Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų, trečiasis asmuo M. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė iškeldinti atsakovą A. P. iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių savavališkai užimtų patalpų (duomenys neskelbtini), bei išdeklaruoti atsakovą A. P. iš buto (duomenys neskelbtini). Papildomai paaiškino, kad ji pas senelius augo nuo pat vaikystės, kadangi mama jos neprižiūrėjo ir neaugino. Nuo pat mažens ji prisimena, kad senelis A. P. ją užgauliodavo žodžiais, taip pat smurtaudavo fiziškai. Sulaukusi pilnametystės, ji išsikėlė iš senelių gyventi atskirai, tačiau pablogėjus močiutės sveikatai, ji buvo priversta grįžti gyventi pas senelius, senelei dėl pablogėjusios sveikatos yra būtina kito asmens priežiūra. Seneliai išsituokę nuo 1986 m., tačiau atsakovas A. P. ir toliau liko gyventi kartu su močiute bute (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 13 d. M. P. jai minėtą butą padovanojo, butas ieškovei priklauso nuosavybės teise. Atsakovas iš buto gera valia neišsikelia, į raginimus išsikelti nereaguoja. Atsakovas turi dvi seseris, pas kurias galėtų išsikelti gyventi, taip pat gauna nemažą pensiją, todėl galėtų apsigyventi ir senelių namuose. Atsakovas nemoka jokių mokesčių už butą, be to, butą dar ir niokoja, bute nesitvarko.

Atsakovas A. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį tinkamai ir laiku informuotas, nedalyvavo, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Trečiasis asmuo M. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį tinkamai ir laiku informuota, nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Byla nagrinėjama atsakovui ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia rašytiniais įrodymais – VĮ Registrų centro informacija apie ieškovei E. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (2 kambarių, 42,89 kv. m bendro ploto butą (duomenys neskelbtini)), Jonavos rajono savivaldybės administracijos Jonavos miesto seniūnijos pažyma apie bute (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vieta deklaravusius asmenis, atsakovo A. P. ir trečiojo asmens M. P. ištuokos liudijimu, Jonavos rajono savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 29 „Dėl laikinos globos ir rūpybos E. P. nustatymu, 2017 m. birželio 22 d. atsakovui adresu raginimu išsikelti iš E. P. priklausančių patalpų.

Iš byloje esančių dokumentų, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovė yra atsakovo A. P. ir trečiojo asmens M. P. anūkė. 2002 m. vasario 21 d. Jonavos rajono savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 29 „Dėl laikinosios globos ir rūpybos nustatymo“ ieškovei E. P., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikina globa, jos globėja paskirta M. P.. Ieškovės paaiškinimu, ji nuo trejų metų gyvena kartu su savo seneliais, kurie ją augino. Ieškovės seneliai A. P. ir M. P. išsituokė 1986 m. spalio 2 d., tačiau po skyrybų liko gyventi vienoje gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklausė M. P.. Po skyrybų M. P. ne kartą ragino savo buvusį sutuoktinį išsikelti iš buto, tačiau jis šio reikalavimo nepaiso iki šiol. Negana to, jis nuolat girtauja, namuose kelia triukšmą, tiek fiziškai, tiek psichologiškai smurtauja prieš M. P., nemoka už butą jokių mokesčių. 2016 m. balandžio 13 d. Jonavos rajono 2-ajame notarų biure M. P. padovanojo ieškovei jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuo metu ieškovė yra teisėta minėto nekilnojamo turto savininkė. Pasak ieškovės, ji taip pat ne kartą žodžiu ragino atsakovą išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, tačiau atsakovas į jos raginimus nereaguoja. Ieškovės atstovė 2017 m. birželio 22 d. registruotu paštu išsiuntė atsakovui raginimą išsikelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto iki 2017 m. liepos 15 d. Tačiau šio raginimo atsakovas ir toliau nevykdo, t. y. ir toliau gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, triukšmauja, girtauja, mokesčių nemoka, grasina susidorojimu. Tai, kad atsakovas yra konfliktiška asmenybė, linkusi pažeidinėti viešąją tvarką, patvirtina ir byloje pateiktas administracinių nusižengimų registro išrašas apie A. P. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus).

Įstatymas reglamentuoja, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą (CK 4.35 straipsnio 1 dalis). Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (toliau – CK) 4.95 straipsnis), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Ieškovė įrodė, kad yra turto – buto (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovas neginčija, kad naudojasi ieškovės turtu (atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, be to, šiuo adresu jam įteikiami procesiniai dokumentai, šiuo adresu atsakovas deklaravęs savo gyvenamąją vietą), t. y. ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu atsakovas naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdamas ieškovės, kaip šio turto savininkės, teises (CK 4.37 straipsnis, CPK 178 straipsnis), todėl ieškovė teisėtai reikalauja iškeldinti atsakovą teismo tvarka. Atsakovas negali turėti pagrįstų lūkesčių dėl savo galimybės naudotis svetimu turtu be teisinio pagrindo, arba tokį teisinį pagrindą turėjo įrodinėti nagrinėjamoje byloje, ko nepadarė (CPK 12, 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas, į tai, kad tarp šalių nėra jokių prievolinių santykių, o atsakovas, gyvendamas ginčo patalpose be ieškovės sutikimo, pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teises, apribodamas jos galimybę valdyti turtą savo nuožiūra, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl atsakovas A. P. iškeldinamas iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos (CK 1.5 straipsnis, 4.20 straipsnis, 4.35 straipsnis, 4.37 straipsnis, 4.93 straipsnis, 4.98 straipsnis, 6.612 straipsnis).

Sprendimui įsiteisėjus, išdeklaruoti atsakovą A. P. iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini).

Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 38 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Teismas pažymi, kad byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gegužės 26 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-2628-10727, kurio pagrindu ieškovei E. P. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 27 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2691, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą E. P. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 377 Eur advokato užmokestis. Taigi, ieškovė turėtų atlyginti valstybei 188,50 Eur išlaidas.

Ieškovė prašo atleisti ją nuo 50 proc. dalies bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, kadangi jai 2017 m. gegužės 26 d. skiriant antrinę teisinę pagalbą, ji dirbo, gavo pastovų atlyginimą. Tačiau nuo 2018 m. vasario 15 d. ji buvo atleista iš darbo, šiuo metu ieškosi darbo, 2018 m. gegužės 2 d. sudarė profesinio mokymo sutartį su (duomenys neskelbtini) mokykla specialybei įgyti, yra užsiregistravusi darbo biržoje, todėl finansiškai yra nepajėgi atlyginti 50 proc. dalies bylinėjimosi išlaidų valstybei.

CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 96 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Kadangi ieškovės elgesys procese buvo tinkamas, be to, 188,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimas į valstybės biudžetą iš esmės pablogintų ieškovės turtinę padėtį, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 ir 7 dalimis bei sąžiningumo principu, ieškovė atleistina nuo 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei už antrinę teisinę pagalbą. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai (100 proc.), išlaidos už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą – 377 Eur, priteistinos valstybei iš atsakovo.

Iš atsakovo valstybei priteisiama 37 Eur žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista, paduodant ieškinį, ir 9,13 Eur išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovą A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovei E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio turto – dviejų kambarių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Sprendimui įsiteisėjus, išdeklaruoti atsakovą A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš buto (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 377 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt septynių eurų 00 ct) išlaidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovei (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).

Priteisti valstybei iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 46,13 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidas (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.