Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „TMPV LT“ ir ieškovo UAB „TMPV LT“ direktoriaus T. Ž. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „TMPV LT“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovei, motyvuodamas tuo, kad atsakovė nevykdo savo prievolių, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui didėja ir 2018 m. rugsėjo 26 d. sudarė 24 381,19 Eur. Paaiškino, kad 2018 m. sausio 19 d. jau kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Byla buvo nutraukta, ieškovui atsisakius nuo pareiškimo, kadangi atsakovas padengė įsiskolinimą. Pažymėjo, kad atsakovas ir toliau nevykdė teisės aktų įpareigojimų laiku mokėti priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Atsakovas UAB „TMPV LT“ atsiliepimu prašė atmesti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad pagal ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos (2018-11-06) finansinių ataskaitų rinkinį matyti, kad pagal Įmonės balansą įrašyto turto vertė iš viso sudaro 133 864 Eur (ilgalaikis turtas – 126 782 Eur, trumpalaikis turtas – 7 082 Eur), o pradelsti įmonės įsipareigojimai pagal 2018-11-06 įmonės kreditorių sąrašą sudaro tik 47 020,44 Eur. Paaiškino, kad

didžiąją dalį įmonės nepradelstų įsipareigojimų – 230 000 Eur sudaro įmonės akcininkės E. T. suteiktos paskolos įmonės plėtrai, pagal kurias paskolų grąžinimo terminai nėra pasibaigę ir ji nėra pareiškusi jokių reikalavimų grąžinti suteiktas paskolas prieš terminą. Teigė, kad įmonės finansiniai rodikliai gerėja, įmonė stengiasi išlikti aktyvia rinkos dalyve.

Ieškovas UAB „TMPV LT“ direktorius T. Ž. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti UAB „TMPV LT“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Stinkoma“.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius atsiliepimu prašė atmesti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir tenkinti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad bendrovės finansinė padėtis ir veiklos tęstinumas nėra pakankami restruktūrizavimo bylai kelti, o ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimų vykdymas yra netinkamas. Nurodė, kad UAB „TMPV LT“ 2018 m. lapkričio 6 d. kreditorių sąraše yra fiksuota 2 698,34 Eur skola, kuri įvardijama „antstolio pateiktas skolų likutis darbuotojams“. Iš pateiktos į bylą informacijos apie įmonės atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas matyti, kad dvejose antstolių kontorose yra užvestos 9 vykdomosios bylos, kuriose išieškomos skolos darbuotojams (darbo užmokestis), bendra išieškoma skola darbuotojams sudaro 18 025,16 Eur. Vėlavimas išmokėti darbuotojams darbo užmokestį suponuoja ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą, kuriai esant įmonei iškeliama bankroto byla. Nurodė, kad pateikti Metmenys preliminariai nepagrindžia galimybės atkurti įmonės normalią ūkinę komercinę veiklą ir jos mokumą, teismui nėra pateikta įrodymų, jog įmonė turi pakankamai resursų veiklos plėtrai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinamas. Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nėra tenkinamas.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu teismas gauna pareikšimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog UAB „TMPV LT“ faktiškai yra nemoki ir tai sudaro pagrindą iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu nustatoma, kad 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumu laikoma tokia įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „TMPV LT“ įregistruota 1993-06-10, įmonės vadovas šiuo metu yra T. Ž.. Veiklos rūšis – restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla.

Atsakovas yra pateikęs 2018 m. lapkričio 6 d. balansą, pagal kurį turto vertė iš viso sudarė 133 864 Eur, iš jo ilgalaikis turtas sudarė 126 782 Eur, trumpalaikis turtas – 7 082 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 287 506 Eur, iš jo po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 243 434 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 44 071 Eur. Remiantis atsakovės pateiktu 2018 m. lapkričio 6 d. kreditorių sąrašu, įmonės pradelsti įsipareigojimai sudarė 47 020,44 Eur.

Formaliai vertinant šiuos atsakovės balanso duomenis, galima būtų sutikti su argumentu, jog atsakovės būklė neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtino nemokumo apibrėžimo, tačiau įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1817/2011). Teismų praktikoje nurodoma, kad į įmonės balansą įrašyto turto vertė, apibūdinanti įmonės finansinę būklę, nustatoma vertinant ne įmonės balanse nurodytą turto vertę, bet į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę, o įmonės balanso duomenimis apie įmonės turtą ir jo vertę galima remtis tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo ir to, jog jame nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1870/2014; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1601-117/2015). Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010). Pažymėtina, kad visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Taip pat pažymėtina, kad teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog įmonė faktiškai yra nemoki.

Teismas pažymi, kad analizuojant atsakovo pateiktą 2018 m. lapkričio 6 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, matyti, kad įmonės veikla buvo nuostolinga, 2017 m. įmonė patyrė 128 779 Eur nuostolių, 2018 m. – 61 440 Eur nuostolių. Taigi atsakovo veikla iš esmės yra nuostolinga.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. rugsėjo 26 d. sudarė 24 381,19 Eur. Remiantis viešais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2019 m. sausio 16 d. sudarė 29 925,65 Eur. Taiki skolos suma Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui auga. Remiantis atsakovės pateiktu 2018 m. lapkričio 6 d. kreditorių sąrašu, atsakovės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai sudarė 2 698,34 Eur. Remiantis viešaisiais Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, atsakovės mokestinės nepriemokos suma 2019 m. sausio 18 d. sudarė 9 097,97 Eur. Taigi atsakovės mokesčių mokestinės nepriemokos dydis taip pat auga.

Teismas pažymi, kad remiantis atsakovės pateiktu 2018 m. lapkričio 6 d. kreditorių sąrašu, atsakovė turėjo 2 698,34 Eur dydžio skolų likutį darbuotojams. Iš atsakovo pateiktos informacijos apie antstolių vykdomas vykdomąsias bylas įmonės atžvilgiu matosi, kad atsakovės atžvilgiu užvestos 17 vykdomųjų bylų, iš jų 9 vykdomosios bylos, kuriose išieškomos skolos darbuotojams (darbo užmokestis). Bendra išieškoma skola darbuotojams sudaro 20 908,87 Eur.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad įmonės patiriami finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Pažymėtina, kad atsakovas 2017-2018 metais dirbo nuostolingai. Teismo vertinimu nėra pagrindo išvadai, kad bendrovė gali atkurti mokumą, turėti realias galimybes įvykdyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams ir gali pradėti vykdyti nenuostolingą ūkinę komercinę veiklą. Nors formaliai įmonė laikytina mokia – pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, tačiau byloje pateikti duomenys leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad realiai įmonė yra nemoki, kadangi nesugeba atsiskaityti su darbuotojais ir kitais kreditoriais. Teismas pažymi, kad jeigu nustatoma, jog įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, įmonei iškeliama bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Byloje nustatyta, kad įmonė neatsiskaito su darbuotojais ir kitais kreditoriais. Taigi šios teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pradėti nemokaus rinkos dalyvio šalinimo iš rinkos procedūras, prioritetą suteikiant bendrovės kreditorių interesams. Teismo nustatytų duomenų pagrindu UAB „TMPV LT“ keliama bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis).

Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo netenkinamas.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų. Taigi pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą įmonės nemokumas yra vienas iš pagrindų atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą.

Bylos nagrinėjimo metu padarius išvadą, kad UAB „TMPV LT“ realiai yra nemoki, įmonės vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos šiai įmonei iškėlimo yra netenkinamas, iškeliant atsakovei bankroto bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu įmonės finansiniai sunkumai tęsiasi keletą metų, tokie tęstinio pobūdžio sunkumai teismo gali būti pripažinti paneigiančiais įmonės restruktūrizavimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009). Aptariamu atveju, kaip jau buvo minėta, atsakovas su kai kuriais kreditoriaus neatsiskaito nuo 2015 metų, kas patvirtina, kad įmonės patiriami finansiniai sunkumai yra ilgai besitęsiantys, nuolatinio pobūdžio, todėl restruktūrizavimo proceso taikymas atsakovo įmonei nėra tikslingas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė nei ekonomiškai pagrįstų priemonių visumos, nei įrodymų apie jų įgyvendinimo realumą.

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą teismas privalo paskirti bankroto administratorių. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį, bankroto administratorių teismas parenka naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Minėta programa atrinkta bankroto administratorė UAB „Z68“, kuri pareiškė sutikimą teikti atsakovui bankroto administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 6 dalies normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti administratorių neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota (IBĮ 11 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti prašymo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „TMPV LT“.

Iškelti UAB „TMPV LT“ (j. a. k. 186120891, buveinės adresas Bernardinų g. 10-8, Vilnius) bankroto bylą.

Įmonės administratoriumi paskirti UAB „Z68“ (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA348).

Uždėti bankrutuojančios UAB „TMPV LT“ (j. a. k. 186120891, buveinės adresas Bernardinų g. 10-8, Vilnius) nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiniam turtui areštą, galiosiantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti.

1) atlikti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 7 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus;

2) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui įmonės lėšų sąmatą sumai, kurią jis turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti;

3) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įsiteisėjimo dienos sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą;

Įpareigoti paskirtą bankroto administratorių, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto ir kito ilgalaikio materialaus turto arešto vykdyti skubiai.

Išsiųsti nutarties nuorašą Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui.

Nutartis per 10 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.