Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimo K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas K. K. buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 14 d. 01 val. 45 min. Kauno r. sav., kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda (dešinė pusė), 88,20 kilometre, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,34 promilės), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą važiavusią transporto priemonę. Po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir dar atsitrenkė į metalinius atitvarus. Eismo įvykio metu buvo sugadintos abi transporto priemonės ir metaliniai atitvarai. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus.

Nutarimu įpareigojo Instituciją, įgaliotą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, atlikti tyrimo veiksmus ir spręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo P. T. atžvilgiu dėl to, kad 2014 m. gruodžio 14 d. 01 val. 45 min. Kauno r. sav., kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda (dešinė pusė), 88,20 kilometre, P. T. galimai vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą važiavusią transporto priemonę. Po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir dar atsitrenkė į metalinius atitvarus. Eismo įvykio metu buvo sugadintos abi transporto priemonės ir metaliniai atitvarai.

Institucija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiojo automobilyje vykę asmenys, visi tiesiogiai dalyvavę eismo įvykyje, aiškiai ir nedviprasmiškai pareigūnams nurodė, jog automobilį, kuris sukėlė eismo įvykį, vairavo K. K.. Nurodo, kad būdami pasirašytinai asmeniškai supažindinti su atsakomybe už žinomai melagingų parodymų davimą pagal LR ATPK 187² str. patvirtino liudytojai D. S., A. J. ir J. K.. Institucija mano, kad liudytojų D. S., A. J. ir J. K. parodymai yra objektyviausi ir teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepagrįstai jais abejojo. Skunde nurodo, kad apskritai liudytojų parodymai yra labiausiai paplitęs įrodymų šaltinis, kuriais remiantis gali būti išaiškintos visos byloje reikšmingos aplinkybės. Taip pat skunde teigiama, kad esminis veiksnys yra asmens atmintis. Vertinant tai, kad liudytojai D. S., A. J. ir J. K. yra pilnamečiai, taigi suaugusieji, prieinama prie išvados, kad jie turi pakankamai didelę realybės vertinimo patirtį. Vertinant jų parodymų patikimumą, atsižvelgiant į tai, jog jie yra atsitiktinai į eismo įvykį patekę asmenys, nėra pagrindo jais abejoti.

Apeliaciniame skunde Institucija teigia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu teismas paprastai siekia betarpiškai išgirsti su įvykiu susijusių, galinčių suteikti reikšmingos informacijos asmenų parodymus ir ne visada atsižvelgia į tai, kad jie buvo apklausti pareigūnų atlikto tyrimo metu. Institucija mano, kad proceso dalyvių parodymai, privalomai turėtų būti vertinami ne tik duoti bylos nagrinėjimo teisme metu, bet ir pareigūnų atlikto tyrimo metu neišskiriant jų ir visumoje, su visais kitais byloje esančiais duomenimis, kad parodymai derėtų su jais.

Institucija atkreipia dėmesį, kad liudytojų P. T., K. M. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. parodymai paviršutiniški: pasakojama be konkrečių detalių, parodymuose minimos tik aplinkybės, kurios įrodo tik objektyviais duomenimis nepagrįstą K. K. versiją, laikytiną gynybine pozicija, pateikiama jų informacija skiriasi nuo kitų asmenų teiktų duomenų ir yra prieštaringa, skiriasi.

Institucija mano, kad vertinant K. K., K. M. ir P. T. parodymų patikimumą, jų tarpusavio santykių ir juos siejamų ryšių kontekste, jie laikytini abejotinais ir nepagrįstais. Taip pat Institucija mano, kad K. M. ir P. T. siekia pagelbėti draugui K. K. išvengti gresiančios atsakomybės. Skunde pažymi, kad automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nepriklauso nei P. T., nei K. K.. Byloje tai duomenų, liudijančių apie transporto priemonės automobilio BMW valdymo pagrindą, nėra. Skunde nurodo, kad automobilis draustas Kasko draudimu. Dauguma Lietuvos draudimo bendrovių nuostolių nepadengia jei vairuotojas buvo labiau apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų negu tai leidžia įstatymai (kai kurie draudikai neatlygina nuostolių neatsižvelgiant į apsvaigimo laipsnį) arba jeigu avarija įvyko dėl techniškai netvarkingos transporto priemonės. Be to, nurodo, kas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014-06-30 įsakymo Nr. 1V-446 „Dėl laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms, priekaboms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, išdavimo ir jų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo" 3 p. nurodo tokiais numerio ženklais paženklintos transporto priemonės paskirties ir naudojimo ribas, o būtent, kad laikinaisiais numerio ženklais paženklintos transporto priemonės negali būti naudojamos komerciniais (kroviniams ar keleiviams vežti) ar asmeniniais tikslais. Transporto priemonės ženklinamos tik galiojančiais laikinaisiais numerio ženklais ir gali dalyvauti viešajame eisme tik Lietuvos Respublikoje ir tik važiuojant jose prekybininkui arba prekybininko (juridinio asmens) darbuotojui, kurie užtikrina, kad laikinaisiais numerio ženklais paženklinta transporto priemonė dalyvautų eisme laikantis apraše nustatytų reikalavimų. Duomenų kokiu tikslu ir kokiu pagrindu (panaudos sutartis, nuomos sutartis ar kt.) automobilis BMW, paženklintas laikinuoju valstybinio numerio ženklu 01.45 val. važiavo keliu Vilnius-Kaunas-Klaipėda 88,20 km Kauno r. sav. nėra.

Skunde pažymima, kad pareigūnai atlikdami savo tarnybines pareigas vadovaudamiesi įstatymais ir savo pareigybėmis sprendžia kokius veiksmus reikalinga atlikti pakankamam pažeidimo padarymo įrodymui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl nėra pagrindo abejoti tarnybines pareigas atlikusio policijos pareigūno protokole užfiksuotais duomenimis ir vertinimais. Pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą K. K., nebuvo neaiškumų ir abejonių dėl jo kaltės. Apeliaciniame skunde Institucija teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.

Institucija skunde teigia, kad P. T. vairuodamas transporto priemonę padarė eismo įvykį yra prielaida ir jokiais objektyviais faktiniais duomenimis negrįstas spėjimas. Institucija mano, kad teismas privalėjo šiuo atveju būti aktyvus ir imtis priemonių bei veiksmų nustatyti objektyvią tiesa. Institucija taip pat mano, kad abejoti pareigūnais bei liudytojų D. S., A. J. ir J. K. jiems nurodytais pirminiais duomenimis iškart po įvykio nėra jokio pagrindo. Įvykio aplinkybių fiksavimas ir jų pateikimas iškart po įvykio, manome labiausiai atitinkantys objektyvią tiesą ir tikrąsias įvykio aplinkybes. Apeliaciniame skunde Kauno apskr. VPK KPV atkreipia dėmesį, kad įvykis įvyko 2014 m gruodžio mėnesį, o teismo posėdis -praėjus daugiau kaip 2 mėn., per kurį natūralu, liudytojai galėjo pamiršti įvykio detales ir juo labiau nepažįstamą, įvykio metu pirmą kartą gyvenime, stresinėje situacijoje matytą asmenį, kuris įvykio metu vairavo transporto priemonę.

Kauno apskr. VPK KPV skunde mano, kad teismas nesiaiškino K. K. kaltės turinio, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus bylos tyrimo metu abejonių nekeliamoms aplinkybėms, nesiėmė priemonių ir veiksmų nustatyti objektyviai tiesai, pašalinti prieštaravimų, paneigti ar patvirtinti K. K. versijos, kuri laikytina kaip gynybinė pozicija vertinant jo procesinę padėtį bei gresiančias neigiamas pasekmes galimai ne tik jam, bet ir tretiesiems asmenims (transporto priemonės savininkui) dėl jo teisei priešingo veikimo. Taip pat Institucija mano, kad teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, turėjo pasisakyti (atsižvelgiant į priimtą sprendimą) dėl proceso dalyvių atsakomybės pagal LR ATPK 187(2) str. su kuria jie buvo supažindinti asmeniškai pasirašytinai pareigūnų atlikto tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu. Taip pat Institucija mano, kad teismas priimdamas skundžiamą nutarimą bylą ištyrė formaliai ir nevisapusiškai.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apskr. VPK KPV apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis. Kauno apskr. VPK KPV skunde savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės motyvuoja tuo, jog teismas netinkamai ištyrė liudytojų parodymus, nebuvo aktyvus bei nesiėmė veiksmų kilusioms abejonėms pašalinti.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 248 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis ATPK 257 straipsnio, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pirmosios instancijos teismas minėtų reikalavimų nepažeidė, teisės normas taikė tinkamai, įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje nebuvo pažeisti ir teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, teismo posėdžiuose betarpiškai apklausė visus liudytojus. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs liudytojų parodymus konstatuoja, kad tiesiogiai įvykyje dalyvavusių liudytojų parodymai nenuoseklūs, prieštaraujantys, tuo tarpu K. K. savo paaiškinimuose nuo pat pradžių buvo nuoseklus, teigė, kad ne jis vairavo automobilį, o P. T.. Tokius teiginius patvirtino ir posėdžio metu apklaustas P. T., kuris teigė, kad jis vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde liudytojai D. S., A. J., J. K. teikdami parodymus buvo itin nenuoseklūs. Iš karto po įvykio 2014-12-14 J. K. duodamas parodymus policijos pareigūnams teigė, kad iš vairuotojo vietos išlipo tamsiai apsirengęs vyras ir iš nuotraukos atpažino K. K. (b.l.7), tačiau jau 2014-12-19 pakartotinai apklausiamas pareigūnų išreiškė abejonę, kuris iš įvykyje buvusių tamsiai apsirengusių vyrų vairavo automobilį (b.l.44). Apklaustas teismo posėdžio metu teigė, kad nematė kas vairavo automobilį, o patyręs stresą po avarijos neteisingai įvardino K. K. vairavus automobilį (b.l.57). Panašiai parodė ir liudytojos D. S. bei A. J. - po įvykio jos teigė, kad automobilį vairavo K. K., tačiau teismo posėdžio metu teigė, kad visą laiką kalbėjo telefonu, todėl ir neatkreipė dėmesio kas išlipo iš automobilio bei patvirtino, kad mašinoje nematė nei vieno asmens, buvo tamsu, matė visus tik jau išlipusius iš automobilio ( b.l. 63,64). Teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai nei paties eismo įvykio, nei jį sukėlusio asmens tiesiogiai patys nematė, P. Š. į įvykio vietą atvyko tik įvykus eismo įvykiui, o liudytojas L. A. pats asmeniškai įvykio vietoje nebuvo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. S., A. J., J. K. savo parodymus davė iš karto po įvykio, todėl jų parodymai duoti po įvykio yra teisingiausi ir objektyviausi, o teismas neatsižvelgė, kad jie buvo apklausti tyrimo metu. Atsakydamas į tokį argumentą apeliacinis instancijos teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-30-2014).

Pirmos instancijos teismas tikrindamas K. K. iškeltą įvykio versiją buvo aktyvus ir ėmėsi visų priemonių bei veiksmų siekiant nustatyti objektyvią tiesą - tiesiogiai apklausė liudytojus, išklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, įvertino kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus ir nustatė, kad be ištirtų įrodymų, kitų objektyvių, tiesioginių, patikimų ir neginčijamų įrodymų patvirtinančių K. K. kaltę administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia apylinkės teismo išvada ir pažymi, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Dėl Institucijos skundo teiginio, kad proceso dalyvių parodymai privalomai turėtų būti vertinami ne tik duoti bylos nagrinėjimo metu, bet ir pareigūnų atlikto tyrimo metu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1–3 dalių, 257 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ATPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014).

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ne dėl transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimo, todėl apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl transporto priemonės paženklintos laikinaisiais numerio ženklais dalyvavimo viešajame eisme, nenagrinėtinas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad būtent dėl to jog administracinio teisės pažeidimo protokolas turi ypatingą svarbą formuluojant kaltinimą, apylinkės teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą įpareigodamas instituciją spręsti dėl administracinio teisės pažeidimo protokolą surašymo P. T..

Kauno apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, turėjo pasisakyti (atsižvelgiant į priimtą sprendimą) dėl proceso dalyvių atsakomybės pagal LR ATPK 187² straipsnį su kuria jie buvo supažindinti asmeniškai pasirašytinai pareigūnų atlikto tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Todėl šiuo aspektu pabrėžtina, jog administracinės teisės pažeidimo bylos iškėlimas dėl melagingų parodymų davimo yra nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu tokią bylą iškelti, objektyviai įvertinus bylos duomenis, gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl melagingų parodymų teikimo. Akivaizdu, kad pirmos instancijos teismui pagrįstų abejonių, kad liudytojai duotų sąmoningai melagingus parodymus, nekilo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visus įrodymus, ėmėsi visų priemonių nustatyti objektyvią tiesą ir padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad K. K. kaltė dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalies numatyto pažeidimo padarymo nėra įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje sudėties. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, visi kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškintini administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.