Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio H. S. (H. S.) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio H. S. (H. S.) prašymą pakartotinai svarstyti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl jo sulaikymo, suinteresuotas asmuo byloje – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Užsieniečių registracijos centro atstovė prieštaravo užsieniečio prašymui ir konstatavo, kad užsieniečio asmens tapatybė dar nėra nustatyta, jis nebendradarbiauja (nesikreipia raštu) dėl jo asmens tapatybės patvirtinimo, į Europos Sąjungą atvyko su neaiškiais tikslais, šiuo metu niekas nepasikeitė nuo Ignalinos apylinkės teismo sprendimo dėl jo sulaikymo priėmimo, išskyrus tai, kad jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo atmestas, todėl teismas turėtų atsižvelgti į visas šias aplinkybes ir netenkinti užsieniečio prašymo.

Nepagrįsti argumentai, kad jis gali pasislėpti. Užsieniečio byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų skirtos kokios nors nuobaudos ar kad jis kokiu būdu būtų pažeidęs Užsieniečių registracijos centro taisykles. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų pažeidęs laisvo asmenų judėjimo Šengeno zonoje taisykles.

Atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tuo, jog pareiškėjas neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nėra galimybės patikrinti jo asmens tapatybės duomenų tikrumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad net esant situacijai, kai užsieniečio asmens tapatybė nėra galutinai nustatyta, ir ši aplinkybė nėra išnykusi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tai yra vienintelė aplinkybė, kuria Užsieniečių registracijos centras grindžia tolesnio pareiškėjo sulaikymo galimybę, turi būti įvertinta, ar užsieniečio sulaikymo – judėjimo laisvės apribojimo – tęsimas yra proporcingas ir būtinas valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2015 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3219-858/2015).

Pažymi, kad prieglobsčio prašytojo sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau negu yra būtina. Šiuo atveju neliko poreikio ir pagrįstos būtinybės pareiškėjo atžvilgiu taikyti griežčiausią priemonę – sulaikymą.

Daro išvadą, kad kol nėra nustatyta asmens tapatybė, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas asmens atžvilgiu nėra galimas.

Pažymi, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas apie vyksiantį posėdį tinkamai informavo ir Užsieniečių registracijos centrą, ir užsieniečio įgaliotą atstovą. Užsieniečių registracijos centras pranešė užsieniečiui apie numatomą teismo posėdį, tačiau prašymo dėl dalyvavimo posėdyje nebuvo gauta. Asmens sulaikymo pagrindai buvo išnagrinėti Ignalinos rajono apylinkės teismo posėdžio metu, dalyvaujant pačiam asmeniui bei vertėjo pagalba teikiant paaiškinimus teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčo dalykas – Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas pakeisti sprendimą dėl jo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre, pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gegužės 25 d. apie 600 m į Lietuvos gilumą nuo valstybės sienos pažeidimo vietos buvo sulaikyti 4 asmenys, prisistatę esantys (duomenys neskelbtini) piliečiais ir pasiprašę prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Su savimi jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjo ((duomenys neskelbtini) piliečio H. S. asmens byla (toliau – ir asmens byla), b. l. 1-6). Įtariamojo laikino sulaikymo protokole nurodyta, kad sulaikytas asmuo – H. B., gim. (duomenys neskelbtini), dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę neturi, sulaikytas dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo pagal Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį (asmens byla, b. l. 5), 2015 m. gegužės 26 d. užsienietis paleistas (asmens byla, b. l. 7). Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Sienos kontrolės skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 176-133, nustačius, kad užsienietis 2015 m. gegužės 25 d. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai joje yra, buvo nuspręsta sulaikyti ne ilgiau kaip 48 val. (duomenys neskelbtini) pilietį H. S. (asmens byla, b. l. 12). Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Sienos kontrolės skyrius 2015 m. gegužės 28 d. teikimu kreipėsi į Ignalinos rajono apylinkės teismą, prašydamas sulaikyti H. S. Užsieniečių registracijos centre 6 mėnesiams, iki kol bus išspręstas jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas (asmens byla, b. l. 19–21). Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu H. S. buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. lapkričio 27 d. (asmens byla, b. l. 24–25). Migracijos departamentas 2015 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-9) 15PR-80 dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. S. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (asmens byla, b. l. 27–29).

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu, kurį pareiškėjas prašė pakeisti, nusprendė sulaikyti pareiškėją Užsieniečių registracijos centre šešiems mėnesiams – iki 2015 m. lapkričio 27 d., siekiant nustatyti (patikrinti) pareiškėjo tapatybę bei išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį.

Pareiškėjas Švenčionių rajono apylinkės teismui pateikė prašymą panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą, kuriuo jis buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. lapkričio 27 d., motyvuodamas tuo, kad būtinybės laikyti pareiškėją sulaikytą nėra, šiuo metu sprendžiama dėl pareiškėjo teisinio statuso, jis neturi tikslo slėptis ar vengti išsiuntimo.

Švenčionių rajono apylinkės teismas skundžiamu 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu nusprendė H. S. prašymo netenkinti, nustatęs, kad iki šiol nėra patvirtinta (nustatyta) jo asmens tapatybė, nepatikrinti prieglobsčio prašymo motyvai, todėl visa tai rodo, kad užsienietis neturėjo tikslo prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kad piktnaudžiauja prieglobsčio nagrinėjimo procedūromis ir yra pagrindas manyti, kad gali bandyti išvengti išsiuntimo į savo kilmės valstybę.

Bylos duomenys patvirtina, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu buvo paliktas galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimas dėl H. S. (iš jo žodžių) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre ir pratęsti H. S. (iš jo žodžių) sulaikymo terminą iki 2016 m. vasario 26 d. (asmens byla, b. l. 34–35).

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnis. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija), užsienietis yra sulaikomas, jei jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 1 d.), prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–9 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR, kuriame šis teismas padarė išvadą, jog 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, ir Direktyva 2005/85/EB nedraudžiama, kad trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsniu (kurį atitinka Įstatymo 113 str. 2 d.), būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

Įstatymo 118 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinį svarstymą, 1 dalis (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 1 d.) nustatė, kad išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Įstatymo 118 straipsnio 2 dalis (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) nustato, kad teismas, gavęs užsieniečio ar institucijos, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo priėmimo dienos pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti užsienietį ir priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti galioti sprendimą sulaikyti užsienietį; 2) pakeisti sprendimą sulaikyti užsienietį; 3) panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį.

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog bylos aplinkybės rodo, kad šiuo atveju yra išlikęs užsieniečio sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 4 dalyje. Pareiškėjas neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai joje yra (laikinas teritorinis prieglobstis jam nebuvo suteiktas), dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo tapatybę, nėra. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas ir tuo atveju, jei jam nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–9 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Kaip minėta, šiuo atveju Migracijos departamentas yra priėmęs 2015 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (15/6-9) 15PR-80 dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. S. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 8 punktu, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama ir tai, kad užsienietis, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (pareiškėjas neteikė prašymo suteikti prieglobstį būdamas Rusijos Federacijoje, atvykęs į Lietuvą, pirminėje apklausoje užsienietis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo nenurodė, prašymą pateikė jau jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu), pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas manyti, kad užsienietis, kuriam laikinas teritorinis prieglobstis nesuteiktas, gali bandyti išvengti išsiuntimo į savo kilmės valstybę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vis dar buvo išlikęs Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 4 dalyje numatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, dėl ko pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo panaikinti ar pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą sulaikyti užsienietį.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio H. S. (H. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.