Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams E. Č., G. Č., R. Č. ir D. Č. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis Vydūno g. 20-22, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474, 2009-11-18 sprendimu Nr. 1-1291 ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ perdavė patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Tarp UAB „Naujoji Pilaitė“ ir R. Č. 2002-02-13 buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pagal kurią nuomotojas suteikė gyvenamąją patalpą, esančią Vydūno g. 20-22, Vilniuje, nuomininkei R. Č. ir jos šeimos nariams. Tarp VšĮ „Vilniaus butai“ ir R. Č. 2007-12-21 pasirašytas Susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S07/2573/457. Kaip matyti iš Gyventojų registro tarnybos išrašų, bute, esančiame Vydūno g. 20-22, Vilniuje, savo gyvenamąją vietą deklaruoja atsakovai R. Č., E. Č., G. Č. ir D. Č.. Nuomos sutartimi, Susitarimu dėl teisių ir pareigų perėmimo nuomininkė įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (Sutarties 2.2. p., Susitarimo 4 p.).

Pagrindas apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 3 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 str.). Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaroma raštu, remiantis savivaldybės institucijos sprendimu (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 3 d., CK 6.577 str., 6.579 str.). Pagal CK 6.583 ir 6.584 straipsnius, už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už vandenį, šilumos ir elektros energiją bei komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str., 6.487 str. 1 d., 6.583 str. 1 d.).

Atsakovė R. Č. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškovo prašoma priteisti 2 703,49 Lt skola už būsto nuomą ir 1 701,41 Lt skola už tiektą šilumos energiją, karštą vandenį bei nurodė, jog sutinka sumokėti skolą viena. Teismas netenkina tokio atsakovės R. Č. prašymo. Pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo teisiniams santykiams taikytino CK 6.589 straipsnio, reglamentuojančio nuomininko šeimos narių teises ir pareigas, 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. CK 6.588 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta pareiga nuomininkui ir pilnamečiams jo šeimos nariams atsakyti nuomotojui už nuomininko šeimos narių veiksmus, pažeidžiančius nuomos sutartį. Solidari skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-09-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012, aiškindamas paminėtas teisės normas, yra nurodęs, kad pareiga sumokėti nuompinigius ir kitus pagal nuomos sutartį nustatytus mokėjimus už paslaugas atsiranda tiek nuomininkui, tiek nuomos sutartyje nurodytiems, nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turintiems teisę gyventi jo šeimos nariams, t. y. atsiranda skolininkų daugetas prievolėje, jiems kyla solidarioji atsakomybė. Šiuo atveju, solidariąją atsakomybę nulemia tai, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti, kiek kiekvienas atsakovas tiksliai naudojosi nuomojamu butu ir suvartojo tam tikros rūšies energijos. Be to, nagrinėjamu atveju, solidariąją skolininkų prievolę įtvirtina ir CK 6.6 straipsnio 3 dalis, nes prievolė yra susijusi su paslaugų teikimu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad prievolė sumokėti nuompinigius ir kitus pagal sutartį nustatytus mokėjimus už paslaugas yra ne dalinė, o solidarioji, kuri kyla iš įstatymo nuostatų.

Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Nuomos sutartimi, Susitarimu dėl teisių ir pareigų perėmimo atsakovai įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (Sutarties 2.2. p., Susitarimo 4 p.). Atsakovų įsiskolinimas už buto nuomą už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2013-11-30 yra 2 703,49 Lt. Tą patvirtina į bylą pateikta pažyma apie įsiskolinimą už buto nuomą, taip pat mokesčių paskaičiavimo lentelė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškovu (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad prievolės mokėti nuomos mokestį solidarumas kyla pagal CK 6.589 straipsnį (Vilniaus apygardos teismo 2013-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2295-603/2013; 2013-11-25 nutartis civilinėje byloje 2A-3070-392/2013), ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 2 703,49 Lt skolos už buto nuomą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.583 str., 6.589 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.583 ir 6.584 straipsniais, taip pat tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 1 701,41 Lt skolos už tiektą šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ir 11,60 Lt už išrašus iš Gyventojų registro tarnybos, iš viso – 14,60 Lt, t. y. po 3,65 Lt iš kiekvieno atsakovo.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, kai ieškinys pareiškiamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinys pareikštas 4 404,90 L sumai, jis patenkintas visa apimtimi, todėl už jį mokėtinas 132 Lt dydžio žyminis mokestis, kuris lygiomis dalimis priteistinas iš atsakovų į valstybės biudžetą, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 33 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).

Teismas, spręsdamas teismo sprendimo vykdymo išdėstymo arba atidėjimo klausimą turi vadovautis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Įvertinęs atsakovės R. Č. atsiliepime ir atsakovų teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes apie turtinę padėtį, bei į tai, kad atsakovai turi mažas, bet nuolatines pajamas, teismas tenkina atsakovų prašymą dėl skolos sumokėjimo išdėstymo. Teismo nuomone, atsakovai E. Č., G. Č., R. Č. ir D. Č. neturi finansinių galimybių iš karto padengti visos įsiskolinimo sumos, tačiau sutinka skolą mokėti dalimis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tikslinga atsakovams išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, atsakovams mokant šiuo sprendimu priteistą sumą (2 703,49 Lt skola už buto nuomą + 1 701,41 Lt skola už tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį + 14,60 Lt bylinėjimosi išlaidos = 4 419,50 Lt) ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kas mėnesį dalimis po 368,30 Lt, pradedant mokėti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1, 6 d., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, 2 703,49 Lt (du tūkstančiai septyni šimtai trys litai 49 ct) skolos už buto nuomą, 1 701,41 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai vienas litas 41 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, 14,60 Lt (keturiolika litų, 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 3,65 Lt (tris litus, 65 ct).

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 132 Lt (vieną šimtą trisdešimt du litus) žyminio mokesčio, t. y. po 33 iš kiekvieno atsakovo.

Išdėstyti atsakovams R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui nustatant, kad atsakovai šiuo teismo sprendimu iš jų priteistą sumą ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ moka dalimis po 368,30 Lt kas mėnesį, pradedant mokėti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Vilniaus miesto apylinkės teisme.