Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą dėl juridinė reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė (duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)), T. P. ir A. P.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja 2018-07-18 rezoliucija priėmė pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriame prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. P., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė jos sutuoktinis S. P., faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims 2018-08-02 pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusiais ir galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.).

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., LAT 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Vadovaujantis pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas S. P. yra M. P. ir S. P. sūnus (b. l. 8). Suinteresuoti asmenys T. P. ir A. P. taip pat yra M. P. ir S. P. vaikai. M. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4), o S. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). Pareiškėjo motina M. P. iki pat savo mirties gyveno kartu su S. P. jiems santuokinės nuosavybės teise priklausančiame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Mirus M. P., pareiškėjo tėvas S. P. ir toliau liko gyventi minėtame name, naudojosi santuokos metu su M. P. įgytais namų apyvokos daiktais ir žemės ūkio padargais, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją ir kitas komunalines paslaugas, remontavo pastatus, tvarkė ir prižiūrėjo namų aplinką (b. l. 15–18).

M. P. ir S. P. vaikai (suinteresuotieji asmenys) T. P. ir A. P. pareiškimo tenkinimui neprieštarauja (b. l. 37–38). Iš Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. 2018-05-24 rašto dėl palikimo nepriėmimo (b. l. 5) ir Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro 2018-05-25 rašto matyti, jog po M. P. mirties (duomenys neskelbtini) notaro biure paveldėjimo bylos neužvestos, palikėjo įpėdiniai palikimo nėra priėmę.

Juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo nustato teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Duomenų, kad mirusiosios M. P. sutuoktinis S. P. po savo sutuoktinės mirties būtų atsisakęs palikimo byloje nėra. Iš pareiškėjo paaiškinimų, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad S. P. atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusiosios sutuoktinės palikimą, faktiškai valdė paveldimą turtą – gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), o kiti palikėjo įpėdiniai (sutuoktinių vaikai) tam neprieštaravo, kitu būdu palikimo nepriėmė.

Teismo nuomone, šios bylos įrodymų visuma, tai, jog suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja ir sutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis, duoda pagrindą išvadai, jog S. P., po sutuoktinės mirties likdamas gyventi toje pačioje vietoje, kur buvo sukauptas sutuoktinių įgytas turtas, iš karto po palikėjos mirties, toliau aktyviais veiksmais tęsdamas valdymą ir naudojimąsi bendru sutuoktinių turtu, tokiu būdu mirusios sutuoktinės palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas, teismo nuomone, yra įrodytas aptartais įrodymais, jis sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršiančios 3 Eur, valstybės naudai iš pareiškėjo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą pagal įstatymą priėmė jos sutuoktinis S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.