Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nes iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas statinio valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad 2002 m. balandžio 12 d. Vikaičių žemės ūkio bendrovė pardavė A. P. kiaulidės skerdyklą. PVM sąskaita faktūra serija GAA Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitas serija SAC Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad A. P. sumokėjo Vikaičių žemės ūkio bendrovei 200 Lt.

2009 m. vasario 10 d. tarp A. P. ir A. B. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. P. pardavė, o A. B. už 2 000 Lt nusipirko kiaulidę skerdyklą, (duomenys neskelbtini). Pardavėjas įsipareigojo pastatą įregistruoti.

(duomenys neskelbtini) A. P. mirė.

(duomenys neskelbtini) A. B. įregistravo ūkininko ūkį.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Gudžiūnų seniūnija nurodė, kad neturi duomenų apie Vikaičių žemės ūkio bendrovės turto pardavimą, pastato savininkus.

Atlikus pastato kadastrinius matavimus, jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ūkininkas A. B. 2016 m. kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl sutarties sudarymo ir apskaitos įvedimo į kiaulidės skerdyklą, esančią (duomenys neskelbtini). Sutartį sudaryti atsisakyta A. B. neturint įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyrius nurodė, kad duomenų apie 2002 m. į Kėdainių rajono Vikaičių žemės ūkio bendrovės balansą įtrauktą nekilnojamąjį turtą (kiaulidės skerdyklą) ir šio turto perdavimą nerasta. Kėdainių rajono Vikaičių žemės ūkio bendrovės dokumentų perdavimo byloje yra saugomos 2002 m. balandžio 12 d. „Turto perdavimo priėmimo aktų" kopijos (2 vnt.), kuriuose nurodoma PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), orderio Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), orderio Nr. (duomenys neskelbtini).

Įgyjamoji senatis yra vienas iš privačios nuosavybės teisės įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Tam, kad būtų galima pripažinti, jog daiktas tapo privačia nuosavybe įgyjamosios senaties būdu, turi būti nustatyta CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Bylos duomenų visuma suponuoja, jog egzistuoja įstatyme išvardintų sąlygų visuma.

Pareiškėjas nėra ginčo statinio savininkas. Kitų asmenų nuosavybės teisė į statinį neįregistruota. Pareiškėjas valdo statinį daugiau nei 10 metų. Statinys įgytas teisėtai, sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai ir teisėtai valdomas visus šiuos metus. Visą valdymo laiką pareiškėjas statinį valdo kaip savo, t. y. elgiasi kaip jo savininkas, naudojasi juo, esant įsitikinus, kad nėra asmenų, turinčių nuosavybės teisę į jį. Nėra pagrindo vertinti, jog statinys yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Pastatas nėra įrašytas į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą ir statinio pripažinimo bešeimininkiu procedūra nevykdoma, taip pat statinys Kėdainių rajono savivaldybės administracijos balanse neapskaitomas. Nėra duomenų, liudijančių, kad statinys buvo įtrauktas į Kėdainių rajono Vikaičių žemės ūkio bendrovės balansą. Pateikti finansiniai dokumentai rodo, kad Kėdainių rajono Vikaičių žemės ūkio bendrovė 2002 m. perleido statinio nuosavybės teisę. Nėra pagrindo teigti, kad statinys buvo pastatytas pažeidžiant statybos teisės aktų reikalavimus.

Per nustatytą terminą nepaaiškėjo esant suinteresuotų asmenų, reiškiančių pretenzijas į ginčo pastatą ir kurių interesus pažeistų prašomo fakto nustatymas.

Nustačius CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visumos buvimą, pareiškėjo pareiškimas laikomas pagrįstu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjo atstovas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (2020 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo pavedimas, mokėtojas Antanas Jarašius). Už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Procesinį dokumentą pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Sumokėjus daugiau žyminio mokesčio nei numatyta įstatyme, pareiškėjui grąžinama 37 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisę į pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, grąžinti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37 (trisdešimt septynis eurus 00 centų) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo pavedimu (mokėtojas Antanas Jarašius).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.