Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo atsikirtimai

III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. B..

11. Ieškovė gauna išmokas iš Norvegijos darbo ir socialinės gerovės tarnybos. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena Norvegijoje, ten nuomojosi būstą (7 200,00 Norvegijos kronų per mėnesį) (dokumento DOK-100583 priedai). 2020 m. pabaigoje persikėlė gyventi į kitą vietą, gyvena su nepilnamečiu sūnumi ir draugu, kuris nuomojasi būstą už 5 055,00 Norvegijos kronų per mėnesį (dokumento DOK-134095 priedai), pateikė rašytinius įrodymus, jog nuolat moka kelių mokestį (dokumento DOK-101656 priedai), Norvegijoje šalių sūnus lanko darželį. Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir sodo pastatas (duomenys neskelbtini), turtas yra įkeistas hipoteka, taip pat 1/2 dalis žemės sklypo ir ½ dalis gyvenamojo namo, viralinės, keturių ūkinių pastatų ir kiemo statinių (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini).

12. Registro duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį sūnų T. B., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam kas mėnesį teikia 120,00 Eur išlaikymą, 2020 m. birželio mėn. ir liepos mėn. – 200,00 Eur (dokumento DOK-96254 priedai).

13. Atsakovas iš savo sąskaitos ieškovei nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. ir nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. pervesdavo 120,00 Eur sumą sūnaus išlaikymui. 2020 m. kovo mėn. pervedė 1 000,00 Norvegijos kronų, 2020 m. balandžio mėn. – 500,00 Norvegijos kronų, 2020 m. gegužės–rugpjūčio mėn. – po 3 560,00 Norvegijos kronų, 2020 m. rugsėjo–spalio mėn., gruodžio mėn. – po 4 660,00 Norvegijos kronų. Atsakovas dirba UAB „Ardenita“, kur 2019 m. gaudavo 600,00 Eur atlyginimą, 2020 m. – 650,00 Eur atlyginimą. Atsakovo darbovietė pateikė atsakovo charakteristiką. 2020 m. liepos mėn. atsakovas papildomai gavo 25 630,00 Norvegijos kronų, rugpjūčio mėn. atsakovas papildomai gavo 9 484,00 Norvegijos kronų pajamų (dokumento DOK-96254 priedai).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

14. Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko. Išvadą teikianti institucija ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo taip pat palaikė, nurodė, jog šalių sūnus yra tokio amžiaus, kad vaikui reikalinga nuolatinė motinos globa. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio sūnaus A. B. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnis).

15. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos neįgyja res judicata (prejudicinės) galios. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Dėl to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis

17. CK 3.192 straipsnis imperatyviai numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

18. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis, 3.194, 3.196 straipsniai).

19. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes .

20. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).

21. Vaiko išlaikymo išlaidų dydžiui gali turėti įtakos ir vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę faktas. Tokiu atveju kyla klausimas, kas turi prisiimti dėl gyvenimo užsienyje padidėjusią išlaidų naštą. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai vaikas tėvų ar vieno iš jų iniciatyva gyvena užsienio valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis ir atitinkamai dėl to padidėja vaiko išlaikymo išlaidos, dėl jų atlyginimo sprendžiama pagal tai, kurio iš tėvų iniciatyva vaikas gyvena užsienyje: dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

22. Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinėje jurisprudencijoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktas).

23. Vaiko poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos, gabumų ir pan., bet jų tenkinimo lygį apibrėžia, be kita ko, tėvų galimybės. Tai nereiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas (motina) privalo tenkinti prabangos poreikius, jei tai leidžia jo turtinės galimybės, tačiau taip pat tai nereiškia, kad tėvas (motina), turintis didesnes galimybes, vaiko poreikius gali tenkinti tik minimaliose ribose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 32 punktas). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020 pažymėjo, kad orientaciniu dydžiu vaiko išlaikymui šiandieną laikytina minimalioji mėnesinė alga. Be to, kasacinis teismas nurodė, jog išlaikymo vaikui dydis paprastai apskaičiuojamas vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas per vienus metus padalijant į 12 mėnesių ir turėtų būti apskaičiuojama metinė atitinkamų poreikių tenkinimo suma, nes tik jos dydis leistų adekvačiai spręsti, ar prašoma išlaikymo suma yra per didelė ar per maža šiems konkretaus vaiko poreikiams tenkinti.

25. Pagal ieškovės pateiktą patikslintą nepilnamečio sūnaus poreikių lentelę, A. B. poreikiams tenkinti per 12 mėnesių reikalinga 13 937,76 Eur suma.

26. Vertindamas šalių sūnaus poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad teismo sprendimo priėmimo metu vaikas yra beveik trijų metų amžiaus, todėl ieškovė, teismo nuomone, nebepatiria 600,00 Eur išlaidų sauskelnėms. Be kita ko, atmestinas ieškovės atstovės argumentas, kad nebelikus sauskelnių poreikiui vaikui reikalinga nurodyta suma apatinėms kelnaitėms. Akivaizdu, kad tokia suma yra per didelė ir tokios sumos ieškovė trijų metų vaiko apatinėms kelnaitėms, net ir gyvenant Norvegijoje, negali išleisti. Teismas vertina, jog vaiko apatiniam trikotažui per metus pilnai pakanka prie apatinio trikotažo nurodytos bendros 100,00 Eur sumos. Perteklinės, teismo vertinimu, ir išlaidos švarkams, švarkeliams, nes vaikui dar nėra trijų metų, todėl tokio tipo drabužiams išleisti 90,00 Eur neatrodo logiška. Išklausius šalių paaiškinimus, peržiūrėjus patikslintą poreikių lentelę, spręstina, kad šiuo amžiaus tarpsniu vaikas pakankamai greitai auga, todėl galima daryti išvadą, kad per metus gali reikėti kelis kartus atnaujinti vaiko aprangą, avalynę, todėl manytina, kad tokio amžiaus vaiko poreikiams patenkinti turėtų užtekti 800,00 Eur per metus. Aplinkybė, kad ieškovė su sūnumi gyvena Norvegijoje, šiai sumai neturėtų būti lemiama, kadangi dabar yra galimybė apsipirkti internetu, galima pirkti iš kitų užsienio valstybių, kur drabužiai, avalynė yra pigesni.

27. Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovės nurodytą sumą, skirtą būsto išlaidoms. Teismui pateikta ieškovės draugo būsto nuomos sutartis, ieškovė paaiškino, kad bute gyvena ieškovės draugas ir ieškovė su nepilnamečiu sūnumi, o ieškovės dukra gyvena atskirai, todėl laikytina, kad nuomos mokestis (5 055,00 Norvegijos kronų = 484,02 Eur) dalintinas trims asmenims, kas per mėnesį vienam asmeniui sudaro 161,34 Eur, per metus – 1 936,08 Eur. Ieškovė poreikių lentelėje nurodė 4 151,40 Eur sumą. Ieškovė įrodymų, pagrindžiančių likusią dalį būsto išlaikymo išlaidų nepateikė, ieškovės atstovė paaiškino, kad komunaliniams mokesčiams išleidžiama 200,00 Eur, tačiau šiai sumai pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog būsto išlaikymui šiuo metu šalių sūnui reikalinga 233,00 Eur suma (700,00 Eur / 3). Svarbu įvertinti tai, kad ieškovė neteikė net tik rašytinių įrodymų, pagrindžiančių patiriamas komunalines išlaidas, tačiau nepateikė net ir savų skaičiavimų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokio dydžio išlaidos patiriamos už kiekvieną paslaugą atskirai. Teismas neabejoja, kad komunalinius mokesčius privaloma mokėti, tačiau neturint jokių rašytinių įrodymų, nėra aiškus ir tikslus šio poreikio dydis. Įvertinęs išdėstytą teismas sprendžia, jog būsto išlaikymui trijų metų vaikui šiuo atveju turėtų pakakti apie 200,00 Eur. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė apytiksles sumas, kalbėdama apie būsto nuomos mokesčio dalį nurodė, kad šalių sūnui tenka apie 200,00 Eur našta. Teismo nuomone toks apvalinimas negali būti taikomas, nes vaiko poreikiai, esant šalių ginčui, turi būti vertinami tiksliai.

28. Šiuo atveju teismas sprendžia, jog būtina pasisakyti ir dėl ieškovės nurodomos 200,00 Eur sumos vaiko maistui. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog vaikui turi būti taikoma speciali dieta ar perkami neįprasti maisto produktai. Ieškovės atstovė paaiškino, kad dėl vaikui nustatyto atopinio dermatito ieškovė stengiasi pirkti kokybišką maistą, tie produktai yra brangesni, todėl reikalinga tokio dydžio suma vien maisto produktams. Tokie ieškovės argumentai vertintini kritiškai. Svarbu pažymėti, kad trijų metų vaikas jau gali valgyti maistą kartu su suaugusiais žmonėmis, todėl abejotina, kad ieškovė sūnui perka atskirą, išskirtinį maistą. Be kita ko, poreikių lentelėje nurodoma, kad už darželį reikalinga 307,03 Eur suma per mėnesį, tačiau iš darželio pateiktos pažymos matyti, kad kaina A. už vietą vaikų darželyje yra 0,00 NOK 2019/2020 lankymo metais, o sąskaita už maistpinigius po 380,00 NOK per mėnesį (36,39 Eur). Iš to seka, kad vaikas gaudavo maitinimą darželyje, todėl tai dar labiau kelia abejones nurodyta 200,00 Eur suma, išleidžiama vaiko maistui namuose. Teismo vertinimu, tokio amžiaus vaiko maitinimui turėtų pakakti 150,00 Eur sumos per mėnesį.

29. Dėl poreikio mokėti už vaikų darželį pasakytina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad už darželį mokėjo 2019/2020 m., darželio pateikta pažyma patvirtina, kad ieškovės turėjo mokėti tik už maitinimą (apie 36,39 Eur). Pateikti ieškovės mokėjimo kvitai patvirtina, kad 2020/2021 m. darželio metais ieškovė už darželį sumokėjo 1 598,00 Norvegijos kronų ir 3 195,00 Norvegijos kronų, iš viso – apie 458,93 Eur (dokumento DOK-101656 priedai). Nuo 2020 m. spalio šalių sūnus darželio nebelanko, nes ieškovė persikėlė gyventi kitur, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikas darželį pradės lankyti 2021 m. rugpjūčio mėn. Taigi šiuo metu poreikio darželio išlaidoms nėra. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė planuoja leisti sūnų į mokyklėlę, kuri pusei metų kainuos apie 150,00 Eur. Teismas sprendžia, jog tokios išlaidos bylos nagrinėjimo metu nėra pagrįstos, nėra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad šios išlaidos bus realiai patirtos. Be kita ko, poreikių lentelėje ieškovė nurodo, kad laisvalaikio, lavinimo išlaidos sudaro 480,00 Eur sumą per metus, atskirai nurodyta ir 130,00 Eur suma ugdymo išlaidoms ir žaislams. Teismo vertinimu, bendros 400,00 Eur sumos per metus pilnai pakanka trijų metų vaiko laisvalaikiui ir lavinimui, įskaitant mokyklėles ir žaidimų kambarius, jei tokie šiuo laikotarpiu yra prieinami Norvegijoje.

30. Dėl transporto išlaidų pasakytina tas pats, kaip ir dėl išlaidų darželiui – ieškovė nepateikė įrodymų, kad turėtų vaiką šiuo metu vežioti ir kad tai būtina daryti mokamais keliais, ieškovė persikėlė gyventi į naują vietą, todėl visiškai nėra aišku, kokia suma yra mokama už kelius naujoje vietoje.

31. Dėl vitaminų ir papildų pirkimui reikalingos sumos pažymėtina, jog ieškovė nenurodė, kad vaikas turi sveikatos sutrikimų ar kad nuolat serga įvairiomis ligomis, kurioms gydyti reikalingi vaistai. Prie specialių neįprastų poreikių yra nurodytas atopinis dermatitas, tačiau vaiko odos priežiūrai yra skirtas atskiras poreikių lentelės langelis (40,00 Eur per metus), dėl kurio sumos teismui abejonių nekyla. Tačiau 180,00 Eur suma per metus trijų metų vaikui vitaminams ir papildams vertintina kritiškai, be kita ko, ieškovė šiai sumai pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Laikytina, kad tokio amžiaus sveikam vaikui pilnai pakanka 50,00 Eur per metus, kad ir kokioje valstybėje jis begyventų, vitaminams, papildams ir vaistams įsigyti.

32. Dėl higienos priemonių poreikio teismas pasisakė Sprendimo 26 punkte (dėl sauskelnių), kitos išlaidos, teismo vertinimu, yra tikėtinos ir atitinkančios vaiko amžių ir specialų poreikį dėl jautrios vaiko odos. Dėl patalynės poreikio sutiktina su atsakovo atstovės argumentais, kad patalynė neturi būti perkama kasmet, vaikui patalynės turėtų užtekti keliems metams.

33. Kaip minėta Sprendimo 21 punkte, vaiko išlaikymo išlaidų dydžiui gali turėti įtakos ir vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę faktas. Šiuo atveju pažymėtina, kad šalių sūnus jau gimė Norvegijoje, tiek ieškovė, tiek atsakovas ten gyveno, todėl laikytina, kad vaikas užsienio valstybėje gyvena abiejų tėvų iniciatyva. Pragyvenimo lygis Norvegijoje aukštesnis ir atitinkamai dėl to padidėja vaiko išlaikymo išlaidos, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas turi prisiimti vienodą vaiko poreikių tenkinimo dalį.

34. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos būklę, tai, kad šiuo metu jis nelanko darželio, pilnai pakanka 6 000,00 Eur per metus.

35. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

36. Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė nedirba, nurodo, kad jos pajamos geros, apie 1 000,00 Eur. Atsakovo atstovė pabrėžė, kad ieškovė gyvena iš valstybės paramos, naudojasi turtingos šalies pašalpomis ir nesistengė susirasti darbo net kai vaikas lankė darželį. Ieškovė turi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje (Sprendimo 11 punktas). Atsakovas nurodė, jog dirba Lietuvoje, jo atlyginimas apie 600,00 Eur, atsakovo atstovė paaiškino, kad atsakovas sieja savo ateitį su Lietuva. Šiuo metu (nuo 2020 m. birželio mėn.) atsakovas išvykęs į Norvegiją, dirba laikinus darbus, gauna apie 2 000,00 Eur atlyginimą, kadangi iš Lietuvoje gaunamos algos negalėtų padengti iš jo privalomai nuskaičiuojamos išmokos vaiko išlaikymui. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kad atsakovas 2020 m. liepos mėn. gavo 2 454,07 Eur (Sprendimo 13 punktas) pajamų. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam teikia 120,00 Eur išlaikymą (Sprendimo 12 punktas). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi.

37. Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Tai, kad atsakovas nori gyventi Lietuvoje, kur gauna tik 600,00 Eur atlyginimą, nepaneigia atsakovo įstatyminės pareigos teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Faktas kad atsakovas šiuo metu yra Norvegijoje ir dirba laikinus darbus, už kuriuos gauna pakankamai dideles pajamas, patvirtina, kad atsakovas turi galimybes uždirbti tiek, kad būtų patenkinti bent minimalūs jo nepilnamečių vaikų poreikiai. Atitinkamai ieškovė taip pat yra jauno amžiaus, jokių įrodymų apie turimas sveikatos problemas nepateikė, todėl darytina išvada, jog gali susirasti darbą ir gauti didesnes pajamas nei valstybės teikiama parama. Pažymėtina, kad iš atsakovo nuskaičiuojamos sumos vaiko išlaikymui, todėl akivaizdu, kad dalį ieškovės gaunamos pašalpos sudaro tos išieškotos išmokos vaikui, todėl ieškovė klaidina teismą, kad jos gaunamas pajamas sudaro 1 000,00 Eur, nes dalis šios sumos yra jos vaiko išlaikymui skirtos lėšos. Be to, ieškovė turi nekilnojamojo turto, ieškovės atstovė nurodė, kad iš šio turto ieškovė pajamų negauna. Šiuo atveju teismas sprendžia, jog ieškovė galimai nededa visų pastangų savo finansinei padėčiai pagerinti, nenuomoja Lietuvoje esančio nenaudojamo nekilnojamojo turto, jo neparduoda.

38. Įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, apskaičiavus sumą, reikalingą būtiniesiems šalių sūnaus poreikiams patenkinti, darytina išvada, jog šią sumą turi padengti ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis, t. y. po 250,00 Eur.

39. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.201 straipsnis taip pat numato galimybę, pasikeitus vaiko poreikiams, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

40. Teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, byloje esančią Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškinio dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis tenkina iš dalies, iš atsakovo priteisia nepilnamečio sūnaus A. B. išlaikymui 250,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2020 m. balandžio 10 d.) iki sūnaus pilnametystės.

41. Pagal CK 3.208 straipsnį išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

42. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

43. Ieškovė prašo priteisti 2 243,80 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki ieškinio padavimo.

44. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodė, kad išlaikymą vaikui teikė nuo 2019 m. rugpjūčio mėn., nes 2019 m. liepą šalys dar gyveno kartu. Šios aplinkybės ieškovė neginčijo. Atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovei pervesdavo kas mėnesį po 120,00 Eur. 2020 m. sausio mėn. nurodė sumokėjęs ieškovei grynaisiais. Šios aplinkybės ieškovės taip pat neneigė ir neginčijo.

45. Teismas sprendžia, jog ieškovė kreipėsi į teismą, kai šalių sūnui suėjo 2 metai. Tokio amžiaus vaikui, teismo vertinimu, turėjo būti pakankama 500,00 Eur suma per mėnesį jo būtiniesiems poreikiams patenkinti, kadangi nors vaikas ir lankė darželį, byloje yra įrodymai, kad už jį ieškovei mokėti nereikėjo, buvo būtina mokėti tik už maitinimą, tačiau kiek konkrečiai ieškovė sumokėjo – teismui nėra pateikta. Ieškovei neginčijant, kad šalys susipyko 2019 m. liepos mėn., ir byloje esant rašytiniams įrodymams, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakovas pervedė lėšų sūnaus išlaikymui, laikytina, kad atsakovui prievolė išlaikyti nepilnametį sūnų atsirado 2019 m. rugpjūčio mėn. Taigi atsakovas per laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. turėjo skirti 2 250,00 Eur (250,00 Eur x 9 mėn.). Byloje esantys sąskaitos išrašai patvirtina, kad per nurodytą laikotarpį atsakovas ieškovei sūnaus išlaikymui pervedė 960,00 Eur (120,00 Eur x 8).

46. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui sūnui priteisimo tenkinamas iš dalies, iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteisiamas 1 290,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Ieškovė pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 100,00 Eur už susipažinimą su byla, prašymo privalomai mediacijai parengimą, 100,00 Eur už atstovavimą mediacijoje, 500,00 Eur už ieškinio parengimą, 200,00 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose, 300,00 Eur už atstovavimą parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, 300,00Eur už atstovavimą teismo posėdyje (dokumento DOK-9982 priedai). Už dokumentų vertimus ieškovė sumokėjo: 106,48 Eur, 88,33 Eur ir 62,92 Eur (dokumento DOK-10061 priedai). Teikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį.

48. Atsakovas pateikė įrodymus, jog už atstovavimą privalomoje mediacijoje advokatei sumokėjo 85,00Eur, už atsiliepimo surašymą – 600,00 Eur, už pasirengimą 2020 m. liepos 10 d. posėdžiui – 100,00 Eur, už atstovavimą šiame posėdyje – 300,00 Eur.

49. Šalių išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, byloje turi būti paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

50. Teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo 100 proc., reikalavimą dėl periodinio išlaikymo – 68 proc., reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo – 57 proc., ieškovei iš atsakovo priteisia 1 318,30 Eur (1 757,73 Eur x 75 proc.) išlaidas už advokato pagalbą ir vertimus bei 75,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovui iš ieškovės, proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai, priteisia 271,25 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 085,00 Eur x 25 proc.). Atlikus įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 122,05 Eur bylinėjimosi išlaidos.

51. Valstybei iš atsakovo priteistinas 68,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo ir 29,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

52. Valstybei nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jų suma šioje byloje yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina ieškove A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. balandžio 10 d.) iki jo pilnametystės ir 1 290,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimties eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 122,05 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt dviejų eurų 5 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 97,00 Eur (devyniasdešimt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.