Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010-11-02 nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal BK 154 str. 1 d. ir jam paskirta 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda, nustatant 3 mėnesių sumokėjimo terminą.

Be to, šiuo nuosprendžiu priteista iš A. J.: 500 Lt R. B. ir 500 Lt R. V. neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. J. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 11 d. 9.54 val. dienraščio „Lietuvos Rytas“ internetinėje svetainėje, kurios elektroninis adresas yra www.lrytas.lt, patalpino žurnalisto A. K. straipsnio „Techninė apžiūra – stresas net sutvarkytų mašinų savininkams“ tokio turinio komentarą Nr. 132: „Kainos su PVM UAB „Panevėžio techninės apžiūros centras“ Pasvalio techninės apžiūros stotyje: 1. Lengvasis automobilis – 100 Lt+mokesčiai. 2. Mikroautobusas – 200 Lt + mokesčiai; 3. Sunkvežimis – 500Lt+mokesčiai; 4. KAMAZ markės automobilis – 1000Lt+mokesčiai; 5. Visi kiti nuo 50 Lt + mokesčiai, arba seksualinės paslaugos (moterims)+ mokesčiai ! P.S Savi (draugai, draugeliai, švogeriai) moka buteliais, kurių kaina nemažesnė nei 30 Lt, arba darbo jėga (pas abejus kontrolierius vyksta statybos)“ ir taip paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir pažemino Pasvalio techninės apžiūros stotyje techninės apžiūros kontrolieriais dirbančius R. B. ir R. V. ir pakirto pasitikėjimą jais, kaip valstybės įgaliojimus turinčiais asmenimis.

Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2010-11-02 nuosprendį, jį išteisinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, taip pat priteisti iš R. B. ir R. V. A. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus ir tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Apelianto teigimu, jis yra kaltinamas nepagrįstai, jo veiksmuose nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Teismas savo nuosprendyje išvardija byloje egzistuojančiais faktines aplinkybes ir įrodymus, tačiau nedaro BK 154 strapsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamos veikos požymių analizės, nepateikia tos veikos kvalifikavimo motyvų ir išvadų dėl 154 str. 1 dalyje išdėstytų nusikalstamos veikos požymių. Tokiu būdu teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kas nulėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Kadangi teismas nepateikia nuosprendyje aiškių nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų, tai praktiškai atimama jo, kaip kaltinamojo, teisė ir galimybė skųsti nuosprendį, nes nežinia kokiais motyvais jis priimtas. Tuo yra pažeidžiama jo teisė į gynybą, kuri įtvirtinta BPK 44 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių 6 straipsnyje, bei teisė į teisingą teismą. Teismas nuosprendį grindžia tik prielaidomis apie tam tikras bylos aplinkybes, o ne konkrečiais įrodymais. Baudžiamosios teisės prasme tai yra neleistina, nes be papildomų komentarų, atspausdintas komentaro tekstas yra visiškai neinformatyvus. Teismo išvados paremtos tik paties teismo bei nukentėjusiųjų nuomone apie komentarą. Tokias išvadas galima padaryti tik komentarą interpretuojant, darant atitinkamas prielaidas apie komentare išdėstytas aplinkybes, o tai nėra numatyta BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Apeliantas teigia, kad šio nusikaltimo sudėties požymių jo veiksmuose nėra. Pažymi, jog skunde nurodytame komentare nepasisakoma apie jokį konkretų žmogų, tuo labiau konkrečiai apie nukentėjusiuosius. Komentare nurodomos pas juridinį asmenį taikomos, t.y. UAB „Panevėžio techninės apžiūros centro“ Pasvalio techninės apžiūros stoties kainos. Sistemiškai aiškinant baudžiamojo proceso įstatymo teisės normas, darytina išvada, kad teisę paduoti skundą privataus kaltinimo bylos proceso tvarka ir taip inicijuoti privataus kaltinimo bylos procesą gali tik fizinis asmuo. Tai, kad nukentėjusiuoju BPK 408 straipsnio prasme gali būti tik fizinis asmuo, patvirtina ir šio straipsnio 2 dalies teisės norma. Kaltinimo komentare nėra duomenų apie fizinius asmenis, o tik apie juridinį asmenį, todėl nukentėjusieji neturi jokios teisės inicijuoti privataus kaltinimo proceso. Tai, kad būtent jie dirba Pasvalio techninės apžiūros stotyje, nereiškia, kad būtent jie turi teisę inicijuoti privataus kaltinimo bylą. Komentare neįvardyti ir jokie nei juridinio, nei fizinio asmens veiksmai, t.y. nenurodyta, kad konkrečiai kas, kokius konkrečius veiksmus realiai atlieka. Komentare nėra jokių šmeižimo objektyviosios pusės požymių. Komentare išvardytos sumos negali būti vertinamos kaip tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, nes komentaro teiginiai paimti iš konteksto, be papildomų komentarų ir paaiškinimų yra neinformatyvūs, iš jų negalima daryti kokių nors išvadų. Tai patvirtina ir teismo išreikalauta pažyma apie autorystės ekspertizės skyrimo negalimumą šioje byloje. Posėdžio metu apklausti nukentėjusieji parodė, jog jie mano, kad tai būtent jie yra kaltinami ir kaltinami kyšio ėmimu, seksualinių paslaugų reikalavimu iš moterų. Tačiau tai yra tik nukentėjusiųjų nuomonė, t.y. tai tik jų pačių daroma prielaida, kas nėra ir negali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Apeliantas nurodo, kad perskaitęs žurnalisto A. K. straipsnį „Techninė apžiūra – stresas net sutvarkytų mašinų savininkams“, kuriame konkrečiai įvardijamos piniginės sumos už Lietuvos techninių apžiūrų centruose suteikiamas nelegalias paslaugas, palaikė tai tikrove. Tokioje situacijoje jis turėjo realų pagrindą straipsnyje „Techninė apžiūra - stresas net sutvarkytų mašinų savininkams“ minėtus faktus bei duomenis vertinti subjektyviai ir apie Lietuvos techninėse apžiūros centruose vykstančius procesus susidaryti savo nuomonę. Būtent taip manydamas, jog tame straipsnyje gali būti tiesa, jis parašė straipsnio komentarą, kuriame sarkastiškai ir ironiškai išdėstė savo nuomonę apie Pasvalio techninės apžiūros stotyje esamas kainas, tiesiogiai neįvardindamas jokių konkrečių asmenų ir nenurodydamas jokių konkrečių asmenų atliekamų veiksmų. Toks jo bendro pobūdžio komentaras apie perskaitytame straipsnyje nurodytus faktus, šmeižimo sudėties nesudaro. Jis komentare nenurodė, jog būtent nukentėjusieji iš tikrųjų realiai tikrovėje suteikia nelegalias paslaugas, netvirtino, kad būtent nukentėjusieji elgiasi kaip nors neteisėtai, t.y. jis komentare nepaskleidė apie nukentėjusiuosius tikrovės neatitinkančios informacijos. Perskaičius visą minėtą dienraščio straipsnį ir prie jo esančius komentarus, žinant bendrą situaciją Lietuvoje dėl korupcijos, t.y. įvertinus situacijos visumą, galima manyti, kad kaltinimo komentare nurodytos kainos turbūt yra kainos už nelegalias paslaugas Pasvalio techninės apžiūros stotyje. Tačiau taip galima manyti tik darant atitinkamas prielaidas, kurios negali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Objektyvioji šmeižimo nusikaltimo pusė reikalauja tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, paskleidimo fakto nustatymo, o tokius faktus privalo pateikti nukentėjusieji. Tačiau nukentėjusieji tik mano, daro prielaidas apie tai, kad informacija yra apie juos, tai išsako teismui, o teismas nukentėjusiųjų daromų prielaidų pagrindu priima apkaltinamąjį nuosprendį. O tai yra neteisėta. Kaltinimo komentare nurodytos kainos paimtos iš konteksto, be papildomų komentarų ir paaiškinimų yra neinformatyvūs, iš jų negalima daryti kokių nors išvadų. Aplinkybė, jog abu nukentėjusieji mano, kad komentare kalbama apie Pasvalio techninės apžiūros stotyje esamą nesąžiningumą bei jų pačių imamus kyšius, neduoda pagrindo teisti jo, apelianto, už šmeižimą. Vertinant mano paskelbtų žinių laikraštyje teksto turinį tuo aspektu, ar juose buvo paskleista informacija, ar išsakyta nuomonė, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą, jų formuluotes. Kaltinimo komentare nurodytos kainos yra jo nuomonė, spėjamas manymas, t. y. jo turimos informacijos apie techninės apžiūros centruose vykstančius procesus, ironiškas vertinimas. Apeliantas pabrėžia, kad jis tik išsakė savo nuomonę apie Pasvalio techninės apžiūros stotį. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad jis nurodydamas kainas, teisiškai vertino būtent R. B. ir R. V. veiksmus kaip jų daromus nusikaltimus ar kokius pažeidimus. Būtent minėtame žurnalisto straipsnyje nurodytų faktų, o ne prasimanymų pagrindu jis pasisakė apie Pasvalio techninės apžiūros stotį. Informacija, kuria jis disponavo, buvo pakankamas pagrindas pateikti savo požiūrį į faktus bei duomenis. Nurodytos aplinkybės, priešingai negu teigia nukentėjusieji ir teismas, patvirtina, jog jis nešmeižė nukentėjusiųjų ir to nesiekė. Pažymėtina, jog dienraščio „Lietuvos rytas“ elektroniniame variante straipsnis „Techninė apžiūra – stresas net sutvarkytų mašinų savininkams“ buvo išspausdintas ne jo iniciatyva. Byloje nėra nustatyta kokių nors faktinių aplinkybių apie priežastis, dėl kurių jis būtų turėjęs interesą ar asmeninį nusistatymą skleisti pramanytą informaciją apie nukentėjusiuosius. Priešingai, nukentėjusieji parodė, jog su juo juos siejo draugiški santykiai, o jau 4-5 metai apskritai nebesieja jokie santykiai. Nuteistojo manymu, teismas plečiamai išaiškina kaltinimo komentaro tekstą, pavartotų žodžių reikšmės, neatsižvelgta į kontekstą, o tai lemia teismo klaidingas išvadas, tarp jų ir dėl to, esą kontrolieriai gauna neteisėtą atlygį, t.y. daro teisės pažeidimus. Pažymėtina, kad tekste šie terminai apskritai nevartotini, o visas kaltinimo komentaras pateiktas sarkastiška ir ironiška forma. Kiekvienas skaitantis gali individualiai suvokti tekstą. Atkreiptinas dėmesys, kad Pasvalio TAC teikia viešas paslaugas, t.y. jų veikla yra susijusi su viešu interesu. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą (9 straipsnis) kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. A. K. straipsnio tema, keliamos problemos savo esme yra viešojo intereso, teisėtų visuomenės lūkesčių gynimas. Tuo tarpu jo komentaras apie Pasvalio TAC nėra neproporcinga viešajam interesui bei ginamoms teisinėms vertybėms. Šis komentaras adekvatus egzistuojančių faktų, kurių pagrindu ji pateikta, esmei. Teismo išvada dėl tyčios yra vėl tik prielaida, nepagrįsta jokiais įrodymais. Priešingai – byloje nėra jokių duomenų ir nenustatyta, kad komentaro paskelbimas buvo motyvuotas sąmoningas ketinimas pakenkti nukentėjusiesiems. Todėl jo veikoje nėra subjektyviosios tiesioginės tyčios šmeižti ar pažeminti nukentėjusiuosius požymių.

Be kita ko, apeliantas mano, kad nukentėjusiųjų skundas neatitinka BPK 412 str. 2 d. Reikalavimų, nes jame nenurodoma jokie kaltinimą patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys, nusikaltimo sudėties požymiai, nepateikiami jokie įrodymai, kurie patvirtintų esant padarytą konkrečią BK 154 str. 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tokiu būdu yra suvaržomos kaltinamojo teisės į gynybą, nes absoliučiai neaiškus kaltinimas. 2010-01-18 skunde ir teismo nuosprendyje nurodyta, kad bylos duomenimis nustatyta, kad komentarą patalpino ir tai yra – viskas. Todėl neaišku, ar tokios aplinkybės yra aiškūs kaltinimai jam, ar kaltinimą grindžiantys duomenys.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto A. J. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 154 str. 1 d. ir paskyrė teisingą bausmę, taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

BK 154 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kad kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ išaiškinta, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Būtinas veikos objektyvusis požymis yra tas, kad paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą ir kt. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. J. 2009 m. rugsėjo 11 d. 9.54 val. dienraščio „Lietuvos Rytas“ internetinėje svetainėje, kurios elektroninis adresas yra www.lrytas.lt, patalpino žurnalisto A. K. straipsnio „Techninė apžiūra – stresas net sutvarkytų mašinų savininkams“ tokio turinio komentarą Nr. 132: „Kainos su PVM UAB „Panevėžio techninės apžiūros centras“ Pasvalio techninės apžiūros stotyje: 1. Lengvasis automobilis – 100 Lt + mokesčiai. 2. Mikroautobusas – 200 Lt + mokesčiai; 3. Sunkvežimis – 500Lt + mokesčiai; 4. KAMAZ markės automobilis – 1000Lt + mokesčiai; 5. Visi kiti nuo 50 Lt + mokesčiai, arba seksualinės paslaugos (moterims)+ mokesčiai ! P.S Savi (draugai, draugeliai, švogeriai) moka buteliais, kurių kaina nemažesnė nei 30 Lt, arba darbo jėga (pas abejus kontrolierius vyksta statybos)“. Apeliantas neneigia atlikęs šiuos veiksmus – patalpinęs nurodyto turinio komentarą, tačiau, teigdamas, jog komentare išreiškė tik savo nuomonę, ginčija esant šmeižimo sudėtį jo veiksmuose. Tuo tarpu teisėjų kolegija su šiuo nuteistojo pateiktu subjektyviu sau palankiu įrodymų vertinimu nesutinka ir visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje atliktu įrodymų visumos vertinimu. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus – vienas svarbiausių demokratinės visuomenės pagrindų, tačiau įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Tai reiškia, kad asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, tame tarpe ir teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, turi neperžengti jų įgyvendinimo ribų, antraip bus pažeistos kito asmens teisės ir laisvės, ginamos įstatymo, ir kils atsakomybės klausimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, A. J. įgyvendindamas saviraiškos laisvę peržengė jos realizavimo ribas ir pažeidė kito asmens teisę į garbę ir orumą – viešai elektroninėje erdvėje tretiesiems asmenims paskleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, pažemino Pasvalio techninės apžiūros stotyje techninės apžiūros kontrolieriais dirbančius R. B. ir R. V. ir pakirto pasitikėjimą jais, kaip valstybės įgaliojimus turinčiais asmenimis. Apeliantas skunde teigia, kad jo patalpintas komentaras yra apie Pasvalio techninės apžiūros stotį, o ne konkrečiai apie R. B. ir R. V.. Tačiau iš komentaro turinio matyti, kad A. J. teiginiai yra konkrečiai apie techninės apžiūros atlikimo tariamas neoficialias kainas Pasvalio skyriuje, be kita ko užsimenant apie du ten dirbančius kontrolierius. Pažymėtina, kad visuotinai žinoma informacija, kad techninės apžiūros atlikimas yra kontrolieriaus funkcija, tuo tarpu komentare nurodytoje Pasvalio techninės apžiūros stotyje dirbo būtent tik du kontrolieriai – šioje byloje nukentėjusiųjų statusą turintys R. B. ir R. V.. Kad Pasvalio techninės apžiūros stotyje kontrolieriais dirbo būtent tik šie du asmenys, nuteistajam buvo gerai žinoma, nes jis asmeniškai juos pažinojo ir su jais bendravo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad A. J. komentaras, jo turinys buvo nukreiptas tiesiogiai Pasvalio techninės apžiūros stotyje kontrolieriais dirbančiųjų nukentėjusiųjų apšmeižimui. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti atmestini apelianto teiginiai apie nukentėjusiųjų negalėjimą kreiptis privataus kaltinimo tvarka dėl jo parašyto kaltinime nurodyto komentaro. Informacijos apie techninės apžiūros atlikimo tariamas neoficialias kainas pateikimas reiškia konstatavimą faktų ir duomenų apie korupcinius ar panašius reiškinius bei minėtą apžiūrą atliekančių asmenų neteisėtus veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Visa tai patvirtina, kad A. J., patalpindamas kaltinime nurodyto turinio komentarą, paskleidė aukščiau nurodyto pobūdžio informaciją, o ne dėstė savo nuomonę, kaip teigia skunde pats apeliantas. Nuteistojo pateiktoji informacija turi konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Tokie duomenys apie techninės apžiūros atlikimo tariamas neoficialias kainas neatitinka vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį turinčios nuomonės požymių, todėl nelaikytini nuomone. Pateikdamas klaidingus faktus apie nukentėjusiuosius, nuteistasis A. J. priskyrė jiems bruožus ir poelgius, diskredituojančius juos kaip valstybės įgaliojimus turinčius asmenis. Tokiais apelianto veiksmais buvo pažeista pusiausvyra tarp teisės (laisvės) reikšti nuomonę ir šios teisės ribojimo, ginant kritikuojamo asmens teises. Šią žeminančio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją A. J. paskleidė tyčia, neturėdamas jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą, nes duomenų, patvirtinančių kokias nors iš A. J. komentare nurodytų aplinkybių, byloje nėra. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. J. veika yra nusikalstama ir kvalifikuota pagal BK 154 str. 1 d. teisingai, todėl išteisinti apeliantą iš pastarojo nusikaltimo nėra jokio pagrindo.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo A. J. veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis apylinkės teismas paskyrė jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skundžiamame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kitas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas A. J. parinko ir paskyrė lengviausią iš BK 154 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – baudą, nustatydamas minimaliam baudos dydžiui artimą dydį. Tokią teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę pripažinti aiškiai per griežtą ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo.

Dėl apeliaciniame skunde nurodomų pažeidimų

Apeliantas A. J. skunde nurodo apie esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, tačiau be deklaratyvių apelianto teiginių byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šiuos skundo argumentus. Taip pat skunde iš esmės deklaratyviai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatytą teisę į teisingą teismą bei teisę į gynybą. Šie teiginiai nepagrįsti, todėl atmetami. Tai, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai aprašyti trumpai, nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo, tame tarpe ir teisės į gynybą bei į teisingą teismą, pažeidimas, dėl kurio reikėtų naikinti ar keisti priimtą teismo nuosprendį. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas teisėjas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl A. J. kaltės, ar negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, byloje nėra. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas apelianto bei jo gynėjo teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliantui nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista teisė į teisingą teismą ar teisė į gynybą.

Apeliantas skunde ginčija apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą. Tačiau apylinkės teismas vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Apylinkės teismas šioje byloje savo išvadas dėl nuteistojo kaltės grindė įrodymų visuma. Nesutikti su šių bylos duomenų vertinimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes apylinkės teismas pagal savo vidinį įsitikinimą bei vadovaudamasis įstatymu išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Laikyti, kad teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su A. J. kalte, nesilaikė šių BPK reikalavimų, nėra pagrindo.

Apeliantas laiko, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prielaidomis, tačiau toks nuosprendžio vertinimas nepagrįstas. Nuosprendžio išvados dėl šmeižimo padarytos remiantis ne spėjimais, bet įvertinus įrodymus, atskleidus jų turinį. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, pateikti motyvai, kuriais remiantis teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. Nusikaltimo aprašymas atitinka baudžiamojo įstatymo dispozicijos turinį, atspindi veikos sudėties elementus ir visa tai, kas reikšminga juridiniam kvalifikavimui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys atitinka BPK 305 straipsnio reikalavimus.

Nuteistasis mano, kad nukentėjusiųjų skundas neatitinka BPK 412 str. 2 d. reikalavimų, nes jame nenurodoma jokie kaltinimą patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys, nusikaltimo sudėties požymiai, nepateikiami jokie įrodymai, kurie patvirtintų esant padarytą konkrečią BK 154 str. 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tokiu būdu yra suvaržomos kaltinamojo teisės į gynybą, nes absoliučiai neaiškus kaltinimas. Pagal BPK 412 straipsnio 2 dalį skunde ar pareiškime turi būti nurodomos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, aplinkybės – padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Šio įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti, gynybos teisės nebuvo suvaržytos, A. J. žinojo, kuo yra kaltinamas, ir aktyviai gynėsi.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2010-11-02 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.