Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui L. M. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, atlikęs formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą nustatė, kad atsakovas Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 5 d. įsiteisėjusiu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-8431-738/2016 pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1, 5 dalyse, 127 straipsnio 1, 2 dalyse ir 130 straipsnio 1 dalyje. Nutarime teismo konstatuota, kad 2016 m. birželio 11 d., 18 val. 15 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), atsakovas vairavo transporto priemonę „Volvo 850“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, jo vairuojama transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civiliniu atsakomybės draudimu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir padarė eismo įvykį, tačiau nepasiliko eismo įvykio vietoje, o iš jo pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės, nežymiai sužalota kito automobilio vairuotoja (7–10 b. l.). ADB „Gjensidige“ už nurodyto eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiam asmeniui išmokėjo iš viso 1506,31 Eur draudimo išmoką (16–46 b. l.). Pagal ieškovo ir UAB DK „Lindra“ (dabartinis pavadinimas ADB „Gjensidige“) 2002 m. kovo 29 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį, ADB „Gjensidige“ įsipareigojo atlikti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme bei transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ieškovo kompetencijai priskirtų žalų administravimą ir draudimo išmokos trečiajam asmeniui mokėjimą (sutarties 1.1 punktas). Ieškovas įsipareigojo kompensuoti ADB „Gjensidige“ faktiškai išmokėtas draudimo išmokas tretiesiems asmenims turintiems teisę jas gauti iš ieškovo (sutarties 2.1.3. punktas) (11–15 b. l.). Ieškovas 2017 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymu ADB „Gjensidige“ pervedė 13 023,95 Eur sumą (47 b. l.).

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – TPVCAPDĮ 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar jo atstovui. Vienas tokių atvejų įtvirtintas TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte – jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalis). Tokiu atveju transporto priemonės savininkas nėra įvykdęs įstatyme nustatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį su draudiku – asmeniu, turinčiu teisę teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (Įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Taigi, nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant susiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo išmoką išmoka Biuras. Byloje formaliai nustatyta ir tai konstatuota teismo 2016 m. lapkričio 5 d. nutarimu, kad atsakovas vairuodamas transporto priemonę „Volvo 850“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą nukentėjusiajam, kurią atlygino ADB „Gjensidige“. Ieškovas, vykdydamas paslaugų teikimo sutarties 2.1.3. punkto nuostatas, kompensavo žalą ADB „Gjensidige“ ir pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnį įgijo teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą iš atsakovo, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir atsakingo už žalos padarymą, todėl iš jo ieškovui priteistina 1506,31 Eur nuostolių atlyginimo.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovo atžvilgiu priimamas sprendimas už akių – ieškinį patenkinti ir ieškovui iš atsakovo priteisti 1506,31 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 285 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinas 45 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, buveinė Algirdo g. 38, Vilniuje, 1506,31 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešis eurus 31 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.