Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1188-1072/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-18
Bylos Nr.
1-1188-1072/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07284-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
D. T.
Nukentėjusysis
D. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1188-1072/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07284-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5;1.1.10.1; 1.2.4.6.2.; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 18 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant prokurorui L. Ž.,kaltinamajam D. T.,nukentėjusiojo D. T. įstatyminei atstovei T. T.,

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone vyriausiajai specialistei R. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis V. J. individualioje įmonėje darbininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – mažametį sūnų D. T., o būtent:

jis, 2019 m. vasario 17 d., tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose, (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė savo mažamečiui sūnui D. T. į veidą ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė kraujosruvą nosies srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Byloje surinkti duomenys

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. T. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2019 m. vasario 17 d. grįžęs po darbo, jis žmonos paprašytas paraginti sūnų D. T. paskaityti, nes jos pačios ne kartą tą dieną prašytas jis neklauso, jis (D. T.) nuėjo į kambarį, kuriame buvo D. T. ir E. T.. Kambaryje buvo tylu, E. T. žaidė telefonu, D. T. sėdėjo ant lovos. Jis atsitūpė prieš sūnų D. T., pakalbėjo apie pareigą skaityti knygą kokias penkias minutes, o paskui nueidamas kokius žingsnį pusantro, jau nusisukęs, skėstelėjo rankomis, sakydamas „kiek gi galima tavęs prašyti“. Matyt jam nueinant D. T. atsistojo nuo lovos eiti knygą paimti, o jis (D. T.) nueidamas nematė, gestikuliavo rankomis ir užgavo D. T. išorine plaštakos dalimi. Ar E. T. matė tą momentą, nežino. Jis pajuto, kad užgavo sūnų, bet neklausė, kur pataikė, nežiūrėjo, buvo piktas, atsiprašė iš karto, sakė „atsiprašau, einam“. D. T. neverkė, niekaip nereagavo. Vakare sūnus E. T. paklausė, iš kur pas D. T. mėlynė, tuomet ir apžiūrėjo D. T. veidą bei pamatė sumušimą, suprato, kad tai nuo jo rankos. D. T. linkęs meluoti, mokykloje, nei socialinė darbuotoja juo netiki. Kodėl duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad D. T. kambary buvo vienas, o ne su E. T., negali pasakyti, nes yra turėjęs galvos traumą, gali būti, kad tai trukdo tiksliai atsiminti įvykio aplinkybes.

Kaltinamasis D. T., ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 21 d. vykusios apklausos metu, parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Taip pat parodė, jog savo sūnui D. T. netyčia atbula ranka sudavė per veidą. 2019 m. vasario mėn., kurią tiksliai dieną pasakyti negali, tačiau tai galėjo būti 17 d., apie 16 val. 00 min., jam būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, išgirdo kelis kartus savo žmoną T. T. prašančią sūnaus D. T. paskaityti knygą, nes jis labai blogai skaito. D. T. apsimeta dažnai skaitantis, tačiau paprašius jo pasakyti, ką perskaitė, tai jis sugalvodavo, kokią nors kitą pasaką, bet ne tą, kurią apsimeta skaitantis. Neapsikentęs nuolatinio žmonos prašymo, nuėjo pas D. T. į kambarį, kuriame jis vienas sėdėjo bei žaidė ir paklausė, kodėl jis neskaito, kiek gi gali mama prašyti jo skaityti. D. T. tuo metu sėdėjo ant lovos prie lango. Po to, apsisuko nuo jo ir gestikuliuodamas rankomis, būdamas nusisukęs nuo D. T. ir eidamas atgal į kitą kambarį bei sakydamas žodžius „nu kiek gi galima tavęs prašyti“ ir priekaištaudamas jam, netyčia, kaip ir minėjo, gestikuliuojant rankomis, atbula ranka sudavė bei pataikė D. T. į veidą. D. T. į veidą pataikė atbula dešine ranka. Tikrai netyčia D. T. pataikė, nes net nematė, kad jis stovėjo už jo. Kai jam priekaištavo dėl nenoro skaityti, tai D. T. sėdėjo ant lovos, tačiau jam nueinant jis matyt atsikėlė nuo jos, gal pasiimti knygos, gal dar ko nors ir jam jo nematant, netyčia sudavė. Tai, kad mėlynė po kaire akimi atsirado pas D. T., pamatė tik vakare. Prieš vaikus, kurių su T. T. susilaukė devynių, niekada nėra smurtavęs. Visus vaikus galima apklausti ir nei vienas nepasakys blogo žodžio. Jie net nežino, ką reiškia diržas. Tuo metu, kai netyčia ranka trenkė D. T. per veidą, kambaryje daugiau nieko nebuvo. Žmona tuo metu gulėjo lovoje kitame kambaryje, o dukros E. T. bei E. T. – žiūrėjo televizorių ir naršė internete. Alkoholio tą dieną nevartojo ir šiaip yra nevartojantis alkoholio, neturi jokių žalingų įpročių. D. T. – jau paauglys, kuris linkęs meluoti ir viską išsigalvoti. Tai, kad jis viską meluoja, gali patvirtinti ir mokyklos direktorius, ir socialinė darbuotoja. Jis viską fantazuoja. Sūnus gali sakyti, kad tyčia jam trenkė norėdamas sudrausminti, tai tik dėl to, kad jis tokiu būdu išleidžia savo piktumą ant jo. Su juo jau sunku susitvarkyti, nes jis nebeklauso. Susidėjo su netinkamais draugais ir kompanija. Mamos jis jau seniai nebeklauso, tačiau jo, t. y. tėvo, dar prisibijo. Jis grynas maištautojas paauglys. Šiuo metu dirba V. J. individualioje įmonėje. Žmona šiuo metu yra po kojos operacijos, ji nevaikšto. Dabar yra pagrindinis šeimos maitintojas. Dar gauna su žmona pašalpų (t. 1., b. l. 135-137).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti mažamečio nukentėjusiojo D. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2019 m. gegužės 10 d. vykusios apklausos metu, kaltinamasis D. T. parodė, kad su jam pareikštu įtarimu jis nesutinka, kadangi jame nurodyta, kad jis sudavė D. T. kumščiu, tačiau jis D. T. pliaukštelėjo atbula ranka, netyčia. Yra davęs parodymus, tvirtina savo parodymus, duotus savo pirmos apklausos metu, papildymų jis neturi, lieka prie savo parodymų. Tyčia D. T. nesmūgiavo, tai gavosi netyčia mojuojant rankomis. Daugiau papildyti nieko nenori, tik sako, kad jis savo vaikų nemuša, prieš juos nesmurtauja, o geriau jis su vaikais kalbasi ir jiems aiškina (t. 1., b. l. 143).

Nukentėjusysis D. T. (gimęs (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 20 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad įvykio dieną jis žaidė su savo sese E. T., jis rėkė, tėtis išgirdo, atėjo ir netyčia jam trenkė. Tėtis stovėjo prie lovos, D. T. buvo nuėjęs į savo brolio lovą. Ant tos brolio lovos sėdėjo. Tėtė priėjo prie jo ir trenkė kumščiu prie akies, jis prieš jį stovėjo. Kai trenkė, tai sakė, kad jei dar pasikartos, tai dar gaus. Po to tėtis nuėjo žiūrėti televizoriaus. Sesė buvo užsiklojusi kaldra ir nieko nematė. Mama žiūrėjo televizorių ir nematė, kad tėtis nuėjo prie jo. Kai tėtis jam trenkė, jis tuo metu verkė. Tėtis sakė iš kito kambario, kad pasiimtų knygą ir eitų skaityti. Jis ir nuėjo skaityti. Mama tuo metu maišė puodus. Mama atėjo ir pamatė mėlynę, ir jam pasakė, kad pagis. Ji jam mėlynės niekuo netepė, negydė. Mama nematė, kaip tėtis jam trenkė. Tuo metu kambaryje buvo E. T.. Jis turi seserį E. T. ir brolį E. T.. Jie tuo metu buvo tėvų kambary. Mama nematė, kaip tėtis jam trenkė. Ji buvo kitam kambary ir žiūrėjo televizorių. Po to įvykio jis susitaikė su tėčiu, kalbėdami. Tėtis sakė, kad daugiau tai nesikartotų ir kad jis nerėktų. Jis taip sakė, kai D. T. mušė. Atsakydamas į teisėjos klausimą, D. T. parodė, kad kai tėtis sudavė jam, jis stovėjo priešais jį ir žiūrėjo į jį. Atsakydamas į prokuroro klausimą, D. T. parodė, kad dabar su tėčiu bendrauja, susitaikė, seniausiai net nesipyksta. Jis tėtės klauso, nerėkauja. Po to įvykio nėra su tėčiu susipykę. Po to karto jis nebuvo baudžiamas (t. 1., b. l. 33-34).

Nukentėjusiojo D. T. 2019 m. birželio 20 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodymai sutampa su duotais parodymais Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate pas tyrėją I. P., kurių metu D. T. parodė, kad kai su sese žaidė ant lovos, sekmadienį, per daug išdykavo ir tėtis priėjo ir trenkė jam. Tėtis supyko, nes jis per daug rėkavo. Tėtis pasakė, kad nerėkautų. Tada D. T. nuėjo į kitą kambarį, kuriame buvo jo sesuo E. T. ir žaidė telefonu. Atėjęs tėtis liepė jai sumažinti garsą telefono, po to tėtis atėmė iš E. T. telefoną. Sesuo surėkė, kad telefono neatiduos. Tėtis pasakė, kad daugiau negaus telefono iki kol eis į mokyklą. Po to ėjo valgyti su sese. D. T. su E. T. vėl pradėjo triukšmauti. Tėtis liepė jam likti kambaryje vienam, o E. T. liepė eiti į kitą kambarį. Kai žaidė su seserimi, atėjo tėtis ir jam trenkė iš kumščio į veidą. Tėtis stovėjo priešais jį. Bandė nusisukti, kad išvengtų smūgio, tačiau nespėjo, todėl tėtis jam pataikė į akį. Tėtis nieko nesakė. Jis jam trenkė, nes per daug rėkavo. Tai pirmas kartas, kada tėtis jam trenkė. Anksčiau tėtis jo nemušė. Tėtis jam pataikė netyčia. Tuo metu, kai jis jam trenkė, tai D. T. gulėjo ant brolio lovos. Jam tėtis pataikė netyčia. E. T. tuo metu buvo užsidengusi paklode veidą. Prieš tai, kai tėtis jam trenkė, mama prašė pradėti skaityti, tačiau D. T. neskaitė. Mama sakė tėčiui apsiraminti ir jo neliesti. Mama matė, kaip tėtis jį mušė. Mama tuo metu buvo kitame kambaryje, tačiau matė, kaip jį mušė. Jo mama matė, kaip tėtis jam trenkė. Tėtis, kai jam trenkė, buvo šone jo, jis matė, kur trenkia. D. T. su seserimi E. T. triukšmavo kitame kambaryje, ne ten, kur buvo tėtis ir mama. Tuo metu namuose dar buvo sesuo E. T. ir brolis E. T.. Jis su E. T. buvo atskirai nuo visų kitų, t. y. mamos ir tėčio. Mama iš kito kambario garsiai paprašė jo su sese nustoti triukšmauti, taip pat mama prašė jo paskaityti knygą, tačiau jis su seserimi nereagavo į prašymą mamos ir nenustojo triukšmauti. Kadangi jie neklausė, tai į kambarį atėjo tėtis, E. T. užsidengė veidą kaldra, o jis tuo metu buvo prie savo brolio lovos. Atėjęs tėtis trenkė jam į akį. Jis nieko nesakė. Jis trenkė, nes D. T. rėkavo. Tėtis jam trenkė stipriai. Tėtis pataikė į akį. Po to jam atsirado gumbas ir skaudėjo. Tai pirmas kartas, kada tėtis prieš jį smurtauja. Tėtis taip padarė, nes per daug išdykavo. Dėl tokio jo elgesio D. T. išsigando. Tėtis jį taip pat yra mušęs su pagaliu, tačiau negali pasakyti, kada. Dėl to, kad jį mušė, jam buvo likę mėlynių ant kūno. Tėtis jį muša, nes jis jo neklauso. Tėtis mušė jį per rankas, kojas ir galvą. Kodėl neklauso tėčio, pasakyti negali. Tiksliai pasakyti aplinkybių, kaip jį mušė tėtis su pagaliu, negali. Kad tėtis jį mušė, matė E. T. (duomenys neskelbtini) ir E. T. (duomenys neskelbtini). Jam buvo likusios mėlynės (t. 1., b. l. 25-27).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja T. T. dėl tiriamų byloje aplinkybių parodė, kad 2019 m. vasario 17 d. ji po kojos operacijos sėdėjo invalido vežimėly, žiūrėjo televizorių. Grįžusio po darbo vyro D. T. paprašė, kad pakalbėtų su D. T. ir pasakytų jam paskaityti, nes mokykloje skundžiasi, kad jis neskaito, o ji prašė ne vieną kartą, o jos neklauso. D. T. su E. T. buvo kitame kambaryje, žaidė E. T. telefonu, o kai jie paima telefoną, jų nesigirdi. Vyras nuėjo pakalbėti, ir taip gavosi netyčia. Ji nematė, kas vyksta tame kambaryje, nes sekcija dalina kambarį į du mažesnius kambarius, ji buvo kitoje pusėje sekcijos. Ką vyras kalbėjo su D. T., ji nežino, nes kalbėjosi ramiai kokias 5-7 minutes, po to atėjo į kambarį. Jo nekvietė, kai baigė kalbėti, tuomet ir sugrįžo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad šūktelėjo vyrui, kad nedrausmintų vaiko, tai gal ir buvo jo tonas pakilęs. Vaikų nesigirdėjo. Su ja kartu buvo sūnus E. T. ir dukra E. T., po to gal ir E. T. atsirado, negali tiksliai pasakyti, kada, nes „gavosi sujudimas, jai truputį prasidėjo isterika, nes ji už vaikus ir niekam neleistų vaikų skriausti“. Ji pradėjusi rėkti ant vyro „ką tu ten darai, kad vaikas net iš kambario neišeina, neateina nei skaityt, nei ką“. Sūnus D. T. neverkė, jai nesiskundė dėl mėlynės, ji lyg ir matė kažką, atidžiau įsižiūrėjo, kai atvažiavo socialinė darbuotoja. Kad tėvas trenkė tyčia, D. T. meluoja, tai yra vaikiška fantazija. D. T. negalėjo trenkti vaikui, nes ji (T. T.) vaikus gina, geriau jam trenktų, negu leistų mušti vaikus. Vyras kai užsimodavo, ketindamas suduoti, ji iškart jį sudrausmina, sako: „nuleisk ranką“.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja T. T. parodė, kad 2019 m. vasario 17 d., kuriuo tiksliai metu pasakyti negali, tačiau buvo po pietų, kartu namuose, adresu Davenių k., 12 name, buvo su savo vyru D. T., sūnumi D. T. (duomenys neskelbtini), E. T. (duomenys neskelbtini), E. T. (duomenys neskelbtini) ir E. T. (duomenys neskelbtini). D. T. tuo metu su E. T. buvo kitame kambaryje ir žaidė, kėlė triukšmą, kelis kartus D. T. paprašė nurimti, eiti skaityti, tačiau jis neklausė, triukšmas nemažėjo. Neapsikentęs D. T. D. T. keliamo triukšmo, nuėjo į kitą kambarį jo sudrausminti. Girdėjo, kad D. T. sakė D. T. apsiraminti, netriukšmauti. Pati asmeniškai kaip D. T. trenkė D. T. į veidą – nematė, tačiau yra tikra, kad tai įvyko netyčia. Iš ko suprato, kad D. T. trenkė D. T., nežino, tačiau jautė, kad kažkas įvyko. Tuo metu ji šūktelėjo D. T., kad jis nebedrausmintų vaiko. D. T. jai nesiskundė, kad tėtis jam sudavė, neverkė. Tik vakar pamatė D. T. mėlynę dešinėje akyje. D. T. jai paaiškino, kad netyčia užtaikė vaikui. Ji aiškinosi, kaip jam taip gavosi. D. T. pasakė, kad jam kažkaip išslydo ta ranka atbula ir pataikė D. T. į veidą. Jų šeimoje nėra buvę smurto atvejų. Vyras labai geras, rūpinasi visa šeima. Ji niekada neleistų vyrui smurtauti prieš vaikus. Kartu su vyru gyvena nuo (duomenys neskelbtini), t. y. kartu (duomenys neskelbtini). Susilaukė bendrai (duomenys neskelbtini) vaikų. Vyras šiuo metu pagrindinis šeimos maitintojas. Ji pageidauja, kad vyras grįžtų į namus, nes pati šiuo metu yra po operacijos. Mokykloje D. T. nedrausmingas, labai meluoja. Mokykloje net pasakė, kad yra našlaitis, nes mama ir tėtė mirė. Jis fantazuotojas. Su tėčiu D. T. nesutaria labai gerai, nes D. T. nepatinka, kai jam liepia skaityti, tvarkytis ir t. t. (t. 1., b. l. 68-70).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja E. P. parodė, kad yra socialinė darbuotoja. 2019 m. vasario 20 d. apie 14 val. 10 min. ji atvyko į T. šeimą, patiriančią sunkumus, namuose rado mamą T. T., jos dvi dukras E. ir E. T., bei sūnų D. T.. Pastebėjo, kad pas D. T. yra pamušta dešinės pusės akis. T. T. pasakė, kad vyras netyčia alkūne užgavo D. T.. Kol mama pildė prašymą socialinei pašalpai prasitęsti, ji pasivedė D. T. į šalį ir paklausė, kas nutiko, nes žinojo, kad jis prie mamos nepasakos. Mažametis papasakojo, kad tėtis sekmadienį jam trenkė, nes jis triukšmavo, atėjo tėtis į kambarį ir sudavė ranka. Sugrįžus prie mamos ir informavus, kad privalu iškviesti policiją, mama T. T. patikino, kad jos vyras netyčiomis ranka užgavo D. T. ir prašė nekviesti policijos. Po kelių dienų, atėjęs į seniūniją paruošti pamokų kartu su ja, D. T. pasakojo, kad jį namie kaltina, jog per jį tėvas uždarytas. D. T. sunkesnio charakterio, mokosi pagal individualizuotą programą, jam reikia daugiau dėmesio, tačiau jis viską išmoksta. Jai nėra nieko melavęs, nebent mėgsta pasigirti. Šeimai socialinės paslaugos teikiamos nuo (duomenys neskelbtini). Problema yra tėvo vartojamas alkoholis, jam alga mokama kiekvieną penktadienį, tuomet jis parsineša alkoholio ir savaitgaliais išgeria, mama T. T. sako, kad tuomet jis būna vaikams griežtesnis, siekia paauklėti.

Tesiamojo posėdžio metu E. P. duoti parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu jos duoties parodymams (t. 1., b. l. 65-66).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. L. parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas, 2019 m. vasario 20 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju R. K.. Dirbdami gavo iškvietimą iš socialinės darbuotojos, pavardės jos neatsimena, kad (duomenys neskelbtini), namuose buvo sumuštas mažametis D. T.. Nuvykus nurodytu adresu, dalyvaujant nurodyto berniuko motinai ir socialinei darbuotojai, mažametis jiems paaiškino, kad prieš kelias dienas jų namuose tėvas vieną kartą ranka sudavė jam į veidą, norėdamas sudrausminti, kai berniukas žaidė su savo seserimi. Berniukas sakė, kad jam nuo tėvo suduoto smūgio skaudėjo. Mėlynė po akimi buvo ryški, prie nosies patinę. Pagalvojo, kad gali būti lūžusi nosis, todėl vežė į ligoninę. Paklausus, ar tėtis yra mušęs ir anksčiau, tai berniukas nurodė, kad kažkada yra mušęs su mediniu pagaliu, tačiau to įvykio detalizuoti negalėjo. Kadangi buvo nustatytas smurto prieš vaiką faktas, o berniuko tėvo namuose nebuvo, tai surado jį darbe ir sulaikė dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo.

Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 1., b. l. 79-80).

Kaltinamojo kaltei padarius kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, įrodinėti reikšmingi ne tik teismo posėdžio metu apklaustų liudytųjų paaiškinimai, bet ir kiti byloje esantys ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Iš Tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate 2019 m. vasario 20 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07284-19 pagal 2019 m. vasario 20 d. socialinės darbuotojos E. P. gautą pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), namuose yra sumuštas mažametis D. T., kuris dalyvaujant socialinei darbuotojai E. P. ir motinai T. T. paaiškino, kad 2019 m. vasario 17 d. namuose tėvas D. T. vieną kartą ranka sudavė į veidą bei kad sumuša ne pirmą kartą. Vaiką apžiūrėję medikai nustatė hematomą nosies projekcijoje (t. 1, b. l. 1).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), įkalčių, turinčių reikšmės bylos tyrimui, nepastebėta (b. l. 14-15, 16-18).

Iš blaivumo patikrinimo žurnalo kopijos nustatyta, kad 2019 m. vasario 20 d. 18 val. 18 min. D. T. nustatytas 0,00 promilės blaivumas (t. 1, b. l. 98).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2019 m. kovo 15 d. vykusios kitų objektų apžiūros metu specialistas R. L. pateikė išvadą, kad D. T. padaryta kraujosruva nosies srityje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 48-50).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 3 dalį

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o mažamečiam vaikui – pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį – mažametis. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 33-807) 2 straipsnyje nustatyta, kad vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. BK nenumato šios nuostatos išimčių, todėl baudžiamojo įstatymo terminai „vaikas“ ir „nepilnametis“ – analogiški ir reiškia asmenį iki 18 metų. Terminas „mažametis“ reiškia asmenį iki 14 metų. Teismų praktika šiuo klausimu nuosekli ir vienareikšmė.

Byloje nustatyta, kad D. T. yra D. T. sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 150), tiriamų byloje aplinkybių 2019 m. vasario 17 d. metu buvo mažametis.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti D. T. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Apklausiamas teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis D. T. davė analogiškus parodymus kaip ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate, o būtent, kad jo tėvas D. T. priekaištaudamas dėl keliamo triukšmo ir neklausymo nurimti, atėjęs į vaikų kambarį jam, sėdinčiam ant lovos, kumščiu tyčia taip auklėdamas sudavė į akies sritį. Kambaryje buvusi sesuo E. T. buvo pasislėpusi po anklode ir nematė įvykio aplinkybių, o mama T. T., sesuo E. T. bei brolis E. T. buvo kitame kambaryje. Nukentėjusiojo D. T. parodymai vertinami neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių: visų pirma, nuo Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (t. 1., b. l. 48-50), kurioje nurodyta, jog D. T. padaryta kraujosruva nosies srityje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir yra kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Netiesioginiais, bet reikšmingais bylai įrodymais teismas pripažįsta socialinės darbuotojos E. P. parodymus, kad nors D. T. linkęs fantazuoti, bet tai dažniau susiję su jo noru padaryti aplinkiniams įspūdį, pasigirti, o ne pakenkti tėvams, nes D. T. pergyveno, kad tėvas uždarytas, kad namiškiai pyksta ant jo, tačiau nepakeitė pozicijos dėl įvykio ir visada sakė, kad triukšmavo, o už tai tėvas sudavė į akį. Socialinės darbuotojos į įvykio vietą iškviestas policijos pareigūnas R. L. taip pat parodė, kad D. T. nuosekliai paaiškino, kad tėvas D. T. už triukšmavimą jam sudavė į veidą. Mėlynė po akimi buvo labai ryški, prie nosies, matėsi patinimas, atrodė, jog nosis lūžusi, todėl vaikas nuvežtas į ligoninę. Kaltinamasis D. T. teisiamojo posėdžio metu, ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad, jis neneigia, jog užgavo vaiką, bet tai įvyko netyčia, jam išeinant iš kambario ir gestikuliuojant užkliuvo išorine plaštakos dalimi galimai iš paskos einant sūnui. Teismas atkreipia dėmesį, kad įvykio data yra 2019 m. vasario 17 d., o socialinė darbuotoja ir policija atvyko 2019 m. vasario 20 d. ir sužalojimą apibūdino kaip ryškų, įtarė lūžusią nosį, todėl kaltinamojo pozicija dėl gestikuliavimo, kas nelaikytina smūgiu, yra neįtikinama ir vertintina kaip gynybinė reakcija ir bandymas išvengti teisinės atsakomybės, o veika vertintina kaip padaryta tiesiogine tyčia. Atkreiptinas dėmsys į kaltinamojo parodymų nenuoseklumą. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė sūnų D. T. kambaryje buvus vieną ir kad į kambarį nuėjo neapsikentęs kelių žmonos prašymų sūnaus paskaityti knygą, tuo tarpu teismo posėdžio metu aiškino, jog žmona paprašė jo nueiti pakalbėti su sūnumi, jis girdėjo tik vieną kartą T. T. prašant paskaityti, o kambaryje su D. T. kartu su juo buvo ir E. T.. Atkreiptinas dėmesys ir į T. T. duodamų parodymų nenuoseklumą, ką teismas vertina kaip siekį padėti sutuoktiniui išvengti teisinės atsakomybės ar ją švelninti. Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja T. T. parodė, jog ji paprašė sutuoktinio, jog jis pakalbėtų su sūnumi paskaityti knygą, D. T. nuėjo į kitą kambarį, kuriame buvo tylu, nes D. su E. buvo įnikę į telefoną, ji negirdėjo pokalbio, nes vyras kalbėjo ramiai, pats sugrįžo nekviečiamas pas ją po maždaug po penkių minučių. Po to pakeitė parodymus, sakydama, kad galbūt jai nepatiko vyro tonas kalbant su sūnumi, jai prasidėjo isterika, ji liepė vyrui nebedrausminti vaiko. Ikiteisminio tyrimo metu T. T. nurodė D. T. su E. T. kėlė triukšmą, tėvas (D. T.) neapsikentęs nuėjo pas juos, ji šaukė nebedrausminti vaiko. Tikslinga paminėti, jog T. T. parodė, jog vyras ne kartą buvo užsimojęs, bet jai pasakius nuleisti ranką, vaikų nemušdavo. Pastebėtina, jog įvykio metu ji buvo kitame kambaryje. Socialinė darbuotoja parodė, jog T. T. prašė nekviesti policijos, teisino vyrą, kad šis netyčia užgavo sūnų. Šios aplinkybės savaime neturi įrodomosios reikšmės, tačiau vertintinos visumoje su kitais įrodymais, be to, neleidžia netikėti nukentėjusiojo parodymais.

Nustačius, kad nukentėjusiojo parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, teismas daro išvadą, kad pakanka įrodymų D. T. kaltei, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, pagrįsti.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad D. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą šeimos nario sveikatai. Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas (t. 1., b. l. 152). Administracine tvarka nebaustas (t. 1., b. l. 153), duomenų, jog būtų įrašytas į psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitas, nėra, dirba pas ūkininką V. J. individualioje įmonėje darbininku (t. 1., b. l. 154-155), turi devynis vaikus, iš jų – 4 nepilnamečiai (t. 1., b. l. 150). Kaltinamasis D. T. yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, turi nuolatinį darbą pas ūkininką, buitis skurdi, gyvena viename kambaryje, stengiasi pagerintį buitį (t. 1., b. l. 86), sutuoktinė registruota Užimtumo tarnyboje, operuota koja, kaip matyti teismo posėdžio metu, sunkiai juda, todėl teismo vertinimu, baudos ar arešto bausmės skyrimas kaltinamajam reikštų darbo praradimą, finansinės ir apskritai buitinės situacijos pablogėjimą šeimoje. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir jos vykdymą atidedant. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog sunkinančia aplinkybe pripažįstama, jei veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio ir tos aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors kaltinamasis D. T. teismo posėdžio metu parodė, kad galimai buvo šiek tiek išgėręs alaus, įvertinti, kiek jis buvo apsvaigęs ir ar tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismas negali, nesant objektyvių įrodymų, todėl iškilusią abejonę vertina kaltinamojo naudai. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, D. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtinas nežymiai didesnis, nei minimalus sankcijoje numatytos bausmės dydis – 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, D. T. taikytas laikinas sulaikymas nuo 2019 m. vasario 20 d., 15 val. 00 min., iki 2019 m. vasario 22 d., 11 val. 13 min., tai yra 2 (dvi) dienos (t. 1., b. l. 122-125), įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti D. T. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad D. T. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog D. T. dirba, yra nebaustas, neteistas, remiantis charakterizuojančia medžiaga iš Želvos seniūnijos (t. 1., b. l. 89), Valstybinės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (t. 1., b. l. 92), Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro (t. 1., b. l. 86), D. T. šeima stokoja socialinių įgūdžių, trūksta artimesnių santykių su sūnumis, tėvas nevengia alkoholio vartojimo, būna priekabus, vis gi pastebėtina, jog sūnus D. T., nukentėjusysis šioje byloje, mokykloje nepraleidinėja pamokų be priežasties, yra aprūpintas. Atsižvelgus į tai, teismas linkęs suteikti D. T. galimybę pasitaisyti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam teisės normoje numatytam laikotarpiui, kartu nustatant įpareigojimus.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. D. T. nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – sūnų. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, D. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 51,81 eurų sumai, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo D. T. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje (t. 1., b. l. 55-56). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo D. T. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 51,81 eurų turtinė žala.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. vasario 22 d. nutarimu D. T. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1., b. l. 146-148) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Iš Asmens kratos protokolo nustatyta, kad D. T. atliekant asmens kratą rasta ir iš jo paimtas mobilaus ryšio telefonas Huawei odiniame šviesiame dėkle, juoda odinė piniginė, 6 euro centai, VSD pažymėjimas Nr. SD 1513494, asmens tapatybės kortelė Nr. 14345910, išduota D. T. vardu (t. 1., b. l. 116, 117), kurie pagal pakvitavimą 2019 m. vasario 22 d. grąžinti D. T. (t. 1., b. l. 118-119).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – trys laikmenos (CD) su vaizdo medžiaga, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, D. T. paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. T. skirti įpareigojimus:

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 (septynioms) paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga;

- tęsti darbą, jį praradus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholinių gėrimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, D. T. taikytą laikiną sulaikymą nuo 2019 m. vasario 20 d., 15 val. 00 min., iki 2019 m. vasario 22 d., 11 val. 13 min., tai yra 2 (dvi) dienas, įskaityti į paskirtą bausmę, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti D. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

D. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. T. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 51,81 (penkiasdešimt vieną eurą aštuoniasdešimt du euro centus) eurus turtinės žalos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 3 (tris) kompaktinius diskus su vaizdo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė