Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimo J. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. 2016 m. rugsėjo 20 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. apie 18 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) sav., J. J. sūnus R. J., gim. 2004 m. kovo 12 d., elgėsi agresyviai, kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, motina vykti su sūnumi į gydymo įstaigą atsisakė, dėl to ji nepanaudojo savo motinos valdžios nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. nutarimu J. J. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje įvykio ir sudėties. Apeliaciniu skundu Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimą panaikinti ir perduoti bylą Marijampolės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.Skunde teigiama, kad teismas neteisingai vertino byloje esamus įrodymus, t. y. 2016 m. rugsėjo 1 d. Viešosios įstaigos Kazlų Rūdos socialinės paramos centro ir 2016 m. rugsėjo 26 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato raštuose nurodytas aplinkybes, jog J. J. atsisakė vykti į gydymo įstaigą su nepilnamečiu sūnumi R., siekdama nepalikti be priežiūros kitų savo trijų nepilnamečių vaikų. Minėtuose raštuose tik konstatuotas faktas, kad motina vykti atsisakė ir apeliantas tai vertina kaip pažeidėjos gynybą tikslu išvengti nuobaudos ir vengimą prisiimti atsakomybę už atsiradusias pasekmes dėl netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo. Be to, šioje situacijoje J. J., kaip įstatyminė sūnaus Roko atstovė, turėjo pati prisiimti atsakomybę dėl sūnaus sveikatos, o ne prašyti vaiko sesers jį lydėti į gydymo įstaigą. Pagal buvusią situaciją būtent sūnui buvo reikalinga skubi medicininė pagalba, o motina piktybiškai atsisakė vykdyti savo pareigas, norėdama išvengti nepatogumų, susijusių su vaiko transportavimu, sugrįžimu iš gydymo įstaigos. Būtent motina geriausiai žinojo vaiko ligos eigą, jo elgesio ypatumus, paskirtų medikamentų vartojimą. Taip pat apeliantas mano, kad pažeidėjos sūnus L. kartu su pilnamete seserimi B. G. galėjo pabūti su jaunesniais šeimos vaikais M. ir T., kuriuos pati pažeidėja įvardija kaip pakankamai didelius, bet taip pat yra „blogo elgesio“. Akivaizdu, kad J. J. tinkamai neįgyvendina savo motinos valdžios, neugdo vaikų savarankiškumo, nerodo tinkamo pavyzdžio kaip elgtis visuomenėje ir šeimos aplinkoje. Skunde kritikuojamas teismo nutarimas ir tuo, kad teismas, spręsdamas J. J. kaltės klausimą, turėjo įvertinti tai, jog tuo metu prioritetas turėjo būti teikiamas sūnaus R. sveikatai, kas ir yra tėvų pareiga. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad J. J. pažeidė pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų R. J. ir nepanaudojo savo valdžios vaiko interesams užtikrinti ir tokie J. J. veiksmai atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje sudėtį.Be to, apelianto nuomone, teismas nevertino byloje esančios Kazlų Rūdos specialiosios mokyklos R. J. charakteristikos, iš kurios akivaizdžiai matosi, kad J. J. nevykdo pareigos rūpintis sūnaus R. sveikata ir gerove, kadangi jei ji teigiamai įtakotų savo sūnų, rūpintųsi tinkamu medikamentiniu gydymu, galėtų pasiekti, jog sūnaus elgesys būtų priimtinas tiek šeimoje, tiek visuomenėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojo psichiatro informacijoje pažymėta, kad R. J. paskutinį kartą kreipėsi 2015 m. gruodžio 10 d. Paskirtam vizitui po mėnesio neatvyko. Dar du kartus konsultuotas telefonu socialinės darbuotojos iniciatyva. 2016 m. rugsėjo 22 d. medicininių dokumentų išraše nurodyta, kad paciento elgesys visiškai nevaldomas, paliepimų nevykdo, diagnozės lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo ((duomenys neskelbtini)) bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimas ((duomenys neskelbtini)). Akivaizdu, kad J. J. neskiria dėmesio sūnaus R. J. psichinei sveikatai kas tiesiogiai įtakoja jo veiksmus. Kaip matyti iš 2016 m. rugsėjo 1 d. Viešosios įstaigos Kazlų Rūdos socialinės paramos centro informacijos po 2016 m. rugpjūčio 31 d. įvykio J. J. atsisakė nupirkti Rokui paskirtus vaistus, kurie mažina agresiją. Marijampolės rajono apylinkės teismas privalėjo būti aktyvus, apklausti nurodytą liudytoją, imtis kitų procesinių veiksmų, kad būtų visapusiškai įvertinti kiti byloje esantys įrodymai. Pasak apelianto ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti, kadangi J. J. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukta, ji kaip ir anksčiau vengs prisiimti atsakomybę, ignoruos savo pareigas vaikams. Be to vadovaujantis ATPK 37² straipsniu, už ATPK 181 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą tėvus, globėjus (rūpintojus) teismas gali įpareigoti išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus, o tai galimai teigiamai įtakotų J. J. tinkamą motinos valdžios įgyvendinimą, pagerintų jos santykius su vaikais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.Nagrinėjamu atveju apeliantas siekia, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nagrinėtina iš naujo ir ginčija įrodymų vertinimą, kas neva nulėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Kauno apygardos teismas su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje J. J. atžvilgiu teisena nutraukta padarius išvadą, kad J. J. atsisakė vykti į gydymo įstaigą su nepilnamečiu sūnumi Roku, siekdama nepalikti be priežiūros kitų savo trijų nepilnamečių vaikų, be to, R. J. į gydymo įstaigą buvo lydimas savo pilnametės sesers B. G., t. y. nebuvo paliktas be priežiūros ir šios aplinkybės teismui neleido konstatuoti, jog tėvų valdžia buvo nepanaudota ar panaudota netinkamai, nepilnametis Rokas nebuvo paliktas be priežiūros, motina pasirūpino, kad jį prižiūrėtų suaugęs asmuo, kuris vaikui yra artimas ir nekelia nesaugumo jausmo (sesuo), tuo pačiu pasirūpino ir kitų savo nepilnamečių vaikų priežiūra.Atsakant į apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad norint patraukti J. J. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti visus keturis konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o nesant bent vieno iš jų administracinė teisena negalima. Vienas iš teisės pažeidimo sudėties elementų objektyviosios pusės rodo, kaip, kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu), būdais ir priemonėmis, kokiomis aplinkybės padaromas administracinis teisės pažeidimas. Objektyviosios pusės požymiai: teisei priešinga veika (veikimas arba neveikimas); žalingi padariniai; priežastinės veikos ir jos padarinių ryšys; veikos padarymo būdas. Tačiau pagrindinis objektyviosios pusės požymis yra tai, kad veika yra priešinga teisei.Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas J. J. kaltinimas, jog ji atsisakė vykti kartu su savo nepilnamečiu sūnumi R. J. į gydymo įstaigą, dėl to ji nepanaudojo savo motinos valdžios nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Bylos duomenys patvirtina, jog J. J. nesutinka su jai siekiamu inkriminuoti teisės pažeidimu ir administracinio teisės pažeidimo protokole paaiškino, kad sūnaus nelydėjo todėl, kad neturėjo kur palikti kitų vaikų, nors jie pakankamai dideli, bet yra blogo elgesio. R. J. į gydymo įstaigą palydėjo jo pilnametė sesuo B. G.. Šiuos pažeidėjos paaiškinimus patvirtina Viešosios įstaigos Kazlų Rūdos socialinės paramos centro 2016 m. rugsėjo 1 d. raštas (b. l . 10) bei Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 26 d. raštas Nr. 64-S-44828 (b. l. 20). Priešingai nei nurodoma skunde, teismas vertino ne tik minėtus dokumentus, bet ir visas reikšmingas bylai teisingai išnagrinėti aplinkybes ir įrodymus, juos tiek atskirai, tiek visumoj, kas nulėmė atitinkamą teismo vidinį įsitikinimą ir teisinę pagrįstą išvadą. Nors apelianto nuomone Viešosios įstaigos Kazlų Rūdos socialinės paramos centro 2016 m. rugsėjo 1 d. rašte ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 26 d. rašte konstatuotas tik faktas, jog motina vykti atsisakė, tačiau teismas šiuos dokumentus tinkamai įvertino ir procesinių pažeidimų įrodymų vertinimo aspektu nepadarė. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad J. J. šeimoje auga keturi nepilnamečiai vaikai, o pastaruoju metu su jais gyvena ir suaugusi dukra B. G. su sūnumi, šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos bei netinkamos vaikų priežiūros, tačiau nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės ir teisės pažeidimo sudėties požymių visuma nustatinėjama atsižvelgiant į suformuluotą J. J. kaltinimą. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama ne tik su šiuo įvykiu susijusių aplinkybių analizei, bet ir kitoms J. J. elgesio apraiškoms, jog motina turėjo vykti kartu su vaiku, o ne vaiko sesuo, sesuo galėjo pasilikti su nepilnamečiais savo broliais ir seserimi, J. J. piktybiškai atsisakė vykti į gydymo įstaigą su R. J.. Tokie skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir bylos duomenimis nepatvirtintais teiginiais, prielaidomis, be to motinos piktybiškumas neužfiksuotas jokia rašytine bylos medžiaga. Išanalizavus bylos medžiagą, aukštesniojo teismo vertinimu, įvykio metu nusprendus nepilnametį J. J. sūnų R. J. vežti į gydymo įstaigą, vaiko interesai ir saugumas buvo užtikrintas jam artimo asmens, suaugusios ir pilnametės sesers, kuri gyvena kartu su R. J. ir galimai apie savo brolio būklę pakankamai žino, priežiūra. Kitokių duomenų, leidžiančių abejoti tokia išvada, kad jis buvo neprižiūrėtas, į bylą nepateikta. Negalima kategoriškai ir vienareikšmiškai teigti, jog motinos (J. J.) sprendimas likti kartu su kitais nepilnamečiais jos vaikais, kurie, anot jos paaiškinimo aplinkybių, nėra itin gero elgesio, buvo priešingas teisei, t. y. priešingas vaiko (R. J.) interesams. Tokios išvados motyvai nurodyti ir skundžiamame nutarime ir apeliacinio skundo argumentais nepaneigti. Sutiktina su tuo, kad vaiko interesai yra pirmoje vietoje, tačiau šiuo konkrečiu įvykiu motina nepasielgė neatsakingai ir R. J. priežiūrą, vykstant į gydymo įstaigą, patikėjo sūnaus sesers globai. Atsižvelgus į virš išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad surinkti įrodymai neleidžia šiuo konkrečiu nagrinėtinu atveju J. J. veiksmus įvertinti kaip priešingus vaiko interesams, o nenustačius vieno iš teisės pažeidimo sudėties elemento, J. J. administracinė atsakomybė pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį negalima. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nevertino Kazlų Rūdos specialiosios mokyklos pateiktos R. J. charakteristikos, kur matyti, kad J. J. nevykdo pareigos rūpintis sūnaus R. J. sveikata ir gerove. Ištyrus bylos medžiagą ši skundo argumentacija nepagrįsta, kadangi kaip jau aukštesnysis teismas yra nurodęs, jog patikrinus skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatyta, visi surinkti ir ištirti įrodymai įvertinti kiekvienas jų atskirai ir jų visuma, o kaltinime nurodytos aplinkybės nesudaro neabejotinos teismui išvados, jog J. J. veiksmai buvo priešingi šioje situacijoje, kas nelėmė pažeidimo sudėties požymių visumos.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹³ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimą palikti galioti ir Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.