Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjos S. P. prašymą civilinėje byloje Nr. 2-94-445/2014 pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui G. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išvadą byloje teikianti institucija – Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-94-445/2014 buvo patvirtinta ieškovės S. P. ir atsakovo G. P. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, nustatyta, kad po santuokos nutraukimo butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 3/12 dalies ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 52 000 Lt vertės, asmeninės nuosavybės teise atitenka S. P..Pareiškėja S. P. pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-94-445/2014 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir nurodė, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimu buvo nutraukta santuoka ir išspręsti kiti su santuokos nutraukimo susiję klausimai, padalintas santuokoje įgytas turtas. Po santuokos nutraukimo nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise atiteko S. P., o G. P. buvo priskaičiuota piniginė kompensacija. Dėl techninės klaidos santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo nurodytas ne visas dalinamas turtas, t. y. neteisingai nurodyta ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, nes šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė iki santuokos nutraukimo ne 3/12 dalys, o 2/6 dalys (arba 4/12 dalys šio pastato). Atsižvelgiant į tai, pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašydama padalinti 1/12 dalį ūkinio pastato. Pareiškėjos teigimu, ši dalis pagal taikos sutarties sąlygas turi būti priteista asmeninės nuosavybės teise jai, nes G. P. buvo numatyta piniginė kompensacija.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Varėnos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-94-445/2014.Teismas nustatė, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka bendru jų sutikimu ir išspręsti visi kiti klausimai, susiję su santuokos nutraukimu. Pareiškėjai S. P. ir jos atstovei teismo sprendimas išsiųstas 2014 m. birželio 16 d. 2016 m. rugsėjo 27 d. S. P. kreipėsi į teismą su prašymu ištaisyti klaidą, kadangi sprendime neteisingai buvo nurodyta nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato dalis. Tokį prašymą pareiškėja teismui pateikė po to, kai ji gavo 2016 m. rugsėjo 20 d. VĮ Registrų centro Alytaus filialo atsakymą, jog negali įregistruoti teismo sprendimo pagrindu daiktinių teisių, kadangi teismo sprendime įrašyti duomenys nesutampa su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. rugsėjo 26 d. duomenimis, t. y. pagal nekilnojamojo turto registro duomenis S. P. su G. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 2/6 dalys ūkinio pastato, o teismo sprendime nurodyta 3/12 dalys minėto ūkinio pastato.Teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės turėjo būti žinomos, nes jos tokios neteisingos jau buvo nurodytos šalių pasirašytoje taikos sutartyje. Todėl negalima teigti, kad tokios aplinkybės pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir tapo žinomos tik gavus VĮ Registrų centro Alytaus filialo atsakymą. Pareiškėjai teismo sprendimas buvo išsiųstas iš karto po bylos išnagrinėjimo, todėl šios aplinkybės pareiškėjai turėjo būti žinomos dar iki tol, kol sprendimas įsiteisėjo. Iš esmės šių aplinkybių žinojimas nebūtų sudarę pagrindo priimti iš esmės kitokį sprendimą, sprendimas būtų buvęs toks pat.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja S. P. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-94-445/2014. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, nes ji turėjo būti žinoma jau pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kad sutartyje ir teismo sprendime padaryta techninė klaida, pareiškėja neturėjo galimybių pastebėti, nes bendrame sutarties tekste nurodoma, kad yra dalinamas visas S. P. ir G. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė teise priklausęs nekilnojamasis turtas. Kokios ūkinio pastato dalys turi būti nurodytos, pareiškėja nežinojo ir klaidos nepastebėjo, jos nepastebėjo ir gavusi teismo sprendimą. Apie tai, kad jai atitenkančio ūkinio pastato dalis yra nurodyta neteisingai, sužinojo tik gavusi VĮ Registrų centro Alytaus filialo raštą, po ko ir ėmėsi veiksmų ištaisyti padarytą klaidą. Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė ištaisyti rašymo apsirikimą ir nurodė, kad tai pakeistų sprendimo esmę, nes būtų nurodytos kitos nekilnojamojo turto dalys. Nutartyje teismas taip pat išaiškino pareiškėjos teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos S. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-94-445/2014, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, jos turėjo būti žinomos pareiškėjai dar iki tol, kol įsiteisėjo teismo sprendimas, nes minėtas teismo sprendimas pareiškėjai ir jos atstovei buvo išsiųstas iš karto po bylos išnagrinėjimo.Apeliantė (pareiškėja) S. P., nesutikdama su tokiais teismo argumentais, atskirajame skunde nurodo, kad ji nežinojo, kokios ūkinio pastato dalys turi būti nurodytos ir klaidos nepastebėjo, jos nepastebėjo ir gavusi teismo sprendimą. Apie tai, kad jai atitenkančio ūkinio pastato dalis yra nurodyta neteisingai, sužinojo tik gavusi VĮ Registrų centro Alytaus filialo raštą, po ko ir ėmėsi veiksmų ištaisyti padarytą klaidą.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

Pažymėtina, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-31/2014), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-94-445/2014 buvo patvirtinta ieškovės S. P. ir atsakovo G. P. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, nustatyta, kad po santuokos nutraukimo butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 3/12 dalies ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 52 000 Lt vertės, asmeninės nuosavybės teise atitenka S. P..Pareiškėja S. P. 2017 m. sausio 19 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-94-445/2014, kurį grindė tuo, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, t. y. tai, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo neteisingai nurodyta ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, atitenkanti jai asmeninės nuosavybės teise.Vertindamas pareiškėjos nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes kartu su civilinėje byloje Nr. 2-94-445/2014 esančiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjai jau civilinės bylos Nr. 2-94-445/2014 nagrinėjimo metu buvo žinomos aukščiau nurodytos aplinkybės (sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato dalys). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja (apeliantė) S. P., pateikdama teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kartu su ieškiniu pateikė ir VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad S. P. ir G. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas/patalpa-butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 2/6 pastato – ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bei prašė padalinti minėtą nekilnojamąjį turtą. Taigi pats nuosavybės faktas ir nuosavybės teisės objekto dalis pareiškėjai (apeliantei) neabejotinai buvo žinomi. Pareiškėjai S. P. ir G. P. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte nurodė, jog gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 3/12 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bei automobilį Mercedes Benz 190, v/n (duomenys neskelbtini) ir aptarė šio turto padalijimo klausimą, t. y. sutartyje šalys aiškiai susitarė, kad po santuokos nutraukimo minėtas nekilnojamasis turtas ir automobilis asmeninės nuosavybės teise atitenka S. P.. Sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punkte šalys patvirtino, kad šioje sutartyje aptartas turto padalijimo būdas neprieštarauja šalių turtiniams ir neturtiniams interesams. Minėtą sutartį pasirašė abi šalys, nei viena iš jų nepareiškė pastabų (pretenzijų) dėl netikslių nekilnojamojo turto dalių nustatymo, ši sutartis buvo patvirtinta teismo sprendimu, nei viena iš šalių šio teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Pareiškėją S. P. viso proceso metu atstovavo profesionali teisininkė advokatė N. R.. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo tvirtinama teismo posėdyje, vykusiame žodinio proceso tvarka, kuriame dalyvavo tiek pati pareiškėja, tiek jos atstovė. Priimtas teismo sprendimas tą pačią dieną, t. y. 2014 m. birželio 16 d., buvo išsiųstas pareiškėjai ir jos atstovei paštu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog jau civilinės bylos Nr. 2-94-445/2014 nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir sprendimo priėmimo metu pareiškėjai S. P. buvo žinomos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, ji sutiko pasirašyti su G. P. minėtą sutartį ir sutiko su nekilnojamojo turto padalijimo būdu ir apimtimi (nustatytinomis dalimis), todėl pareiškėjos S. P. prašyme dėl proceso atnaujinimo ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis ir sudarančiomis pagrindą proceso atnaujinimui. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad pareiškėja S. P., gindama savo galimai pažeistas teises, turi teisę pasinaudoti kitais įstatymo numatytais gynybos būdais, t. y. pateikti ieškinį teismui bendra ginčo teisenos tvarka dėl likusio nepadalinto santuokoje įgyto turto padalinimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.