- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-20
- Bylos Nr.
- N1-226-971/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00010-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskitė
- Civilinis ieškovas
- V. M., A. M., M. Ž.
- Kaltinamasis
- M. J., S. Ž.
- Advokatai
- Algirdas Juška
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšių r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini)gimnazijos 12 klasėje, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje;
S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Plungės r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, dirbantis P. L. individualioje įmonėje automobilių remontininku, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji M. J. ir S. Ž. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: 2014-01-01, apie 02.45 val., viešoje vietoje – iš daugiabučio namo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto balkono, M. J. numetus petardas po kojomis praeinantiems pro namą V. M., A. M. ir M. Ž. ir tokiu būdu išprovokavus konfliktą, kurio metu prie to paties namo laiptinės, M. J. ir S. Ž., veikdami bendrininkų grupėje dėl chuliganiškų paskatų, M. J. tyčia rankos kumščiu sudavus ne mažiau kaip vieną smūgį A. M. į kairį smilkinį, S. Ž. sudavus ne mažiau kaip vieną kartą ranka M. Ž. į kaktą bei ne mažiau kaip po vieną kartą įspyrus jam į kairę koją ir nugaros sritį bei parvertus V. M. ant žemės ir įspyrus ne mažiau kaip du kartus į dešinį šoną, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. M. viršutinės lūpos žaizdą su gleivinės pažeidimu ir nežymiai sutrikdė sveikatą, nukentėjusiajam A. M. padarė galvos sumušimą su paviršiniais kaktos kairės pusės sužalojimais ir nežymiai sutrikdė sveikatą ir nukentėjusiajam M. Ž. padarė daugybinius sumušimus su paviršiniu sužalojimu dešinio kelio sąnario srityje bei skausmingumu nugaros kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje ir nežymiai sutrikdė sveikatą, ir taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis M. J. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su L. J., N. A. ir S. Ž. šventė Naujuosius metus sesers L. J. bute. Iš balkono, kuriame buvo trise – jis, L. J. ir N. A., metė petardas - „bambioškes“. Nukentėjusiųjų (trijų vaikinų ir kartu su jais buvusios merginos), einančių gatve, nematė, juos pamatė tik, kai jie pradėjo šūkauti, jog ateis susidoroti. Petardas metė ant žolyno, o nukentėjusieji ėjo šaligatviu, tarp numestų petardų ir nukentėjusiųjų buvo 2-3 m atstumas. Kuris iš nukentėjusiųjų pradėjo grasinti, nežino. Jis į grasinimus atsakė pasveikindamas juos su Naujaisiais metais. Po to sesuo L. J. ir N. A. išėjo į lauką pasikalbėti su nukentėjusiaisiais, pasveikinti juos su Naujaisiais metais, nes pasiėmė šampano butelį. Sesers laukė apie 10 min. Kadangi buto langai yra į kitą pusę nei įėjimas į namą, nematė, kas vyksta lauke. Seseriai ir pusseserei ilgai negrįžtant, nusprendė išeiti į lauką, kartu eiti pasikvietė S. Ž., kuris miegojo, todėl jį pažadino. Kadangi į lauką išėjo S. Ž. mergina N. A. ir ji nebūtų jo klausiusi, todėl ir pažadino S. eiti kartu. Išėjęs planavo pasakyti merginoms, kad eitų namo. Išėjęs į laiptinę, išgirdo merginos verkimą. Lipdamas į pirmą aukštą, sutiko verkiančią seserį, ji iš lauko bėgo į viršų. Paklausė sesers, kas nutiko, ji atsakė, jog ją sumušė kažkoks vaikinas. Sumušimo žymės nematė. Sesuo rankoje šampano butelio nebeturėjo, jis buvo padėtas lauke ant žemės. Tada jis išėjo į lauką išsiaiškinti, kas ir kodėl sumušė jo seserį. Sesuo kartu su juo išėjo į lauką. N. A. buvo lauke, prie laiptinės. Lauke pamatė vienoje vietoje, būrelyje prie laiptų stovinčius 4 žmones. Jis pirmas prie jų priėjo. Prie kurio iš nukentėjusiųjų priėjo, tiksliai negali pasakyti, buvo tamsu. Priėjęs paklausė, kodėl jie taip daro, kas čia įvyko, kuris sumušė jo seserį, tačiau į jo klausimą niekas neatsakė, visi trys vaikinai pradėjo jį tampyti, stumdyti, „kibti” prie jo, jį stumdydami nieko jam nesakė, kodėl jį stumdė, nežino. Tada jis kažkuriam trenkė. Kuriam nukentėjusiajam sudavė, nežino, sudavė kumščiu pirmam pasitaikiusiam į veidą. Nuo smūgio asmuo liko stovėti. Iki smūgio sudavimo S. lauke nebuvo, jis lipo laiptais. Išbėgęs į lauką S. atitraukė, nutempė nuo jo tuos asmenis, kurie jį stumdė. Kaip S. juos išstumdė, nežino. Vienas iš nukentėjusiųjų, kuris, negali pasakyti, pabėgo, pasitraukė į šoną nuo visų gal už kokių 10 m. Jis pasiliko su vienu iš nukentėjusiųjų, su kuriuo, nežino, ir jam trenkė. Kitas nukentėjusysis liko su S.. Jie mušėsi, bet ilgai pasimušti nespėjo, nes išbėgo kaimynas. Kai liko su vienu vaikinu, nei jis vaikinui, nei vaikinas jam nesudavė. Bandė vienas kitam suduoti kumščiais, bet nepavyko. Jis sudavė vieną smūgį, bet nepataikė, jam kliuvo vienas smūgis į ausį. Ką tuo metu veikė S. su kitu vaikinu, nematė. Jiems besimušant į lauką išėjo kaimynas, kuris nieko nesakęs iš karto pradėjo pulti ant S., pradėjo daužytis. Kodėl kaimynas išėjo į lauką, ar kas kvietė pagalbą, nežino. Kaimynas išėjęs nieko nesakė, jis buvo girtas ir pradėjo pulti ant jų pačių. Pirmiausia kaimynas puolė S., smogė jam į veidą, po to bėgo link jo, bet jis pabėgo, o tada puolė ant kitų vaikinų. Kuriems iš nukentėjusiųjų kaimynas sudavė, nematė, tik matė, kad vieną iš jų, kurį tiksliai, nežino, kaimynas pargriovė ir spardė jį gulintį. Mano, kad dėl incidento kalti visi. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, bet jo tada jau nebebuvo, nes kaimynas visiems liepė eiti namo. Eidamas namo matė, kaip ant žemės guli tas asmuo, kurį kaimynas mušė gulintį. Gulintis asmuo buvo ne tas pats asmuo, kuriam jis sudavė ir ne tas, kuriam norėjo suduoti. Su tuo gulinčiu asmeniu nekontaktavo. Vėliau kažkokios moterys sakė, kad iškvies policiją. Jis tų moterų nepažįsta. Alkoholio tą vakarą nebuvo vartojęs. Viskas įvyko apie 2 val. nakties.
Kaltinamasis S. Ž. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad M. J. sesuo L. J., jo draugės pusseserė, pasikvietė į svečius švęsti Naujųjų metų. Jis su drauge atvažiavo, šventė pas L bute. Atėjus 12 val., išėjo į lauką iššauti fejerverkų, juos iššaudę, parėjo ir jis, pabuvęs apie 15 min., nuėjo miegoti. M. J. jį pažadino po 1 val., gal pusę dviejų, nakties, jam buvo sunku atsikelti, nes buvo išgėręs. Jį pažadinęs M. pasakė, kad merginos su šampano buteliu išėjo į laiptinę pasiaiškinti su kažkokiais vaikinais, ir pakvietė eiti kartu pažiūrėti, nes vienas bijojo eiti. Išėjęs į laiptinę, išgirdo riksmus, šauksmus „gelbėkit, padėkit, mane muša“. Iš balso atskyrė, kad tai L., nes buvo tik dvi merginos – jo draugė ir L. J.. Buvo užsimiegojęs, todėl labai lėtai lipo laiptais žemyn. M. J. pirmas išbėgo. Nusileido į apačią, L. J. verkdama stovėjo laiptinėje, kampe, o M. J. jau buvo lauke. Galvojo sustoti paklausti L., kas nutiko, bet pasisukęs pamatė, kad lauke M. J. stumdo 3 vaikinai, todėl nieko nelaukęs, neklausęs puolė į lauką, čiupo vieną iš jų už sprando ir tempė jį šalin. L. liko laiptinėje. Kurį iš nukentėjusiųjų sučiupo pirmą, negali pasakyti, nes buvo tamsu, viskas vyko labai greitai. Vaikinas, kurį tempė, priešinosi, jis jį nutempė už automobilio. Vaikinas sakė, kad nieko nedarys, prašė paleisti, jis taip ir padarė. Tada atsisukęs pamatė, kad prie M. J. stovi dar du vaikinai. Priėjęs prie M. ir prie jo buvusių dviejų vaikinų, čiupo už sprando antrą vaikiną, kurį būtent, pasakyti negali, pervertė jį per save ir parvertė ant žemės, čiupo jam už kojos ir paklausė jo, ar jis nemoka muštis vienas prieš vieną, o vaikinas iš kitos kojos spyrė jam į krūtinę. Nuo smūgio jis nuvirto, tačiau atsistojo pirmas, vaikinas nesiramino – muistėsi, norėjo atsistoti, spardėsi, nes jis ėjo link vaikino norėdamas jį apraminti, užlaužti jam ranką. Priėjus vaikinas toliau muistėsi, rankos jam užlaužti nepavyko, todėl kelis, gal vieną ar du, kartus įspyrė jam į dešinį šoną. Po šių smūgių vaikinas apsiramino. Ką tuo metu darė M., kas vyko jam už nugaros, nematė. Tada iš laiptinės išbėgo kaimynas D., pradėjo šaukti ir visus mušti. Ko kaimynas išbėgo į lauką, nežino, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nežiūrėjo, ką mušė. D. pirmiausia pribėgo prie jo ir trenkė jam į veidą. Jis atšoko atgal ir puolė D., nes pagalvojo, jog tai dar vienas iš nukentėjusiųjų kompanijos. Tuo tarpu merginos pribėgusios puolė juos skirti, sakė D. paleisti jį, nes jis „mūsiškis”. Po kelių sekundžių D. atsitraukė, jis parbėgo ant laiptų. T. D. čiupo vieną iš nukentėjusiųjų, jį pargriovė ir spyrė jam į veidą, po ko jam iš burnos pasipylė kraujas. Matė, kad D. vieną iš nukentėjusiųjų tempiasi gulintį suėmęs už sprando, už striukės gaubtuvo, po to jam spyrė į veidą ir vaikinui pradėjo bėgti kraujas iš burnos. Ar D. jį pargriovė, nežino. Kurį nukentėjusįjį tempė, nežino, tačiau tempė kitą vaikiną, ne tą, su kuriuo jis mušėsi. Jis paklausė D., ką jis čia daro. Į jo klausimą D. nereagavo, staigiai paleido tą vaikiną ir nubėgo į laiptinę. Tuo viskas ir baigėsi, visi suėjo į butus. Lauke liko stovėti du iš trijų vaikinų, kurie pribėgo prie to gulinčio, kuriam D. spyrė. Jis sudavė tik vienam asmeniui – kelis kartus įspyrė į šoną. Vieną asmenį sugriebė už sprando, nusitempė už automobilio, bet jam nesudavė, nes jis sakė, kad nieko nedarys. Rankomis nesudavė nė vienam. Mano, dėl incidento kalti nukentėjusieji, nes jie sudavė L. J. smūgį, po ko ji kvietėsi pagalbos, o išbėgęs M. J. buvo stumdomas. Jis pats nematė, kaip L. buvo suduotas smūgis, bet ji verkė, šaukėsi pagalbos. Policijos nekvietė, nes nebuvo laiko – M. J. jau stumdė ir situacija galėjo būti dar blogesnė – jį galėjo sumušti.
Nukentėjusysis V. M. parodė, kad tą vakarą su šeima šventė Naujuosius metus, po to su broliu A. išėjo į miestą susitikti su draugais, susitiko M. Ž. ir nutarė grįžti pas jį į namus. Einant pas M. Ž. į namus, esančius S. D. gatvėje, įvyko šis incidentas, kilo konfliktas. Paties konflikto neatsimena. Neatsimena nieko, kas įvyko valandą prieš incidentą, atsiminimai grįžo tik ryte, ligoninėje. Pamena tik tiek, kad šventė namuose ir išėjo į miestą, o kas vyko po to, neatsimena. Pradeda atsiminti nuo tada, kai pabudo ligoninės palatoje. Ikiteisminio tyrimo metu pasakojo tai, ką jam pasakojo brolis, draugas. Brolis jam pasakojo, kad jie ėjo pas M. Ž. į namus ir kaltinamieji metė ant jų petardas. Jie priėjo prie laiptinės, išėjo dvi panelės. Apie ką kalbėjosi, nežino. Viena panelė trenkė jo broliui A. M. šampano buteliu į galvą. Brolis ją pastūmė nuo savęs, ji pradėjo šaukti, išbėgo kaltinamieji ir prasidėjo konfliktas. Kas juos sumušė, nežino. Jam pasakojo, kad kaimynas D. jam būnant be sąmonės pakėlė jį už gobtuvo ir spyrė į veidą. Kaip jam pasakojo, sąmonę jis jau buvo praradęs prieš tai. Kas jį sumušė prieš tai, neįvardijo. Buvo pareiškęs 5100 Lt ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos ir 100 Lt turtinės žalos už sudaužytą telefoną, tačiau posėdžio metu ieškinio sumą sumažino iki 2500 Lt ir prašo tiek priteisti neturtinės žalos iš kaltinamojo S. Ž., reikalavimo dėl 100 Lt turtinės žalos atsisako. Neturtinė žala pasireiškė smegenų sukrėtimu, atminties sutrikimu, buvo praskelta lūpa, ją teko siūti. Vaistus vartojo ir buvo nedarbingas apie vieną savaitę, buvo nukelta egzaminų sesija. Mano, kad D. spyris jam galėjo praskelti lūpą. Kas jam sudavė smūgį, nuo kurio prarado sąmonę, nežino. Mano, kad dėl kilusių pasekmių kalčiausi tie, kurie mėtė petardas, nes nuo to viskas prasidėjo.
Nukentėjusysis A. M. parodė, kad su šeima, tėvais, šventė Naujuosius 2014-uosius metus ir susiskambinę su M. Ž., kuris šventė kitur, susitiko, norėjo pasveikinti su Naujais metais. Susitikę sutarė eiti pas M. Ž. į namus toliau švęsti. Beinant S. D. gatve ir jau sukantis į kiemą, šalia jų kojų (apie pusės metro atstumu) sprogo petarda. Matė, kad namo 4 aukšte, balkone, buvo asmenys – vaikinai ir merginos, kurie ją numetė. Asmenims pasakė, jog atsargiau mėtytų petardas, jog gali juos sužaloti. Tada balkone buvę asmenys tyčia dar kartą numetė petardą. Tada jie apsižodžiavo, pradėjo pyktis ir asmenys, buvę balkone, pasiūlė nusileisti į apačią ir viską išsiaiškinti. Nusileisti į apačią pasiūlė vaikinas, buvęs balkone. Į lauką išėjo 2 merginos. L. turėjo šampano butelį. Jie šnekėjosi su tom panelėm, iš pradžių susitikimas buvo draugiškas. Nepamena, kas kam ką pasakė, bet jie apsižodžiavo, dėl ko, nepamena, ir L. jam pasiūlė iš šampano butelio į galvą sakydama „ar nori iš butelio į galvą?“. Jis atsakęs „trenk“ ir L. jam trenkė iš butelio. Kita mergina bandė raminti L.. Kai jam trenkė, jo draugai stovėjo, nedarė nieko. Tada jis L. nuo savęs atstūmė, kad nesugalvotų dar kartą trenkti. Jam L. pastūmus, ši apsiverkė ir įbėgo į laiptinę. Tada atbėgo vienas iš kaltinamųjų, t. y. pirmasis išbėgęs M. J.. M. paklausė sesers, kuris ją nuskriaudė, L. parodė į jį. T. M., nieko nesakęs, puolė jį, trenkė jam į veidą, pataikė į smilkinį, dabar nepamena į kurį – kairį ar dešinį. Po to jis čiupo M. ir jie susikibo, pradėjo stumdytis, bandė vienas kitam suduoti, tačiau daugiau smūgių vienas kitam nebesudavė. Tada į kiemą išbėgo likusieji, kas tokie, nežino. Jie išbėgo, kol jis aiškinosi su M., todėl nematė, kas ką darė. Jis visą laiką buvo susikibęs su M. J.. M. jam sudavė vieną smūgį į kažkurį smilkinį. Kai jis su M. vienas kitą paleido, pamatė savo draugą M. Ž. gulintį ant žolės už mašinos, jį spardė į nugarą, o šalia laiptinės gulėjo jo brolis ir prie jo buvo kaimynas D.. Matė, kaip kaimynas D. pakėlęs brolį už gaubtuvo spyrė jam į veidą. Priėjęs prie D., apkabinęs bandė jį atitraukti nuo brolio, bet D. jį paėmė, pervertė per save ir spyrė jam į galvą porą kartų, po ko pasišalino, o jis pribėgęs prie brolio pakėlė jį ant kelių. Su kitu kaltinamuoju jokio kontakto nebuvo. Kontaktavo tik su M. J., o po to su D.. Pamena, kad konfliktui prasidėjus M. B. nubėgo pas M. Ž. mamą. Kam sudavė kaltinamasis S. Ž., nežino. Kai pasileido su M. J., matė, kad jo brolis V. jau guli be sąmonės. Jo brolį sumušė ne M. J.. Buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 3000 Lt moralinės žalos atlyginimo, tačiau teisiamojo posėdžio metu ieškinio sumą sumažino iki 1000 Lt, kuriuos prašė priteisti iš kaltinamojo M. J.. Ligoninės priėmimo skyriuje jam švietė galvą, lašino lašelinę, nuo M. J. smūgio į smilkinį jam stipriai skaudėjo galvą, galvą ir iki šiol skauda dažniau nei iki įvykio.
Nukentėjusysis M. Ž. parodė, kad šių metų Naujųjų metų naktį, apie 2 val., (duomenys neskelbtini)gatvėje susitiko su A. M. ir V. M. ir ėjo link namų. S. D. gatvėje, pasukus į kiemus, kažkas iš namo balkono numetė pirmą petardą netoli jų. Gal netyčia, gal nematė jų. Tada jie perspėjo petardas mėčiusius asmenis (balkone buvo 3 ar 4 žmonės), kad nemėtytų petardų, tačiau po šio pasakymo buvo numesta antra petarda į tą pačią vietą, t. y. pusės metro, gal mažiau, atstumu nuo jų kojų. Tada jie vėl pasakė, kad nemėtytų petardų, nes gali sužaloti. Balkone buvę asmenys kažką pasakė, tikslių žodžių nepamena. Po kurio laiko iš laiptinės išėjo 2 merginos, jos pasisveikino, atrodė draugiškai nusiteikusios, bet vėliau kilo konfliktas. Dėl ko jis kilo, nežino ir negali pasakyti. Jis kalbėjosi su savo drauge M., kai pamatė jog L. A. trenkė su buteliu per galvą, A. ją nustūmė, o ji pradėjo karščiuotis, sakė, jog ji moteris ir jos stumdyti negalima, jog turi vaiką, gal todėl ir pradėjo verkti. T. L. įėjo į laiptinę ir po kokių 10 – 15 s išbėgo vaikinas, paklausė jos „kuris?“, L. pirštu parodė į A.. Pagal kaltinamųjų parodymus suprato, jog išbėgo M. J., bet tada kaltinamųjų veidų nematė. Išbėgęs vaikinas iš karto puolė A. V. dar bandė jį nutempti nuo A., kad neįvyktų konfliktas. Po to išbėgo kitas vaikinas, kaip suprato posėdžio metu – S., ir trenkė V.. Po šio smūgio V. prarado sąmonę. Jis tą aiškiai matė. Kaimyno tuo metu lauke dar nebuvo. Pirmasis į lauką išbėgęs vaikinas su V. nesistumdė ir nesimušė. Kai V. nuo smūgio nukrito, jį nutempė ant žolyno. Viskas vyko labai greitai. Mano, jog jį tempė S., jis priešinosi, jie susistumdė. S. vieną kartą iš rankos jam sudavė į veidą – į kaktą ir iš kojos įspyrė jam į koją, tada jį pargriovė ir iš kojos įspyrė į nugarą. Po to S. nuo jo nuėjo, jis atsikėlė ir pamatė V. gulintį be sąmonės, priėjo prie V.. Matė, kaip į lauką išbėgęs kaimynas V. įspyrė, tik nežino, ar tiksliai į veidą, kas vyko po to, nematė, nes guldė V. ant šono, V. kraujavo lūpa. Jam kaimynas smūgių nesudavė, ar sudavė dar kam nors be V., nežino. Jo draugė M. B. tuo metu jau buvo išėjusi iki jo namų. Ji pakvietė jo mamą, kuri iškvietė policiją ir greitąją. Greitoji pagalba V. M. ir A. M. išvežė į ligoninę, jis į ligoninės priėmimo skyrių nuvyko pats. Reiškia civilinį ieškinį 1000 Lt sumai dėl patirtos moralinės žalos, nes kentėjo skausmą, buvo sugadinta nuotaika, patyrė neigiamus išgyvenimus.
Liudytoja N. A. parodė, kad šventė Naujus metus. Šventei besibaigiant, ji su pussesere L. ir pusbroliu M. išėjo į balkoną parūkyti. Jiems berūkant M. per balkoną mėtė petardas, o pro šalį ėjo nukentėjusieji. Būdami balkone, matė einančius nukentėjusiuosius. Nukentėjusieji galvojo, jog petardos buvo mėtomos į juos, tačiau taip nebuvo, M. petardas metė į žolyną. Nukentėjusieji pasakė, kad mėto iš 4 aukšto ir reikia užeiti. Ji su pussesere L. nusprendė nusileisti į apačią draugiškai pasikalbėti, pasiėmė iš šaldytuvo šampano butelį. Nusileido į apačią. Vienas vaikinas, buvęs su paltu, pradėjo klausinėti, kodėl buvo mėtomos petardos, L. susipyko su tuo vaikinu. Viskas praėjo ir visi draugiškai gėrė šampaną. Po kurio laiko vaikinas su paltu, t.y. A. M., pradėjo vėl pyktis su L., jis vis negalėjo pamiršti tų petardų. A. M. spyrė L. į koją, į kirkšnį, o ji apipylė jį su šampanu. L. įbėgusi į laiptinę pradėjo verkti, šaukti, kad ją muša. Tada kaip tik iš viršaus parėjo jos pusbrolis M., kuriam L. pasakė, kad jai įspyrė ir parodė į vaikiną su paltu. M. išėjęs į lauką paklausė, kas čia kam spyrė. Tada nukentėjusieji pradėjo stumdytis, muštis, visi trys supuolė ant M.. Viskas vyko greitai. Negali pasakyti, ar M. kažkam sudavė, ar M. kas sudavė. S. išbėgo po kokių 5 min, gal greičiau. S. išbėgęs pamatė, kad visi yra supuolę ant M. ir pradėjo jį ginti. Jis pagriebė vieną vaikiną, bet tas pasakė, kad nieko nedarė ir yra nekaltas, todėl S. jį paleido. Paleistas vaikinas stovėjo ir nieko nedarė. Apie muštynes ji ne viską gali papasakoti, nes viskas vyko labai greitai. T. S. susimušė su antru vaikinu, su kuriuo, nežino. Atrodo, kad S. pirmą pagriebė vaikiną su paltu, bet tiksliai nepamena. Apie muštynes ji viską spėja. Mano, kad S. tam antram vaikinui sudavė į veido sritį. Jie vienas kitam sudavė. Kažkuris iš nukentėjusiųjų (nurodė nukentėjusįjį V. M.) liko muštis su M.. M. sudavė V. M. kumščiu į veido sritį. Nuo smūgio V. nenukrito, bet ir atsakyti M. nespėjo, nes išbėgo kaimynas D. M sudavė vieną smūgį ir tada išbėgo kaimynas. D. visų pirma puolė prie M., bet ji su L.pasakė, kad jis savas ir jo liesti nereikia. Po to D. puolė prie V. M.. D. V. sudavė 2 – 3 kartus, į kurią vietą tiksliai sudavė, negali pasakyti. Sudavė ir kumščiu, ir iš kojos. Sudavė į galvą, spyrė į kojas. Nuo tų smūgių V. nugriuvo. T. D. nubėgo prie S. Ž.. D. jam kumščiu trenkė į veido sritį, prakirto lūpą. D visiems sudavė, o tik po to pradėjo aiškintis aplinkybes. Trenkęs S., D. priėjo prie nukentėjusiojo M. Ž.. Jam sudavė berods 1 kartą ranka į veido sritį. Tada viskas pasibaigė, D. nurimo ir pasakė, kad jo vaikas miega, paklausė, kodėl jie triukšmauja ir pradėjo aiškintis, kas ir kodėl čia įvyko. Po to D. lyg nieko nebuvę įėjo į laiptinę, į savo namus, o jie visi įėjo paskui jį. Matė, jog M. mušėsi tik su vienu nukentėjusiuoju, jam sudavė 1 smūgį, o S. mušėsi su M. Ž..
Liudytoja L. J. parodė, kad viskas įvyko šių metų Naujųjų metų naktį. Ji su N. A. ir broliu M. J. buvo balkone, M. pro balkoną išmetė petardą. Pro šalį ėjo vaikinai ir mergina. Jie pardėjo šaukti, ką sau galvoja, kad mėto petardas, kad mėto 4 aukštas ir reikia pas juos ateiti. Ji pasakiusi, kad neitų, tada su N. išėjo į apačią išsiaiškinti. M. būtų ėjęs kartu, bet ji neleido, manė, kad merginos geriau viską išsiaiškins. Joms nusileidus į apačią, jie jau ėjo į vidų, ji sakiusi neiti, tada jie agresyviai puolė. Vienas vaikinas ją pastūmė, ji pastūmė jį atgal. Vėl susibarė, pasistumdė. Tada tas vaikinas jai 2 – 3 kartus spyrė į koją, o ji į jį metė šampano butelį ir įbėgo į laiptinę. Pamatė, kad ateina brolis M.. Ji verkė, brolis paklausė, kas nutiko, ji pasakė, kad jai įspyrė į koją. M. išėjęs į lauką paklausė, kuris įspyrė, ji parodė į A. M., tada jie puolė vienas ant kito. Iš pradžių pradėjo brolis eiti link jo, o po to jau abu ėjo vienas link kito. Matė, kad jie trenkė vienas kitam ir po to susikibo. M. sudavė ranka į veidą A. M., kur pastarasis sudavė broliui, nežino, tiesiog jie smūgiavo tiesiai. S. išėjo į lauką prieš pasirodant kaimynui. Kai ji išskyrė brolį su A. M., S. aiškinosi su kitais dviem vaikinais V. M. ir M. Ž.. Ar S. sudavė tiems vaikinams smūgių, ar jam pačiam sudavė, negali pasakyti. Matė, kad vienas iš nukentėjusiųjų gulėjo ant žemės (nurodė V. M.), o kaip ir kodėl jis atsigulė, nematė. Išbėgę kaimynas iš karto puolė ant jos brolio, ji brolį užstojo, D. broliui nesudavė, tačiau sudavė kitiems kieme buvusiems vaikinams, taip pat ir S. D. dar pasitempė tą gulintį ir kelis kartus spyrė jam iš kojos. Visus suspardęs D. ištiesė rankas, pasakė, kad viskas baigėsi, einam namo. Viskas vyko labai greitai. Jai svarbiausia buvo apsaugoti brolį, o kas vyko aplinkui, ji matė tik „viena akimi“. Jai išskyrus brolį su vienu iš nukentėjusiųjų, brolis daugiau nieko nebedarė, į muštynes nesivėlė. Matė, kaip brolis mušėsi tik su vienu nukentėjusiuoju A. M..
Liudytoja M. B. parodė, kad šių metų Naujųjų metų naktį, po 12 val. ji su M. Ž. ėjo namo ir susitiko V. ir A. M., ties daugiabučiu juos iš petardų apmėtė kompanija, buvusi balkone ir ten rūkiusi. Paklausė, kodėl jie taip elgiasi, o šie atsakė, kad nieko nedaro, kad Nauji metai ir daro, ką nori. Tada dvi balkone buvusios merginos išėjo į lauką pasiaiškinti, galvojo taikiai pasikalbėti. Viską aiškinosi nusileidę nuo laiptų, ant žemės. Nepamena, dėl kokios priežasties, mergina, vardu L., A. iš butelio paleido į galvą. Iš jų kompanijos niekas merginai nespyrė iš kojos, jai nebuvo, už ką spirti. Po butelio metimo, ji išėjo pakviesti M. Ž. mamą ir nieko, kas vyko po to, nebematė. Kai grįžo kažkur po 7 min., pamatė V. M. gulintį be sąmonės ir jam bėgo kraujas. Paties konflikto nematė. A., gavęs iš butelio, reagavo ramiai, paklausė L., ką ji daro. Tada ji išėjo kviesti mamos.
Liudytojas D. L. parodė, kad per Naujus metus, naktį, gal apie 1 val., lauke prie namo, kur anksčiau gyveno, laiptinės, tikslaus adreso nepamena, vyko konfliktas. Kas per konfliktas ten vyko, nežino. Žino tik tiek, kad vyko konfliktas, asmenys mušėsi, šūkavo, buvo triukšmaujama. Jis turi mažametį vaiką, nuo triukšmo vaikas pradėjo verkti. Iš pradžių pažiūrėjo per langą, buvo tamsu, matėsi, kad būriuojasi asmenys. Pro langą perspėjo juos, kad eitų toliau nuo langų, jog yra mažametis vaikas, o jie jam atsakė necenzūriniais žodžiais. Po šių žodžių jis išėjo į lauką jų raminti. Išbėgęs į lauką, pamatė juos besistumdančius, besimušančius. Lauke buvo būrys asmenų. Viskas vyko greitai. Jis juos skyrė, gal kažkam ir trenkė, detalių nepamena. Vienas vaikinas gulėjo prie laiptinės be sąmonės, gal miegojo. Ar jis gulėjo girtas, ar sumuštas, nežino. Jis liepė baigti muštynes. Pats sudavė gal 2 – 3 asmenims, tiksliai nepamena. Gulinčiam netrenkė. Kam konkrečiai trenkė, negali pasakyti.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra(duomenys neskelbtini), prie daugiabučio keturių aukštų gyvenamojo namo ir kieme (1 t, b.l. 9-14).
Iš specialisto išvados Nr. G 198/14 (03) matyti, kad V. M. padaryta viršutinės lūpos žaizda su gleivinės pažeidimu gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2014-01-01 2.55 val. ir yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b.l. 34).
Iš specialisto išvados Nr. G 199/14 (03) matyti, kad A. M. padarytas galvos sumušimas su paviršiniais kaktos kairės pusės sužalojimais gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu ar kietu pagrindu, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2014-01-01 3.54 val. ir yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b.l. 50).
Iš specialisto išvados Nr. G 200/14 (03) matyti, kad M. Ž. padaryti daugybiniai sumušimai su paviršiniu sužalojimu dešinio kelio sąnario srityje bei skausmingumu nugaros kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje gavosi tiesiogiai nuo ne mažiau kaip po vieną kartą paveikus kietais bukais daiktais kiekvieną sritį. Iš viso ne mažiau kaip trys trauminiai kontaktai, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2014-01-01 4.44 val. ir yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b.l. 66).
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje.
Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji M. J. ir S. Ž. 2014-01-01, apie 02.45 val., viešoje vietoje – iš daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto balkono, M. J. numetus petardas po kojomis praeinantiems pro namą nukentėjusiesiems ir tokiu būdu išprovokavus konfliktą, kurio metu prie to paties namo laiptinės, M. J. ir S. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, M. J. sudavus smūgį A. M., S. Ž. sudavus smūgius M. Ž., pargriovus V. M. ir sudavus jam smūgius, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiesiems sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius jų sveikatą, tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamųjų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, kita bylos medžiaga. Nors kaltinamieji savo kaltę pripažino tik iš dalies ir parodė, kad konflikto iniciatoriai buvo nukentėjusieji, M. J. parodė, kad jam numetus petardas, nukentėjusieji pradėjo grasinti, kad patys ateis pas juos į butą, o S. Ž. parodė, kad nukentėjusieji sudavė L. J. smūgį, po ko ji kvietėsi pagalbos, o M. J. buvo stumdomas nukentėjusiųjų, todėl jis tik gelbėjo M. J., tačiau tokie kaltinamųjų parodymai vertinami kaip neatitinkantys byloje nustatytų aplinkybių ir bandymas pasiteisinti, sušvelninti savo atsakomybę. Baudžiamosios bylos medžiaga vienareikšmiai nustatyta, kad konfliktas prasidėjo nuo M. J. numestų petardų po kojomis praeinantiems pro namą V. M., A. M. ir M. Ž.. Nepaisant to, kad buvo švenčiami Naujieji metai, tačiau jau buvo vėlus metas, M. J. matė (tai patvirtino liudytoja N. A.) ateinančius nukentėjusiuosius ir petardą numetė visai šalia jų. Nukentėjusieji A. M. ir M. Ž. bei liudytoja M. B. patvirtino, kad viena petarda buvo numesta tyčia. Nors M. J. tvirtina, kad po to, kai jis numetė petardas, nukentėjusieji grasino užeiti pas juos į butą (tą nurodė ir liudytojos L. J. bei N. A.), tačiau vargu, ar toks grasinimas galėjo būti realus, keliantis grėsmę, be to, net ir užlipus nukentėjusiesiems į ketvirtą aukštą, kaltinamieji galėjo jų neįsileisti į vidų, tuo konfliktas ir būtų pasibaigęs. Nagrinėjamu bylos atveju buvo pasielgta priešingai – kartu su kaltinamaisiais buvusios ir šventusios L. J. ir N. A., būdamos išgėrusios, „drąsios“, kaip nurodė N. A., išbėgo į lauką aiškintis, su savimi pasiėmė dar alkoholio. Iš liudytojų N. A. ir L. J. parodymų nustatyta, kad kartu su merginomis norėjo eiti ir kaltinamasis M. J., tačiau liudytojos jį sulaikė, neleido eiti kartu, pagrįstai manydamos, kad gali kilti konfliktas (manė, kad „geriau eiti merginoms“), kas vėliau ir nutiko.
Dėl kilusio konflikto tarp L. J. ir vieno iš nukentėjusiųjų A. M., pažymėtina, kad šios aplinkybės kaltinime nėra aptartos, dėl jo, kaip ir dėl D. L. veiksmų, yra priimtas procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 129-130). L. J. ir N. A. parodymai ir nukentėjusiųjų bei M. B. parodymai dėl minėto epizodo vieni kitiems prieštaraujantys ir jų nepavyko pašalinti nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tačiau, kadangi kaltinamiesiems inkriminuotos veikos kvalifikacijai šios aplinkybės įtakos neturi, plačiau dėl to nepasisakytina. Pažymėtina tik tai, kad, net jei L. J. atžvilgiu ir buvo atlikti kokie netinkami (neteisėti) veiksmai, M. J. pasirinko netinkamą sesers teisių gynimo ir konflikto sprendimo būdą. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. J. išbėgo į lauką jau būdamas agresyviai nusiteikęs (be kita ko, jis iš karto norėjo eiti su merginom ir aiškintis, bet jį sulaikė), prieš tai pasižadino miegantį S. Ž.. M. J., išbėgęs į lauką, nieko nesiaiškinęs, iš karto puolė prie A. M., kurį jam nurodė L. J. kaip ją nuskriaudusį asmenį. Kad M. J. buvo apsuptas nukentėjusiųjų ir jų stumdomas, tampomas už rūbų, nurodė tik patys kaltinamieji ir liudytoja N. A., kuri yra M. J. pusseserė, o kito kaltinamojo S. Ž. draugė, tačiau to nepatvirtino jokie kiti objektyvūs byloje surinkti įrodymai – nei nukentėjusiųjų, nei M. B., nei pačios L. J. parodymai, kuri parodė, kad M. išėjęs į lauką paklausė, kuris jai įspyrė, ji parodė į A. M., tada jie puolė vienas ant kito; iš pradžių pradėjo brolis eiti link jo, po to jau abu ėjo vienas link kito, ji matė, kad jie trenkė vienas kitam ir po to susikibo; M. sudavė ranka į veidą A. M.. Dėl M. J. suduoto smūgio A. M. nekyla jokių abejonių. Pats kaltinamasis pripažįsta sudavęs vieną smūgį (tiksliai negali pasakyti kuriam iš nukentėjusiųjų sudavė). Nukentėjusysis A. M. patvirtino, kad jam sudavė M. J., tą taip pat patvirtino M. Ž. ir L. J..
M. J. buvo kaltinamas ir tuo, kad rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį V. M. į veido sritį, tačiau ši aplinkybė teisminio bylos nagrinėjimo metu vienareikšmiškai nebuvo nustatyta. M. J. pripažįsta sudavęs vieną smūgį, nustatyta, kad tą smūgį jis sudavė A. M.. Kad M. J. muštynių metu visą laiką buvo susikibęs ir stumdėsi tik su vienu nukentėjusiuoju A. M., patvirtino pats A. M., taip pat liudytoja L. J.. Nors liudytoja N. A. nurodė, jog jai atrodo, kad M. J. liko muštis su V. M., tačiau liudytoja patvirtino, kad tikslių aplinkybių neprisimena ir galimai spėja, kad jos parodymuose gali būti neatitikimų. Įvertinus tai, kas išdėstyta, aplinkybė dėl smūgio sudavimo V. M. šalintina iš M. J. inkriminuoto kaltinimo, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės pašalinimas neturi įtakos kaltinamojo veikos kvalifikacijai.
Nors kaltinamasis S. Ž. parodė, kad, išbėgęs į lauką, puolė ginti M. J., kurį buvo apsupę ir stumdė nukentėjusieji, tačiau, kaip minėta, tokie kaltinamojo teiginiai nėra patvirtinti bylos duomenimis. S. Ž. neigia sudavęs smūgius, spyręs M. Ž., bet iš specialisto išvados (1 t., b.l. 66) nustatyta, kad kaltinime nurodyti sužalojimai M. Ž. buvo padaryti. Pats nukentėjusysis patvirtino, kad jį sumušė antras į lauką išbėgęs vaikinas, t.y. S. Ž., nurodė, kad smurtą jo atžvilgiu vartojo tik vienas iš kaltinamųjų. Nei M. J., kuris buvo susikibęs su A. M., nei D. L. smūgių jam nesudavė. Pats S. Ž. nurodė, kad sugriebė vieną iš nukentėjusiųjų (nustatyta, kad tai M. Ž.) už sprando ir nutempė jį už automobilio, nukentėjusysis jam priešinosi, todėl įvertinus nukentėjusiojo parodymus, specialisto išvadą, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis S. Ž., galimai siekdamas įveikti nukentėjusiojo pasipriešinimą, ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė M. Ž. į kaktą bei ne mažiau kaip po vieną kartą įspyrė jam į kairę koją ir nugaros sritį. Atkreiptinas dėmesys, kad S. Ž. išbėgo į lauką taip pat agresyviai nusiteikęs, be to, būdamas neblaivus, pažadintas iš miego, todėl galėjo situaciją vertinti neadekvačiai, pats nurodė, kad nieko nesiaiškinęs, iš karto puolė prie lauke stovėjusių nukentėjusiųjų.
Kaltinime buvo nurodyta, kad S. Ž. A. M. parvertė ant žemės ir įspyrė jam ne mažiau kaip du kartus į dešinį šoną, tačiau apklaustas teisme A. M. šių aplinkybių nepatvirtino, to jis neminėjo ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 38-43). A. M. nurodė, kad jam sudavė tik vienas kaltinamasis M. J., su kuriuo jie visą laiką buvo susikibę. Tačiau pats S. Ž. pripažįsta, kad čiupo už sprando vieną iš nukentėjusiųjų, kurį nežino ir negali pasakyti, pervertė jį per save ir parvertė ant žemės, ir, norėdamas apraminti, kelis kartus įspyrė jam į dešinį šoną, po ko vaikinas apsiramino. Pats V. M. nieko reikšmingo nurodyti negalėjo, nes nieko neatsimena, tačiau iš specialisto išvados matyti, kad jam sužalojimai buvo padaryti (1 t., b.l. 34). Liudytojos L. J. ir N. A. patvirtino, kad dar iki į kiemą išbėgant kaimynui D. L., vienas kaltinamasis mušėsi su vienu nukentėjusiuoju, kitas – su kitu. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog M. J. buvo susikibęs ir stumdėsi su A. M., o M. Ž. tuo tarpu jau buvo atokiau nuo besimušančių (patvirtino pats S. Ž. bei N. A.), smūgiai jam jau buvo suduoti, patikslintina, kad S. Ž. ne A. M., o V. M. parvertė ant žemės ir įspyrė jam ne mažiau kaip du kartus į dešinį šoną. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje konstatuotą sužalojimą – viršutinės lūpos žaizdą su gleivinės pažeidimu, V. M. galėjo patirti ne tik nuo tiesioginio smūgio į veidą, bet ir pargriautas S. Ž. virsdamas ant žemės, o tai S. Ž. veiksmų neteisėtumo nešalina. Pažymėtina ir tai, kad nors nukentėjusysis M. Ž. nurodė aiškiai matęs, kaip S. Ž. sudavė V. M. į veidą, tačiau kitų objektyvių tai patvirtinančių duomenų nėra, kaltinamajam ši aplinkybė kaltinime nebuvo inkriminuota, todėl kaltinimas šioje dalyje nekeistinas. Kaltinimo patikslinimas nurodant kitą nukentėjusįjį, įtakos veikos kvalifikacijai neturi ir kaltinamojo padėties nesunkina.
Pagal teismų praktiką viešąja laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų gali patirti nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008). Įvykis vyko apie 02.45 val., naktį, kieme prie daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės, kur įvykį ne tik galėjo, bet realiai girdėjo ir matė kiti namo gyventojai, o būtent D. L., įvykio vietoje buvo liudytojos M. B., L. J., N. A., taigi įvykis neabejotinai vyko viešoje vietoje.
Kaltinamųjų M. J. ir S. Ž. veiksmai, kaltinamajam M. J. vėlyvu nakties metu mėtant petardas po kojomis praeinantiems nukentėjusiesiems, vėliau abiems kaltinamiesiems panaudojant fizinį smurtą prieš A. M., V. M. ir M. Ž., pripažįstami įžūliais, moralės požiūriu nepriimtinais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį bei tvarką, kaltinamųjų nurodytas motyvas nepateisina jų padarytos veikos – nebuvo pagrindo kilusių nesutarimų aiškintis smurtu. Abu kaltinamieji buvo nusikalstamos veikos bendravykdytojai, nusikaltimo objektyvioji pusė realizuota bendrais jų veiksmais. Kaltinamieji suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiųjų žalojimo procese, dėl ko buvo pažeista viešoji tvarka ir sutrikdyta visuomenės rimtis, ir norėjo taip veikti, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamųjų M. J. ir S. Ž. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jie veikė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), o S. Ž. atsakomybę sunkina dar ir tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, o skiriant bausmę M. J. atsižvelgia ir į BK 91 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes.
Kaltinamasis M. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas nepilnametis. Jis anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, šiuo metu nedirba, mokosi 12 klasėje, gyvena su tėvais ir yra jų išlaikomas, charakterizuojamas teigiamai (b.l. 140-142), žalos nukentėjusiesiems neatlygino, jų neatsiprašė, nors ir gailisi dėl kilusių pasekmių, tačiau savo elgesio pakankamai kritiškai nevertina. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam M. J. paskyrus LR BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies sankcijos vidurkis.
Kaltinamasis S. Ž. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, žalos nukentėjusiesiems neatlygino, kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau savo elgesio pakankamai kritiškai nevertina. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam S. Ž. paskyrus LR BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies sankcijos vidurkis.
Kaltinamiesiems kardomosios priemonės nebuvo paskirtos ir nuosprendžio priėmimo metu nėra pagrindo jų skirti.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 842,89 Lt dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų solidariai priteisti nukentėjusiųjų gydymo išlaidas, kurių dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašais (1 t., b.l. 69-73). Kaltinamieji neteisėta veika padarė žalą sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiųjų gydymui. Pažymėtina, kad nukentėjusiesiems buvo suteiktos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos, jos būtų suteiktos nepriklausomai nuo to, kiek smūgių buvo suduota, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 842,89 Lt dydžio civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas visiškai, šią sumą priteisiant solidariai iš kaltinamųjų (CK 6.251 str., 6.263 str., 6.280 str. 1 d., 6.290 str.).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. byloje buvo pareiškęs 5100 Lt civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos ir 100 Lt turtinės žalos už sudaužytą telefoną atlyginimo (1 t., b.l. 25), tačiau posėdžio metu ieškinio sumą dėl neturtinės žalos sumažino iki 2500 Lt, o reikalavimo dėl 100 Lt turtinės žalos atsisakė. Nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė smegenų sukrėtimu, atminties sutrikimu, buvo praskelta lūpa, ją teko siūti, vaistus vartojo ir buvo nedarbingas apie vieną savaitę, buvo nukelta egzaminų sesija. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 47), tačiau teisiamojo posėdžio metu ieškinio sumą sumažino iki 1000 Lt. Patirtą žalą grindė tuo, kad ligoninės priėmimo skyriuje jam švietė galvą, lašino lašelinę, nuo M. J. smūgio į smilkinį jam stipriai skaudėjo galvą, galvą ir iki šiol skauda dažniau nei iki įvykio. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Lt neturtinės žalos (1 t., b.l. 61), nes kentėjo skausmą, buvo sugadinta nuotaika, patyrė neigiamus išgyvenimus.
Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, kuriuos taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Dėl kaltinamųjų padarytos tyčinės nesunkios nusikalstamos veikos nukentėjusiesiems V. M., A. M. ir M. Ž. padaryti sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Tai neabejotinai sukėlė neigiamas pasekmes – fizinį skausmą ir nepatogumus. Nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje, objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiesiems teko patirti skausmą, kreiptis į gydymo įstaigą, nepaisant to, smurto pasekmės nesunkios. Duomenų, kad dėl sužalojimų būtų liekamųjų reiškinių nė vienas nukentėjusysis nepateikė. Nors V. M. nurodė, kad apie savaitę laiko buvo nedarbingas, vartojo vaistus, jam buvo nukelta egzaminų sesija, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Įvertinus aptartų kriterijų visumą, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką dėl žalos atlyginimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais, bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, laikytina, kad nukentėjusiųjų prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiai yra akivaizdžiai per dideli, todėl mažintini (CK 1.5 str., CK 6.250 str. 2 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad žala nukentėjusiesiems padaryta kaltinamiesiems veikiant bendrai, į padarytų sužalojimų mastą, kaltinamųjų suduotų smūgių skaičių, tai, kad ir patys nukentėjusieji nesistengė išvengti konflikto ir jame dalyvavo, pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų M. J. ir S. Ž. nukentėjusiajam V. M. 600 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam A. M. – 400 Lt neturtinei žalai atlyginti, M. Ž. – 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kita nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.
Nukentėjusiajam A. M. išmokėtos kelionės išlaidos – 318,07 Lt (2 t., b.l. 29) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos solidariai iš kaltinamųjų valstybės naudai.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. M. priklausantis mobilaus ryšio telefonas „iPhone“, yra grąžintas nukentėjusiajam V. M. (1 t., b.l. 32).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendė:
M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
S. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. J. ir S. Ž. 842,89 Lt Šiaulių teritorinei ligonių kasai už apmokėtas suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. J. ir S. Ž. 600 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam V. M.. Kitą nukentėjusiojo V. M. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Procesą dėl nukentėjusiojo V. M. pareikšto 100 Lt turtinio reikalavimo nutraukti.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. J. ir S. Ž. 400 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. M.. Kitą nukentėjusiojo A. M. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. J. ir S. Ž. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam M. Ž.. Kitą nukentėjusiojo M. Ž. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. J. ir S. Ž. 318,07 Lt proceso išlaidų valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.