Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui D. B. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. V., išvadą teikianti institucija - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. Baublys į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Ginčo nepavykus išspręsti taikiai, pripažinęs nepilnamečių vaikų D. J. ir N. J. tėvystę, su likusiais ieškovės ieškininiais reikalavimais sutiko (7-8, 81-85 b. l.).

2012-07-09 nutartimi į civilinės bylos nagrinėjimą įtrauktas tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. V. (buvusi pavardė B.) atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, nepareiškė prieštaravimų reikalavimams, į teismo posėdžius neatvykdavo, nors tiek procesiniai dokumentai tiek teismo šaukimai jai įteikti tinkamai.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su ieškovės ieškiniu sutiko, atsižvelgiant į neatimamą vaiko teisę žinoti savo tikruosius tėvus, kadangi atsakovas ieškinį pripažįsta yra pagrindas tenkinti ieškinį, nustatyti tėvystę ir priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą iš atsakovo D. B., o kadangi ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, vaikų gyvenamą vietą nustatyti su motina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.146 str. 1 d.).

Joniškio rajono apylinkės teismo 1993-11-03 sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir M. J. santuoka (5, 9 b. l.), tačiau pagal tuo metu galiojusio LR Santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, santuoka buvo laikoma pasibaigusia tik nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaigoje. Kadangi to nei ieškovė, nei M. J. iki 2003 m. pabaigos jų ištuokos civilinės metrikacijos skyriuje užregistravę nebuvo, o ištuoką 2003-12-22 įregistravus iki ieškovės ir atsakovo D. B. sūnaus E. gimimo (duomenys neskelbtini) tebuvo praėję tik 298 dienos, vaiko tėvu buvo pripažintas ir įrašytas į gimimo liudijimą ieškovės buvęs sutuoktinis atsakovas M. J.. Ieškovės teigimu ji su buvusiu sutuoktiniu negyvena nuo 1993 metų, jis nėra jos sūnaus E. biologinis tėvas. Po ieškinio priėmimo ieškovės atstovė pateikė teismui įsiteisėjusį Jurbarko rajono apylinkės teismo 2005-08-25 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-641-74/2005, kuriuo nustatyta, kad M. J. nėra ieškovės sūnaus E. J. biologinis tėvas, todėl ši nagrinėjama byla toje dalyje (dėl tėvystės nuginčijimo) buvo nutraukta (44-45, 48-49 b. l.).

Kadangi E. J. gimimo įraše yra nuginčyti duomenys apie tėvą - buvusį ieškovės sutuoktinį M. J., nors ieškovė ir pateikė teismui šio vaiko gimimo liudijimą, kuriame tebėra tėvu nurodytas ankstesnis tėvas (6 b. l.) ir iki bylos išnagrinėjimo nepateikė teismui įrodymų, kad apie nuginčytą tėvystę ieškovė pranešė civilinės metrikacijos įstaigai, pateikdama šiai įstaigai įsiteisėjusį teismo sprendimą, tačiau tai neužkerta kelio teismui nagrinėti šio vaiko kito tėvo tėvystės nustatymo (CK 1.8 str., 3.146 str. 2 d.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, nenustatyta, kad ieškovė ir atsakovas būtų susituokę, taip pat kad atsakovas kartu su vaiko motina būtų padavę civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 str.). E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše ieškovė N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) įrašyta vaiko motina (6 b.l.).

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija), tiek nacionaliniai teisės aktai (Konstitucija, CK, kiti teisės aktai). Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau CPK) numatytos įrodymų priemonės, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str.).

Šioje civilinėje byloje atsakovas pripažino, kad jis yra visų trijų ieškovės nepilnamečių vaikų E. J., gim. 2004-10-16, D. J., gim. 2006-05-11, ir N. J., gim. 2008-11-03, tėvas. Tai nurodė tiek siūlomojo taikos sutartyje su ieškove, tiek 2013-01-04 ir 2013-02-19 prašymuose teismui, tiek tai patvirtina bylos nagrinėjimo metu padaryti įrašai vaikų D. J. ir N. J. gimimo liudijimuose (81-85 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl E. J. tėvo nėra, teismas atsakovą D. B. pripažįsta nepilnamečio vaiko E. J. tėvu. Ieškovė nekėlė klausimo dėl šio vaiko pavardės keitimo, todėl vaikui lieka jo ankstesnė pavardė. Vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu, vaiko gimimo dokumentuose bus nurodytas vaiko tėvu, turės visas iš to kylančias teises ir pareigas.

Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų E., D. ir N. J., gyvenamą vietą nustatyti su ja, vaiko motina. Atsakovas ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai tam neprieštarauja. Kadangi ieškovės ir atsakovo vaikai nuo gimimo gyvena su savo motina, atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nepareiškė, nepilnamečių vaikų E. J., D. J. ir N. J. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina N. J. (CK 3.169 str.).

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo D. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. J., D. J. ir N. J. po 250 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę. Ieškovės teigimu nepaisant to, kad atsakovas pripažįsta, kad yra vaikų tėvas, tačiau materialinės paramos jiems neteikia, nedalyvauja vaikus prižiūrint, ieškovė su vaikų tėvu kartu negyvena, ieškovė viena rūpinasi sūnumis, jai padeda užsienyje gyvenantis vyresnysis sūnus K. J.. Išsamios vaikų poreikių lentelės ieškovė teismui nepateikė. Ieškovė, neturi nekilnojamo turto, automobilių (22-23 b. l.), viena auginanti tris vaikus, priversta ieškotis darbo, turi pirkti vaikams maistą, drabužius, avalynę, vaistus, higienos priemones ir kt., vaikus reikės leisti į mokslus, ieškovei reikia mokėti už komunalinius patarnavimus. Ieškovės gaunamų pajamų neužtenka vaikų išlaikymui, kadangi jos pajamas sudaro tik 770 Lt, kaip nurodyta ieškinyje - bedarbio pašalpa ir Šiaulių rajono savivaldybės sprendimu vaikams mokama 156 Lt suma, taip pat po 52 Lt kiekvienam sūnui (2, 24, 28 b.l.).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, savo prašymuose dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant sutiko su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma, kurią taip pat siūlė šalims norint užbaigti ginčą taikiai (82-83 b. l.). Atsakovas nepateikė duomenų apie savo pajamas, iš Sodros duomenų matyti, kad dirba UAB „Cibasta“, kas mėnesį gaudavo apie 400 Lt, ši bendrovė nepateikė teismui jokių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, atsakovas taip pat gauna invalidumo/netekto darbingumo pensiją - 278,40 Lt kas mėnesį, iš kurių pusė sumos išskaičiuojama alimentams (39, 42, 58-60, 75-78 b. l.). Atsakovas neturi nekilnojamo turto, automobilių (10, 79-80 b. l.). Iš ieškovės paaiškinimų ir atsakovo prašymų nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nes jis yra išvykęs iš Lietuvos, matyti, kad atsakovas šiuo metu uždarbiauja užsienyje.

Atsakovo buvusi sutuoktinė - tretysis asmuo byloje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. V. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepareiškė prieštaravimų reikalavimams, į teismo posėdžius neatvykdavo, nors tiek procesiniai dokumentai tiek teismo šaukimai jai įteikti tinkamai. Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu c.b. Nr. 2-503-645/2011 pagal ieškovės buvusios D. B. sutuoktinės I. V. (buv. B.) ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo iš atsakovo D. B. priteistas išlaikymas jų sūnaus O., gim. (duomenys neskelbtini), naudai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-04-06 iki vaikas sulauks pilnametystės.

Nesantuokinių vaikų tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip kad ir jei jis būtų gimęs santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio status 6 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-26 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-620/2005). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-286/2004). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-259/2004). Konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu taip pat priklauso nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan.

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.).

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį, turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-79/2006). Nustatydamas tėvų turtinę padėtį ir išlaikymo vaikui dydį, teismas taip pat turi atsižvelgti į išlaikymą vaikui privalančio teikti tėvo (motinos) kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-306/2005). Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, taip pat jau esant priteistam išlaikymui kuriam iš vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius, išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo (CK 3.198 str. 1 d., 2 d.). Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti tėvų galimybę ir vaikų poreikius, orientaciniu kriterijumi nustatant minimalius vaiko poreikius laikant socialiniu kriterijumi grindžiamą bei teisinį kriterijų turintį minimalus gyvenimo lygį, kuris šiuo metu yra 130 Lt. Tačiau remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-259/2004). CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytas orientacinis vaikui priteistino išlaikymo dydis, t.y. jis turi būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 1000 Lt (LR Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543, V.Ž. 2012, Nr.152-7772). Nustatant ieškovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-303/2008).

Teismas atsižvelgia į atsakovo galimybę gauti didesnes pajamas (jis yra jauno amžiaus), nesant duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ar darbingumas būtų sumažėjęs bei į tai, kad ieškovas yra nusišalinęs nuo vaikų Eivino, Domanto ir Nedo auklėjimo ir išlaikymo, nesirūpina jų sveikata, poreikiais, mokslais ir laisvalaikiu, šių pareigų našta tenka atsakovei, kuri viena augina atsakovo vaikus, kas apsunkina jos galimybę ieškoti geriau apmokamo darbo. Ieškovės iš atsakovo prašoma priteisti vaikams suma yra minimali, skirta tenkinti minimalius būtinus ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų poreikius, teismo manymu atitinkanti protingumo principą. Materialiai išlaikyti vaiką yra ir atsakovo pareiga, kuris yra darbingas ir gali teikti išlaikymą savo vaikams. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti ieškovės vaikų turtines teises į išlaikymą, kad dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negalėjo ir negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo tiek savo ir buvusios sutuoktinės vaikui, tiek ieškovės vaikams, gaudamas pajamas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti ieškovės vaikų interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką iš ankstesnės santuokos, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo vaikų protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu 250 Lt per mėnesį vaikams E. J., D. J. ir N. J. išlaikymą.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-259/2004). Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys pagrįstas ir turi būti tenkinamas pilnai ir dėl išlaikymo ieškovės vaikui priteisimo (CPK 185 str. 1 d.). Pagal susiformavusią teismų praktiką periodinis išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo dienos.

Ieškovei priteisto išlaikymo vaikams lėšas pavestina valdyti uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

I. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-05-02 sprendimu Nr. SP-1746(7.1366) yra suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų išlaidų (11-12 b. l.), ji nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p., Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas). Ieškovės atstovė advokatė G. S. yra pateikus rašytinius įrodymus, kad ieškovės atstovavimo išlaidos šioje byloje sudaro 826 Lt.

Ieškovės ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p., t.y. 554,00 Lt žyminio mokesčio, 826,00 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 19,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko E. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra atsakovas D. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo (2012-06-05) iki vaikų pilnametystės. Vaikams skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jų motiną N. J..

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. J., gim. (duomenys neskelbtini), D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su vaikų motina N. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 554,00 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio, 826,00 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt šešis litus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 19,50 Lt (devyniolika litų 50 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT237300010002458204, “Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.