- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-07
- Bylos Nr.
- 2-2391-947/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20056-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Ieškovas
- I. N.
- Atsakovas
- G. V.
- Advokatai
- Raimonda Kazlauskienė
- Kategorijos
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovės I. N. atstovei advokatei Raimondai Kazlauskienei, išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V., nedalyvaujant atsakovui G. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui G. V. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugo skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui G. V. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugo skyrius. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) nustatyti, kad atsakovas G. V. yra M. N. biologinis tėvas; 2) priteisti iš atsakovo G. V. nepilnamečio sūnaus M. N. išlaikymui po 500,00 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, kasmet šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo G. V. nepilnamečio sūnaus M. N. išlaikymo įsiskolinimą už paskutiniuosius aštuonis mėnesius - 4000,00 Lt; 4) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu draugavo, planavo vestuves, tačiau ketvirtą nėštumo mėnesį atsakovas, ieškovės teigimu, paliko ieškovę. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. N., tačiau atsakovas sūnaus nepripažino, atsisakė su juo bendrauti, neteikė išlaikymo. Tėvystės faktui nustatyti ieškovė prašė atlikti DNR ekspertizę. Ieškovė nurodė, kad sūnaus būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį yra reikalinga apytiksliai 1000,00 Lt suma. Ieškovė prašė taip pat priteisti iš atsakovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, nurodė, kad taip pat prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina.
Atsiliepimas
Atsakovas G. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu susitinka iš dalies, t. y. sutinka dėl tėvystės nustatymo, o dėl išlaikymo dydžio nurodė pasisakysiantis po ekspertizės atlikimo (b. l. 89), Tačiau atsakovas atlikus ekspertizę į teismo posėdžius neatvyko, nepateikė jokio procesinio dokumento, nesidomėjo bylos eiga, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai. Esant šioms aplinkybėms, byla nagrinėta nedalyvaujant atsakovui.
Išvadą byloje teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad ieškinį palaiko visiškai. Atstovė nurodė, kad byloje būtina nustatyti ir vaiko gyvenamąją vietą su motina, nors ieškinyje toks savarankiškas prašymas nebuvo suformuluotas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl tėvystės nustatymo.
Nustatyta, kad M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). M. N. gimimo liudijime nurodyta, kad jo motina yra I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenys apie tėvą nenurodyti (b. l. 15).
Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę, t. y. vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.
Civilinio kodekso 3.148 straipsnyje nustatyta, kad tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Civilinėje byloje Valstybinės teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorija atliko DNR ekspertizę M. N. ir G. V. giminystės ryšiui nustatyti. Kauno apylinkės teisme 2014 m. rugpjūčio 25 d. gauti laboratoriniai DNR rezultatai patvirtina, kad atsakovas G. V. 99,99 procentų tikimybe yra biologinis M. N. tėvas (b. l. 141-146). Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors jam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą ir vietą. Teismas sprendžia, kad ieškovės atstovės žodiniai paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai yra pagrindas ieškovės ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad M. N. tėvas yra atsakovas G. V. (Civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.147 straipsnio 2 dalis, 3.140 straipsnio 4 dalis, Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu pateikė prašymą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vaiko motina (ieškove). Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė taip pat pateikė išvadą, kad būtinumo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina. Atsakovas po DNR ekspertizės atlikimo nepateikė jokio procesinio dokumento. Iš byloje esančių duomenų ir ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad bylos šalių vaikas nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, ieškovė juo tinkamai rūpinasi, vaikas yra prisirišęs prie motinos. Tuo tarpu atsakovas gimus sūnui jo nepripažino, vaiko vystymusi nesidomėjo, todėl tarp tėvo ir sūnaus šiuo metu nėra emocinio ryčio. Be to, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių (vaikas yra pusantrų metų amžiaus), teismo vertinimu, jam yra reikalinga nuolatinė motinos priežiūra ir globa. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų jo interesams.
Atsižvelgiant į tai, nepilnamečio M. N. gyvenamoji vieta nustatytina su motina I. N. (ieškove).
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuota teisės norma, numatanti tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka nuostatas, įtvirtintas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje (tėvams yra numatyta didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu), bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 - 3.203 straipsniuose (tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus). Teismas pabrėžia, kad pagal galiojančius teisės aktus tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, išlaikymo dydis privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).
Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė šiuo metu Lietuvoje nedirba, yra išvykusi uždarbiauti į užsienį. Ieškovė neturi nekilnojamojo bei registruotino kilnojamojo turto, gyvena kartu su savo motina. Iš byloje patetikos pažymos apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas nustatyta, kad ieškovės motinos pajamos taip pat nėra didelės, I. K. pajamos per mėnesį sudaro apie 258,00 Lt (b. l. 10-12). VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad ieškovės motina, su kuria gyvena ieškovė ir nepilnametis vaikas, su Kauno rajono savivaldybe yra sudariusi neterminuotą buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (b. l. 16-17). Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad minėtame bute gyvena ieškovė ir jos mažametis sūnus (b. l. 18).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos duomenų nustatyta, kad atsakovo draudžiamosios pajamos per 2013 m. sudarė 4943,80 Lt (b. l. 57, 58). Iš Sodros duomenų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nedirba, darbo santykiai nutraukti 2014-\ m. kovo 14 d. (b. l. 79). Atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Šių duomenų analizė suponuoja išvadą, kad teismo sprendimo priėmimo metu ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra maždaug vienoda.
Ieškovė nurodė, kad nepilnamečiui sūnui, kuriam šiuo metu yra šiek tiek daugiau nei 1,5 metų, jo išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 1000,00 Lt suma, kurią sudaro 150,00 Lt būsto išlaikymas, 300,00 Lt maistui, 250,00 Lt avalynei, 100,00 Lt vaistams, 300,00 Lt higienos prekėms, sauskelnėms, 100,00 Lt žaislams, laisvalaikiui, atostogoms. Teismas, įvertinęs paaiškinimus apie vaiko poreikius, išklausęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, sprendžia, kad nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui reikalinga 1000,00 Lt suma, skiriama abiejų tėvų. Šis išlaikymo dydis reikalingas užtikrinti nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamajai vietai, maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai, sūnui reikalingos sauskelnės, vaikas greitai išauga drabužėlius ir jo poreikiai nuolat auga, vaiko vystymuisi reikalingi nauji sudėtingesni žaislai, lavinantys bendruosius įgūdžius ir vaizduotę.
Teismas, įvertindamas proporcingumą tarp atsakovo (tėvo) turtinės padėties ir nepilnamečio sūnaus poreikių, sprendžia, kad atsakovui tenkanti vaikų išlaikymo dalis yra 500,00 Lt, nes tarp bylos šalių turtinės padėties nėra tokio turtinės padėties skirtumo, kuris leistų nukrypti nuo proporcingo išlaikymo vaikui teikimo.
Teismo vertinimu, atsakovas yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą. Teismo turimais duomenimis, atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad atsakovas serga ar yra netekęs darbingumą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad dėl išlaikymo dydžio pasisakys po ekspertizės atlikimo, tačiau savo nuomonės šiuo klausimu nepareiškė, nenurodė, koks išlaikymo dydis yra reikalingas vaikui bei kokį išlaikymo dydį atsakovas yra pajėgus teikti vaikui. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Teismui nėra žinoma, ar atsakovas turi santaupų ir kokio dydžio šios santaupos yra, nėra žinoma apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus, šie duomenys teismui nebuvo pateikti. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo laikyti, kad atsakovo turinė padėtis yra bloga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis Nr. 3K-3-259/2004).
Remiantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl iš atsakovo priteistinas 500,00 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Atsakovas nevykdė savo pareigos ir niekada neteikė išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui, nors byloje esantys duomenys patvirtina faktinę aplinkybę, kad atsakovas žinojo apie ieškovės nėštumą ir vaiko gimimą, todėl tenkintinas ir ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už aštuonių mėnesių laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) – 4000,00 Lt.
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, sūnaus poreikiams, sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis).
Išlaikymą uzufrukto teise tvarko nepilnamečio sūnaus įstatyminė atstovė, vaiko motina ieškovė I. N. (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė šioje byloje patyrė 2625,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75,00 Lt žyminis mokestis (b. l. 22), 1150,00 Lt dydžio avansas už DNR ekspertizės atlikimą (b. l. 132), 1400,00 Lt už advokatės teisinę pagalbą. Ieškovė pateikė visus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra vertintinos kaip būtinos ir proporcingos. Atsižvelgiant į tai bei ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 2625,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Valstybė šioje byloje patyrė 35,08 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl visiškai tenkinus ieškinį, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo G. V. (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei taip pat priteistinas 69,00 Lt dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista Kauno apylinkės teismo 2013-12-09 nutartimi (b. l. 22, 23) (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 392 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 500,00 Lt (penkis šimtus Lt) (nuo 2015-01-01 - 144,81 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-11-29) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 4000,00 Lt (keturių tūkstančių Lt) (nuo 2015-01-01 - 1158,48 EUR) išlaikymo įsiskolinimą už aštuonių mėnesių laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.
Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) ieškovei I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)., 2625,00 Lt (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt penkis Lt) (nuo 2015-01-01 - 760,25 EUR) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 104,08 Lt (šimtą keturis Lt 08 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.