Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės–Maculevičienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Tomui Čepukovskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. B. sulaikymo administracinėje byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalimi ir nurodė, jog A. S. B. šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra teisėtai ir išnyko jo sulaikymo pagrindai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovė Švenčionių rajono apylinkės teismo prašė palikti galioti sprendimą dėl A. S. B. sulaikymo (b. l. 20–23).

Pažymėjo, jog užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, jis buvo sulaikytas netoli Lietuvos–Lenkijos valstybės sienos eidamas Lenkijos pusės link. Patekęs į Lietuvos Respubliką A. S. B. dėl prieglobsčio suteikimo nesikreipė. Tik būdamas sulaikytas Užsieniečių registracijos centre ir išaiškinus, jog užsieniečio atžvilgiu yra pradedama išsiuntimo procedūra, suprasdamas, jog jis gali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, jis kreipėsi dėl prieglobsčio jam suteikimo. Atitinkamai, A. S. B. sulaikymo pagrindai nėra išnykę.

II.

Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas, po šio Migracijos departamento sprendimo priėmimo jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra įteisintas. Migracijos departamento sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. B. suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, todėl teismas sprendė, jog minėto sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatyta Įstatymo 77 straipsnyje numatytų laikino teritorinio prieglobsčio nesuteikimo priežasčių, t. y. pareiškėjas atvyko ne iš saugios šalies, pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas rėmėsi Įstatymo 112 straipsniu, 113 straipsniu, jo 4 dalimi ir nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, suteikus jam laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje, būtų nesilaikęs nustatytos leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tvarkos, savo elgesiu būtų parodęs ketinimą išvykti iš Lietuvos Respublikos ar kaip nors kitaip trukdęs kompetentingoms institucijoms atlikti veiksmus, susijusius su užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimu iš esmės. Bylos medžiaga patvirtino, kad A. S. B. bendradarbiauja su pareigūnais, nėra įrodymų, kad jis būtų pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją. Byloje nebuvo duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti pagrįstą prielaidą, kad, pareiškėjui netaikant sulaikymo, jis bandys išvykti iš Lietuvos, trukdys priimti galutinį sprendimą dėl jo prašymo suteikti prieglobstį. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Įstatymo 113 straipsnyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai yra išnykę. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo pateiktą prašymą ir panaikino Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą dėl A. S. B. sulaikymo.

III.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Švenčionių rajono apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 113 straipsnyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai yra išnykę, kadangi asmens tapatybė nėra patvirtinta jokiais dokumentais ir šiuo metu yra aiškinamasi motyvai, kuriais užsienietis grindžia prieglobsčio prašymą.

Nurodo, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. IV-361 patvirtintu Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), jeigu prieglobsčio prašytojas neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo tapatybė bei kelionės maršrutas nustatomi Užsieniečių registracijos centre, o nustačius asmens tapatybę, apie tai nedelsiant informuojamas Migracijos departamentas (II skyrius, 9.6 p.). Apraše yra pažymėta, kad, jeigu asmuo neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tai jo asmens duomenys įrašomi iš jo žodžių ir prašymo nagrinėjimo metu visuose sprendimuose ir išduodamuose dokumentuose jo vardas, pavardė, pilietybė ir gimimo metai įrašomi pagal jo pateiktą informaciją, jeigu prašymo nagrinėjimo metu negaunami papildomi dokumentai ir/ar informacija apie jo duomenis. Užsieniečių registracijos centras remiasi Aprašo 103, 106 punktais ir nurodo, jog tie faktai, kad Migracijos departamentas šiuo metu nagrinėja asmens, pasivadinusio (duomenys neskelbtini) piliečiu prieglobsčio prašymą iš esmės, suteikė jam laikiną teritorinį prieglobstį bei išdavė užsieniečių registracijos pažymėjimą, nepatvirtina minėto asmens tapatybės duomenų. Akcentuoja, jog Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis nustato pagrindus, kuriais gali būti sulaikomi prieglobsčio prašytojai, t. y. siekiant nustatyti ir patikrinti jų asmens tapatybę bei motyvus, kuriais yra grindžiamas prieglobsčio prašymas.

Pažymi, jog iš bylos faktinių aplinkybių yra akivaizdu, kad A. S. B. buvo sulaikytas 2015 m. gegužės 4 d. vykstant į Lenkijos Respubliką iš Latvijos Respublikos. Minėtas (duomenys neskelbtini) pilietis į Europos Sąjungą atvyko neteisėtai, iš jo žodžių – per Latvijos Respubliką, neturėdamas asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų, leidžiančių jam būti Europos Sąjungos teritorijoje, atvykęs į Latvijos Respubliką, Lietuvos Respubliką, nesikreipė dėl prieglobsčio, o neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos šalių migracijos įstatymus, tęsė kelionę toliau į vakarus. Tokie faktai rodo, kad gavus laisvo judėjimo laisvę A. S. B. gali bandyti vėl išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, kadangi jo kelionės tikslas yra ne Lietuvos Respublika. Tokios faktinės aplinkybės, kaip tikslo atvykti į Lietuvos Respubliką nebuvimas, geresnio gyvenimo ieškojimas, prieglobsčio prašymo pateikimas pradėjus grąžinimo procedūrą, leidžia teigti, jog asmuo, nebūdamas sulaikytas, bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl jo išsiuntimo arba neišsiuntimo (kurio priėmimas vykdomas vienos administracinės procedūros metu) priėmimui, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių migracijos įstatymus.

Nurodo, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR padarė išvadą, kad 2003 m. sausio 27 d. Europos Tarybos direktyva Nr. 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo ir 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva Nr. 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2005/85/EB), nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo. Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1617-822/2015 pažymėjo, kad ta aplinkybė, kad Migracijos departamento sprendimu užsieniečiui suteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis, pati savaime iš esmės nekeičia esminių aplinkybių, sietinų su pareiškėjo sulaikymo pagrįstumu.

A. S. B. nuomone, apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1617-822/2015 ir šios bylos aplinkybės nesutampa (už A. S. B. prašymą suteikti prieglobstį nagrinėjimą nėra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė, jis po prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nėra mėginęs išvykti iš šalies, jo perdavimo kitai valstybei klausimas nėra nagrinėjamas).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Užsieniečių registracijos centras apeliaciniu skundu ginčija Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą, kuriuo pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo A. S. B. prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo ir panaikino Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą dėl pareiškėjo sulaikymo. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas, Migracijos departamentui priėmus sprendimą nagrinėti A. S. B. prieglobsčio prašymą iš esmės, suteikti jam laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje yra įteisintas. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjui netaikant sulaikymo jis bandys išvykti iš Lietuvos, trukdys priimti galutinį sprendimą dėl jo prašymo suteikti prieglobstį ir darė išvadą, jog Įstatymo 113 straipsnyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai yra išnykę.

Užsieniečių registracijos centras apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju Įstatymo 113 straipsnyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai yra išnykę, kadangi asmens tapatybė nėra patvirtinta jokiais dokumentais ir šiuo metu yra vertinami motyvai, kuriais užsienietis grindžia prieglobsčio prašymą.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija tokiam apelianto vertinimui nepritaria.

2015 m. kovo 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo 2014 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XII-1396) šio įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–9 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) (1 punktas); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 punktas); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 punktas); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 punktas); per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą (5 punktas); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 punktas); užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką (7 punktas); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 punktas); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 punktas).

Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1396) numatyta, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, o šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais – ne ilgiau, negu būtina, siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti prieglobsčio prašytojo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, arba kol yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tiksli pareiškėjo asmenybė nėra nustatyta. A. S. B. asmens dokumentų nepateikė, Užsieniečių registracijos centras 2015 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje su prašymu tarpininkauti (duomenys neskelbtini) ambasadai patvirtinant pareiškėjo asmens tapatybę bei išduodant grįžimo pažymėjimą (Užsieniečio asmens byla, b. l. 12), tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų gautas atsakymas iš (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų. Taigi, pripažintina, jog ši aplinkybė nėra išnykusi, tačiau atsižvelgiant į tai, jog tai yra vienintelė aplinkybė, kuria Užsieniečių registracijos centras grindžia tolesnio pareiškėjo sulaikymo būtinybę, turi būti įvertinta, ar užsieniečio sulaikymo – judėjimo laisvės apribojimo – tęsimas, nagrinėjamu atveju, yra proporcingas ir būtinas valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Įstatymo 112 straipsnis).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau aptartas aktualus teisinis reguliavimas aiškintinas sistemiškai ir sprendžiant dėl užsieniečio sulaikymo turi būti įvertinta nurodytų sulaikymo pagrindų ir aplinkybių, kai sulaikymas netaikytinas ar nebetęsiamas, visuma.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog kaip minėta ir kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas, jam, nenustačius laikino teritorinio prieglobsčio nesuteikimo priežasčių, suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje, taigi, šiuo metu pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra teisėtai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2034-662/2015). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas nebūtų bendradarbiavęs ar trukdęs kompetentingos institucijoms nustatyti jo tapatybę ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimu iš esmės, pabrėžtina kad, kaip pripažino Užsieniečių registracijos centro atstovas posėdžio metu, pareiškėjas laikosi nustatytos laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre tvarkos, nėra iš jo pasišalinęs. Taip pat nenustatyta aplinkybių, rodančių pareiškėjo ketinimą išvykti iš Lietuvos Respublikos ar kitu būdu slėptis, t. y. šiuo metu pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, nėra.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, jog A. S. B. sulaikymas būtų neproporcinga užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo priemonė, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą dėl pareiškėjo sulaikymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.