- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-11
- Bylos Nr.
- 2-1418-723/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00366-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui A. M. (A. M.) dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. M. (A. M.) prašydamas priteisti iš atsakovo 2500 Lt skolą, 72,92 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 11).
Ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2012-06-08 išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 2500 Lt apmokėjimo. Vekselyje nurodyta jo apmokėjimo data – 2012-08-29, tačiau iki nurodytos datos atsakovas vekselio neapmokėjo. Iki termino pabaigos ir po jo atsakovas vengė bendrauti su ieškovu, žadėjo apmokėti vekselį greitu metu, tačiau to iki šiol nepadarė. Vadovaudamasis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatomis ieškovas prašo iš atsakovo priteisti ir 72,92 Lt palūkanų.
Atsiliepimas
Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko (b.l. 19). Nurodė, kad nėra ieškovui išrašęs tokio vekselio.
Šalies argumentai
Ieškovas 2013-03-29 pranešime teismui (b.l. 18-19) nurodė, kad su atsakovu 2012 metų laikotarpyje sudarė keletą sandorių. 2012-02-17 atsakovui perleido savo automobilį „Volvo V70“, kurio vertė kartu su atsakovu įvertino 6400 Lt suma. Atsakovas vietoj pinigų 6400 Lt sumai ieškovui išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. 2012-06-08 tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis pagal kurią atsakovas iš ieškovo gavo 30 000 Lt (kurią ieškovas pavedimu pervedė į atsakovo asmeninę sąskaitą) sumą. Tą pačią dieną, t.y. 2012-06-08 atsakovas išrašydamas ieškovui vekselį pasiskolino 2500 Lt, kuriuos ketino pelningai investuoti. Atsakovas pastoviai minėjo atradęs pelningą verslą, į kurį ketino investuoti. Vėliau atsakovas vėl kreipėsi į ieškovą dėl 6500 Lt paskolos. Šią sumą ieškovas jam perdavė, todėl 2012-07-23 atsakovas ieškovui išrašė vekselį 6500 Lt sumai. Atsakovas gyvena šalia ieškovo toje pačioje gyvenvietėje, jie pažįstami nuo mažens, todėl skolindamas pinigus ieškovas pasitikėjo atsakovu. Be to, atsakovas jau anksčiau skolinosi pinigų iš ieškovo ir juo grąžino. Ieškovas būdamas geranorišku, gailėjo atsakovo ir suėjus preliminarioje sutartyje bei vekseliuose nustatytiems terminams nesiėmė priverstinių veiksmų skolų išieškojimui. Atsakovas piktnaudžiavo ieškovo gerumu, neatsakė į jo skambučius, nesiekė bendradarbiauti bei geruoju grąžinti skolas. Dėl 2012-06-08 preliminariosios sutarties su atsakovu jau įvyko teisminis ginčas, kuris pasibaigė taikos sutartimi.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame triplike nurodė, kad ieškovas bando suklaidinti teismą (b.l. 21), nes ieškovas iki šiol negali pateikti jokių įrodymų apie pinigų pervedimą ar kitokį pakvitavimą dėl 2500 Lt sumokėjimo ieškovui ir pateikia kitų civilinių bylų duomenis, kurie nėra susiję su šiuo teisminiu procesu. Mano, kad ieškovas veikia akivaizdžiai neteisėtai ir nesąžiningai siekdamas pasipelnyti.
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė (b.l. 26). Nurodė, kad susirašinėjo SMS žinutėmis su atsakovu, prieš tai buvo sudarę taikos sutartį dėl preliminarios sutarties, kurios atsakovas taip pat nevykdė. Atsakovas pasakė, kad ieškovas turi garantą – vekselį. Dar yra du vekseliai, atsakovas dalimis grąžindavo. Raudonai vekselyje tekstą surašė atsakovas. Žinučių yra daug, kurios įrodo dėl 2500 Lt vekselį ir kad atsakovas nurodo, jog pasistengs atiduoti. Anksčiau į teismą nesikreipė, kol pamatė, jog nėra jokios vilties atgauti pinigus.
Šalies argumentai
Atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu (b.l. 31). Nurodė, kad ieškovas pasisavino vekselį. Pasirašinėjant preliminarią sutartį pas atsakovą buvo daug popierių, vekselis dingo, o jis tik paskui apsižiūrėjo. Vekselis buvo pasisavintas 2012-06-08. Paaiškino, kad jam buvo reikalingi pinigai, jis surašė vekselį kitam žmogui, bet jam jo neprireikė, nes sudarė sutartį su ieškovu. Ieškovas pasisavino vekselį. Į policiją nesikreipė. Tik paskui suprato, kad ieškovas pasiėmė vekselį. Gal ir jis netyčia pasirašant sutartį perdavė vekselį ieškovui. Ieškovo pateikta SMS žinutė reiškia, kad jis prašė neduoti į teismą, palaukti, kad grąžins. Dar vyksta byla dėl kitų vekselių. Jis negavo jokių pinigų, tik paėmė automobilį pardavimui, jo nepardavė, o ieškovas liepė per 3 dienas atiduoti pinigus arba kreipsis į teismą. Automobilis buvo su defektais. Yra ir kitų SMS žinučių, bet pas jį išsitrynė. Pas ieškovą visa istorija gali būti SMS žinučių. Jis nepripažįsta vekselių. Jį padavė į teismą dėl preliminarios sutarties, su tuo sutinka, bet ne pagal sutartį. Supranta, kad vekselis pas ieškovą ir dabar vystosi tokios problemos. Vekselio blankas iš interneto. Ieškovas nesutiko pasirašyti paskolos raštelio, nes tada reikėtų liudininkų. Teigia nesupratęs, kas yra vekselis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje pateiktas 2012-06-08 paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo atsakovas A. M. (A. M.) įsipareigojo iki 2012-08-29 sumokėti ieškovui A. K. 2500 Lt sumą (b.l. 3).Ginčo dėl to ,kad jį surašė atsakovas nėra.Gavėjas yra ieškovas,ką jis ir surašė.
Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse. Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007).
Nepateikdamas vekselio paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnis), vekselio turėtojas A. K. prarado galimybę pateikti vekselį apmokėti ĮPVĮ reglamentuota tvarka (55 straipsnis). Dėl vekselio nepateikimo apmokėti laiku ĮPVĮ reglamentuojami vekselio davėjo ir turėtojo teisiniai santykiai baigėsi, o vekselis prarado savo abstraktumo ir formalumo savybes ir tapo paprastu skolos raštu, kurio apmokėjimui toliau taikytinos jau ne ĮPVĮ normos, o piniginių prievolių įvykdymą reglamentuojančios CK normos.
Nors ĮPVĮ ir nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklosto tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia atsakovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu ir pakvitavimu, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai Civilinio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 ir dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą neprieštarauja ĮPVĮ normoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008).
Ieškovas neneigė fakto, kad praleido terminą pateikti reikalavimą pagal vekselį kaip vertybinį popierių ĮPVĮ nustatyta tvarka, kai siekiant atgauti vekselyje nurodytą sumą teisminė ginčo teisena nereikalinga. Ieškovas įrodinėja prievolinių – paskolos – santykių egzistavimą pagal pateiktą vekselį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas - kad paskolą grąžino.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi pagal šią įstatymo normą įrodinėjimo tikslas yra ne tam tikrų aplinkybių tikėtinas buvimas ar nebuvimas, bet teismo ištirtų įrodymų vertinimo suformuotas teismo įsitikinimas. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Europa Group“ v. UAB ,,Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“, L. Ž., V. Ž., bylos Nr. 3K-3-423/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (teisių ir pareigų perėmėjas – AB „LESTO“ v. religinės bendruomenės Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011).
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o jei nurodymų nėra, - pagal paprastai reiškiamus reikalavimus (LR CK 6.38 str.). LR CK 6.256 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.63 str. 1 d. 2 p., skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą.
Teismo posėdžio metu buvo apžiūrėta 2012-12-14 14.21 val. gauta SMS žinutė ieškovo telefone, atsiųsta iš mobilaus telefono numerio (duomenys neskelbtini), kurios turinys: „datu perepravliu, imees veksel na 2500, ijul uze dal tebe 1750“(lietuviškai :datą persiųsiu(pažodžiui),turi vekselį 2500,liepa jau daviau tau 1750) (b.l. 25, antroje pusėje) bei 2013-01-18 10.04 val. žinutė: „ja pastarajus vernit 2500 pa vekseliu. OK. Pajmi sam pravilna ty mene v sud padal“ (lietuviškai :“aš pasistengsiu gražint 2500 pagal vekselį.ok.Suprask pats teisingai tu mane padavei į teismą.“) (b.l. 27).
Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad šias žinutes išsiuntė ieškovui, tačiau teigė tokio vekselio ieškovui neišrašęs. Teismas tokius atsakovo teiginius vertina kaip gynybinę poziciją,kuri nepagrįsta logiškai ir nagrinėjant įrodymus lingvistiškai.
Atsakovas negalėjo suprantamai ir logiškai paaiškinti,kokiu būdu pas ieškovą pateko vekselis.jis nesikreipė nei į policiją,nei kitu būdu bandė paneigti jo egzistavimo pas ieškovą neteisėtumą,iškyrus savo teiginius teisme,o tai reiškia neįrodė,kad ieškovas nepagrįstai įgijo teisę į jo vekselį. Byloje pateiktas vekselis, teismo posėdžio metu apžiūrėtos atsakovo ieškovui siųstos SMS žinutės, šalių paaiškinimai įrodo, kad atsakovas pripažino esantis skolingas ieškovui 2500 Lt pagal jo išrašytą vekselį ir tarėsi dėl skolos grąžinimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad skola ieškovui buvo grąžinta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas, negrąžindamas ieškovui skolos, pažeidė savo sutartines prievoles, negrąžinta ieškovui pagal vekselį suma, t.y. 2 500 Lt, ir 72,92 Lt palūkanų priteistina ieškovui iš atsakovo (LR CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 6.213 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).
CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovo ieškovui priteistinas sumokėtas 77 Lt žyminis mokestis (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.) (b.l. 1, 10).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., 260 str., 263 str., 264 str., 268 str., 270 str.,
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. M. (A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) skolą, 72,92 Lt (septyniasdešimt du litus 92 ct) palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų priteistą sumą nuo 2013-02-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 77 Lt (septyniasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.