Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovui (V. P.), ieškovo V. P. atstovei advokatei Mildai Šmitaitei, atsakovės RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ atstovams advokatui Sauliui Avižai, restruktūrizavimo administratoriui Arūnui Gedeikiui, trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų „Swedbank lizingas“, UAB atstovui Vincentui Šupiniui, išnagrinėjo V. P. prašymą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo restruktūrizuojamos UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ restruktūrizavimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismas 2012-02-21 nutartimi UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratoriumi paskirtas Arūnas Gedeikis.

Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-08 nutartimi buvo patenkintas restruktūrizavimo administratorius prašymas ir ieškovo 4 581 974,67 Lt kreditinio reikalavimo pagrįstumo nagrinėjimas buvo išskirtas į atskirą bylą.

Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovė savo kreditinį reikalavimą patikslino – sumažino iki 2 713 647,83 Lt.

Teismo posėdžio metu RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ atstovas restruktūrizavimo administratorius Arūnas Gedeikis bei advokatas Saulius Aviža su minėtu reikalavimu nesutiko.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas su ieškovo reikalavimu nesutiko.

Ieškovo kreditinis reikalavimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas savo kreditinį reikalavimą kildina iš jo pateiktų užtikrinimo priemonių bendrovės UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ kreditoriams: 1) su „Swedbank“, AB sudarytos laidavimo sutarties Nr. 09-024519-LA1; 2) su „Swedbank lizingas", UAB sudarytų laidavimo sutarčių: Nr. LT 091321/L-1, Nr. LT091320/L-1, Nr. LT 090936/L-1, Nr. LT 090935/L-1, Nr. LT077484/L; 3) su UAB „Sanistal“ sudarytos 2011-11-15 laidavimo sutarties; 4) 2012-03-10 ir 2012-03-21 išduotų paprastųjų vekselių.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo išduoti vekseliai, sudarytos sutartys yra prisiimant asmeninė turtinę atsakomybę už UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ prievoles prieš kreditorius. Pabrėžtina, jog CK 6.83 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad tik įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę; kiekvienas iš kelių laiduotojų turi teisę atgręžtinio reikalavimo būdu reikalauti iš skolininko savo sumokėtos sumos. Be to, kai laiduotojas įvykdo prievolę, kreditorius privalo perduoti jam reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises (CK 6.83 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pastarasis teisinis reglamentavimas yra skirtas tam, kad už skolininką prievolę įvykdęs laiduotojas subrogacijos pagrindu galėtų perimti ir įgyvendinti kreditoriaus teises į skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų įvykdęs prievoles už pagrindinį skolininką ir kad jis būtų perėmęs kreditoriaus teises į skolininkę: ieškovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad pagal laidavimo sutartis yra kreditoriams įvykdęs dalį ar visą prievolę už įmonę UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad „Swedbank“, AB, „Swedbank lizingas", UAB bei UAB „Sanistal“ yra pareiškę kreditinius reikalavimus restruktūrizuojamai įmonei, todėl manytina, jog ieškovas nėra įvykdęs laiduotojo prievolės ir nėra įgijęs kreditoriaus teisių (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Jei analogiškus reikalavimus įmonės restruktūrizavimo byloje galėtų pareikšti tiek įmonės kreditorius, tiek už restruktūrizuojamą įmonę laidavęs asmuo, iš tų pačių santykių kylantys reikalavimai to paties skolininko restruktūrizavimo byloje būtų pareikšti du kartus, nors skolininko skola tėra viena. Vadinasi laiduotojas, dar neįvykdęs kreditoriaus naudai prievolės už skolininką, į pastarąjį apskritai neturi jokios reikalavimo teisės. Ši reikalavimo teisė atsiras tik CK 6.83 straipsnio 1 dalies pagrindu, kai laiduotojas įvykdys skolininko prievolę kreditoriui. Tas pats pasakytina ir dėl išduotų paprastųjų vekselių: byloje ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad iš dalies arba visiškai įvykdė prievolę (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Teismas, apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, mano, kad yra nėra teisinio pagrindo tvirtinti ieškovo kreditinio reikalavimo (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 23 straipsnis).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog trečiasis asmuo paaiškinimuose dėk kreditinio reikalavimo prašė ieškovui skirti 3 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – aiškiai nepagrįstų kreditinių reikalavimų pateikimą. Teismas nenustatė, kad ieškovas pateikdamas teismui tvirtinti kreditinį reikalavimą sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą, todėl prašymas skirti baudą atmestinas (CPK 95 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymo netenkinti.

Atsisakyti tvirtinti V. P. kreditinį reikalavimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.