Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sido trans“ ieškinį atsakovams AB „Ukmergės gelžbetonis“, AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB Balstata“, UAB „Baltkonta“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo AB „Ukmergės gelžbetonis“ 10 000 Lt (2 896,20 Eur), o iš atsakovo AB „|Lietuvos draudimas“ – 9 796,50 Lt (2 837,26 Eur) žalai atlyginti, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovo AB „Ukmergės gelžbetonis" darbuotojai 2014-04-09 krovė betono plokštes į trečiojo asmens UAB „Baltkonta“ patiektą ieškovui priklausančio vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Plokštės buvo kraunamos taip, kaip nurodė UAB „Baltkonta" atstovas M. S., plokščių svoris neviršijo leistino 24 t bendro svorio. Vilkikui su puspriekabe dar neišvažiavus iš AB „Ukmergės gelžbetonis“ teritorijos, puspriekabė nuo krovinio svorio išlinko. Atlikta techninė ekspertizė patvirtino, kad puspriekabė išlinko dėl neteisingai pakrauto krovinio, nes krovinys nebuvo tolygiai išdėstytas puspriekabėje. Už tinkamą plokščių pakrovimą buvo atsakingi krovimą vykdę atsakovo AB „Ukmergės gelžbetonis" darbuotojai, kurie turėjo vadovautis ne UAB „Baltkonta" atstovo nurodymais, o Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-56 patvirtintomis Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklėmis. Dėl puspriekabės sugadinimo ieškovas patyrė 16 590 Lt žalą, taip pat turėjo 3 206,30 Lt išlaidas kitos puspriekabės nuomai tam, kad nenutrūktų ieškovo veikla.

Atsakovo AB „Ukmergės gelžbetonis" civilinę atsakomybę vykdant veiklą yra apdraudęs atsakovas AB „Lietuvos draudimas“. Iš draudimo sutarties sąlygų matyti, kad draudiminiam įvykiui taikoma 10 000 Lt besąlyginė išskaita ( frančizė). Todėl atsakovas AB "Ukmergės gelžbetonis" turi atlyginti ieškovui 10 000 Lt (2 896,20 Eur), o atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ – likusią 9 796,50 Lt (2 837,26 Eur) žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016-02-01 sprendimu ieškinį visiškai patenkino.

Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad atsakovas AB „Ukmergės gelžbetonis“ ir Estijos įmonė “Marsalis Metall OŪ” 2014-03-14 sudarė gamybos ir tiekimo sutartį Nr. 1230140227, kuria atsakovas įsipareigojo pagaminti betono konstrukcijas ir savo jėgomis bei lėšomis pakrauti šias konstrukcijas į Marsalis Metall OŪ” užsakymu patiektas transporto priemones. 2014-04-09 atsakovas AB „Ukmergės gelžbetonis“ krovė betono plokštes į ieškovui priklausančio vilkiko puspriekabę, kuri, pakrovus plokštes, išlinko. Iš techninės ekspertizės akto matyti, kad puspriekabės išlinkimo priežastimi buvo neteisingas krovinio išdėstymas puspriekabėje (netolygiai paskirstytas svoris), sąlygojęs puspriekabės rėmo konstrukcijos sulinkimą. Pagal ekspertų atliktus skaičiavimus, jei būtų laikomasi krovinio krovimo reikalavimų, nurodytų Krovinių, vežamų transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-02-21 įsakymu Nr. 3-56, puspriekabė nebūtų sulinkus. Iš 2014-05-22 autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 21405041 matyti, kad orientacinis patirtas nuostolis dėl puspriekabės sugadinimo yra 4 906,16 Eur (16 940 Lt). Iš 2014-06-01 transporto nuomos sutarties matyti, kad ieškovas nuomojosi kitą puspriekabę ir už nuomą sumokėjo 928,67 Eur (3 206,50) Lt. Atsakovas AB “Lietuvos Draudimas” laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2015-03-31 buvo apdraudęs atsakovo AB „Ukmergės gelžbetonis“ veiklos civilinę atsakomybę su besąlygine 2 896,20 Eur (10 000 Lt) išskaita (franšize).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad betoninių plokščių krovimas turėjo būti vykdomas pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisykles. Atsakovas AB „Ukmergės gelžbetonis“ neginčijo, kad incidentas įvyko betonines plokštes kraunant atsakovo darbuotojams. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ilgametę atsakovo AB „Ukmergės gelžbetonis“ betoninių konstrukcijų gamybos ir krovimo patirtį. Atsakovas AB “Ukmergės gelžbetonis” nepateikė jokių vidaus dokumentų, instrukcijų apie betoninių konstrukcijų krovimo vykdymą. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi ekspertizės išvada, kad puspriekabės išlinkimo priežastimi buvo neteisingas krovinio išdėstymas puspriekabėje (netolygiai paskirstytas svoris), sąlygojęs puspriekabės rėmo konstrukcijos sulinkimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustatytos visos atsakovo AB “Ukmergės gelžbetonis” civilinės atsakomybės sąlygos dėl netinkamai vykdyto betono plokščių krovimo ir dėl to sulinkusios ieškovo puspriekabės rėmo konstrukcijos. Kadangi atsakovas AB “Lietuvos draudimas” bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi apdraudė atsakovo AB “Lietuvos gelžbetonis” veiklos civilinę atsakomybę su besąlygine 2 896,20 eurų (10 000 Lt) išskaita (franšize), 2 896,20 Eur (10 000 Lt) žalos dalį ieškovo naudai pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo AB „Ukmergės draudimas“, likusią 2 837,26 Eur (9 796,49 Lt) žalos dalį – iš atsakovo AB “Lietuvos draudimas”.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-02-01 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 9 p. numato, kad krovinio vežėjas privalo kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų. Taisyklių 10 p. numato vairuotojo pareigą prieš važiuojant patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris privalo šią neatitiktį pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama. Iš šių nuostatų matyti, kad vairuotojas, atsakingas už krovinio vežimą, yra įpareigotas tikrinti krovinio pakrovimą ir tik įsitikinęs, jog krovinys pakrautas pagal visus reikalavimus, gali važiuoti. Panašias vežėjo pareigas numato ir Kelių transporto kodeksas, kurio 32 str. 1 dalis nustato vežėjo pareigą tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Taigi, teisės aktai krovinių vežėjams numato pareigą būti aktyviems krovinio krovimo darbų metu ir prieš išvažiuojant su kroviniu. Vežėjas privalo tikrinti krovinio kiekį ir kokybę, jo pakrovimo būdą. Vežėjas taip pat gali duoti nurodymus siuntėjui, kraunančiam krovinį, jei mato, kad krovinio krovimas neatitinka keliamų reikalavimų. Siuntėjui neatsižvelgus į vežėjo duotus nurodymus ir krovimo krovimo trūkumų nepašalinus, vežėjas turi teisę atsisakyti priimti vežti krovinį ar minėtus trūkumus pažymėti važtaraštyje.

Turimu atveju vežėjas, dalyvavęs krovinio krovimo procese, buvo ieškovas. Būtent jo vairuotojas V. T. turėjo visas anksčiau minėtas pareigas veikti aktyviai ir dalyvauti krovinio krovime į puspriekabę. Matydamas, kad krovinys pakrautas, jo įsitikinimu, netinkamai, ieškovo vairuotojas turėjo imtis veiksmų, kurie būtų leidę išvengti žalos. Tačiau ieškovo vairuotojas nerodė susidomėjimo kraunamu kroviniu ir nepaisęs, jo manymu, buvusių krovimo trūkumų, su kroviniu pradėjo važiuoti. Dėl šios priežasties laikytina, kad paties ieškovo didelis neatsargumas lėmė atsiradusią žalą.

Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

Net jei manyti, kad yra ieškovo vairuotojo V. T. kaltė dėl žalos atsiradimo, tai būtų pagrindas mažinti žalos atlyginimą, o ne visiškai atleisti atsakovus nuo atsakomybės. Tačiau šiuo atveju nėra ieškovo vairuotojo kaltės dėl žalos atsiradimo. Krovinys buvo pakrautas pagal Kelių eismo taisyklių 210 p. reikalavimus (neblogino vairuotojui matomumo, neuždengė išorinių automobilio šviesos prietaisų ar automobilio duodamų signalų), taip pat neviršijo pakrovimo normų, todėl nebuvo kliūčių krovinį vežti.

Už krovinio krovimą yra atsakingi šį veiksmą vykdantys asmenys, šiuo atveju – atsakovo AB „Ukmergės gelžbetonis darbuotojai. Todėl ieškovo vairuotojo pasiteiravimas dėl betono plokščių sukrovimo ir neįrašymas pastabų į važtaraštį negali būti laikomi vairuotojo aplaidumu, kuris sąlygojo žalos atsiradimą. Tam, kad įrodyti, jog buvo pažeistos krovos taisyklės, prireikė kvalifikuotų specialistų išvados su skaičiavimais. Tai įrodo, kad ieškovo vairuotojas V. T. negalėjo objektyviai numatyti, jog dėl krovos taisyklių pažeidimo, neteisingai išdėstant krovinio svorio centrą puspriekabėje, gali atsirasti žala, nes žalos atsiradimo priežasčiai nustatyti prireikė specialių žinių.

Ta aplinkybė, kad trečiojo asmens UAB „Balkonta“ atstovas elektroniniame laiške atsakovui AB „Ukmergės gelžbetonis“ nurodė betono plokštes krauti kuo arčiau galinių puspriekabės durų, neatleidžia krovos darbus vykdžiusį atsakovą nuo pareigos laikytis krovos taisyklių norminių aktų reikalavimų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014-04-09, atsakovo AB „Ukmergės gelžbetonis“ teritorijoje atsakovo darbuotojams pakrovus keturias 20,8 t bendro svorio betono plokštes į ieškovui priklausančią puspriekabę, sulinko puspriekabės PACTON/TXL 336, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rėmas. Betono plokštės buvo kraunamos vykdant tarp atsakovo AB „Ukmergės gelžbetonis“ ir Estijos įmonės “Marsalis Metall OŪ” 2014-03-14 sudarytą gamybos ir tiekimo sutartį Nr. 1230140227. Sutartimi atsakovas AB „Ukmergės gelžbetonis“ įsipareigojo pagaminti betono konstrukcijas ir savo lėšomis pakrauti šias konstrukcijas į Estijos įmonės “Marsalis Metall OŪ” patiektas transporto priemones. Pervežti betono plokštes trečiasis asmuo UAB „Baltkonta“ 2014-04-09 krovinio pervežimo užsakymu Nr. 1/09-04-2012 užsakė trečiajam asmeniui UAB „Baltstata“, pagal šį užsakymą krovinio pakrovimo vieta – atsakovo AB „Ukmergės gelžbetonis“ teritorija, iškrovimo vieta – Klaipėdos krovinių terminalas. Trečiasis asmuo UAB „Baltstata“ 2009-08-29 krovinio pervežimo sutarties pagrindu pervežti plokštes užsakė ieškovui. Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštyje Nr. GB 175 įrašyta, kad krovinio siuntėjas yra atsakovas AB „Ukmergės gelžbetonis“, o vežėjas – trečiasis asmuo UAB „Baltkonta“, tačiau byloje nustatyta ir dėl šios aplinkybės nėra ginčo, kad faktinis krovinio vežėjas buvo atsakovas.

UAB „Auto ekspertas“ atliktos techninės ekspertizės akte Nr. 2014-06-05/1 nurodyta, kad, ištyrus vilkiko puspriekabės PACTON/TXL 336, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rėmo konstrukciją, jos elementus, nėra jokių požymių, rodančių galimą jos susilpnėjimą dėl eksploatacijos. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad betono plokštės buvo pakrautos taip, jog iki puspriekabės galinių durų buvo likęs 15 cm atstumas, o iki puspriekabės priekinės sienelės – 185 cm atstumas. Toks plokščių išdėstymas smarkiai iškreipė krovinio svorio paskirstymą tarp vilkiko balno ir puspriekabės pakabos – didesnė svorio dalis teko puspriekabės galui. Tai ir sudarė sąlygas puspriekabės rėmo konstrukcijai plastiškai sulinkti. Toks svorio perkėlimas į puspriekabės galą neatitinka Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių reikalavimų. Jei krovinys būtų buvęs nors 1 m arčiau priekio, negu buvo pakrautas, vilkiko puspriekabė nebūtų išlinkusi.

Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių (toliau – taip pat ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-02-21 įsakymu Nr.3-56, 11.1. p. nurodyta, kad krovinys turi būti padedamas kiek galima tolygiau per visą krovinio skyriaus grindų plotą. Tuo tarpu iš techninės ekspertizės akto Nr. 2014-06-05/1 matyti, kad betono plokštės buvo sudėtos 15 cm atstumu iki puspriekabės galinių durų, o iki puspriekabės priekinės sienelės buvo likęs 185 cm atstumas, t.y. plokštės buvo sudėtos netolygiai per visą puspriekabės grindų plotą. Jei ši disproporcija nebūtų tokia didelė, puspriekabė nebūtų išlinkusi. Taigi, puspriekabė išlinko dėl netinkamai puspriekabėje išdėstyto krovinio.

Krovinio išdėstymo ir tvirtinimo būdą parenka krovinio siuntėjas, krovinio siuntėjas pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina, krovinio siuntėjas privalo išdėstyti ir pritvirtinti krovinį transporto priemonėje taip, kad būtų garantuotas saugus jo vežimas (Taisyklių 5, 7, 8 p.). Krovinio vežėjas privalo kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonių pakrovimo normų, vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisykles ir šių Taisyklių reikalavimus. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris privalo ją pašalinti, neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama (Taisyklių 9, 10 p.). Pagal Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d. vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas.

Iš pirmosios instancijos teisme duotų ieškovo direktoriaus V. T., kuris 2014-04-09 įvykio metu vairavo ieškovui priklausantį vilkiką, paaiškinimų matyti, kad V. T. krovinio išdėstymo puspriekabėje nekontroliavo – dalį krovimo laiko tvarkė dokumentus, kitą dalį laiko sėdėjo vilkiko kabinoje. Prieš pradėdamas važiuoti V. T. matė, kad plokštės sukrautos puspriekabės gale, nurodė atsakovo AB „Ukmergės gelžbetonis“ darbuotojams, kad, taip sukrovus plokštes, keliasi automobilio priekis, ilgėja stabdymo kelias, t.y. suprato, jog plokštės sukrautos netinkamai, pažeidžiant krovos ir eismo saugumo reikalavimus. Tačiau V. T. apsiribojo atsakovo AB „Ukmergės gelžbetonis“ darbuotojų pasakymu, kad taip krauti plokštes liepė trečiojo asmens UAB „Baltkonta“ atstovas, nes taip sukrautas plokštes lengviau iškrauti Klaipėdos krovinių terminale, be to, taip jau buvo pakrauta daug automobilių, tačiau nepareikalavo, kad atsakovo AB „Ukmergės gelžbetonis“ darbuotojai plokštes perkrautų, o, jiems to padaryti nesutikus, neatsisakė važiuoti.

Taigi, dėl žalos atsiradimo lygia dalimi su atsakovu AB „Ukmergės gelžbetonis“ yra kaltas ir ieškovas, kurio vairuotojas nekontroliavo plokščių krovimo proceso, o, nustatęs, kad plokštės sukrautos netinkamai, pažeidžiant krovos ir eismo saugumo reikalavimus, nepareikalavo plokštes perkrauti ir neatsisakė važiuoti. Todėl yra pagrindas proporcingai (50 procentų) sumažinti ieškovo naudai priteistos žalos atlyginimą (CK 6.248 str. 4 d.).

Nėra pagrindo sutiko su atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas AB „Ukmergės gelžbetonis“ nėra atsakingas už žalos atsiradimą, nes atsakovo AB „Ukmergės gelžbetonis“ darbuotojai tik vykdė trečiojo asmens UAB „Baltkonta“ atstovo nurodymus dėl plokščių išdėstymo puspriekabėje, todėl dėl žalos atsiradimo yra kaltas trečiasis asmuo UAB „Baltkonta“. Nors atsakovas AB „Ukmergės gelžbetonis“ nebuvo sudaręs sutarties su ieškovu dėl betoninių plokščių pervežimo, tačiau atsakovas AB „Ukmergės gelžbetonis“ Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštyje Nr. GB 175 nurodytas kaip siuntėjas, šis atsakovas faktiškai ir buvo krovinio siuntėjas, 2014-03-14 gamybos ir tiekimo sutarties Nr. 1230140227 pagrindu įsipareigojęs ne tik pagaminti ir parduoti betono plokštes Estijos įmonei, bet ir savo lėšomis pakrauti šias plokštes į transporto priemones. Atsakovo AB „Ukmergės gelžbetonis“ darbuotojai faktiškai vykdė krovos darbus. Todėl atsakovas AB „Ukmergės gelžbetonis“ privalėjo pakrauti betono plokštes pagal Taisyklių reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas AB „Ukmergės gelžbetonis“ apeliacinio skundo dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-02-01 sprendimo nepateikė, o žalos atlyginimas iš atsakovų AB „Ukmergės gelžbetonis“ ir AB „Lietuvos draudimas“ priteistas ne solidariai, o dalimis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo naudai priteistas 2 837,26 Eur žalos atlyginimas keičiama, mažinant žalos atlyginimą iki 1 418,63 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.). Taip pat perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme – iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki 572,52 Eur, valstybės naudai – iki 6,24 Eur, o iš ieškovo valstybės naudai priteisiamos 6,24 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidos (CPK 93 str. 2 , 5 d.).

Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš ieškovo atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteisiamos 60 Eur išlaidos už žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą, iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo naudai – 300 Eur išlaidos už advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2, 3 d., 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą pakeisti.

Iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo UAB „Sido trans“ naudai priteistą žalos atlyginimą sumažinti iki 1 418,63 Eur, bylinėjimosi išlaidas – iki 572,52 Eur.

Iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ valstybės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 6,24 Eur.

Iš ieškovo UAB „Sido trans“ priteisti valstybės naudai 6,24 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš ieškovo UAB „Sido trans“ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteisti 60 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo UAB „Sido trans“ naudai priteisti 300 Eur išlaidas apeliacinės instancijos teisme.