Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. birželio 28 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja 2025 m. sausio 10 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, ir už tai jam paskirta nuobauda – 11 Eur bauda.

V. B. nubaustas už tai, kad 2024 m. lapkričio 22 d. 15.08 val. Taurupės-Sietyno, Vilniuje, vairuodamas automobilį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo, ko pasekoje atsitrenkė į priešais stabdantį automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Taip V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126 punktą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad priešais važiavusio Opel automobilį nei priekyje, nei kairėje, nei dešinėje nebuvo kliūties. Važiuodamas iš paskos šito automobilio jis pagrįstai negalėjo tikėtis, kad automobilis staiga, nemotyvuotai stabdys. Vaizdo įraše matosi, kaip jis važiavo aplinkkelyje ir prieš įsukdamas į tą keliuką. Jis laikėsi didesnio atstumo net nei kiti sraute važiavę automobiliai. Tuo tarpu kai pasuko į keliuką ir važiavo paskui Opel automobilį, o priešais jį absoliučiai nebuvo jokios kliūties nei kairėje, nei dešinėje ir net iš paskos mūsų nevažiavo automobiliai, nei pirmoje, nei trečioje eismo juostoje. Jis ir Opelis įsuko į antrą juostą ir tikėtis, kad priekyje esantis automobilis staiga stabdys, tai buvo nesuvokiama ir minties tokios nekilo. Sakyti, kad nesilaikė atstumo, galima galbūt ir daryti tokią prielaidą, bet esminis dalykas, kas buvo priežastis šio autoįvykio. Nutarime ir atsiliepime teigiama, kad jis nestabdė. Tačiau kai policija braižė įvykio schemą, tai jie nefiksavo automobilių stabdymo kelio, nei mano, nei Opelio. Gamintojo duomenyse nurodyta, kaip veikia jo automobilyje esanti sistema, jis automatiškai pradeda stabdyti. Kitas dalykas, jis pats stabdė ir jautė, kaip ABS muša per pedalą. Situacija buvo tokia, kad tada buvo temperatūra apie „0“. Policija to taip pat nefiksavo, šlapia kelio danga ir matomai dėl to stabdymas nebuvo toks efektyvus, todėl automobiliai susidūrė. Opel vairuotojos veiksmai turi ANK 420 straipsnio 1 dalies aplinkybes, t. y. pavojingą situaciją sukėlęs. Šitos situacijos nevertino tiek įvykio vietoje dirbę policininkai, kuriems jis apie tai pasakė ir parodė įrašą iš vaizdo registratoriaus. Kada aš nesutikau su protokolu, surašiau savo paaiškinimus policijai, nagrinėjo metu taip pat nurodžiau, kad Opel vairuotoja pažeidė ANK straipsnį ir policijos pareigūnė pasakė, kad aiškinsimės, tačiau jokio sprendimo dėl to nepriimta, o taip pat nepasisakė ir atsiliepime į skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 567 straipsnis numato, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (1 dalis). Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (2 dalis).

ANK 417 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

KET 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Nagrinėjamu atveju V. B. nubaustas už tai, kad 2024 m. lapkričio 22 d. 15.08 val. Taurupės-Sietyno, Vilniuje, vairuodamas automobilį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo, dėl to atsitrenkė į priešais stabdantį automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B. nesutinka su minėtu nutarimu ir nurodo, kad dėl eismo įvykio kilimo yra kaltas Opel vairuotojas.

Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Iš viso to darytina išvada, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, taigi asmuo negali atsakyti už kito asmens padarytą veiką.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio 2024 m. lapkričio 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad V. B. paaiškino, kad vairuojant automobilį Subaru, važiuojant L. Asanavičiūtės g., link Taurupės g., užvažiuojant link viaduko, priešais jį važiavo automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai važiuojant viaduku, priekyje esanti pirma juosta buvo laisva, o antra juosta važiavo Opel vairuotoja, kuri staigiai pradėjo stabdyti. Tai pamatęs V. B. teigė, kad irgi bandė sustabdyti savo automobilį, kad išvengtų eismo įvykio, tačiau automobiliui pilnai sustoti ir išvengti susidūrimo nepavyko, to pasekoje jis atsitrenkė į priešais važiuojantį Opel automobilį. Pranešėjui bandant bendrauti su Opel vairuotoju, šis nesutiko bendrauti. J. G.-T. paaiškino, kad važiavus Vilniaus miesto vakariniu aplinkkeliu iš Oslo g. pasuko link L. Asanavičiūtės g. ir sustojo sankryžoje ir įjungė kairiojo posūkio signalą, bet tada išgirdo, kad gale esančio automobilio Subaru vairuotojas pradėjo naudoti automobilio garso signalus. Julija teigė, kad negalėjo pradėti važiuoti į kairę pusę sankryžoje, nes iš dešinės pusės stovėjo didelis krovininis automobilis, kuris trukdė kelio matomumui, bet po trumpo laiko pradėjo važiuoti toliau Taurupės gatve, pasukdama į kairę pusę ir bandė važiuoti į pirmąją juostą, bet tada staigiai sustabdė savo automobilį, nes norėjo praleisti gale važiuojantį Subaru vairuotoją. J. G. 2024 m. lapkričio 22 d. paaiškinime nurodė, kad važiavo vakariniu aplinkkeliu iš Oslo g. Pasuko į išvažiavimą link L. Asanavičiūtės g. Sustojus sankryžoje, planuojant kairį posūkį iš galo pradėjo pypinti kitas vairuotojas. Ji į kairę negalėjo pasukti, nes iš dešinės, kitoje juostoje, stovėjo krovininė mašina ir trukdė matomumą. Atsilaisvinus keliui pasuko į kairę, važiavo į pirmą juostą ir pristabdė, kad iš galo skubantis ir pypinantis chuliganiškai vairuotojas galėtų lenkti. Pristabdžius automobilį jis į ją trenkėsi. V. B. 2024 m. lapkričio 22 d. paaiškinime nurodyta, kad važiuojant L. Asanavičiūtės gatve užvažiuojant ant viaduko, priešais važiavęs automobilis Opel, nesant jokios kliūties priekyje, esant laisvoms pirmai ir antrai juostoms (važiavo antra juosta abu) staiga stabdė. Tai pamatęs taip pat stabdė, tačiau automobilis pilnai sustoti nespėjo ir atsitrenkė į Opel. Iš byloje esančio vaizdo registratoriumi padaryto vaizdo įrašo matyti, kad automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje suka į kairę ir įvažiuoja į antrą eismo juostą. Įvažiavus į antrą eismo juostą, staiga, be jokios priežasties, nesant kliūčiai, pradeda stabdyti automobilį ir sustoja. Dėl šios priežasties iš galo važiuojantis automobilis nespėja sustabdyti automobilio ir atsitrenkia į priešais važiavusį ir staiga stabdžiusį ir sustojusį automobilį Opel. Iš viso to, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju automobilio Opel stabdymas buvo nereikalingas, kadangi poreikio stabdyti transporto priemonę nebuvo jokios priežasties (vairuotojui kelyje neatsirado kliūtis, kelio danga nesudarė poreikio sulėtinti transporto priemonę ar pan.). J. G. teiginys, kad ji pristabdė, kad iš galo skubantis ir pypinantis chuliganiškai vairuotojas galėtų lenkti, yra paneigiamas byloje esančiais duomenimis, kadangi, kaip minėta, ji automobilį ne pristabdė, o staiga pradėjo stabdyti ir sustojo, nesant tam jokios priežasties, nors būdama atsakinga vairuotoja, taip pat remdamasi savo gyvenimiška patirtimi, galėjo ir turėjo įžvelgti, kad toks staigus automobilio stabdymas nesant tam jokios priežasties gali sukelti pavojų ne tik iš galo važiavusiam asmeniui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad esminė eismo įvykio kilimo priežastis yra ne V. B. veiksmai, t. y. ne V. B. atstumo nesilaikymas, o tai, kad be jokios priežasties automobilio Opel vairuotoja staigiai sustabdė savo vairuojamą automobilį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje negalima daryti išvados, kad V. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Pažymėtina, kad priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą neturi likti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Pareiga įrodyti pažeidimą tenka institucijai, surašiusiai protokolą ar paskyrusiai nuobaudą. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, byloje neįrodyta, kad V. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, todėl vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Pareiškėjas skundu taip pat prašo pripažinti įvykio kaltininku Opel vairuotoją, patraukti ją atsakomybėn ir pripažinti jį nukentėjusiuoju. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tai, ar pareiškėjo veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, o ne kito automobilio vairuotojo veiksmų vertinimas. Be to, ANK 589 straipsnyje nustatyta, kokių institucijų pareigūnai įgalioti pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą bei surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Pažymėtina, kad teismas nepradeda administracinių nusižengimų teisenos ir neatlieka administracinio nusižengimo tyrimo, o nagrinėjamu atveju tyrimą dėl eismo įvykio turi atlikti policija, todėl dėl šių pareiškėjo prašymų teismas plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

V. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. birželio 28 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. B. atžvilgiu nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.