams išskaidyti lygiomis dalimis (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl atsakovo argumentų, kad kiti skolininkai gali neturėti finansinių galimybių atlyginti žalą pastebėtina, jog tai yra tik deklaratyvūs atsakovo samprotavimai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnis).
Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, atsakovui nepaneigus CK 6.6 straipsnio 3 dalyje, 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, konstatuotina, jog ieškinys pagrįstas bei teisėtas, todėl preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 12 d. preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.