- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-03
- Bylos Nr.
- e2-1601-117/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau – VSDFV Alytaus skyrius) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą viešajai įstaigai „Alytaus futbolas“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas VSDFV Alytaus skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą VšĮ „Alytaus futbolas“. Nurodė, kad 2015 m. kovo 27 d. įsiskolinimas VSDFV Alytaus skyriui sudarė 3 947,37 Eur. Pažymėjo, kad pagal VšĮ ,,Alytaus futbolas“ balansą už 2014 m. įmonės turtas sudaro 706 407 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 518 581 Lt, įstaiga neturi VĮ Registrų centre, VĮ ,,Regitra“ ir Žemės ūkio technikos registre registruoto turto.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ „Alytaus futbolas“ atsiliepime į ieškinį nesutiko, kad jam būtų iškelta bankroto byla. Nurodė, kad jis vėlavo atsiskaityti su ieškovu dėl laikinų finansinių sunkumų, dėl direktorių kaitos, viešoji įstaiga siekia tęsti savo veiklą, gali vykdyti įsipareigojimus bei atsiskaityti su ieškovu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui VšĮ „Alytaus futbolas“ bankroto bylą. Teismas nurodė, kad iš atsakovo pateikto 2015 m. kovo 31 d. balanso matyti, kad įstaigos ilgalaikis turtas sudarė 202 358 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 95 359 Eur. Teismas nustatė, kad pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 84 154,42 Eur, o tai neviršija pusės į įstaigos balansą įrašyto turto vertės. Be to, teismas pažymėjo, kad iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas siekia atsiskaityti su ieškovu, bando susitarti dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis ir tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau tęsia veiklą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas VSDFV Alytaus skyrius atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti atsakovui bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pagal atsakovo teismui pateiktą 2015 m. kovo 31 d. skolų sąrašą, kreditorių skolos sudaro 69 336,89 Eur, taip pat darbo užmokesčio įsiskolinimas darbuotojams ir žaidėjams – 21 432,65 Eur ir į nurodytą sąrašą beįtraukta VMI prie FM su 11 907,07 Eur suma ir skola VSDF 4 589,35 Eur. Taigi bendra atsakovo skolų suma yra 107 265,96 Eur, tuo tarpu teismas pradelstais įsipareigojimais įvardija tik 84 154,42 Eur sumą. Kadangi atsakovo skolų sąraše nenurodyti terminai, iki kada skolos turi būti sumokėtos pagal sutartis ar kitus dokumentus, laikytina, kad šių skolų mokėjimo terminas yra suėjęs. Pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, taigi įmonė yra nemoki.Ieškovui kyla abejonių dėl atsakovo ketinimų susitarti taikiai patikimumo. Ieškovui gavus atsakovo prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis išdėstymo, ieškovas išsiuntė raštą atsakovui dėl papildomų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo priimti, pateikimo, tačiau atsakovas pateikė ne visus dokumentus, dėl to sprendimas dėl jo skolos mokėjimo atidėjimo negali būti priimtas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju analizuojama, ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui VšĮ „Alytaus futbolas“.
Bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d.). Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.
Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai ištirti ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę. Tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, galima daryti išvadas apie įmonės mokumą ar nemokumą. Svarstant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, bet atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas ir teisingam šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovui VšĮ „Alytaus futbolas“ bankroto bylą nustatęs, kad pradelsti atsakovo įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, į tai, kad atsakovas gera valia ieškovui teikia pasiūlymus dėl įsipareigojimų vykdymo bei, kad atsakovas, nors ir turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau vykdo veiklą. Apelianto atskirasis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad teismas padarė klaidingas išvadas dėl atsakovo finansinės padėties bei mokumo.
Nagrinėjamoje byloje teismas rėmėsi atsakovo pateiktu 2015 m. kovo 31 d. balansu ir nurodė, kad įstaigos turtas sudarė 202 358 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 95 359 Eur, iš kurių, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas pradelsti įsipareigojimai yra 84 154,42 Eur. Teismų praktikoje pripažįstama, jog viena iš sąlygų, turinčių teisinę reikšmę, sprendžiant dėl įmonės mokumo, – tai į įmonės balansą įrašyto turto reali vertė. Šis įmonės finansinę būklę apibūdinantis rodiklis nustatomas, vertinant ne įmonės balanse nurodytą turto vertę, bet į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę, o įmonės balanso duomenys apie įmonės turto vertę gali būti reikšmingi tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl to, jog balanse nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1870/2014). Pagal 2015 m. kovo 31 d. balanso duomenis VšĮ „Alytaus futbolas“ turi turto iš viso už 202 358 Eur sumą, iš kurio ilgalaikio turto yra už 199 981 Eur sumą (63 b.l.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pagal VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ duomenis įmonės vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, siekdamas išsiaiškinti, kas faktiškai sudaro įmonės ilgalaikį materialųjį turtą, 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo įpareigojęs atsakovo vadovą pateikti sąrašą, kas sudaro VšĮ „Alytaus futbolas“ realiai egzistuojantį turtą (kokį turtą įmonė turi ir kokia jo vertė). Minėta nutartimi teismas taip pat įpareigojo įstaigos vadovą pateikti naujausius kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio (taip pat 2015 m. gegužės mėnesiui) iki ieškinio pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Vykdydamas šią nutartį, atsakovas teismui pateikė tik byloje jau esantį 2015 m. kovo 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, 2015 m. birželio 2 d. kreditorių – debitorių sąrašą, į kurį, kaip nustatė teismas, neįtrauktos skolos VMI prie Finansų ministerijos bei Valstybiniam socialinio draudimo fondui ir raštą VSDFV Alytaus skyriui dėl skolos mokėjimo išdėstymo (60-63 b. l.). Duomenys, kas sudaro atsakovo ilgalaikį turtą iki teismo posėdžio nebuvo pateikti. Išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, 2015 m. birželio 22 d. atsakovo direktorius teismui pateikė „ilgalaikio turto sąrašą“, iš kurio matyti, kad atsakovo turtą sudaro tik kopijavimo aparatas, plazminis televizorius, masažinis stalas ir kampinis stalas su spintele, o šio turto likutinė vertė 131,95 Eur (67-68 b. l.). Duomenų apie kita įstaigos turimą turtą byloje nėra, nors, kaip minėta, pagal 2015 m. kovo 31 d. balanso duomenis įmonė turi turėti turto už 202 358 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma neviršija pusės į įstaigos balansą įrašyto turto vertės, neišsiaiškino, ar balanse nurodomas turtas yra realus, kokia šio turto sudėtis ir reali vertė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neišsiaiškinus, ar balanse nurodytas atsakovo turtas yra realus, galėjo būti padarytos neteisingos išvados dėl atsakovo turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio.
Be to, teismas nurodė, kad pagal atsakovo pateiktą kreditorių, kuriems pradelsti terminai įsipareigojimams vykdyti, sąrašą, pradelsti įstaigos įsipareigojimai sudaro 67 658 Eur sumą, į kurią neįtraukta VMI prie FM su 11 907,07 Eur suma ir Sodra su 4 589,35 Eur suma. Taigi, teismas nustatė, kad pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 84 154,42 Eur. Tačiau pagal atsakovo 2015 m. kovo 31 d. pateiktą skolų detalizavimo sąrašą matyti, kad be įsiskolinimo kreditoriams ir skolos Sodrai, atsakovas dar turi 21 432,65 Eur dydžio darbo užmokesčio įsiskolinimą darbuotojams ir žaidėjams (27 b. l.).
Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, papildomai nepareikalavo jas pagrindžiančių įrodymų, tinkamai nenustatė atsakovo turto, įrašyto į balansą, realios vertės, šio turto sudėties bei apskritai, ar turtas egzistuoja, pradelstų įsipareigojimų dydžio, todėl atsakovo mokumo klausimą galėjo išspręsti neteisingai. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui viešajai įstaigai „Alytaus futbolas“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.