- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-05
- Bylos Nr.
- e2YT-114-213/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui T. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo - nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo močiutės V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2016-04-08, mirties priėmė ir iki šiol valdo jos palikimą pagal oficialų testamentą - teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą.
Pareiškėja V. P. pareiškime nurodė, kad pareiškėjos močiutė V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenusi (duomenys neskelbtini), 2012-10-08 su Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriumi, atstovaujamu A. P., buvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 46SŽN-(14.46.62.)-39, pagal kurią iš valstybės išsinuomojo 2,00 ha žemės, esančios Šventininkų kaime. Sen. Trakų sen., Trakų r. sav. Žemės sklypas buvo išnuomotas 25 metams, žemės sklypo naudojimo būdas - žemės ūkio paskirtis. Šią sutartį pagal V. T. įgaliojimą pasirašė pareiškėja. Pareiškėja ir jos sutuoktinis B. P. yra ūkininkai, turi nuosavos žemės, taip pat ir nuomoja žemę. V. T. nuomojamą valstybinės žemės plotą faktiškai naudojo pareiškėja su vyru. 2012-10-15 V. T. sudarė notarine tvarka oficialų testamentą, kuriuo paliko pareiškėjai V. P., nuomos teisę į aukščiau nurodytą valstybinės žemės sklypą. V. T. mirė (duomenys neskelbtini). Po senelės mirties į notarų biurą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškėja nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Į notarų biurą pareiškėja kreipėsi 2016 metų spalio mėnesį. Notarų biure buvo paaiškinta, kad yra praleistas terminas palikimui priimti ir būtina kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo arba palikimo priėmimo fakto nustatymo. Nors ji po senelės V. T. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau jos palikimą priėmė faktiniu valdymu. Tokiu būdu, savo teises ir teisėtus interesus gali apginti tik teisme, įrodant, kad aš po savo senelės V. T. mirties priėmė jos palikimą - teisę į valstybinės žemės nuomą - faktiniu valdymu ir jį valdo iki šiol. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, sprendžiant nuomos teisės paveldėjimo klausimus. Kitokia tvarka negali gauti įrodymų, kad po senelės mirties ji priėmė jos palikimą.
Teismo posėdžio metu, įvykusio 2017-02-23, V. P. palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad minėtas žemės sklypas jos močiutei buvo atmatuotas dar 2006 metais, tuo metu ta žeme naudojosi ji ir jos šeima, nes turėjo daug gyvulių. Kuomet pareiškėja išsiskyrė su savo pirmu vyru, ji ta žeme jau nebesinaudojo, nes reikėjo rūpintis vaikais, dirbti, kad šeima galėtų pragyventi. Netrukus jos močiutė žodiniu susitarimu leido 2 ha plotu žemės sklypu naudotis Z. B., kuris šia žeme naudojosi iki pat močiutės mirties. Nurodė, kad ji pareiškėja po močiutės mirties leido Z. B. dar nusiimti derlių, nes pastarasis pavasarį buvo pasėjęs kviečius. Dabar šį žemės sklypą tvarko ji pati su vyru, nes jie taip pat ūkininkauja.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio, įvykusio 2017-05-16 ji ir jos atstovė papildomai nurodė, kad pilnai palaiko pareiškime išdėstytus faktus ir prašo pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 5.51 str. 1 p. įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas priimant arba atsisakant priimti palikimą (LR CK 5.50 straipsnis, 5.60 straipsnis), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Šis terminas nėra naikinamasis (LR CK 5.57 straipsnis). Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais — asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Palikimą sudaro palikėjo turtas, t. y. jo prievolės, teisės ir pareigos. Jos gali būti materialinio ar procesinio teisinio pobūdžio. Įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti palikėjo materialinio ar procesinio pobūdžio teises, vertinamas kaip faktinis palikimo priėmimas. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti patikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į LR CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį vaidyti, LR CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai, šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Taigi pagal kasacinio teismo praktiką, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn. Ar įpėdinis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, teismas sprendžia kiekvienoje byloje vadovaudamasis LR CPK 185 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir ištyręs, nustatęs ir atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybių visumą. LR CPK 185 straipsnis numato, kad teismas, vadovaudamasis įstatymais, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis LR CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Taigi, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Pareiškėja V. P. pareiškime nurodo, kad <...Po V. T. mirties aš ir toliau dirbau jos nuomojamą 2,00 ha ploto valstybinės žemės sklypą. V. T. mirė 2016 metų pavasarį, kai kaip tik prasidėjo pavasario lauko darbai. Nurodytame žemės sklype aš pasėjau grūdines kultūras - kviečius.. .>. Su šiuo pareiškėjos teiginiu suinteresuoto asmens atstovas nesutinka, nes jis yra melagingas bei klaidinantis, kadangi remiantis www.geoportal.lt bei Trakų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio administravimo skyriaus pateikta informacija, žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2012-10-08 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 46SŽN- (14.46.62.)-39 išnuomotą mirusiajai V. T., dirba bei žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaruoja pilietis Z. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis Statybininkų g. 4, Senųjų Trakų k., Senųjų Trakų šen., Trakų r. sav.?Todėl galima konstatuoti, kad pareiškėja V. P. žemės sklypo (kadastro Nr. 7970/0003:1470), esančio Šventininkų k., Senųjų Trakų sen., Trakų r. sav., pagal 2012-10-08 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 46SŽN-/14.46.62.) išnuomoto mirusiajai V. T. faktiškai nevaldo, juo nesinaudoja, todėl prašo pareiškimą atmesti.
Liudytojas Z. B., apklaustas teismo posėdžio, įvykusio 2017-02-23, metu parodė, kad su mirusiąja V. T. susitarė, kad ji nuomos jam žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio jai nemokėjo. Nesitarė kiek metų jis šią žemę dirbs, tačiau apie 4 metus šią žemę jau dirbo, deklaruodavo pasėlius, po to gaudavo išmokas. 2016 m. pavasarį, paskambino pareiškėja ir pasakė, kad mirė V. T. ir kad žemė nebus nuomojama. Kadangi šioje žemėje jis buvo pasėjęs žieminius kviečius, tai susitarė su V. P., kad ji leis juos nusiimti rudenį, ką jis ir padarė..
Liudytojas B. P. apklaustas teismo posėdžio, įvykusio 2017-02-23, metu parodė, kad su pareiškėja jis susituokė 2011 metais. Nuo 2013 metų yra oficialiai užregistruotas jo ūkis, turi 2,18 ha savo žemės, 1,5 ha žmonos žemės, dar nuomoja 15 ha žemės. Pareiškėjos močiutė V. T. nuomojamą valstybinę žemę buvo atidavusi dirbti Z. B.. Po jos mirties pradėjo kalbėti su žmona, kad reikia iš jo atsiimti šią žemę.
Liudytoja N. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Jai yra žinoma, jog V. T. nuomavo žemę (duomenys neskelbtini)iš valstybės, tačiau pati šios žemės nedirbo. Pradžioj šią žemę dirbo pareiškėja, laikė gyvulius, sėjo, sodino, turėjo arklį, karvę, šienavo žolę. Kai pareiškėja išsiskyrė su pirmu vyru, tiksliai datos negalėjo pasakyti, tada šią žemę pareiškėjos močiutė leido dirbti Z. B.. Pareiškėja ir Z. B. jai sakė, kad po V. T. mirties Z. B. turės atlaisvinti šią žemę. Nežino, kas šią žemę dabar dirba.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
CPK 444 straipsnio 1 dalyje teismui suteikta teisė nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir visi veiksmai turi būti atlikti per trys mėnesius. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).
Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).
Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Praleidus palikimo priėmimo terminą ir jo įstatymo nustatytu būdu neatnaujinus, prarandama teisė paveldėti palikėjo turtą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys, 5.57 straipsnis). Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. T. mirė 2016-04-08 (el. b.l. 6). Po jos mirties notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tai patvirtina 2016-10-25 Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės J. K. liudijimas (el. b. l.7).
2012-10-08 V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenusi (duomenys neskelbtini), su Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriumi, buvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 46SŽN-(14.46.62.)-39, pagal kurią iš valstybės nuomojo 2,00 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (toliau – Valstybinės žemės sklypas). Žemės sklypas buvo išnuomotas 25 metams, žemės sklypo naudojimo būdas - žemės ūkio paskirtis (el. b.l. 8-12).
2012-10-15 V. T. notarine tvarka sudarė oficialų testamentą, kuriuo paliko pareiškėjai V. P. nuomos teisę į Valstybinės žemės sklypą (el. b.l. 13).
Nacionalinė mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos rašte Nr. BR6 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad 2014 m. ir 2015 m. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškose deklaravo Valstybinės žemės sklypą Z. B. (deklaruota žemės sklypo dalis) ir O. M. (deklaruota žemės sklypo dalis); 2016 m. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškose deklaravo Valstybinės žemės sklypą Z. B. (deklaruota žemės sklypo dalis) ir T. M. (deklaruota žemės sklypo dalis). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Z. B. patvirtino, kad jis su pareiškėjos močiute V. T. buvo žodžiu sutaręs, kad Z. B. leidžiama dirbti Valstybinės žemės sklypą, jis šį sklypą dirbo apie 4 metus, jis Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijai teikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas, kuriose deklaravo Valstybinės žemės sklypą ir gaudavo už jį išmokas. Taip pat nurodė, kad jis 2016 m. pavasarį Valstybinės žemės sklype pasėjo žieminius kviečius ir 2016 m. rudenį nuėmė jų derlių. Pareiškėja, liudytojai B. P. ir N. S. taip pat patvirtino, kad Z. B. dirbo Valstybinės žemės sklypą, 2016 m. pavasarį valstybinės žemės sklype jis pasėjo žieminius kviečius ir pareiškėja 2016 m. rudenį jam leido nuimti jų derlių. Pareiškėja nurodė, kad Z. B. Valstybinės žemės sklypu naudojosi nuo 2010 m. iki 2016 m. rudens ir kadangi 2016 m. pavasarį Valstybinės žemės sklype Z. B. pasėjo žieminius kviečius, tai 2016 m. rudenį leido jam nuimti jų derlių.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo močiutės V. T., mirusios 2016-04-08, mirties priėmė ir iki šiol valdo jos palikimą pagal oficialų testamentą - teisę į Valstybinės žemės sklypo nuomą.
Palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti esmė – aktyvūs paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad pareiškėja priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (LAT 2013-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-95/2013).
Byloje būtina nustatyti, kaip pasireiškė pareiškėjos veiksmai, priimant palikimą. Pareiškėja nurodė, kad ji išreiškė valią priimti palikimą, t.y. po močiutės mirties liepė Z. B., kuris dirbo Valstybinės žemės sklypą, jį atlaisvinti, tačiau leido jam 2016 m. rudenį nusiimti derlių, kadangi jis 2016 metų pavasarį buvo pasėjęs žieminius kviečius.
Teismas sprendžia, kad vien tik pareiškėjos žodinis pranešimas Z. B., kad jis po pareiškėjos močiutės mirties negalės daugiau dirbti Valstybinės žemės sklypo, negali patvirtinti, kad palikimą priėmė pareiškėja. Be to, teismas pripažįsta, kad pareiškėjos parodymai, duoti teismo posėdžio metu neatitinka jos pareiškimo, pateikto teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turinio, nes pareiškime nurodyta, kad Valstybinės žemės sklypą faktiškai naudojo ji su vyru, 2016 m. pavasarį, ji nurodytame žemės sklype pasėjo grūdines kultūras – kviečius, o teismo posėdžio metu pareiškėja pripažino, kad nuo 2010 m. iki 2016 m. rudens Valstybinės žemės sklypu naudojosi, jį deklaravo ir gaudavo išmokas Z. B. ( ką patvirtina ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pateikti duomenys). Pažymėtina, kad pareiškėja nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, iš kurių matytųsi, kad ji perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save Valstybinės žemės sklypo nuomininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus), todėl pareiškėjos pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Iš pareiškėjos priteistinos teismo išlaidos valsybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, - 9,37 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atmesti.
Priteisti iš V. P. 9,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.