- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- II-69-548/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00118-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ričardas Juodis (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. R.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje, R. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis, 2022 m. lapkričio 6 d. 10 val. 18 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,75 promilių girtumo laipsnis. R. R. paskirta 800 eurų bauda, bei taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. R. skundu prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti minėtą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Skunde nurodoma, kad jis neginčija jam inkriminuoto administracinio nusižengimo ir dėl jo padarymo gailisi. Nusižengimas yra padarytas nesąmoningai, t. y. pagrįstai manė, kad yra blaivus, nes alkoholį vartojo pažeidimo padarymo dienos išvakarėse. Šias aplinkybes nurodė ir institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, taip pat buvo pateikęs prašymą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Šis jo prašymas nebuvo tenkintas. Mano, kad yra visi pagrindai taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas: visiškai pripažįsta kaltę dėl padaryto pažeidimo, teisė vairuoti yra būtina sąlyga tam, kad pareiškėjas galėtų dirbti, rūpintis artimaisiais, savo iniciatyva išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, po pažeidimo padarymo visiškai suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir pažada ateityje daugiau taip nesielgti. Skunde taip pat nurodė, kad pareiškėjui paskirta bauda yra sumokėta, taip pat pakankamai auklėja ir atgraso pareiškėją nuo administracinių nusižengimų darymo pagrindinė paskirta administracinės nuobaudos rūšis – bauda. Todėl bausmės tikslai yra ir taip jau pasiekti. Jam yra labai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, kadangi darbovietė yra (duomenys neskelbtini), jis gyvena (duomenys neskelbtini), todėl vykimas į Kauną viešuoju transportu yra labai komplikuotas. Darbe jam nuolat tenka automobiliu vykti į objektus vykdant susisiekimo komunikaciją ir viešųjų erdvių priežiūrą, taip pat į kitus įvairius objektus. Pareiškėjas darbe važinėja atskirais automobiliais, todėl antialkoholinio variklio užvedimo įtaiso įrengimas tarnybiniuose automobiliuose negalimas. Taip pat pareiškėjui tenka nuolatos rūpintis Kaune gyvenančiais pensinio amžiaus tėvais. Niekada nebuvo teistas, per 23 metų vairavimo stažą niekada nebuvo baustas administracine tvarka už šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą (b. l. 45-54).
Atsiliepimas
Teisme gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimas į skundą, kuriuo prašoma skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Asmuo, vartojas alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Pareiškėjas pasielgė pavojingai ir neatsakingai pasikliaudamas savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu, jog yra blaivus, bei nepasitikrino ar iš tiesų yra blaivus, nors privalėjo tai padaryti prieš vairuodamas transporto priemonę. Įvykdytos veikos pavojingumas nekelia abejonių – asmuo, būdamas neblaivus, valdę padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, neblaivumas viršijo teisės aktų nustatytą leistiną normą, t. y. nustatytas 0,75 promilių neblaivumas. Pareiškėjo teiginys, kad per 23 metų vairavimo stažą nebuvo baustas administracine tvarka už šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą, nėra visiškai teisingas. Pareiškėjas nuo 2017 metų yra baustas 7 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – pėsčiojo nepraleidimą per pėsčiųjų perėją, kelio ženklo nepaisymą, įvažiavimą į reguliuojamą sankryžą nepaisant draudžiamo šviesoforo signalo, leistino greičio viršijimą. Tai rodo, kad pareiškėjas linkęs nepaisyti nei savo, nei kitų eismo dalyvių saugumo. Už kai kuriuos pažeidimus taip pat numatyta galimybė atimti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau pareiškėjo tai nesustabdė, nuo pakartotinio nusižengimų darymo (b. l. 64-65).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. R. nurodė, kad skundą palaiko jame nurodytais motyvais, prisipažįsta padaręs nusižengimą ir labai gailisi. Paaiškino, kad pažeidimo padarymo dienos išvakarėse su giminaičiu sodyboje vartojo alkoholį. Atsikėlęs ryte nesijautė, kad yra neblaivus, jautėsi gerai, kadangi išvakarėse alkoholio vartojo ne daug. Įvykio dieną, apie 11.00 val., jam važiuojant automobiliu jį sustabdė policijos pareigūnas ir patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jis neblaivus. Tai jam sukėlė nuostabą. Nurodo, kad dėl paskirtos specialiosios teisės atėmimo – teisė vairuoti transporto priemones, patiria tam tikrus suvaržymus, nes jo darbas yra tiesiogiai susijęs su vairavimu. Per dieną, darbo metu, jam tenka nuvažiuoti virš 100 km. Todėl jis negali 12 mėnesių ar 6 mėnesius būti be teisės vairuoti transporto priemones, kadangi gali netekti darbo. Taip pat, ten kur jis gyvena, viešasis transportas vyksta du kartus į dieną, todėl taptų sudėtinga nuvykti į darbą, arba pastoviai tūrėtų prašyti kažkieno, kad ji nuvežtų į darbą. Jam tenka ir prižiūrėti savo senyvo amžiaus tėvus, kuriems vis kuo nors padeda, prižiūri juos, kad nieko netruktų. Teismo prašo sutrumpinti terminą teisės vairuoti transporto priemones.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. R. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis, 2022 m. lapkričio 6 d. 10 val. 18 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,75 promilių girtumo laipsnis. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda, paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui. Šiuo nutarimu buvo pripažinta R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo faktas, už jį paskirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas neginčijami, skunde keliamas klausimas dėl skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos sušvelninimo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, paskiriant trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad R. R. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, bei viso kelių eismo saugumui. Nors R. R. vertinant padaryto nusižengimo pavojingumą akcentuoja tai, kad nekilo padariniai, nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai, tačiau šios aplinkybės, teismo vertinimu, tinkamai padaryto nusižengimo pavojingumo neapibūdina, jos vertinamos išskirtinai palankiai R. R., neatsižvelgiant į kitus pavojingumą apibūdinančius aspektus. Nors transporto priemonę pažeidėjas vairavo miestelyje ir nenustatyta, kad būtų pažeisti kiti reikalavimai (viršytas greitis, vairavimas be įjungtų šviesų, neapdraustas automobilis), šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip padarytą nusižengimą apibūdinančios mažiau pavojingu. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad alkoholis daro neigiamą įtaką asmens reakcijos greičiui, kuris ypatingai svarbus važiuojant mieste, kur eismas yra intensyvus, greitai kintantis, todėl aukščiau paminėtos aplinkybės esminės įtakos šiuo atveju neturi. Transporto priemonės vairavimo neblaiviam mažiau pavojingu nedaro ir tai, kad nebuvo viršytas greitis ar važiuota su įjungtomis šviesomis dienos metu. Kitų eismo taisyklių reikalavimų laikymasis negali būti vertinama kaip aplinkybė, rodanti mažesnį kito pažeidimo – vairavimo neblaiviam, pavojingumą. Be to, vertinant šį konkretų pažeidimą, jo pavojingumą, esminę reikšmę turi pats apsvaigimo faktas ir neblaivumo lygis.
Vertinant šio nusižengimo pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmu tikrinimu R. R. buvo nustatytas žymiai didesnis neblaivumas – 0,97 promilės, o antru – 0,77, tačiau įvertinus paklaidą – 0,017 prom., jos neblaivumas – 0,75 promilės. Pažymėtina, jog žmogaus organizmas natūraliai su laiku šalina alkoholį. Pakartotinis tikrinimas buvo atliktas praėjus 17 min. po pirmojo tikrinimo (b. l. 24-25). Nors R. R. nurodo, jog alkoholį buvo vartojęs iš vakaro, todėl manė, kad alkoholis jau bus išsiskaidęs, tačiau turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad alkoholis galėjo būti dar neišsisklaidęs iš organizmo. Tačiau šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas šių aplinkybių bei savo būsenos deramai neįvertino, nekreipė dėmesio į tai, jog vis dar gali būti neblaivus ir nepaisydamas aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos, o kartu ir suvokdamas, kad dėl to gali netekti jam tokios svarbios specialiosios teisės, vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas teigia, kad per 23 metų vairavimo stažą nebuvo baustas už šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, tačiau tai nėra visai teisingas teiginys. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas praeityje ne kartą yra baustas pagal įvairius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnius, t. y. už pėsčiojo nepraleidimą per pėsčiųjų perėją (2017 m. kovo 3 d., ROIK: 17065855714), kelio ženklo nepaisymą (2018 m. rugpjūčio 23 d. ROIK: 18090621592 ir 2020 m. liepos 30 d. ROIK: 21127835144), įvažiavimą į reguliuojamą sankryžą nepaisant draudžiamo šviesoforo signalo (2020 M. spalio 13 d. ROIK: 20124206846), leistino greičio viršijimą (2018 m. liepos 31 d. ROIK: 18090649981 ir 2022 m. spalio 29 d. ROIK: 22187515451), todėl tai neleidžia teigiamai charakterizuoti pareiškėjo.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažeidėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su darbu, būtinybe rūpintis pensinio amžiaus tėvais, apsunkintu nuvykimu į sodybą ar darbą, nelaikytinos išskirtinėmis, kurios turėtų lemti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą, nes asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės jam turėjo būti žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, todėl tai jis turėjo įvertinti dar prieš pradedant vairuoti transporto priemonę. Sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės pareiškėjas patiria tam tikrų nepatogumų, tačiau asmeniniai interesai ir nepatogumai negali būti iškelti aukščiau įstatymų ir visuomenės gerovės.
Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį, daro išvadą, jog siekiant ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, sprendžia, kad R. R. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir jam paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Minėta, kad šiuo ir panašiais atvejais prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Teismo vertinimu, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, R. R. skundžiamu nutarimu paskirta proporcinga sankcijoje numatyta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo. R. R. skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, R. R. asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o R. R. skundas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
Pareiškėjo R. R. skundą atmesti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.