- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-27
- Bylos Nr.
- I-244-281/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02129-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Mefodija Povilaitienė, Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Hanner property“, Vilniaus miesto savivaldybei, F. B., AB „Hanner“, UAB „Vyspra“, UAB „Amber realty management“
- Advokatai
- Robertas Balika, Kristina Račaitė, Tadas Blažys
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Nijolės Sušinskienės, dalyvaujant pareiškėjo D. K. (D. K.) atstovui advokatui Tadui Blažiui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms Ingridai Raginytei ir Loretai Dovidauskienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Hanner property“ atstovui advokatui Robertui Balikai, AB „Hanner“ atstovei advokatei Kristinai Račaitei, Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Rasai Bručkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei, F. B., UAB „Hanner property“, AB „Hanner“, UAB „Vyspra“, UAB „Amber realty management“ dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. K. 2013-06-20 teismui padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2013-05-17 įsakymą Nr. 1P-(1.3)-149; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1-7, 101-102).
Pareiškėjas ginčija įsakymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Lvovo gatvei rekonstruoti Vilniaus mieste) procedūros pradžios. Mano, kad toks poreikis neegzistuoja. Nurodė, kad Giedraičių g. 2 žemės dalys, kurias norima paimti visuomenės poreikiams, priklauso valstybei ir nėra privati žemė; apie 0,74 ha ploto teritorijos, į kurią patenka Giedraičių g. 2 sklypas, detalusis planas parengtas, tačiau detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamasis etapas nepradėtas; savivaldybės nurodytas žemės paėmimo tikslas – pagerinti esamą susisiekimo infrastruktūrą, nepatenka į baigtinį sąrašą atvejų, numatytų Žemės įstatymo 45 str. 1 d. Be to, vien tik aplinkybė, kad Giedraičių g. 2 daugiabutis namas ir atitinkamos žemės sklypo dalys patenka į gatvės raudonąsias linijas, savaime nepatvirtina objektyviai egzistuojančio poreikio tenkinti visuomenės interesus, kurie negali būti pagerinti kitaip nei namo nugriovimas ir Lvovo g. dalies praplatinimas. 2002-07-03 sprendimu Nr. 647 Vilniaus miesto taryba pritarė Vilniaus m. bendrojo plano sprendinių, susijusių su teritorija prie Lvovo gatvės, tikslinimui. Lvovo gatvės rekonstrukcija atlikta 2004 m., nepaimant Giedraičių g. 2. Mano, kad teiginiai, jog statinių nugriovimas ir gatvės išplatinimas išspręs transporto problemas, nepagrindžia objektyvaus poreikio. Vilniaus miesto savivaldybės parengta galimybių studija-analizė grindžiama vien galimais automobilių transporto srautais, būsima verslo plėtra ir pan., apsiribojant bendro pobūdžio teiginiais. Pateikiama neteisinga informacija apie galimas kompensacijas griautinų statinių savininkams: vidutinė rinkos kaina būtų bent dvigubai didesnė, nei nurodo savivaldybė, be to, beveik visa suma atitektų investuotojams, o griovimo darbus apmokėtų savivaldybė. Pareiškėjo nuomone, toks projekto įgyvendinimas naudingas ne visuomenei, o AB „Hanner“ ir jos grupės įmonėms. Pabrėžė, kad paėmimo visuomenės poreikiams procedūra apskritai negalėjo būti pradėta pagal analizėje pateikiamus duomenis, nes sąnaudų ir naudos analizė atlikta netinkamai. Analizėje neapskaičiuotos sumos, išmokėtinos asmenims už jų nuosavybės paėmimą; į naudos skaičiavimą nepagrįstai įtraukta parama infrastruktūros plėtrai ir pridėtinės vertės mokestis. Pareiškėjo skaičiavimais, reali visuomenės gaunama nauda yra ne 9 173 017 Lt, o 50 151 Lt, tuo tarpu sąnaudos sudarys 2 372 275,50 Lt. Pažymi, kad kitoje Lvovo gatvės pusėje yra šaligatvis, tačiau galimybė išplėsti gatvės dalį jo sąskaita, tokiu būdu išvengiant sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, nebuvo svarstoma.
Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 146-158).
Nurodė, kad teritorijos tarp Kalvarijų, Upės, Geležinio Vilko, Lvovo ir Krokuvos gatvių detalusis planas buvo patvirtintas Vilniaus miesto tarybos 1999-02-24 sprendimu Nr. 335 ir šiuo metu yra galiojantis. Detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai. Vilniaus miesto savivaldybė ginčo sklype esančiame pastate nuosavybės teise valdo negyvenamąją patalpą, dėl to savivaldybė turi teisę įsigyti ar išsinuomoti žemės sklypo dalį, reikalingą patalpai eksploatuoti. Taigi ji yra atitinkamos sklypo dalies faktinė naudotoja. Vadovaujantis Žemės įstatymo 45 str. 1 d. nuostatomis vykdomas ir faktinis žemės sklypo naudojimo teisės nutraukimas. Savivaldybės meras pateikė galiojantį detalųjį planą, tai reiškia, kad baigtos jo rengimo, svarstymo, derinimo ir tikrinimo procedūros, o pareiškėjo argumentas, kad planavimo baigiamasis etapas nepradėtas, nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju žemės paėmimo poreikis grindžiamas Žemės įstatymo 45 str. 1 d. 4 p. – kai žemė reikalinga keliams, t. y. Lvovo gatvei rekonstruoti. Taigi projekto įgyvendinimas bus naudingas visuomenei. Pažymi, kad NŽT nepriskirta vertinti žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos pateiktos sąnaudų ir naudos analizės turinio ir jos pagrįstumo. Pateikta analizė atitiko Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių reikalavimus, todėl pagrindo abejoti jos turiniu nebuvo. Analizėje turi būti pateikiami visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo įsigijimo išlaidų skaičiavimai, atlikti Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklėmis, o nekilnojamojo turto rinkos vertė turės būti apskaičiuota žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu parengiant individualaus nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Pagal joje nustatytą turto rinkos vertę bus atlyginama turto savininkams. Pažymi, kad pareiškėjo nurodomi dokumentai – teritorijos tarp Lvovo, Kernavės, Krokuvos ir Giedraičių gatvių detaliojo plano koncepcija bei teritorijos tarp Konstitucijos pr., Linkmenų, Krokuvos ir Kalvarijų gatvių detaliojo plano konceptualiosios dalies urbanistinių parametrų studijos II etapas – nėra teritorijų planavimo dokumentai, kurių pagrindu būtų pakeistas detalusis planas.
Per teismo posėdį atsakovės atstovės prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 106-113).
Nurodė, kad į teritorijos tarp Kalvarijų, Upės, Geležinio Vilko, Lvovo ir Krokuvos gatvių detaliuoju planu nustatytas Lvovo gatvės ribas patenka du statiniai – gyvenamasis namas ir garažų pastatas bei jų užimtos 68 kv. m ir 117 kv. m ploto dalys, esančios (duomenys neskelbtini). Dėl to ties šia vieta gatvė susiaurėja iki 3 eismo juostų ir susidarė automobilių spūstys. Siekiant pagrįsti visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, buvo parengta (duomenys neskelbtini) sąnaudų ir naudos analizė. Be to, ši teritorija pagal Vilniaus miesto savivaldybės bendrąjį planą apibūdinama kaip miesto centras, vyrauja mišrios funkcijos, šioje dalyje leidžiama numatyti aukštybinius pastatus. Su Lvovo, Giedraičių gatvėmis besiribojančioje teritorijoje numatomi didelio ploto statiniai, kurie savo ruožtu padidins automobilių srautus, o esami susisiekimo infrastruktūros parametrai neužtikrins transporto sistemos funkcionavimo. Tai gali apriboti tolesnes investicijas ir teritorijos plėtrą. Esami Lvovo-Giedraičių g. sankryžos parametrai ir pralaidumas jau dabar neatitinka automobilių srautų dydžio, todėl ateityje ši padėtis būtų dar labiau pabloginta, taip pat pablogėtų rajono ekologinė padėtis dėl keliamos aplinkos taršos. Kitų sklypų išpirkimas nenagrinėtinas, nes aplinkinių gatvių plėtra esminio poveikio ginčo teritorijai neturėtų. Dėl to vienintelis susiklosčiusios situacijos sprendimas yra važiuojamosios Lvovo gatvės dalies platinimas iki 4 eismo juostų, tam būtina pašalinti statinius (duomenys neskelbtini), paimant žemę visuomenės poreikiams. Pažymi, kad pagal Žemės įstatymą reglamentuojamas privačios žemės paėmimas ir valstybinės žemės nuomos ir/ar panaudos sutarčių prieš terminą nutraukimas. Pareiškėjas nenurodo, kokiu būdu pažeidžiama jo subjektinė teisė ir kaip ji bus apginta. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, egzistuoja Žemės įstatymo 45 str. 1 d. 4 p. įtvirtintas atvejis, pagal kurį žemė gali būti paimta, kai ji pagal specialiuosius ar detaliuosius planus reikalinga keliams. Raudonosiomis linijomis apribotas gatvės plotas atitinka kelio sampratą pagal Kelių įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-80/2012). Ginčo teritorijoje raudonosios linijos buvo patvirtintos detaliuoju planu. Savivaldybės teigimu, dėl anksčiau minėtų motyvų, savivaldybė būtų prašiusi atsakovės paimti žemę visuomenės poreikiams, neatsižvelgiant į AB „Hanner“ verslo ketinimus. Pažymi, kad Žemės įstatymas nereikalauja, kad sąnaudų ir naudos analizėje būtų išspręstas atlygintinų kompensacijų klausimas, jis bus sprendžiamas toliau tęsiant procedūrą. Be to, privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančios žemės dalys visuomenės poreikiams nebus imamos, todėl kompensacijos už šias dalis nebus mokamos. Pabrėžia, kad sąnaudų ir naudos analizę parengė kompetentingas subjektas SĮ „Vilniaus planas“, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji neobjektyvi, tuo tarpu pareiškėjas savo pateiktų skaičiavimų nepagrindė.
Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Hanner“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 183-186).
Nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis nėra paimama visuomenės poreikiams. Ginčijamo įsakymo priede aiškiai pažymėtos šios dalys – du žemės sklypo apendiksai, išsikišę į Lvovo gatvę. Remiantis Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-06-22 įsakymu, žemės sklypas susideda iš trijų dalių, pareiškėjo turima žemė yra 892 kv. m ploto dalyje Nr. 1. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginį, kad jam priklauso konkrečiai nenustatytoje vietoje esanti žemės sklypo dalis, o sąnaudų ir naudos analizėje neįvertintos kompensacijos privatiems asmenims. Atliekant Lvovo gatvės rekonstrukciją, tokios sklypo dalys visuomenės poreikiams neimamos. Tokiu būdu, AB „Hanner“ nuomone, ginčijamas įsakymas nepažeidžia pareiškėjo teisių ir interesų, todėl administracinė teisena negalėjo būti pradėta. Pabrėžė, kad pareiškėjo argumentai dėl bendrovės ketinimų statyti daugiaaukščius pastatus Lvovo gatvėje yra nesusiję su ginčo dalyku. Dabartinė Lvovo ir Giedraičių gatvių sankryža neatitinka jai keliamų reikalavimų, gatvės pralaidumo problema aiškiai įvardinta analizėje. Dėl to Lvovo gatvės rekonstrukcija yra neišvengiama būtinybė, siekiant užtikrinti sklandų gatvės infrastruktūros planavimą ir transporto srautų reguliavimą.
Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Hanner property“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 189-192).
Nurodė, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ginčyti NŽT įsakymą, nes jis skirtas paimamų valstybinės žemės sklypo dalių nuomininkams, tuo tarpu pareiškėjo nuosavybės teise valdoma sklypo dalis visuomenės poreikiams nepaimama, o jo teisės ir interesai nėra pažeidžiami. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo aiškiai išskirtos dalys. Apie tai, kad bus atliekama paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, pareiškėjui buvo žinoma nuo žemės sklypo dalių įsigijimo, nes dar 2007-06-22 įsakyme Nr. 30-1246 buvo numatyta, kad ginčo sklypo dalys Nr. 2 ir Nr. 3 išnuomojamos, iki jos bus reikalingos miesto reikmėms – gatvei rekonstruoti. Be to, pareiškėjo argumentai dėl visuomenės poreikio nebuvimo nepagrįsti.
Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Vyspra“, UAB „Amber realty international“ ir F. B. atsiliepimų į skundą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
1999-02-24 Vilniaus m. taryba sprendimu Nr. 335 patvirtino teritorijos tarp Kalvarijų, Upės, Geležinio Vilko, Lvovo ir Krokuvos gatvių detalųjį planą ir sprendinius (1 t., b. l. 115).
2007-06-22 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. 30-1246 nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenis. Remiantis šiuo įsakymu, 1077 kv. m ploto sklypas susideda iš 3 dalių: 364 kv. m ploto sklypo dalies Nr. 1, 117 kv. m ploto sklypo dalies Nr. 2 ir 68 kv. m ploto sklypo dalies Nr. 3. Siūloma išnuomoti ar suteikti naudotis sklypo dalis Nr. 2 ir Nr. 3, iki šios dalys bus reikalingos miesto reikmėms – gatvei rekonstruoti (1 t., b. l. 117-119).
2007-12-07 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-13544-(01) AB „Hanner“ parduota 428 kv. m ploto žemės sklypo dalis, esanti sklypo dalyje Nr. 1, laikinai išnuomota 56 kv. m ploto žemės sklypo dalis, esanti sklypo dalyje Nr. 2, ir 33 kv. m ploto žemės sklypo dalis, esanti sklypo dalyje Nr. 3, iki prireiks visuomenės poreikiams (1 t., b. l. 132-134).
2008-09-01 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-11086-(01) buvo iš dalies pakeistas 2007-12-07 įsakymas ir nustatyta, kad UAB „Vyspra“ išnuomojama žemės sklypo dalies Nr. 2 dalis – 23 kv. m, žemės sklypo dalies Nr. 3 dalis – 13 kv. m, iki jų prireiks visuomenės poreikiams. Be to, nustatyta, kad pareiškėjui, F. B. skirta parduoti po 24 kv. m, UAB „Amber realty management“ – 49 kv. m, UAB „Vyspra“ – 173 kv. m ploto žemės sklypo dalis, esančias sklypo dalyje Nr. 1 (1 t., b. l. 92-95).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso UAB „Hanner property“, valstybei, UAB „Vyspra“, UAB „Amber realty management“, F. B. ir pareiškėjui (1 t., b. l. 10-12). Nustatyta, kad šiame žemės sklype yra gyvenamasis namas, patenkantis į sklypo dalis Nr. 1 ir Nr. 3, kuriame esantys butai nuosavybės teise priklauso UAB „Hanner property“, UAB „Vyspra“, savivaldybei, F. B. ir pareiškėjui (1 t., b. l. 10-30).
2012-02-15 Vilniaus miesto meras parengė aiškinamąjį raštą, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo 117 kv. m ir 68 kv. m ploto dalis reikalinga paimti visuomenės poreikiams – keliui įrengti. Pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius su Lvovo ir Giedraičių gatvėmis besiribojančioje teritorijoje numatoma didelio ploto statinių statyba, tai padidins automobilių srautus, todėl esami susisiekimo infrastruktūros parametrai neužtikrins tinkamos transporto sistemos funkcionavimo, tai apribos teritorijų plėtrą. Be to, Lvovo gatvės ir Lvovo ir Giedraičių gatvių sankryžos parametrai neatitinka laidumo parametrų. Problemą galima išspręsti išplatinus važiuojamąją Lvovo gatvės dalį ties sankryža su Giedraičių gatve iki 4 eismo juostų. Į nustatytas Lvovo gatvės ribas patenka du statiniai Giedraičių g. 2 – gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1096-2009-1010, ir garažų masyvas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei šių statinių užimtos sklypo 68 kv. m ir 117 kv. m ploto dalys; šią teritoriją būtina atlaisvinti (1 t., b. l. 164-165).
2013-01-23 Vilniaus m. savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-1020 nusprendė kreiptis į NŽT, prašydama paimti visuomenės poreikiams žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti šio sklypo paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizę (1 t., b. l. 114).
2013-03-15 Vilniaus m. savivaldybės meras raštu Nr. A51-31275(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į NŽT, prašydamas paimti visuomenės poreikiams žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, Žemės įstatymo 45 str. 1 d. 4 p. numatytam tikslui – keliui įrengti. Kartu pateikė patvirtintą teritorijos detalųjį planą, numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų sąrašą, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauką, aiškinamąjį raštą bei sąnaudų ir naudos analizę (1 t., b. l. 166-167).
2013-05-17 NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1P-(1.3)-149, vadovaujantis Žemės įstatymo 45 str. 1 d. 4 p., 46 str. 1, 2, 5, 6 d., Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 5.1, 8.1, 9, 11, 13 p., atsižvelgus į Vilniaus miesto tarybos 1999-02-24 sprendimą Nr. 355, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-01-23 sprendimą Nr. 1-1020 ir 2013-03-15 mero prašymą, pradėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių (117 kv. m ir 68 kv. m ploto) paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (1 t., b. l. 172-173).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl sprendimo pradėti žemės sklypo, esančio Giedraičių g. 2, dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą teisėtumo.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką reglamentuoja Žemės įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2012-06-30 iki 2014-01-01) ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (toliau – Taisyklės).
Žemės įstatymo 45 str. 1 d. numatyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, be kita ko, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga: 1) valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti; 2) krašto ir valstybės sienos apsaugai; 3) tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams uostams ir jų įrenginiams; 4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; 5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti; 6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti; 7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; 8) kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; 9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams.
Žemės įstatymo 46 str. 1 d. numatyta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.
Remiantis Žemės įstatymo 46 str. 2 d., Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialusis ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.
Vadovaujantis Taisyklių 5.1 p., žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra gali būti pradedama suinteresuotos institucijos, t. y. valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos, prašymu. Remiantis Taisyklių 6 p., suinteresuota institucija teritoriniam padaliniui teikiamame prašyme paimti žemę visuomenės poreikiams nurodo prašymą teikiančio subjekto pavadinimą ir duomenis, Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą žemės paėmimo visuomenės poreikiams tikslą, trumpai apibūdina teritoriją, kurioje prašoma paimti žemę visuomenės poreikiams. Suinteresuota institucija kartu su prašymu turi pateikti: 6.1. detalųjį arba specialųjį planą; 6.2. žemės sklypų, kurių visą plotą arba jo dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, taip pat valstybinės žemės sklypų, kurių nuomos ar panaudos sutartis numatoma nutraukti prieš terminą, sąrašą; 6.3. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauką su privačių ir valstybinių žemės sklypų ribomis; 6.4. aiškinamąjį raštą ir Taisyklių 2 punkte nurodytą ir šiame punkte nustatytu atveju parengtą jo priedą; aiškinamajame rašte turi būti nurodyti konkretūs tikslai, kuriems numatoma naudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę, o Taisyklių 2 punkte nurodytame aiškinamojo rašto priede – Taisyklių 3 punkte nurodyta sąnaudų ir naudos analizė.
Remiantis Taisyklių 8.1 p., teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo suinteresuotos institucijos pateikto prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo išnagrinėja prašymą, su juo pateiktus dokumentus ir nustatęs, ar paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas atitinka Žemės įstatymo 45 str. 1 d. nurodytus kriterijus, o prašymas – šio įstatymo 46 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, NŽT vadovui teikia pasiūlymą dėl sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priėmimo, jeigu paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas atitinka bent vieną iš Žemės įstatymo 45 str. 1 d. nurodytų kriterijų, o prašymas – šio įstatymo 46 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, drauge pateikia: 8.1.1. žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto, kuris turi būti rengiamas, kai paimami žemės sklypai nesuprojektuoti specialiuose ar detaliuosiuose planuose, teritorijos ribų planą, į kurį įtraukiami: 8.1.1.1. visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai; 8.1.1.2. žemės sklypai, kurių dalį reikia paimti visuomenės poreikiams, ir (ar) žemės sklypai, kurie jų arba jų dalies paėmimo visuomenės poreikiams tikslais turės būti pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti ar perdalyti); 8.1.1.3. laisvos valstybinės žemės, kuri ribojasi su paimamais visuomenės poreikiams privačios žemės sklypais ar įsiterpusi tarp jų, plotai, kurių reikia visuomenės poreikiams tenkinti ir (ar) kuriuose gali būti formuojami už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus suteiktini valstybinės žemės sklypai; 8.1.2. dokumentus ir duomenis, nurodytus Taisyklių 6 punkte; 8.1.3. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įsakymo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios projektą.
Taisyklių 9 p. nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gautus Taisyklių 8.1 arba 8.2 punkte nurodytus dokumentus per 10 darbo dienų išnagrinėja ir priima motyvuotą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba jos nepradėti.
Nagrinėjamu atveju NŽT direktorius priėmė įsakymą pradėti žemės sklypo, esančio Giedraičių g. 2, 0,0117 ha ir 0,0068 ha ploto dalių paėmimo visuomenės poreikiams – Lvovo gatvei rekonstruoti – procedūrą, gavęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos prašymą ir Taisyklių 6.1-6.4 p., 8 p. nurodytus dokumentus.
Nustatyta, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-06-22 įsakymu Nr. 30-1246, kuriuo siūloma parduoti ar išnuomoti sklypo dalį Nr. 1 (0,0892 ha), ir išnuomoti sklypo dalis Nr. 2 (0,0117 ha) ir Nr. 3 (0,0068 ha), iki šios dalys bus reikalingos miesto reikmėms – gatvei rekonstruoti (1 t., b. l. 117-119). 2008-09-01 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-11086-(01) nustatyta, kad pareiškėjui skirta parduoti 0,0024 ha žemės sklypo dalis, esanti dalyje Nr. 1, o atitinkama dalis, esanti sklypo dalyje Nr. 2 ir 3 išnuomota AB „Hanner“ ir UAB „Vyspra“ (1 t., b. l. 92-95).
Pareiškėjo teigimu, 2007-06-22 įsakymas Nr. 30-1246 nepaneigia fakto, kad valstybė, pareiškėjas ir kiti asmenys yra viso žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai, dalyvaujantys bendrosios dalinės nuosavybės teisiniuose santykiuose. Nuosavybės teisės naudojimosi tvarka dėl atskirų sklypo dalių nepatvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjo įsigyta žemės sklypo dalis pirkimo-pardavimo sutartyje neidentifikuojama. Tai sąlygoja, kad procedūra turėjo būti rengiama dėl viso žemės sklypo, o ne atskirų jo dalių paėmimo visuomenės poreikiams. Be to, šią išvadą, pareiškėjo teigimu, pagrindžia ir tai, kad žemės sklype esančio statinio – gyvenamojo namo, užimančio dalį ginčo žemės sklypo dalies, negalima perimti be visos jam eksploatuoti reikalingos žemės paėmimo.
Sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo 45 str. nuostatas, darytina išvada, kad visuomenės poreikiams privati žemė gali būti paimama ar valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartys prieš terminą gali būti nutraukiamos tik išimtiniais atvejais, dėl konkretaus objekto ir jam reikalingos konkrečios vietos ir ploto, kurie atsispindėtų iš detaliojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento. Teismas sutinka su atsakove, jog ta aplinkybė, kad pagal Lvovo gatvei rekonstruoti pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentą yra reikalinga atitinkama žemės sklypo dalis, apibrėžė visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ribas. Taigi viso sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimas prieštarautų imperatyviam tikslui – konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sprendimas procedūrą pradėti dėl sklypo dalies yra pagrįstas, o pareiškėjo argumentai dėl naudojimosi tvarkos nebuvimo neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad su šiuo pareiškėjo teiginiu sutiko ir atsakovės atstovė, teismo posėdyje paaiškinusi, kad atskiri sklypai pagal atitinkamas dalis būtų formuojami kituose žemės paėmimo procedūros etapuose. Pagal Žemės įstatymo 46 str. 7 d., kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita. <...> Jeigu reikia, projekto rengimo metu atliekamas privačios ir (ar) valstybinės žemės padalijimas suformuojant atskirą žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad klausimo dėl konkrečių žemės sklypo dalių padalijimo sprendimas ir tuo pačiu 2007-06-22 ir vėlesnių įsakymų, kuriais nustatomos sklypo dalys ir jų valdytojai, vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamu atveju vadovaujamasi nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis, pagal kuriuos pareiškėjas yra sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkis, ir jam nuosavybės teise priklauso dalis patalpos–buto, esančio gyvenamajame name ginčo žemės sklype, ir tai, teismo vertinimu, pagrindžia pareiškėjo reikalavimo teisę ginčyti NŽT įsakymą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
Žemės įstatymo 45 str. 1 d. įtvirtina du skirtingus žemės paėmimo atvejus dėl visuomenės poreikių: gali būti paimama privati žemė ar prieš terminą nutraukiamos valstybinės žemės valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys. Taigi pareiškėjo argumentas, kad minėtas teisinis institutas netaikytinas valstybinės žemės atžvilgiu, nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, viešasis interesas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, t. y. pareiškėjas iš esmės siekia paneigti visuomenės poreikio paimti žemės sklypo dalį egzistavimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju visuomenės poreikio sąvoka nėra vertinamoji kategorija, tai yra įstatymų leidėjo nustatyti išimtiniai atvejai, kada privati nuosavybė gali būti priverstinai paimta iš savininko. Vienas iš tokių išimtinių atvejų, įtvirtintų Žemės įstatyme, kaip jau minėta, yra tas, kai žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams (45 str. 1 d. 4 p.). Byloje yra nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras NŽT pateikė 1999-02-24 Vilniaus m. tarybos sprendimu Nr. 335 patvirtintą galiojantį detalųjį planą, taigi jo rengimo, svarstymo, derinimo ir tikrinimo procedūros yra baigtos, o pareiškėjo argumentas, kad planavimo baigiamasis etapas nepradėtas, nepagrįstas. Šiame detaliajame plane nustatytos gatvių raudonosios linijos ir pagrindiniai gatvių parametrai, priskiriant dalį žemės sklypo Giedraičių g. 2 esamo užstatymo koridoriui (Lvovo gatvei), t. y. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentą yra reikalinga Lvovo gatvei rekonstruoti. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 6 d., detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai, jeigu tvirtinant detalųjį planą nebuvo nustatytas konkretus galiojimo terminas. Nagrinėjamoje byloje negali būti vertinamas galiojančio detalaus plano teisėtumas, nes tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, visuomenės poreikis šioje byloje negali būti ginčijamas ir pareiškėjo skundo argumentai šiuo aspektu teisiškai nėra reikšmingi. Bylos duomenys patvirtina, kad sąnaudų ir naudos analizė buvo atlikta, jos metu buvo įvertintos kitos konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams galimybės, konkretaus visuomenės poreikio tenkinimo ir žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros įgyvendinimo sąnaudos ir nauda, pagrindinės projekto įgyvendinimo rizikos, numatyti jų valdymo veiksmai, atliktos kitos Taisyklių 3 p. numatytos procedūros. Šiuo atveju būtent anksčiau nurodyti detaliojo plano sprendiniai apibrėžė sąnaudų ir naudos analizės atitinkamas ribas.
Pareiškėjas nurodo, kad sąnaudų ir naudos analizėje pateikiama neteisinga informacija apie galimas kompensacijas statinių savininkams, neapskaičiuotos sumos, išmokėtinos privatiems asmenims už žemės paėmimą. Remiantis Žemės įstatymo 46 str. 8 d., Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimame sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti šio Įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas. Žemės įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad kompensacijų klausimas sprendžiamas įsigaliojus NŽT direktoriaus sprendimui pradėti procedūrą, t. y. pasibaigus jo apskundimo terminui arba įsiteisėjus atitinkamam teismo sprendimui dėl šio sprendimo teisėtumo, o pirminiame etape, rengiant sąnaudų ir naudos analizę, tai atlikti nenumatyta. Nagrinėjamu atveju sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams dar nėra priimtas. Per teismo posėdį NŽT atstovė pabrėžė, kad tęsiant ginčo procedūrą būtų atliekamas paimamos žemės vertinimas, o pareiškėjui atlyginama proporcingai jo turimai žemės daliai. Pažymėtina, kad NŽT, kaip viešojo administravimo subjektas, veikia jai nustatytos kompetencijos ribose ir šiuo atveju ji nėra įgaliota vertinti sąnaudų ir naudos analizės, parengtos kompetentingo subjekto teisės aktų nustatyta tvarka, tuo tarpu pareiškėjo pateikti skaičiavimai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Žemės įstatymo 46 str. 2 d. 2 p. nuostata, jog turi būti pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize, vertintinas kaip objektyvi sąlyga pateikti tokią analizę pagal Taisyklių 3 p. procedūras, atliekamas suinteresuoto asmens, šiuo atveju – savivaldybės tarybos, tačiau ši nuostata, teismo vertinimu, neįpareigoja NŽT spręsti dėl analizės išvadų pagrįstumo ir teisingumo.
Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad NŽT sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priėmė pagal savo kompetenciją, įvertinusi jai pateiktus Taisyklių 8 p. nurodytus dokumentus, pagrindžiančius, jog paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas atitinka vieną iš Žemės įstatymo 45 str. 1 d. nurodytų kriterijų, o prašymas – šio įstatymo 46 str. 1 ir 2 d. reikalavimus.
Dėl nurodytų motyvų, ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nagrinėjamoje byloje atlyginti bylinėjimosi išlaidas prašo pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys AB „Hanner“ ir UAB „Hanner property“.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
UAB „Hanner property“ bylinėjimosi išlaidų pagrindimo nepateikė, todėl prašymas šioje byloje nenagrinėjamas.
AB „Hanner“ pateikė prašymą atlyginti 1950 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1500Lt už susipažinimą su skundu ir atsiliepimo parengimą bei 450 Lt už pasirengimą ir atstovavimą 2013-11-19 posėdyje.
Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 p. nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.
Nustatyta, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Hanner“ Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo ir atsiliepimą parengė advokatė Kristina Račaitė, byloje pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad AB „Hanner“ už teisines paslaugas atsiskaitė.
Rekomendacijų 8 punkte yra nustatyti rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai už atitinkamas (konkrečiai įvardytas) advokato teisinių paslaugų rūšis. Rekomendacijų 8.2 p. numato maksimalų taikytino koeficiento už atsiliepimo surašymą – 3, o Rekomendacijų 8.18 p. už vieną atstovavimo valandą teisme taikytiną koeficientą – 0,15. Pagal Rekomendacijų 9 p., atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama, laiką iki 30 minučių atmetant, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
Susipažinimas su teismo dokumentais, teisinė konsultacija, skundo ar atsiliepimo į skundą parengimas laikytinos paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.1-8.2 punktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis Nr. AS556-766/2009, 2010 m. birželio 11 d. nutartis Nr. AS525-358/2010). Prašoma priteisti 1500 Lt suma už susipažinimą su skundu ir atsiliepimo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.1 p. nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistina.
Nustatyta, kad 2013-11-19 vykęs teismo posėdis truko 4 min. (2 t., b. l. 43-44), tačiau AB „Hanner“ atstovė nurodo, kad pasirengimas ir atstovavimas teisme iš viso užtruko 1,5 val. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika pasirengimas bylos nagrinėjimui, analogiškai kaip atstovavimas teisme, laikytinas tos pačios rūšies teisine paslauga (2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63‑608/2008). Įvertinus bylos duomenų visumą, 1,5 val. pripažintina protingu ir pakankamu laiku pasirengti bylai. Už šią teisinę paslaugą AB „Hanner“ priteistina 225 Lt (0,15 x 1 000 Lt MMA x 1/2) (Rekomendacijų 8.18 p.).
Dėl nurodytų motyvų, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Hanner“ iš pareiškėjo iš viso priteistina 1725 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą atmesti.
Priteisti AB „Hanner“ naudai iš pareiškėjo D. K. (D. K.) 1725Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.