- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-13
- Bylos Nr.
- 1-181-929/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51607-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- D. Š.
- Nukentėjusysis
- J. L.
- Advokatai
- Ugnius Čižiūnas, Aivaras Alimas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. Š. kaltinamas tuo, kad jis (duomenys neskelbtini), apie 04.00 val., naktiniame klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, matant aplinkiniams, konflikto metu, sudavė nukentėjusiajam J. L. rankoje laikoma stikline į veidą, kuri, po smūgio į pastarojo veidą, sudužo, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį pjautinėmis nosies, kaktos ir kairio skruosto žaizdomis bei daugybiniais veido kairės pusės odos nubrozdinimais, įbrėžimais. Tokiu savo įžūliu elgesiu pažeidė viešąją tvarką, pademonstravo aplinkiniams nepagarbą bei sutrikdė visuomenės rimti ir tvarką.
Kaltinamasis D. Š., apklausiamas teismo posėdyje, kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) susitiko su A. S. praleisti vakarą, nuėjo į klubą (duomenys neskelbtini). Stovėjo prie baro dviese, gurkšnojo kokteilius, šnekučiavosi. Atėjo svetima mergina, atsistojo jam pašonėje, pradėjo lengvai šokti. Jie jai nieko nesakė, ji jiems irgi, bendravimo jokio nebuvo. Staiga iš niekur nieko prie jų priėjo du aukšti, sportiški vaikinai - A. Č. ir J. L.. A. pradėjo jį ir jo draugą ramstyti prie baro, nekultūringai elgtis, kažką kalbėti. Kadangi garsiai grojo muzika, negalima buvo suprasti, ko iš jų nori. Jis buvo stumdomas prie baro, tai truko apie 20-30 sekundžių. Apsaugos nekvietė, net negalėjo pagalvoti, kad tai išsivystys į tokį konfliktą. Apsaugos darbuotojo nė vieno nematė, įvykis buvo momentinis. Prašė jų nestumdyti ir palikti kažkiek erdvės. A. agresyvumą parodė jo kalbėsena, mimika, jo stovėsena remiant jį savo galva link baro, norint parodyti, kad gali gauti smūgį iš galvos. Jis buvo sugriebtas už rankos, buvo neleistini judesiai, parodantys agresiją. Visa tai kėlė jam baimę. A. pamačiusi kylantį konfliktą įsiterpė tarp jų ir ėmė atstūminėti A.. Suprato, kad ji pažįsta tuos vaikinus. Jis A. pasakė, kad šios merginos nepažįsta ir jos nekalbino, jei konfliktas kyla dėl jos. A. nusisuko nuo jo, jis jam padėjo ranką ant peties ir pasakė, kad neverta bare pyktis dėl merginų. A. atsitraukė ir tada staiga J. puolė prie jo, paėmė už kairės rankos ir kažką piktu tonu pasakė. Jo kalba buvo nerišli, buvo triukšmas. A. ėmė atstūminėti J. kaip ir prieš tai atstūminėjo A.. Tada grįžo A. ir vėl pradėjo remti jį prie baro. Kažką kalbėjo. Jis prilaikė jį ranka, neleido arčiau, negu to reiktų elementariam pasikalbėjimui, artintis. Bijojo, kad jį gali sužaloti savo galva. Pasakė dar kartą A., kad šios merginos nepažįsta, jos nekalbino. A. suprato ir aprimo, pasirėmė šalimais prie baro. Staiga J. ėmė pulti jį, nors negalėjo girdėti pokalbio. Jis timptelėjo jį, smogtelėjo vieną kartą, kad ir nestipriai, tačiau kontaktas buvo. A. vėl puolė atitraukinėti J. nuo jo pasisukusi visu kūnu į jį. A., stovėjęs jam iš dešinės, prisidėjęs prie merginos ėmė priėjimą prie jo blokuoti rankomis. J. staiga pasisuko ir dešine ranka sudavė A. į pilvą stiprų smūgį pro merginą. Kai J. atsisuko suduoti smūgį A., mergina prarado lygsvarą, krito užkabindama jį ir susmuko ant žemės. Jis išsigando J. veiksmų, dėl kurių buvo suduotas smūgis ir krito mergina. Automatiškai sureagavo ir trenkė dešine ranka J. į veidą, joje buvo stiklinė. Trenkė krumpliais, stiklinė sudužo jo rankoje, šukių kliuvo ir J.. Suduodamas smūgį net nesuvokė, kad turi stiklinę rankoje. Smūgį sudavė instinktyviai. Išgąsti juto tiek dėl draugo, tiek dėl savęs, nes pirmą smūgį gavo A.. A. buvo sulinkęs, J. rankos buvo judesy, gal jis dar būtų smūgiavęs, nes liko prie A., neatsitraukė. Nukentėjusiojo agresyvumas buvo nukreiptas į jį. Sekantis smūgis būtų tekęs jam. Po to atsitraukė metrą ar pusantro ir pridengė už savęs A.. Jo rankos buvo nuleistos. J. atsigavęs puolė link jo, sudavė gal tris smūgius ne itin sėkmingai, vienas smūgis jam kliudė žandą ir ausį. Pastvėrė jį už megztino ir jį suplėšė. A. priėjo prie jo ir blokavo kelią, jei bandytų išbėgti. Konfliktas truko iki minutės. Jei pats nebūtų trenkęs, būtų iš J. sulaukęs smūgio. Atbėgo apsaugos darbuotojai ir juos išskyrė. Jį automatiškai įvardijo užpuoliku, nes nebuvo sužalotas. Apsaugos darbuotojams pasakė, kad jie buvo užpulti, jo draugui suduotas smūgis. Apsaugos darbuotojams supjaustytos savo rankos nerodė, nes jie norėjo juos išmesti į lauką, atvykus greitajai pagalbai, priėjo medikė ir subintavo jam ranką. Policijos komisariate visiems aiškino, kad gynėsi, neslėpė detalių. Po kelių valandų prie sulaikymo kameros atėjo J., pasakė, kad smūgių nesudavė, o tik atėjo atitraukti savo draugo, kuris juos rėmė prie baro. Tą vakarą vartojo alkoholį, tačiau nebuvo apsvaigęs tiek, kad būtų neadekvatus.
Nukentėjusysis J. L., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad klube (duomenys neskelbtini) su draugais (duomenys neskelbtini) šventė gimtadienį. Atėjo į klubą su A. Č., jo žmona G. Č., su jos drauge A. G., su savo drauge K. A., draugu A. K. ir jo drauge, kurios vardo nežino, apie 2-3 val. nakties. Ten buvo apie valandą. Jie jau skirstėsi, kvietė taksi, norėjo važiuoti namo. A. Č. ėjo prie baro pakviesti A.. A. buvo šalia D. Š.. Negali pasakyti, ar A. bendravo su D. Š. ir jo draugu, ji buvo šalia jų, A. pasakojo, kad jie bendravo. Jam A. sakė, kad jis matė, jog A. nepatenkinta ir nuėjo jos pakviesti vykti namo. Kai A. priėjo prie A., buvo baro pradžioje 7-10 m. atstumu nuo jų. Nematė kaip A. priėjo prie Š.. Pamatė, kad A. bendrauja su D. Š.. Grėsmės A. nebuvo, jis su D. Š. kalbėjosi piktai, buvo įniršęs. Pastebėjo, kad tarp jų kyla emocijos. Matėsi iš pokalbio, kad abu nepatenkinti, tai matėsi iš emocijų, iš veido išraiškų. Priėjo paklausti kodėl jie susikivirčijo. Su D. Š. jokio konflikto neturėjo, klausė jo, kodėl pykstasi su jo draugu. Buvo triukšmas, negirdėjo, ką jis sakė. Nežino, kodėl D. Š. susikivirčijo su jo draugu. A. tiksliai jam nepapasakojo, kodėl pykosi. Sakė, kad matė, jog A. nepatenkinta ir nuėjo jos pakviesti vykti namo. Pamatė, kad gali negerai baigtis, todėl priėjęs A. patraukė į šoną ir pasakė nesikišti. Pradėjo bendrauti su D. Š., norėjo paklausti, dėl ko vyko konfliktas. Jokių veiksmų D. Š. atžvilgiu neatliko, net neprisilietė. Į pokalbį bandė įsitraukti jo draugas, tačiau jis nekreipė į jį dėmesio ir tęsė pokalbį su D. Š.. Jo draugas timptelėjo jį už marškinėlių, po ko jis atstūmė jį ranka nuo savęs ir toliau norėjo bendrauti su D. Š.. Gal ir bandė atstumti Š. ir jo draugą, viskas įvyko labai greitai. Po kelių sekundžių jam D. Š. sudavė su bokalu į veido sritį, jam pasipylė kraujas. Kaltinamasis jam nieko nesakė, arba jis negirdėjo. Jam buvo prakirsta nosis, skruostas ir kakta, veidas nubrozdintas nuo šukių, nes bokalas sudužo. Nematė kaip elgėsi A., nekreipė dėmesio. Jo atstumti, kad neprieitų prie D. Š., A. nebandė. A. stovėjo šalia, nuo jo patraukimo iki smūgio parėjo apie 3-4 min. A. S. nebandė jo sulaikyti, kad neprieitų prie D. Š.. Jis į D. Š. buvo veidu atsisukęs, o A. S. šonu stovėjo. Buvo išgėręs tą naktį pora kokteilių, daug alkoholio nevartojo. A. buvo daugiau išgėręs, bet negirtas. A. G. pažįsta nuo anksčiau, ne pirmą kartą kartu į klubą vyksta, ji yra gera pažįstama. Po smūgio buvo šoko būsenoje, tiksliai negali pasakyti kokius veiksmus atliko, gal atstūmė D. Š., gal ir A. S. atstūmė. Jokio spyrio ar smūgio nebuvo, gal atsitraukdamas koją pakėlė. Pamena, kad po smūgio nuplėšė drabužį, nes gynėsi.
Liudytojas A. Č., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad J. L. yra jo draugas, o D. Š. nepažįsta. Jie buvo naktiniame klube. Jo žmonos draugė A. G. šoko. Jis atėjo A. pasiimti namo. Tam sūkury buvo ir D. Š.. Iki ateinant prie D. Š. jis buvo su J. mergina K., kitais draugais. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konflikto su D. Š. neatsimena pažodžiui, tai užtruko kelias minutes. Tarp jų su D. Š. fizinio kontakto nebuvo. Jie buvo netoli vienas nuo kito. Priėjo J., kuris norėjo jį pasiimti. Negali pasakyti, ar J. priėjo prie jo ar prie D. Š., tikriausiai prie jo. Neatsimena, ar J. jį nustūmė nuo D. Š., praėjo daug laiko, detalių neatsimena. Jis įsiterpė į konfliktą ir gal po 30 sekundžių gavo bokalu. Matė, kad D. Š. trenkė bokalu į veidą J.. Jis bokalą turėjo rankose, nemano, kad jis buvo pilnas. Negali pasakyti, ar J. priėjęs kažką sakė, taip pat ar D. Š. kažką sakė, prieš suduodamas. A. jį ramino, sakė, kad nesipyktų. Neatsimena, ar ir D. Š. ramino. Neatsimena, ką darė A. S., jis buvo toliau nuo jo. Netoli buvo šokių aikštelė, buvo tamsu, muzika, pokalbių negirdėjo. Konflikto metu D. Š. buvo agresyviai nusiteikęs. Jis (liudytojas) nėra agresyvus, nebuvo įniršęs. Po smūgio A. parvirto, atėjo apsauga, išsivedė D. Š., visi buvo šoke. Jis nelindo apginti J., nes nenorėjo didesnių padarinių, tam yra apsauga. Alkoholio buvo išgėrę visi. Jis buvo išgėręs namie, paskui klube išgėrė kokteilių.
Liudytojas A. S. apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad buvo su D. Š. klube (duomenys neskelbtini). D. stovėjo veidu į jį, o mergina jam už nugaros. Jie su ta mergina nebendravo. Pirmas prie jų priėjo J. draugas, pradėjo šūkauti D. dėl kažkokios merginos, pradėjo remti D. prie baro. Pokalbio teksto negirdėjo, bet suprato, kad dėl merginos, nes mergina įsibrovė tarp jų ir pradėjo tą vaikiną atstūminėti nuo D.. Jis pasakė, kad jie problemų neieško, prie jo moterų nesikabina. Tada prieš D. ir jį atsirado J. L., jis pradėjo pro tą merginą lįsti prie D., remti jį, kažką šaukti. Pokalbio negirdėjo. D. smūgiai nebuvo suduoti, J. tik kėsinosi, lipo per merginą link D.. Mergina pradėjo su ranka J. L. atstūminėti ir laikyti. Jis vis tiek bandė kažką D. aiškinti, ta mergina į juos stovėjo nugara, laikė tai J. L., tai jo draugą, bandė juos atstumti rankomis. D. buvo persisvėręs per barą atgal ir ranka bandė palaikyti atstumą. Mergina laikė J. L. draugą, jis kaip ir atsitraukė. D. stovėjo nugara į barą, mergina per vidurį, J. L. bandė prasibrauti pro merginą link D., jis beveik lietė D.. Jis (liudytojas) ištiesė ranką ir trukdė prisiartinti prie D.. Sakė, kad jie konflikto neieško, prie jų moterų nelenda. Gavo du smūgius nuo J. L. į pilvą ir į šonkaulius. Po šių smūgių mergina parkrito. Gydytojas pasakė, kad šonkauliai buvo sumušti, pasidarė abdukciją, parašė pareiškimą, tačiau ikiteisminio tyrimo nepradėjo. Po šių smūgių atšoko, ištiesęs ranką laikė L.. D. J. L. stabdė, smogė jam į veidą bokalu ir liko stovėti prie baro. J. L. po smūgio griebė D. už marškinėlių. Tą vakarą gėrė kokteilius, nebuvo girtas, buvo linksmas. Manė, kad konfliktas išsispręs taikiai, todėl į apsaugos darbuotojus nesikreipė.
Liudytoja A. G., apklausiama teismo posėdyje paaiškino, kad po vidurnakčio su draugais nuvyko į Senamiestį, nuėjo į naktinį klubą. Klube visi išsiskirstė. Ji išėjo iš tualeto ir priėjo prie baro. Prie baro norėjo palaukti draugų. Ten buvo D. Š. su draugu. Su jais persimetė keliais žodžiais. Priėjo A. Č. ir pasakė, kad tuoj važiuos namo. Po kelių akimirkų priėjo J. L.. Tarp tų vaikinų ir A. su kilo konfliktas. Nežino, dėl ko kilo konfliktas, grasiai grojo muzika. Vaikinai tarpusavyje kalbėjo ir vienas arčiau kito ėjo, gal vienas kito negirdėjo. Ji bandė įsiterpti tarp jų. Tarp dviejų vaikinų atsistojo, nes jie artėjo vienas prie kito, abu sulenktomis rankomis, juos prilaikė. Negali atsakyti, ar buvo sąlytis tarp tų dviejų vaikinų ir A. su J.. Negirdėjo, ką vienas kitam sakė, nes garsiai grojo muzika. Ją kažkas pastūmė, nematė kas. Ji nukrito, išsigando, atsistojo ir pabėgo. Nematė kaip buvo sužalotas J.. Pabėgo iš klubo, susirado G., M., A. ir išėjo. Kad J. sužalotas, sužinojo kitą dieną ryte.
Liudytoja K. A., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad jis palaiko artimus santykius su J. L.. Užėjo į barą su Č., Č., dviem merginomis ir J. L.. Nusileido žemyn. A. ir J. nuėjo prie baro. A. su J. puikiai nusiteikę nuėjo prie baro, greičiausiai užsisakyti kokteilių. Ji liko prie baro krašto. Baras gal 5 metrų, ten buvo daug žmonių. Matė kaip nubėgo apsaugos darbuotojas į žmonių minią, gal po 10-20 sekundžių išėjo J. visas kruvinas. Nematė, kad kažkas stumdytųsi, neatsimena tokių dalykų. Jai kilo panika, J. buvo visas veidas kruvinas, per rankas kraujas tekėjo. Ji traukė jį už rankų, norėjo išvesti. Po įvykio J. pasakojo, kad nuėjo A. išskirti nuo konflikto. Ji tą vakarą tik susipažino su A. G.. Nežino, ar ji susijusi su konfliktu.
Liudytojas A. K., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad J. L. yra jo draugas. Su juo ir kitais draugais buvo naktiniame klube (duomenys neskelbtini). Ruošėsi eiti namo. Jis su žmona R. atsisveikino ir nuėjo į viršų. Apačioje vyko kažkoks incidentas, bet jo gerai nematė, nes kampas užstojo. Matė, kad prie baro apačioje susirinko daugiau asmenų, paskui apsauga priėjo, išvedė kažką, paskui J. kruvinu veidu pamatė. K. pasakė, kad J. trenkė į galvą. Jis smūgio nematė. Po to su juo važiavo į ligoninę. Kiek suprato, J. buvo sužalotas dėl merginos. Pasakojo, kad kabinėjosi prie jo žmonos draugės vaikinai, kilo konfliktas, J. gavo bokalu į veidą. J. paaiškino, kad tie vaikinai prie merginos kabinėjosi.
Liudytoja R. M. (K.), apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad J. L. yra jo vyro draugas. D. Š. nepažįsta. Šventė klube J. gimtadienį. Ji su vyru ruošėsi eiti namo, atsisveikino, nuėjo į viršų. Visi pradėjo lakstyti, vėliau pažįstamas apsaugos darbuotojas pasakė, kad J. gavo bokalu į veidą. Jie buvo kitoje patalpoje antrame aukšte, o viskas vyko pirmame aukšte, todėl konflikto nematė. Jo priežasčių nežino. J. išvežė greitoji, o ji su vyru važiavo taksi iš paskos.
Liudytojas Ž. J., apklausiamas teismo posėdyje paaiškino, kad buvo klube (duomenys neskelbtini). Išgirdo triukšmą ir kažkokį veiksmą, ten buvo tamsu, rūkas. Kai išgirdo triukšmą, buvo netoli, apačioje. Prišoko padėti išskirti konfliktuojančius asmenis. Nematė kiek dalyvavo asmenų konflikte. Kai prišoko, nukentėjusysis jau buvo susilenkęs, bėgo kraujas. Norėjo padėti išskirti jau po smūgio. Įsiterpė į vidų tarp konfliktuojančiųjų. Kaltinamasis po smūgio stovėjo vietoje su draugu. Buvo požymiai, kad galėjo tęstis konfliktas. Taip sprendžia iš asmenų nusiteikimo. Nepamenaka ką sakė konfliktuojantys asmenys. Girdėjo kažką panašaus į frazę „jei toks didelis puls, ką reikės daryti“. Jam nežinoma dėl ko kilo konfliktas. Nė vieno iš konflikte dalyvavusių asmenų nepažįsta. Palydėjo nukentėjusįjį iki viršaus, jį perėmė kitas apsaugos darbuotojas. Nukentėjusysis jam nieko nesakė.
Liudytojas D. M., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad dirba Mobilios kuopos patruliu. Gavo iškvietimą dėl muštynių. Atvykę į barą nusileido į apačią, ten jau buvo kolegos atvykę. Jie nurodė, kad vienas asmuo sudavė bokalu kitam lankytojui. Jis bendravo su kaltinamuoju, nuvedė jį į tarnybinį automobilį. Jis paaiškino, kad buvo kažkoks konfliktas, išsigando nukentėjusiojo, kad didelis ir sudavė į veidą bokalu. Konflikto aplinkybių neklausė, sakė, kad ten kažkokia mergina dar buvo. J. L. pažįsta, su juo kažkada dirbo saugumo tarnyboje. Jį pamatė kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Kaltinamasis buvo sulaikytas, todėl tikrino blaivumą. J. L. buvo išvežtas į ligoninę. Kai asmuo vežamas į gydymo įstaigą, neblaivumas ne visada nustatinėjamas, priklauso nuo sužalojimų.
Liudytojas T. K., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad dirba Patrulių rinktinėje. Naktį buvo gautas iškvietimas, kad naktiniame klube vyko muštynės, yra nukentėjęs asmuo. Užėjus į klubą, apsaugos darbuotojas nurodė nukentėjusįjį, jis buvo pagalbinėse patalpose, kraujavo iš veido srities. Jis sakė, kad žodinio konflikto metu vienas lankytojas trenkė jam bokalu į veidą. Tiksliai paaiškinti aplinkybių nukentėjusysis negalėjo, buvo daug žmonių, sakė, kad prie baro ant pakylos susiginčijo ir vienas lankytojas jam trenkė bokalu į veidą. Jis lyg du kaltininkus nurodė. Nukentėjusiajam buvo suteikta pagalba viduje ir iškviesta greitoji medicinos pagalba. Tikslių konflikto priežasčių nežino, sakė, kad buvo žodinis konfliktas. Nukentėjusysis buvo nustatytas pagal sužalojimus. Kolegos iš kito ekipažo sakė, kad kaltinamojo elgesys buvo neadekvatus. Pats su kaltinamuoju nebendravo, jo sulaikymo nematė.
Liudytojas D. L., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad su J. L. yra kartu dirbę kitame naktiniame klube. Matė kaip J. atėjo į klubą. Buvo jau link ryto, jis stovėjo naktiniame klube prie durų. Kažkas sušuko, kad kažkas salėje vyksta. Jis nusileido, ėjo link salės. Kiek pamena, jo kolega vedė kaltinamąjį link išėjimo. Jis jį perėmė prie rūbinės, atsivedė ir perdavę kitam kolegai. Tuo metu nežinojo kas įvyko. Paskui pamatė J. L., jo veidas buvo kruvinas. Su juo nebuvo laiko daug kalbėtis, atrodo, kad jis pats nežinojo už ką gavo. Jį nusivedė į tarnybines patalpas, kažkas iškvietė policiją. Jam nėra žinoma, dėl ko kilo konfliktas, paties konflikto nematė. Jis kalbėjo su kaltinamuoju, kai stovėjo prie rūbinės. Jis sakė, kad su kažkuo susikivirčijo, trenkė bokalu į veidą, detaliau pokalbio neprisimena. Teisingai atpasakojo pokalbį duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Iš kaltinamojo žodžių suprato, kad nebuvo būtinybės trenkti bokalu. Tai, ką papasakojo kaltinamasis, neatrodė, kad jam didelė grėsmė būtų kilusi. Nepamena, kad kaltinamasis būtų sakęs, kad J. sudavė jo draugui į pilvą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas D. L. paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), klube (duomenys neskelbtini) apsaugos vadovu. Naktį, (duomenys neskelbtini), jis taip pat dirbo klube. Jis dažniausiai dirba prie klubo įėjimo, prie durų, atlieka "face control". (duomenys neskelbtini) dieną, paryčiais, tikslaus laiko nepamena, tai galimai buvo po 3 val. nakties, išgirdo šaukiant žmogų. Išgirdęs tai, nusileido laiptais ir nuėjo link salės, kur jau jo kolega, Ž., jo pavardės nežino, veda du asmenis, kaip vėliau paaiškėjo, vienas iš klientų sudaužė bokalą kitam klientui į veidą. Jis vieną iš sulaikytųjų perėmė, būtent tą, kuris trenkė bokalu kitam vaikinui į veidą bei nusivedė jį šalia išėjimo prie rūbinės. Jie aiškinosi aplinkybes, taip pat jiems pasakė, kad sulaikytieji pasiimtų savo striukes iš rūbinės. Sulaikytieji paaiškino, kad konfliktas kilo tarp jų ir kitų vyrų dėl to, kad kiti vyrai neva juos užsipuolė. Jis sulaikytojo paklausė, ar jis gavo smūgį, jis atsakė, kad ne. Jis nustebo, paklausė jo, ar jis protingai pasielgė ir ar suvokia tai, kad jis bokalą sudaužė kitam asmeniui į veidą, juolab, kad jis iš to asmens jokio smūgio negavo. Vyrukas jam kelis kartus pakartojo, kad yra blaivas, negėrė, vis aiškino, kad tai jį užsipuolė ir kitos išeities neturėjo, pasakė tokius žodžius: "negi aš čia su juo imtyniausiu". Vėliau, jis dar kartą paklausė to vaikino, ar būtent jis buvo užpultas ir ar būtent jam kažkas smogė, jis pakartojo, kad ne. Kažkas tuo metu iškvietė policijos pareigūnus. Jo kolega liko stovėti su sulaikytais vaikinais prie rūbinės, o jis nuvyko patikrinti nukentėjusiojo, kuris kaip tik buvo vedamas į tarnybines patalpas, nusivalyti veidą. Pamatęs nukentėjusįjį pastebėjo, kad jos visas veidas buvo kruvinas, ant veido akivaizdžiai matėsi pjautinės žaizdos, didžiausia žaizda buvo prie nosies bei antakis, ant žando matėsi kelios smulkesnės žaizdos. Jis liko su nukentėjusiuoju kol atvyko policijos ekipažai, kurie sulaikė įtariamuosius bei išvežė juos į policijos įstaigą, o nukentėjusįjį jis išlydėjo į lauką, kur jį pasiėmė greitosios medicinos pagalbos darbuotojai bei išvežė į ligoninę (1 t., b. l. 82).
Liudytojas A. T., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad pagal iškvietimą vyko į naktinį klubą, kur buvo bokalu sužalotas asmuo. Buvo sulaikytas vienas ar du asmenys, pristatyti į policijos komisariatą. Kažkiek bendravo su sulaikytu asmeniu bei nukentėjusiuoju, tačiau tiksliai aplinkybiš neprisimena. Ikiteisminio tyrimu metu duodamas parodymus aplinkybes prisiminė geriau. Įvykio vietoje nustatė įtariamąjį, jis ir pats neneigė, kad trenkė į veidą. Bendravo su įvykį mačiusiais asmenimis.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas A. T. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), patruliuodamas kartu su vyr. tyrėju D. M., apie 04.30 val., per radijo ryšio stotelę, iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojų išgirdo, kad (duomenys neskelbtini), klube (duomenys neskelbtini) yra sužalotas asmuo. Atvykę į įvykio vietą, užėjo į klubą, nusileido laiptais žemyn. Apačioje pamatė apsaugos darbuotojus, prie kurių buvo sulaikytas asmuo, jie tą asmenį nurodė. D. M. liko prie apaugos darbuotojų, o jis nuėjo prie nukentėjusiojo, kuris buvo klubo virtuvėje. Nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, ant jo matėsi daug įdrėskimų. Jis paaiškino, jog asmuo, prie baro, šiame klube, žodinio konflikto metu, trenkė jam į veidą kokteiliniu bokalu, bokalas sudužo, taip sužalojęs jam veidą. Į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos brigada, kurie nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Jis su porininku įtariamąjį bei jo draugą pristatė į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2-jį PK tolimesniam aiškinimuisi. Įtariamasis jiems paaiškino, jog sudavė bokalu nukentėjusiajam į veidą todėl, kad gynėsi nuo jo (1 t., b. l. 94).
Liudytojas V. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas į klubą dėl muštynių. Nuvykus rado nukentėjusįjį, jo veidas ar galva buvo sužeista. Įvykio vietoje paaiškėjo, kad kilo konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam bokalu į veidą. Detaliau ką paaiškino nukentėjusysis, neprisimena. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas V. S. paaiškino, kad kad (duomenys neskelbtini), apie 04 val. 30 min., dirbdamas kartu su vyr. patrule, M. G., iš Vilniaus apskrities VPK budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), klube (duomenys neskelbtini) yra sumuštas asmuo. Atvykę į įvykio vietą, užėjo į klubą, nusileido žemyn laiptais, kur pamatė, jog apsaugos darbuotojai yra sulaikę du asmenis. Apsaugos darbuotojai pranešė jiems, jog nukentėjęs asmuo yra tarnybinėse patalpose, virtuvėje, plaunasi veidą. Jis kartu su kolege nuėjo į virtuvę, kur buvo nukentėjęs, dabar jo duomenų neatsimena, jie yra pažymėti jo tarnybiniame pranešime. Nukentėjusysis paaiškino, kad prie jo ir jo draugo pradėjo kabinėtis jam nepažįstami asmenys, vėliau vienas iš tų jam nepažįstamų vaikinų apsistumdė su juo draugu, o kitas, nepažįstamas jam asmuo, jam pradėjus ginti draugą, paėmęs kokteilinį bokalą į ranką, trenkė jam juo į veidą, bokalas sudužo, taip supjaustydamas nukentėjusiajam veidą. Visi vardai ir pavardės dalyvavusių asmenų yra surašyti jo tarnybiniame pranešime. Matė, jog nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, ypač matėsi jo praskelta nosis. Taip pat į įvykio vietą buvo atvažiavę du ekipažai į pagalbą, V1838 bei V1931. Pabendravo su įtariamuoju, kuris jiems paaiškino, kad sukonfliktavo su nukentėjusiuoju bei jo draugu ir konflikto metu jis sudavė nukentėjusiajam kokteiliniu bokalu į veidą. Į įvykio vietą atvyko GMP 0894 brigada, kurie nuvežė nukentėjusįjį į ligoninę. Įtariamieji buvo pristatyti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2-ąjį PK, tolimesniam aiškinimuisi (1 t., b. l. 90).
Liudytojas R. M., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad įvykį matė vaizdo įraše. Buvo daug žmonių, jie šoko, paskui vienas asmuo su kažkuo paėmęs nuo baro trenkė kitam. Po kažkiek sekundžių po smūgio apsaugos darbuotojas buvo atbėgęs tarp konfliktuojančiųjų. Taip pat matė kaip atvedė pas juos į tarnybines patalpas kruviną nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo neklausė, dėl ko kilo konfliktas, klausė, ar reikia greitosios. Jį pažinojo kaip jų klubo lankytoją. Su kaltinamuoju bendravo telefonu, jis prašė vaizdo įrašo. Kai pateikė raštišką prašymą, nusiuntė jam vaizdo įrašą. Klube dažniausiai būna trys apsaugos darbuotojai. Yra du aukštai, vienas darbuotojas būna prie durų, kitas toliau nuo durų, kitas apatinio baro pradžioje. Bare telpa apie šimtas žmonių, apsaugos darbuotojai būna matomoje vietoje. Jei lankytojui kyla grėsmė, jis gali kreiptis į apsaugos darbuotojus. Kiek dirba, tai pirmas atvejis, kai naudojamas bokalas konflikto metu.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3881/2018 (01) nurodyta, kad J. L. nustatytos pjautinės nosies, kaktos ir kairio skruosto žaizdos bei daugybiniai veido kairės pusės odos nubrozdinimai, įbrėžimai. Tai galėjo būti padaryta, paveikiant aštrias briaunas turinčiais daiktais, prieš 2-4 paras iki apžiūros. Sužalojimai padaryti vienu ar maždaug vienu laiku, nes požymių, kurie nurodytų skirtingą J. L. veido sužalojimų padarymo laiką, nėra. Sužalojimas visumoje atitinka nežymaus mąsto sveikatos sutrikdymą. Savigynai būdingų sužalojimų rankose nėra. Kovai būdingų sužalojimų (nežinant kovos būdo ir konkretaus žalojančio veiksmo) nustatyti negalima. Sužalojimai veide, pagal savo pobūdį, būdingi sužalojimams, padaromiems suduodant smūgį sudūžtančiu indu ir griuvimui bei atsimušimui nebūdingi.6. Visi J. L. veido, kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vieno sudūžtančio indo smūgiu (1 t., b. l. 32-33).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis J. L. iš 6 jam pateiktų asmenų nuotraukų atpažino D. Š., iš bendrų veido bruožų, kaip asmenį, kuris jam sudavė bokalu į veidą (1 t., b. l. 37).
Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas "ch01_(duomenys neskelbtini)041355 - 02 Mustynes", pateiktas iš (duomenys neskelbtini) klubo, pagerintas Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistų. Vaizdo įrašo trukmė 0 min. 46 sek. Atidarius vaizdo įrašą, kairiajame viršutiniame kampe matyti laikas ir data "(duomenys neskelbtini) 041:13:55", o dešiniajame apatiniame kampe "Camera 01". Dešinėje pusėje yra baras, prie kurio stovi keli darbuotojai, kairėje yra šokių aikštelė, kurioje šoka daug žmonių. Prie baro, viršuje, matosi vaikinas prie baro, apsirengęs pilku švarkeliu (D. Š.), jam iš dešinės stovi vaikinas dryžuotais marškinėliais (D. Š. draugas), priešais juos stovi du vaikinai, aukštesni, vienas apsirengęs baltais marškiniais, kitas juodais marškinėliais (J. L.), tarp vaikino, apsirengusio pilku švarkeliu ir vaikino, apsirengusio baltais marškinėliais, stovi mergina. Iš vaizdo įrašo matyti, jog visi aukščiau išvardyti asmenys bendrauja, bet jų pokalbio turinio nėra galimybės nustatyti dėl to, kad vaizdo įrašas neturi garso. Vaizdo įrašo 0 min. 09 sek. matyti, kad vaikinas, apsirengęs pilku švarkeliu, ištiesia ranką link vaikino, apsirengusio baltais marškiniais, prilaiko jį už krūtinės. Vaizdo įrašo 0 min. 23 sek, matoma, jog vaikinas, apsirengęs juodais marškinėliais, pasilenkia prie vaikino, apsirengusio pilku švarkeliu, jie kažką kalba. Vaizdo įrašo 0 min. 25 sek, matyti, jog vaikinas, apsirengęs dryžuotais marškinėliais, ištiesęs ranka link vaikino, apsirengusio juodais marškinėliais, prilaiko jį atsirėmęs į jo krūtinę. Vaizdo įrašo 0 min. 29 sek. matyti, kad vaikinas, apsirengęs dryžuotais marškinėliais, vis dar prilaikydamas vaikiną, apsirengusį juodais marškinėliais, prilaiko pastarąjį, kažką jam kalba. Vaizdo įrašo 0 min. 36 sek, matyti, kad vaikinas, apsirengęs juodais marškinėliais, atstumia nuo savęs vaikiną, apsirengusį dryžuotais marškinėliais. Vaizdo įrašo 0 min. 37 sek. matyti, kad vaikinas, pasirengęs pilku švarkeliu, smogia vaikinui, apsirengusiam juodais marškinėliais. Vaikinas, juodais marškinėliais, atsitraukia nuo smogusio jam vaikino (1 t., b. l. 108).
Byloje esančiame asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad D. Š. (duomenys neskelbtini), 05.04 val. buvo nustatytas 1,08 prom. girtumas (1 t., b. l. 138).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados dėl būtinosios ginties
Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta.
Kaltinamasis D. Š., apklausiamas teismo posėdyje, pripažino, kad viešoje vietoje – naktiniame klube, matant lankytojams, sudavė nukentėjusiajam J. L. bokalu į veido sritį ir padarė jam nustatytus sužalojimus. Šias faktinės aplinkybes taip pat patvirtina ir nukentėjusiojo J. L., byloje apklaustų liudytojų parodymai, specialisto išvada Nr. G 3881/2018 (01), vaizdo įrašas iš naktinio klubo (duomenys neskelbtini) bei šio vaizdo įrašo apžiūros protokolas.
Tačiau kaltinamasis nurodė, kad paminėtus veiksmus atliko gindamasis pats bei gindamas savo draugą A. S. nuo nukentėjusiojo J. L. smurtinių veiksmų (pavojingo kėsinimosi). Byloje surinktais įrodymais nustatytos tokios faktinės aplinkybės: D. Š. ir A. S. (duomenys neskelbtini), apie 04.00 val., naktiniame klube (duomenys neskelbtini) buvo prie baro, gėrė alkoholinius gėrimus. Prie jų priėjo liudytoja A. G.. D. Š. ir A. S. nurodė, kad su A. G. jie nebendravo, tuo tarpu pastaroji tvirtino, kad persimetė keliais žodžiais. Paskui prie jų priėjo liudytojas A. Č., o netrukus ir nukentėjusysis J. L.. Tarp šio liudytojo ir nukentėjusiojo bei kaltinamojo ir liudytojo A. S. kilo konfliktas, kurio eigą minėti asmenys aiškina skirtingai. D. Š., apklausiamas teismo posėdyje, nurodė, kad A. Č. pradėjo jį ir jo draugą stumdyti prie baro, elgtis agresyviai, kažką kalbėti. Jį sugriebė už rankos, demonstravo agresiją. Vėliau A. Č. nusisuko nuo jo, jis jam padėjo ranką ant peties ir pasakė, kad neverta bare pyktis dėl merginų. Staiga J. L. puolė prie jo, paėmė už kairės rankos ir kažką piktu tonu pasakė. A. G. pradėjo jį atstūminėti. A. S., stovėjęs jam iš dešinės, taip pat ėmė priėjimą prie jo blokuoti rankomis. J. L. staiga pasisuko ir dešine ranka sudavė A. į pilvą stiprų smūgį pro A. G.. Pastaroji praradusi pusiausvirą krito ant žemės. Jis išsigando tokių nukentėjusiojo veiksmų, automatiškai sureagavo ir trenkė dešine ranka, kurioje buvo stiklinė, jam į veidą. Stiklinė sudužo jo rankoje. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybės patvirtino ir liudytojas A. S., kuris nurodė, kad J. L. bandė prasibrauti pro A. G. link D. Š.. Jis (liudytojas) ištiesė ranką taip trukdydamas nukentėjusiajam prisiartinti. J. L. jam sudavė du smūgius į pilvą ir į šonkaulius. Po šių smūgių A. G. parkrito. D. Š. smogė J. L. į veidą bokalu ir liko stovėti prie baro. Tuo tarpu J. L. nurodė, kad A. Č. ėjo prie baro pakviesti A. G., kuri buvo šalia D. Š.. Pastebėjo, kad tarp jų kyla emocijos. Priėjo paklausti kodėl jie susikivirčijo. A. patraukė į šoną ir pasakė nesikišti. Pradėjo bendrauti su D. Š., norėjo paklausti, dėl ko vyko konfliktas. Jokių veiksmų D. Š. atžvilgiu neatliko. A. S. timptelėjo jį už marškinėlių, po ko jis atstūmė jį ranka nuo savęs ir toliau norėjo bendrauti su D. Š.. Po kelių sekundžių jam D. Š. sudavė su bokalu į veido sritį. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojas A. Č., kuris nurodė, kad kai jis bendravo su D. Š., priėjo J. L., kuris norėjo jį pasiimti. Jis įsiterpė į konfliktą ir gal po 30 sekundžių D. Š. jam trenkė bokalu į veidą. Liudytoja A. G. patvirtino aplinkybę, kad jai būnant greta D. Š. ir A. S., priėjo A. Č. jos kviesti namo, tarp jų kilo konfliktas. Vaikinai tarpusavyje kalbėjo ir ėjo vienas arčiau kito su sulenktomis rankomis, o ji bandė įsiterpti tarp jų, kad juos prilaikytų. Ją kažkas pastūmė, nuo ko ji nukrito, išsigando ir pabėgo iš klubo. Kad J. L. sužalotas, sužinojo kitą dieną ryte. Kiti byloje apklausti liudytojai patvirtino aplinkybę, kad nukentėjusysis J. L. buvo sužalotas bokalu į veidą, tačiau sužalojimo momento patys nematė, todėl konflikto aplinkybių nurodyti negalėjo.
Pagal BK 28 straipsnio nuostatas teisė į būtinąją gintį atsiranda, jeigu asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis (ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus) nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. teisėta gynyba reiškia atkirtį tokiems veiksmams, kurie yra realūs, objektyviai egzistuojantys ir yra akivaizdžiai pavojingi, darantys žalą, arba kai žalos grėsmė visiškai aiški. Sprendžiant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant būtinajai ginčiai, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, atsižvelgiama į kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-788/2017 ir kt.).
Įvertinęs teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus teismas daro išvadą, kad konflikto iniciatoriais buvo liudytojas A. Č. ir nukentėjusysis J. L.. Teismas tokį pastarojo elgesį vertina kaip netinkamą ir provokuojantį. Nors nukentėjusysis nurodė, kad priėjo tik pakviesti A. Č. namo, tačiau taip pat patvirtino, kad pastebėjo, jog tarp A. Č. ir kaltinamojo D. Š. bei jo draugo kylą įtampa, A. Č. jam atrodė supykęs. Tai, kad tarp nurodytų asmenų vyko konfliktinė situacija, patvirtina ir liudytojos A. G. parodymai, kuri nurodė, kad įsiterpė tarp vaikinų, kuriuos norėjo sulaikyti, kad neartėtų vieni prie kitų. Kaltinamasis D. Š. tvirtino, kad konfliktas tarp jų kilo dėl merginos – A. G., tačiau tikslių A. Č. bei J. L. žodžių ir pretenzijų negirdėjo. Nukentėjusysis A. L., liudytojai A. Č. ir A. G. tikslios konflikto priežasties teismui nurodyti taip pat negalėjo. Teismas daro išvadą, kad pagrįstos priežasties konfliktinei situacijai kilti nagrinėjamu atveju ir nebuvo, o tokį konflikto dalyvių elgesį galėjo nulemti ir naktiniame klube suvartotas alkoholis. Pažymėtina, kad kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje akcentavo J. L. parodymų nenuoseklumą aiškinant konflikto priežastis bei eigą. Būtent tai, kad J. L. iš karto po įvykio nurodė savo draugui liudytojui A. K., kad prie pažįstamos merginos kabinėjosi vaikinai, todėl jis paprašė, kad jie atsitrauktų ir gavo dėl to per galvą iš bokalo. Į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui V. S., J. L. paaiškino, kad prie baro pradėjo kabinėtis D. Š. ir A. S., vėliau konfliktas persikėlė į baro patalpas, kur nukentėjusysis su D. Š. ir A. S. apsistumdė ir D. Š. sudavė nukentėjusiajam bokalu per galvą. Savo pareiškime policijai J. L. nurodė, kad klube nepažįstamas vyriškis prie jį sukėlė konfliktą ir sudavė jam bokalu į veido sritį. Tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra esminės sprendžiant klausimą, ar D. Š. suduodamas smūgį nukentėjusiajam veikė būtinosios ginties situacijoje, taip pat kaip ir aplinkybė, ar kaltinamasis bei jo draugas prie baro bendravo su liudytoja A. G., ar ne.
Nukentėjusysis J. L. nurodė, kad D. Š. atžvilgiu neatliko jokių smurtinių veiksmų, jo net nepalietė, norėjo tik pasikalbėti, ėjo artyn, nes garsiai grojo muzika ir nebuvo girdėti kas sakoma. Į pokalbį bandė įsitraukti A. S., kuris jį timptelėjo už marškinėlių, dėl ko jis atstūmė pastarąjį ranka ir toliau norėjo bendrauti su D. Š.. Iš tokių jo parodymų galima daryti išvadą, kad nukentėjusysis nepripažįsta sudavęs smūgį A. S., o fizinį kontaktą su juo įvardija kaip atstūmimą. Byloje esančioje 2018 m. lapkričio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 911/2018 (01), kuria A. S. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje krūtinės pusėje padaryta kietu buku daiktu, galimai (duomenys neskelbtini), sudavus smūgį kumščiu, nustatytas tik vienas kūno sužalojimas, kuris vertintinas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą, tiek suduodant smūgį. Iš vaizdo įrašo, kuris yra blogos kokybės, matyti, jog tarp A. S. ir J. L. buvo fizinis kontaktas, po kurio A. S. atbulas atsitrenkė į jam už nugaros buvusius asmenis, tačiau šiame vaizdo įraše nėra įmanoma įžiūrėti, ar nukentėjusysis iš tiesų smūgiavo A. S., ar jį tik stūmė nuo savęs, kaip nurodo J. L.. Be to, bylos duomenimis, A. S. buvo gana stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (1 t., b. l. 63).
Visgi net ir pripažinus aplinkybę, kad J. L. sudavė smūgį A. S., iš bylos duomenų, A. S. nustatytų sužalojimų matyti, kad toks smūgis nebuvo itin stiprus. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl šio A. S. padaryto sužalojimo prokuroro 2019 m. liepos 29 d. nutarimu buvo nutrauktas, konstatuojant, kad nebuvo padaryta BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. Tokio procesinio sprendimo teisingumą patvirtino ir A. S. skundus nagrinėja aukštesnysis prokuroras bei ikiteisminio tyrimo teisėjas (2 t., b. l. 127-138). Kaip paaiškino kaltinamasis D. Š., jis išsigando aukščiau minėtų J. L. veiksmų bei to, kad tuo pat metu neišlaikiusi pusiausviros krito tarp jų buvusi liudytoja A. G., ir automatiškai sudavė smūgį J. L. į veidą su ranka, kurioje buvo stiklinė. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kad po kontakto su A. S., J. L. toliau būtų tęsęs pavojingą kėsinimąsi į D. Š. ar A. S.. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad A. Š., staiga sudavęs smūgį J. L., šiuos veiksmus atliko ne gynybos, bet daugiau puolimo tikslais, kaip atsaką į netinkamą nukentėjusiojo elgesį. Tokiose situacijose, pagal teismų praktiką, teisė į būtinąją gintį nekyla.
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas iš naktinio klubo (duomenys neskelbtini) gautas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas aplinkybes kaltinamasis D. Š. ir nukentėjusysis J. L. interpretavo skirtingai. Antai kaltinamasis vaizdo įrašo peržiūros teismo posėdyje metu nurodė, kad J. L. jį timptelėjo, ieškojo priekabių, matėsi jo atloštos rankos, kovinė padėtis. Tuo tarpu nukentėjusysis nurodė, kad jokios kovinės stovėsenos pas jį nebuvo, rankų padėtis buvo apačioje, smūgio nesudavė. Šis vaizdo įrašas yra blogos kokybės, be garso, konflikte dalyvavusių asmenų veiksmai aiškiai nesimato, todėl komentuodami jį tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis išsakė savo subjektyvius vertinimus. Dėl paminėtų priežasčių vaido įrašas negali būti pripažįstamas vieninteliu patikimu įrodymų šaltiniu nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes.
Vertindamas, ar J. L. veiksmus galima laikyti pavojingu, akivaizdžiu ir realiu kėsinimusi BK 28 straipsnio prasme, teismas atsižvelgia ir į visą įvykio kontekstą. Iš paties D. Š. parodymų matyti, kad jis gerai nesuprato, ką jam sako nukentėjusysis bei jo draugas A. Č.. Taigi, jokių akivaizdžių grasinimų kaltinamasis negirdėjo. J. L. smurto prieš D. Š. nenaudojo, jo veiksmus pats kaltinamasis įvardijo kaip jo rėmimą prie baro, artėjimą link jo, taip pažeidžiant jo asmeninę erdvę, A. S. tampymą. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad visas konfliktas truko keliasdešimt sekundžių. J. L. neturėjo jokio įrankio ar daikto, kuriuo galėtų sužaloti kaltinamąjį ar jo draugą. Be to, konfliktas vyko naktiniame bare, tuo metu aplinkui buvo daug žmonių, klube dirbo apsaugos darbuotojai, kurie galėjo užtikrinti lankytojų saugumą. Šios aplinkybės rodo, kad visa situacija nebuvo tokia pavojinga, kad D. Š. sukeltų didelį išgąstį ir sudarytų pagrindą manyti, kad J. L. kėsinimasis buvo pavojingas ir realus. Paminėtina ir tai, kad visi konflikte dalyvavę asmenys, taip pat ir D. Š. buvo vartoję alkoholio, kas taip pat turėjo reikšmės jų veiksmų adekvatumui, o konfliktas įvyko naktiniame klube, kuriame asmenys paprastai elgiasi laisviau. Akcentuotina ir tai, kad D. Š. duodamas parodymus teismo posėdyje, išsamiai nupasakojo konflikto eigą su A. Č. ir J. L., detaliai nurodė kokius veiksmus kiekvienas iš jų atliko ir ką jis sakė nukentėjusiajam bei jo draugui. Tačiau visą tą laiką jis laikė rankoje bokalą, iš kurio, kaip pats nurodė, gurkšnojo kokteilį, ir kuriuo vėliau sudavė nukentėjusiajam. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad situacija nebuvo tiek grėsminga, kaip savo parodymuose apibūdino kaltinamasis.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtinoji gintis nėra teisėta, jei kėsinimuisi atremti kaltininkas atlieka veiksmus, kurie akivaizdžiai tiek objektyviu požiūriu (išoriškai), tiek subjektyviu požiūriu neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-31-788/2015, 2K-416-942/2016, 2K-207-1073/2018). Nagrinėjamu atveju, D. Š. nukentėjusiajam sudavė rankoje laikomu stikliniu bokalu į veido sritį. Akivaizdu, kad smūgis buvo stiprus, nes bokalas sudužo ir stiklo šukės sužalojo nukentėjusįjį. Nors J. L. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau smūgis bokalu į veido sritį yra neabejotinai pavojingas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nukentėjusiajam nebuvo sukelti gerokai sunkesni padariniai - pažeista rega ar nepataisomai subjaurotas veidas. Teismo vertinimu, toks D. Š. atsakas į nukentėjusiojo J. L. veiksmus esamoje situacijoje buvo neproporcingas, todėl neatitinkantis būtinosios ginties teisėtumo reikalavimų.
Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad D. Š. veikė būtinosios ginties situacijoje, kuri atitiko BK 28 straipsnyje įtvirtintas bei teismų praktikoje suformuluotas teisėtumo sąlygas.
D. Š. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo viešoje vietoje – naktiniame klube (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto pažeminti, šokiruoti, žmonėms sukeltas išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį matė klubo šokių aikštelėje buvę asmenys. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų viešoje vietoje tuo metu buvę aplinkiniai pasijuto šokiruoti, buvo sutrikdyta jų ramybė ir nutrauktas poilsis, taip pat į įvykio vietą buvo iškviesta policija bei greitoji medicinos pagalba. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis D. Š. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Toks veikos kvalifikavimas, nenustačius būtinosios ginties situacijos, pripažįstamas ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287-788/2019). Tačiau teismas sutinka su kaltinamojo gynėjo argumentais, kad tiksli konflikto tarp D. Š. ir J. L. priežastis byloje nenustatyta, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad D. Š. smūgį nukentėjusiajam sudavė dėl menkavertės priežasties.
Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo J. L. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 55 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, šios nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus. Kaltinamasis D. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, padarytas nusikaltimas tyčinis, baigtas, tačiau įvertintina tai, kad nusikaltimo padarymui turėjo įtakos nukentėjusiojo asmens provokuojantis elgesys. Teismas taip pat įvertina byloje esančius kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: D. Š. yra dirbantis, anksčiau neteistas, praeityje baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklų pažeidimus (taip pat ir už šiurkščius – vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio), paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturintis.
Įvertinęs nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta D. Š. už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį, artimesnis šios bausmės minimumui, nustatant įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės tikslus.
Kaltinamasis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini), nuo 04.50 val. iki 13.34 val. (1 t., b. l. 129-130). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis (1 diena), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam D. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys vokai, kuriuose yra kompaktiniai diskai su bylai reikšmingais vaizdo ir garso įrašais (2 t., b. l. 109-111) – paliktini saugoti byloje.
Dėl pareikštų civilinių ieškinių
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 50,52 eurų dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis J. L., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina buvo 50,52 Eur (1 t., b. l. 53). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo J. L. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 54). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas į bylą pateiktais duomenimis, todėl tenkintinas pilnai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo D. Š..
Nukentėjusysis J. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo D. Š. 3000 eurų neturtinės žalos ir 600 eurų jo patirtoms advokato paslaugų išlaidoms kompensuoti (1t., b. l. 42-45).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.
Civiliniame ieškinyje J. L. prašoma priteisti 3000 eurų dydžio neturtinė žala grindžiama tuo, kad jis dėl neteisėtų D. Š. veiksmų patyrė stiprų fizinį skausmą, dėl suduoto smūgio bokalu jam buvo ne tik prakrista nosis, bet, sudužus bokalui, kuriuo buvo smogta, stiklo šukės daugelyje vietų supjaustė veido odą ir sukėlė daugybinius veido odos nubrozdinimus. Dėl patirtų sužalojimų jis buvo greitosios pagalbos automobiliu pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur kirstinė nosies žaizda buvo susiūta, sutvarstytos kitos veido žaizdos. Po traumos jis dvi savaites gydėsi ambulatoriškai (prie civilinio ieškinio pateiktos medicininės pažymos, iš kurių matyti, kad J. L. negalėjo atvykti į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją nuo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 47). Dėl patirtų sužalojimų ir dėl to susiformavusių randų gydymo kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prie civilinio ieškinio pateikė šios gydymo įstaigos išduotos konsultacinės išvados kopiją, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad po traumos yra susiformavę veido srities randai ir pateikiama rekomendacija dėl chirurginės šių randų korekcijos, kurios kaina minėtoje įstaigoje yra 360,2 – 685,2 Eur (1 t., b. l. 49). Be dėl neteisėtų D. Š. veiksmų sutrikdytos sveikatos ir patirto fizinio skausmo, jis išgyveno ir dvasinius išgyvenimus, pasireiškusius išgąsčiu ir nerimu dėl savo sveikatos, nes nuolat jautė ir tebejaučia nerimą, kad nepavyks pašalinti dėl patirtų sužalojimų susiformavusio rando ir visą likusį gyvenimą jo veidas bus randuotas. Dėl atsiradusio rando išgyvena emociškai, jaučiasi nejaukiai, nes jaučia padidėjusį aplinkinių dėmesį, kurie atkreipia žvilgsnius į jo randą, dėl ko sumažėjo jo savivertės ir pasitikėjimo jausmas. Siekiant pašalinti randą, bus reikalinga medicininė intervencija, kas neabejotinai pareikalaus laiko ir piniginių išlaidų. Tokiu būdu dėl nusikalstamų D. Š. veiksmų padarytą neturtinę žalą jis vertina 3000 Eur.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo D. Š. smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamų išgyvenimų, stresą, fizinį skausmą gydantis supjaustytą veidą bei kitus su tuo susijusius nepatogumus. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad J. L. patyrė neturtinę žalą. Nustatant neturinės žalos dydį atsižvelgtina į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, jo gydymosi trukmę (paminėtina, kad didelių, aiškiai vizualiai matomų randų J. L. veide nėra). Visgi esminę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį nagrinėjamoje byloje turi ir teismo pripažintas įrodytu netinkamas ir išprovokavęs konfliktą J. L. elgesys, taip pat aplinkybė, kad jis buvo vartojęs alkoholio, dėl ko priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus nukentėjusiojo J. L. patirtų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, jo teismo posėdyje išsakytus argumentus, pateiktus įrodymus, netinkamą bei provokuojantį elgesį, taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo kriterijus atitinka 500 eurų neturtinės žalos dydis, todėl ši suma priteistina atlyginti iš kaltinamojo D. Š..
Nukentėjusysis J. L. taip pat prašo priteisti 600 eurų advokato paslaugoms apmokėti. 600 eurų suma yra pagrįsta į bylą pateikta pinigų priėmimo kvito kopija, iš kurios matyti, kad nukentėjusysis sumokėjo šią sumą advokatui Ugniui Čižiūnui. Mokėjimas buvo atliktas pagal sąskaitą už teisines paslaugas serija ADV Nr. 17/19, kurioje nurodytas suteiktų teisinių paslaugų pobūdis – teisinės konsultacijos, procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas atliekant ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (valandų skaičius – 10) (b. l. 49).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiojo J. L. atstovas advokatas U. Čižiūnas teikė nukentėjusiajam pagalbą ikiteisminio tyrimo metu (teikė teisines konsultacijas, rengė civilinį ieškinį, teikė dokumentus), taip pat atstovavo nukentėjusįjį visuose teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme. Prašoma 600 eurų procesinių išlaidų suma, teismo vertinimu, yra atitinkanti laiko sąnaudas ir protingumo kriterijus ir neprieštarauja 2015 m. kovo 19 d. Nr. LR-77 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro priimtam įsakymui „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Todėl ši suma priteistina atlyginti iš kaltinamojo D. Š..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val.; 2) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam D. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris vokus, kuriuose yra kompaktiniai diskai su bylai reikšmingais vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti byloje.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti iš kaltinamojo D. Š. 50,52 eurus Vilniaus teritorinės ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo J. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo D. Š. 500 eurų nukentėjusiajam J. L. neturtinei žalai atlyginti bei 600 eurų patirtoms procesinėms išlaidoms atlyginti.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.