- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- II-78-1128/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01904-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Pažeidėjas
- D. V.
- Advokatai
- Julius Petrulionis
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai D. V. (toliau – ir pareiškėja), jos atstovui advokatui Juliui Petrulioniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. atstovo advokato Juliaus Petrulionio skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus 2024 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-808-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos skyriaus patarėjas-vyriausiasis darbo inspektorius 2024 m. lapkričio 5 d. priėmė nutarimą, kuriuo D. V. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jai paskirta nuobauda – 3 000 Eur – bauda.
D. V. nubausta už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidiniai, įm. k. (duomenys neskelbtini), vadovė/atsakingas asmuo pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Lietuvos Respublikos užimtumo (toliau – ir UĮ) įstatymo nuostatas, o būtent: nesudariusi rašytinių darbo sutarčių bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai apie asmenų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jų darbo pradžios, atskirais laikotarpiais, o būtent: nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. S. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. liepos 15 d. V. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. V. Š., gim., (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. K. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. R. J., gim. (duomenys neskelbtini), už atlygį leido realiai dirbti ir vykdyti budėtojo funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidiniai patalpose šios įmonės naudai. Tokiu būdu D. V. neužtikrino ir nekontroliavo, kad budėtojams S. B., V. K., V. Š., A. P., K. A. ir R. J. būtų leista dirbti tik pasirašius su jais darbo sutartis ir pranešus VSDFV teritorinei įstaigai apie jų įdarbinimą. Taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl minėto nutarimo gautas D. V. atstovo advokato Juliaus Petrulionio skundas, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą ir teiseną nutraukti pasibaigus ANK 39 straipsnio nustatytam baudos skyrimo per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos terminui; panaikinti nutarimą ir teiseną nutraukti nesant pažeidimo požymių ir pareiškėjai nepadarius inkriminuoto pažeidimo; pareiškėjos naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos atstovas skunde nurodo, kad tyrimą atliko ir Aktą pasirašė vyriausieji darbo inspektoriai J. V., N. J. ir D. P.. Aktą surašė N. J., protokolą surašė taip pat jis. Tačiau tiek šie asmenys, tiek VDI kancleris Š. O., vedėjas R. R. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai pateikė 2024 m. kovo 28 d. skundus prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidiniai ir jos akcininką ir žurnalistą dėl tariamai pažeistų VDI dalykinės reputacijos ir kitų pareiškėjų garbės ir orumo. Tai patvirtina minėtų asmenų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidiniai konfliktą, egzistavusį tyrimo atlikimo metu ir Akto bei protokolo surašymo ir pasirašymo metu. Šios aplinkybės rodo viešųjų ir privačių interesų konfliktą, sukeliantį svarias ir pagrįstas abejones jų teisingumu, objektyvumu ir nešališkumu. Be to, toliau administracinio nusižengimo bylą toliau nagrinėjo Andrej Bondarenko, kuris taip pat pasirašė aktą. Šis pareigūnas ne tik pasirašė aktą, bet ir pirmame bylos vykusiame posėdyje išreiškė poziciją dėl bylos eigos ir baigties duodamas suprasti, kad čia viskas yra aišku, surinkti visi įrodymai. Dėl šių priežasčių tyrimas negali būti laikomas atliktu, o nutarimas priimtu teisingai, objektyviai ir nešališkai. Pagal negaliojantį Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2022 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. EV-107 atliktas tyrimas, surašytas aktas ir vėliau priimti protokolas ir nutarimas negali būti laikomi pagrįstais, teisėtais ir sukeliančiais kokias nors faktinės ar teisines pasekmes. Nutarimo 11 psl., 14 psl. nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 19 d., 2024 m. sausio 20 d. VDI pareigūnai nepagrįstai ir neteisėtai pateko į svetimas patalpas ir jose rinko įrodymus, todėl tokiu būdu surinkta medžiaga negali būti laikoma leistinais įrodymais. Jeigu aptariamu atveju ir buvo padaryti pažeidimai, tai pažeidimai laikytini kartiniais, o ne trunkamaisiais ir padarytais būtent tomis dienomis, kai su kiekvienu iš asmenų buvo pasirašyta atitinkama sutartis. Sudarius sutartį, kitą dieną pažeidimai vėl daromi nebebuvo. Be to, nei bendrovė, nei pareiškėja jokios naudos iš to, kad buvo sudarytos civilinės paslaugų teikimo, o ne darbo, sutartys negavo, kas yra privaloma sąlyga pažeidimui pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Vadovaujantis LAT išaiškinimais, bendrovės ir nutarime nurodytų asmenų santykiai pagal paslaugų sutartis negali būti pripažinti darbo teisiniais santykiais, kadangi nėra pagrindo nustatyti visus kumuliatyvius (ne alternatyvius) darbo sutarties požymius, t. y. nesant bent vieno, civiliniai teisiniai santykiai negali būti pripažinti darbo teisiniais santykiais. Nagrinėjamu atveju turėjo būti pripažinta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su inspekcija, teikė paaiškinimus ir kt., nebuvo ir nėra jokių žalingų pažeidimo pasekmių ar žalos.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareigūnai būtų suinteresuoti asmenine turtine ar neturtine nauda, todėl pareigos nusišalinti nuo atliekamo tyrimo jiems nebuvo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2022 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. EV-107 buvo patvirtintas Nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos atvejų bei užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų tyrimo ir apskaitos aprašas ir aprašo priedas – nelegalaus darbo tyrimo akto forma (toliau – ir Aprašas). Aprašas su priedais yra nenorminis teisės aktas, skirtas VDI vidinei veiklai reglamentuoti ir nenustato pareigų trečiųjų asmenų atžvilgiu, todėl viešai neskelbiamas. Pažymėtina, kad VDI pareigūnai į Žurnalistų etikos tarnybą kreipėsi tik 2024 m. kovo 28 d., t. y. žymiai vėliau, nei buvo pradėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidiniai patikrinimas. VDI pareigūnai laisvai ir be išankstinio perspėjimo, bet kuriuo paros metu gali įeiti tikrinti, ar laikomasi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimų, į bet kurią darbo vietą ar (ir) savarankiškos veiklos vykdymo vietą, todėl VDI inspektoriai 2023 m. gruodžio 19 d. ir 2024 m. sausio 20 d. atliekant patikrinimą nebuvo pažeisti teisės aktai. Tyrimo metu buvo nustatytas trunkamasis pažeidimas, kurio padarymo pradžia nustatyta ne vėliau nei 2019 m. rugsėjo 1 d. ir jo padarymas tęsėsi iki 2024 m. sausio 31 d. Nagrinėjamu atveju asmenys vykdė darbines funkcijas. Pažymėtina, kad A. P., S. B., V. K., V. Š., K. A. ir R. J. būdėtojų darbines funkcijas vykdė ir tomis dienomis, kai į redakciją nebuvo pristatomi leidiniai ir jie neturėjo platinti leidinių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovas nurodė, kad dėl konflikto, tai tyrimas pradėtas iki advokato minimo konflikto su V. T. ir iki jo publikacijų, nes publikacijos prasidėjo po to, kai buvo atliktas pirminis pareigūnų patikrinimas. Dėl civilinių sutarčių, tai tos sutartys buvo išnagrinėtos ypač kruopščiai ir tai, kad institucijos nutarimas buvo pagrįstas patvirtina ir kaip pavyzdys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2024 m. spalio 16 d. E-527-602/2024, kur aprašyta iš esmės analogiška situacija. Drastiškai sumažėjus kiekiams visi tie darbuotojai pasakė, kad platinimas trukdavo nuo 15 min. iki 30 min., o privalėjo jie būti 24 valandas ir tada jau prasidėdavo priežiūra kiemo, signalizacijos, kontrolė einančių asmenų. Netgi pagal logiką „(duomenys neskelbtini)“ leidiniai neva už platinimus sumokėdavo tiems platintojams daugiau už jų 15 min. nei buvo atvežama tų leidinių. Jeigu jie būtų įdarbinti pagal darbo sutartis, jų valandinis atlygis būtų ženkliai didesnis. Juos tiesiog išnaudodavo ir dar prisidengdami civiliniais santykiais. Dėl žalos, tai nei ANK 95 straipsnio dispozicija, nei UĮ 46 straipsnis nereikalauja jokios žalos įrodinėjimo ar nustatymo. Šališkumo jokio nebuvo, tyrimas atliktas išsamiai. Dėl senaties, tai atstovas savo linkme traktuoja tą pažeidimo baigtumo momentą. Teismų praktikoje yra paminėta, kad nelegalus darbas tęsiasi visą tą laiką, kol asmuo dirba ir nėra pranešta apie jį Sodrai, o dar ir pareiga išlieka pranešti apie įdarbinimą visą tą laiką, kol jis dirba. Nesvarbu, kaip tuos žmones pavadinsi, ar jie platintojai, ar rūšiuotojai, tačiau advokato pamiršta pasakyti, kad platintojas pagal priėmimo–perdavimo aktą priima leidinius. Kiek jie girdėjo, nei vieno priėmimo–perdavimo akto nebuvo pasirašyta.
Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad dėl į patalpas patekimo, tai vadai turi teisę patekti į patalpas, bet inspektoriai pateko antrą kartą į patalpas be įspėjimo ir renkant įrodymus nepakviečiamas atstovas, prieš kurį vykdomas tyrimas. Savarankiškai ateina, padaro kažkokius veiksmus, surenka kažkokius įrodymus, galbūt susitarę su skundą pateikusiu asmeniu, bet antros pusės atstovas nėra pakviečiamas, nes ji dalyvavo tik pirmame patikrinime. Atstovas pasakė, kad rinko dokumentus nuo 2019 m. ir kaip pagrindinis dokumentas, kurį jie surinko ir laiko kaip pagrindinį įrodymą, kad sutartys buvo darbo, buvo darbo grafikai. Jeigu būtų darbo grafikas įmonės dokumentas, tai originalas turėtų būti pas įmonę. Kaip nekeista, V. K. pateikė skundą VDI ir darbo ginčų komisijai, pateikė visų trijų metų originalius darbo grafikus, tai kalba apie tai, kad tie darbo grafikai buvo vidinis platintojų dokumentas, tarp jų pačių susitarimas, o tai, kad jis buvo patvirtintas jos parašu, tai nėra nieko keisto, nes reikalavimas buvo bendras sutarčių, kad būtų uždengtas visas laikas. Tai buvo grynai formalumas, o dabar jie juo remiasi, kad tai yra įmonės dokumentas, bet originalai ne pas įmonę. Tyrimas atliktas nesilaikant šalių lygiateisiškumo principo, tai yra neobjektyviai. Darbo inspekcija protokole konstatuoja, kad jos ir jos atstovo liudijimai yra subjektyvūs ir šališki, todėl nevertintini, nes pateikti siekiant išvengti atsakomybės. Kai tuo tarpu skundą darbo inspekcijai pateikusio V. K. teiginiai iš anksto traktuojami kaip objektyvūs ir teisingi. Ignoruojant faktinę aplinkybę, kad V. K. skundą pateikė tik su juo nutraukus paslaugų teikimo sutartį ir atmetus jo reikalavimus, pateiktus per akcininko sutuoktinę, t. y. pašalinį asmenį, sumokėti pinigų. Kai atsisakė akcininkas ir jo žmona mokėti bet kokias sumas, tada atsirado ginčas, skundas į darbo ginčo komisiją ir D. D. inspekcija net nesvarstė galimybės, kad V. K. skundą pateikė žinodamas, kad darbuotojas visada laikomas iš anksto teisus ir norėdamas nubausti bendrovę, o ne siekdamas visuotinio gėrio. Taip pat nevertinta ta aplinkybė, kad nei vienas iš likusių penkių tokias pačias leidinių platinimo sutartis pasirašęs asmuo nepateikė jokių reikalavimų ar skundų. Darbo inspekcija protokole konstatuoja, kad ji, kaip tuo metu buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidiniai direktorė, siekė bendrovei ekonominės naudos nesudarydama darbo sutarčių su V. K., A. P., K. A., V. Š., S. B. ir R. J. dėl darbo funkcijų atlikimo. Faktiškai šie asmenys buvo leidinių platintojai, dėl ko buvo sudarytos platinimo paslaugų teikimo sutartys, dėl ko jie patys buvo išsiėmę individualios veiklos pažymėjimus ir atlikdavo platinimo darbus. Darbo inspekcija protokole užfiksavo, o ir patys platintojai savo parodymais šią aplinkybes patvirtino. Todėl reikalauti sumokėti baudą už neatliktus veiksmus, kurių nereikėjo atlikti, turėtų būti neteisinga.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams už nelegalų darbą. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25-942/2018, 2AT-16-489/2023, 2AT-33-976/2024).
Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ar mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki darbo pradžios apie juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). DK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Nagrinėjamu atveju D. V. nubausta už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidiniai vadovė/atsakingas asmuo nesudariusi rašytinių darbo sutarčių bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi VSDFV teritorinei įstaigai apie asmenų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jų darbo pradžios, o būtent: nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. S. B., nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. liepos 15 d. V. K., nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. V. Š., nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. A. P., nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. K. A., nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. R. J. už atlygį leido realiai dirbti ir vykdyti budėtojų funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidiniai patalpose šios įmonės naudai. Tokiu būdu D. V. neužtikrino ir nekontroliavo, kad budėtojams S. B., V. K., V. Š., A. P., K. A. ir R. J. būtų leista dirbti tik pasirašius su jais darbo sutartis ir pranešus VSDFV teritorinei įstaigai apie jų įdarbinimą.
Pareiškėjos atstovas skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja viešųjų ir privačių interesų konfliktas, sukeliantis svarias ir pagrįstas abejones pareigūnų teisingumu, objektyvumu ir nešališkumu. Atsakant į šį pareiškėjos atstovo skundo argumentą teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad interesų konfliktas – situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ir pareiškėjos atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad VDI inspektoriai būtų suinteresuoti asmenine turtine ar neturtine nauda, turėtų siekį apkalbėti pareiškėją ar būti šališki, todėl šis pareiškėjo atstovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Aplinkybė, kad VDI darbuotojai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai pateikė 2024 m. kovo 28 d. skundus prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidiniai ir jos akcininką ir žurnalistą dėl tariamai pažeistų VDI dalykinės reputacijos ir kitų pareiškėjų garbės ir orumo yra nesusijusi su nagrinėjama byla ir nepatvirtina inspektorių šališkumo, be to, Nelegalaus darbo tyrimas buvo pradėtas atlikti anksčiau, todėl vien pareiškėjos atstovo subjektyvi nuomonė negali būti vertinama kaip pagrindas daryti išvadą, kad egzistuoja viešųjų ir privačių interesų konfliktas.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjos atstovas taip pat teigia, kad VDI, atlikdami tyrimą, neteisėtai pateko į svetimas patalpas. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad VDI darbuotojai antrą kartą pateko į patalpas be įspėjimo. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę pateikę valstybės tarnautojo pažymėjimą ir sprendimą atlikti inspektavimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo bet kuriuo paros metu įeiti tikrinti, ar laikomasi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimų, į bet kurią darbo vietą ar (ir) savarankiškos veiklos vykdymo vietą, išskyrus atvejus, kai savarankiška veikla vykdoma gyvenamosiose patalpose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos ir jos atstovo argumentai, kad VDI darbuotojai pateko į bendrovės patalpas be perspėjimo ir neteisėtai ir dėl to tokiu būdu surinkta medžiaga negali būti laikoma leistinais įrodymais, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsakant į pareiškėjos atstovo argumentus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidiniai ir nutarime nurodytus asmenis siejo ne darbo, o civiliniai, santykiai, teismas pažymi, kad darbo sutartis turi esminių požymių, kurie ją skiria nuo kitų sutarčių. Pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-3332/2009, N-575-454/2012; kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2012 m. gegužės 2 d. tarp S. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidiniai sudaryta Sutartis, 2012 m. gegužės 21 d. tarp V. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidiniai sudaryta sutartis, 2015 m. kovo 4 d. tarp A. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidiniai sudaryta Sutartis, 2015 m. balandžio 1 d. tarp K. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidiniai sudaryta Sutartis, 2014 m. balandžio 7 d. tarp V. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidiniai sudaryta Sutartis, kuriomis atitinkamai S. B., V. K., A. P., K. A., V. Š. įsipareigojo: laiku ir tinkamai išplatinti leidinius tų leidinių prenumeratoriams; leidinių platinimo darbus atlikti griežtai pagal grafiką; dėmesingai elgtis su leidinių prenumeratoriais ir atsižvelgti į jų reiškiamas pretenzijas bei minėtas pretenzijas kuo skubiau perduoti užsakovui; saugoti užsakovo perduotus leidinius nuo bet kokio pašalinio poveikio; apie bet kokius leidinių platinimo nesklandumus iš karto informuoti užsakovą; pasikeitus platintojo gyvenamajai vietai, kuo skubiau apie tai raštu informuoti užsakovą; laikytis kitų šios sutarties nuostatų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidiniai įsipareigoja: laiku pateikti platintojui leidinius; laiku ir tinkamai sumokėti platintojui už pagal šią sutartį atliktus leidinių platinimo darbus; laikytis kitų šios sutarties nuostatų. Visgi, teismas pažymi, kad vien aplinkybė, kad šalys yra sudariusios civilinės teisės reguliuojama sutartimi įvardytą sutartį, savaime nereiškia, kad iš šios sutarties kylantys šalių santykiai negali būti pripažinti darbo santykiais. Patį sutarties teisinį kvalifikavimą kaip civilinės ar darbo sutarties lemia jos turinys, t. y. joje išdėstytų sąlygų visuma, iš kurios galima spręsti apie sutarties teisinį kvalifikavimą – kai pagal sutarties sąlygas šalys akivaizdžiai sukuria darbo teisinius santykius, tokia sutartis (kad ir kaip ji būtų įvardyta) gali būti kvalifikuojama kaip prilygstanti darbo sutarčiai, o jos pagrindu atsiradę santykiai – darbo teisiniams santykiams.
Iš Nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad S. B. VDI pateikė 2023 m. gruodžio ir 2024 m. sausio mėnesių UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidiniai budinčiųjų platintojų darbo grafikus, taip pat pateikė žalios spalvos užrašų knygutę, kurioje, kaip jis teigė, įrašomi kasdieniai įvykiai budėjimo metu. Iš užrašų knygutės duomenų matyti, kad budėtojas užrašo knygutėje jo budėjimo metu įvykusius įvykius (pvz., kokiu metu buvo valytoja, siuvėja, kad M. 103 kab. negrąžino rakto, kad raktas grąžintas). V. Š. nurodė, kad jis skirsto atvežtus laikraščius, prenumeratoriams atiduoda spaudą, redakcijos darbuotojams ir nuomininkams paduoda raktus, kurie pakabinti jo darbo vietoje. Jei ateina interesantas, praneša telefonu žurnalistams ar kitiems asmenims, kurie pasitinka atėjusius. Kai baigiami darbai, uždaro paradines duris. Iki pandemijos stebėdavo vidinį kiemą, kad pašaliniai nestatytų automobilių, esant poreikiui, įjungia ir išjungia signalizaciją. Darbo užmokestį gauna kas mėnesį, paskutinę darbo dieną, atlyginimas priklauso nuo dirbtų dienų, neišskiriant šventinių ir išeiginių dienų. Už atliekamą darbą sąskaitų neišrašinėja. Prieš pradedant darbą atžymi žurnale, o jį keičiantis kolega padaro tą patį. Taip pat yra mėlyna užrašinė, kurioje žymi kilimų keitimus, valytojos darbą, savaitgaliais žymi visus, atėjusius į redakciją. Patikrinimo metu patalpoje Nr. 108 I. A. paaiškino, kad patalpoje po laiptais yra apsauga, kuri saugo patalpas, paduoda raktus asmenims pagal sąrašą, apsauga keičiasi. Patikrinimo metu iš V. Š. paprašė patalpų raktų 103 ir 105 nuomininkai, kurie nurodė, kad V. Š. yra „(duomenys neskelbtini)“ apsauga, jie iš „(duomenys neskelbtini)“ nuomojasi patalpas, atskirai apsaugai nemoka. Tikrinimo metu K. A. nurodė, kad pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidiniai direktore D. V.. Sutartyje buvo nurodytos laikraščių platinimo sąlygos. Jam taip pat buvo pasakyta, kad kai bus laisvo laiko reikės išduoti raktus „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams ir patalpų nuomininkams, stebėti apsaugos kameras, kad pašaliniai nelįstų, kai ateina lankytojai, neleisti jiems bet kur vaikščioti, o paskambinti vietiniu telefonu žmogui, pas kurį atėjo lankytojas, taip pat reikėjo prižiūrėti, kad nebūtų statomos mašinos rezervuotose vietose. Šie darbai sutartyje nurodyti nebuvo. Jokių sąskaitų neišrašinėja, kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną jam į sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidiniai perveda pinigus, kurių suma priklauso nuo to, kiek valandų tą mėnesį dirbo. Kiekvieno mėnesio pabaigoje budėtojas, kuris paskirtas koordinatoriumi (vyresniuoju) sudaro darbo grafiką ateinančiam mėnesiui. Vakarais, kai visi baigia darbą, kartais apeina patalpas pažiūrėti, ar viskas tvarkoje, užrakina iš vidaus pagrindines duris, seniau signalizaciją reikėjo įjungti ir išjungti, kai kavinė baigdavo ar pradėdavo darbą. Suveikus nuomininkų signalizacijai nueina apžiūrėti patalpas ir paskambinus į telefoną, kuris jų patalpoje, saugos tarnybai pranešą, ar jiems reikia atvykti. Už patalpas, kuriose dirba, vidinį telefoną jam nieko mokėti nereikia. Kaip įvardinti savo darbo funkcijas, nežino, tačiau kai dirbdamas atsiliepia įmonės telefonu prisistato budinčiu. Tyrimo metu R. J. nurodė, kad jo pareigybė platintojas. Sutaręs, kad jam reikės išdėlioti įvairią atvežtą spaudą, paduoti raktus patalpų nuomininkams pagal sąrašą, kuris padėtas ant stalo. Signalizacijos jis nepridavinėja, redakcijos svečių patekimo nekontroliuoja, tačiau jei prieina žmogus ir prašosi į redakcijos patalpas, praneša sekretorei. Jo atlyginimas yra fiksuotas, nepriklausantis, ar darbas buvo naktį, šventinę ar poilsio dieną, taip pat nepriklauso nuo išplatintų leidinių skaičiaus. Už savo paslaugas sąskaitų neišrašinėja. Kalendorius pildomas tam, kad pažymėtų, kada ateina valytoja, kilimų pakeitimas. Šiai dienai kalendoriaus nepildo, nes brigadininkas A. pasakė jo nepildyti. Tyrimo metu V. K. nurodė, kad jam buvo paaiškinta, kad reikės dirbti pamainomis pagal vadovybės patvirtintą darbo grafiką, reikės vykdyti budėtojo darbo funkcijas, tokias kaip atvykstančių į patalpas asmenų kontrolė, vaizdo kamerų stebėjimas, atiduoti ir priimti iš pastato darbuotojų raktus ir kitas darbo funkcijas. Jam buvo pasakyta, kad reikės išsiimti verslo liudijimą ir kiekvieną mėnesį gaus atlygį, priklausantį nuo to, kiek dienų per mėnesį dirbs. 2012 m. balandžio 2 d. ir 2021 m. gegužės 21 d. sudarytos sutartys neatitiko tikrovės, kadangi sutartyse nurodytų funkcijų kaip laikraščių platintojas jis nevykdė, o realiai vykdė budinčiojo funkcijas. Dirbant paromis vykdė į patalpas ateinančių asmenų kontrolę, vaizdo kamerų stebėjimą, atiduodavo ir priimdavo patalpų raktus, įjungdavo ir išjungdavo apsaugos sistemas darbuotojams išėjus ar atėjus į pastatą. Suveikus apsaugos sistemai kviesdavo apsaugos tarnybą arba informuodavo juos, ar reikia atvykti. Atsitikus neeilinėms situacijoms reikėjo greitai imtis priemonių pašalinti toms situacijoms, pvz., atsitikus avarijoms. Taip pat priimdavo iš pašto darbuotojų laiškus ir siuntas, ir perduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidiniai darbuotojams arba kitų įmonių atstovams, vykdė automobilių stovėjimo aikštelės iš gatvės pusės ir kiemo pusės kontrolę, kad pašaliniai asmenys nestatytų automobilių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidiniai priklausančias parkavimo vietas. Kadangi nemažai patalpų buvo išnuomota ir patalpose veiklą vykdė kitos įmonės įvairių laiku, todėl bet kuriuo paros metu turėjo juos įleisti ir išleisti bei paduoti ir priimti iš jų patalpų raktus. Kiekvieną mėnesį jam buvo pervedama panaši pinigų suma, kuri priklausė nuo dirbtų dienų per mėnesį. Jokių sąskaitų jis neišrašinėjo. Dirbant nurodymus gaudavo iš vadovybės, o būtent iš direktorės D. V. ir vyriausiojo redaktoriaus V. T.. Iki kiekvieno mėnesio pabaigos budėtojas, kuris paskirtas koordinatoriumi (vyresniuoju), sudarydavo darbo grafiką ateinančiam mėnesiui, grafiką patvirtindavo direktorė. Apie 5 metus V. K. buvo vyresniuoju koordinatoriumi ir sudarinėjo budinčių darbo grafikus. Jis kaip vyresnysis taip pat gaudavo nurodymus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidiniai vadovybės, kuriuos turėdavo perduoti kitiems budintiems. Nurodymai buvo įvairūs, pvz., kad platintojui reikia papildomai duoti spaudos leidinių, įleisti naujus nuomininkus. Reikėdavo priminti budėtojams, kad neužmirštų ant pastato iškelti vėliavą švenčių metu. Nuo 2020 m. mokamas atlyginimas nesiskyrė ar dirbi darbo dieną ar šventinę dieną ir naktį. Dirbant pildė užrašų knygelę, kurioje žymėjo įvairią informaciją, tokią kaip kada buvo tvarkomos patalpos, kada buvo atėję nuomininkai bei kitą jiems atrodančią svarbią informaciją. Taip pat pildė gedimų žurnalą, apsilankiusių asmenų žurnalą. Tyrimo metu valytoja dirbusiai V. M. parodžius V. Š., A. P., K. A., V. K. ir S. B. fotonuotraukas, visus juos atpažino kaip jos matytus sargus. Tyrimo metu I. R. S. nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini). Atėjęs į darbą paimdavo raktus pas apsauginius ir baigęs darbą atiduodavo juos atgal. Taip pat jo prašymu apsauga paimdavo ir atiduodavo siuntas. Apsauginiai visada būdavo vietoje. Apsauginiai teikdavo pagalbą kasdienių problemų sprendime, tokių kaip prisukti lemputę. Nematė, kad apsauginiai prekiautų laikraščiais ar dar kažkuo. Parodžius V. Š., A. P., K. A., V. K. ir S. B. fotonuotraukas. I. R. S. atpažino apsauginius V. Š., A. P., K. A. ir S. B., o dėl V. K. nėra tikras. UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), atsakingų asmenų sąraše (dėl signalizacijos suveikimo) įtraukti A. P. – sargas, V. Š. – sargas, V. K. – sargas, S. B. ir K. A..
Nagrinėjamu atveju iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad nors su A. P., S. B., V. K., V. Š., K. A., R. J. ir buvo sudarytos sutartys, kuriose jie įvardinti kaip platintojai, tačiau jie realiai leidinių platinimo veiklos nevykdė, o vykdė jiems paskirtas darbines budėtojų funkcijas, pavyzdžiui, atvykstančių asmenų kontrolė, vaizdo kamerų stebėjimas, raktų darbuotojams ir patalpų nuomininkams išdavimas, žurnalų, susijusių su darbinėms funkcijomis pildymas, apsaugos sistemos įjungimas/išjungimas ir jos kontrolė. t. y. vykdė tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtas darbo funkcijas be konkretaus rezultato siekimo. Taip pat atlygis asmenims buvo mokamas ne nuo to, kiek leidinių jie išrūšiuodavo ar kiek kitų veiklų atlikdavo, o už tai, kiek realiai valandų tą mėnesį išbudėjo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini) ” leidiniai ir S. B., V. K., A. P., K. A., V. Š. ir R. J. buvo susiklostę būtent darbo teisiniai santykiai, jie buvo įdarbinti ne siekiant vienkartinio rezultato, o būtent nuolatinei (turinčiai tęstinį pobūdį) veiklai. Atliekamame darbe nebuvo savarankiškumo požymio: pareiškėja tvirtindavo asmenų darbo grafiką, nors vyresnysis budėtojas (koordinatorius) jį ir sudarydavo, budėtojų funkcijas atliekantys asmenys nesprendė su savo veikla susijusių klausimų, patys neatlygino išlaidų, susijusių su veikla. Šiuo atveju ginčo situacija atitiko darbo teisinius santykius, tačiau jie nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka bei nebuvo pranešta VSDFV apie asmenų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jų darbo pradžios, tarp asmenų buvo pasirašytos sutartys, teismo vertinimu, skirtos realiai susiklosčiusiems darbo santykiams nuslėpti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėja pagrįstai pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Pareiškėjos atstovas skunde nurodo, kad nelegalaus darbo tyrimas ir aktas surašytas pagal negaliojantį Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2022 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. EV-107. Teismas pažymi, kad nors įsakymo tekstas oficialiame šaltinyje skelbtas nebuvo viešai, tačiau 2024 m. gegužės 22 d. Nelegalaus tyrimo akte nurodyta tyrimo esmė, t. y. tyrimo aprašymas, tyrimo laikotarpis, tyrimo rezultatas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai nelegalaus darbo bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens (-ų) paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai. Nagrinėjamu atveju vien aplinkybė, kad įsakymas, kuriuo patvirtinta Nelegalaus darbo tyrimo akto forma, nėra paskelbtas viešai, neleidžia daryti išvados, kad Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodytais duomenimis vadovautis negalima.
Dėl administracinės nuobaudos skyrimo (senaties) termino teismas pažymi, kad ANK 39 straipsnyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
Teismų praktikoje nurodoma, kad nelegalaus darbo ar kito trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju 2 metų terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai 2 metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – 2 metų termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N756-2996/2010).
Nagrinėjamu atveju nelegalus darbas, priešingai nei teigia pareiškėjos atstovas, pripažįstamas trunkamuoju teisės pažeidimu. 2 metų termino eiga prasidėjo nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos, t. y. S. B., V. Š., A. P., K. A., R. J. atžvilgiu nuo 2024 m. sausio 31 d., V. K. atžvilgiu nuo 2023 m. liepos 15 d., taigi ANK 39 straipsnyje numatytas dviejų metų naikinamasis terminas nėra pasibaigęs.
Pareiškėjos atstovas taip pat skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti pripažinta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su inspekcija, teikė paaiškinimus ir kt., nebuvo ir nėra jokių žalingų pažeidimo pasekmių ar žalos.
ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Teismas pažymi, kad nors pareiškėjos atstovas teigia, kad pareiškėja padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą, tačiau pažymėtina, kad minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą, ir 2) vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką. Kaltininko prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą yra tuomet, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs šią veiką. Nagrinėjamu atveju D. V. nepripražino kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
ANK 35 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovas teigia, kad nebuvo ir nėra jokių žalingų pažeidimo pasekmių ar žalos. Šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. padarytos žalos dydis nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, pažeidimas truko pakankamai ilgą laiką (apie 4 metus), bendrovėje nelegaliai dirbo 6 asmenys, pareiškėja nepripažino kaltės padarius administracinį nusižengimą, buvo pažeistos legaliai neįdarbintų asmens konstitucinės teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad nebuvo ir nėra jokių žalingų pažeidimo pasekmių ar žalos.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos skyriaus patarėjas-vyriausiasis darbo inspektorius tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė D. V. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl išlaidų atlyginimo priteisimo iš valstybės netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. V. atstovo advokato Juliaus Petrulionio skundo dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus 2024 m. lapkričio 5 d. nutarimo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.