- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-15
- Bylos Nr.
- 1-758-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34267-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- A. I.
- Nukentėjusysis
- S. I.
- Advokatai
- Birutė Strimaitytė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. I., mušdamas nežymiai sužalojo šeimos narį bei grasino nužudyti, o būtent: jis, 2015 m. birželio 15 d., apie 17.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto su buvusia sutuoktine S. I. metu, sugriebė S. I. už dešinės rankos ir prispaudęs prie sienos, kita ranka sugriebė už kaklo, smaugė ir grasino nužudyti, sakydamas, kad „pasmaugs ir užmuš“, taip nežymiai sužalojo šeimos narį bei grasino jį nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Taip A. I. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat jis, smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent: jis, 2015 m. rugpjūčio 11 d., apie 20.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto su buvusia sutuoktine S. I. metu, užlaužė jai rankas, pargriovė ant grindų ir užgulė nukentėjusiąją, taip jai sukeldamas fizinį skausmą.
Taip A. I. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
A. I., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. birželio 15 d. prarado teises, buvo girtas, grįžo namo. Gyvena su nukentėjusiąja viename bute, atskiruose kambariuose. Nurodė, kad S. I. užėjo į kambarį, o jis jai liepė išeiti, pastūmė ją, nenorėjo užmušti. Buvo neblaivus. Dėl kito epizodo paaiškino, kad jis nedirbo ir neduodavo pinigų, o buvusi žmona liepdavo mokėti už butą, žodis po žodžio įvyko konfliktas. Nurodė, kad labai gailisi dėl to, kas įvyko, dabar vėl su nukentėjusiąja gyvena kartu, atskiruose kambariuose, jis žmonos atsiprašė, ji jam atleido paskutinį kartą. Žada negerti ateityje, dirbti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Dėl 2015 m. birželio 15 d. įvykio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. I. parodė, kad su A. I. oficialiai išsiskyrė 2007 m. spalio 4 d., bet nors santuoka buvo nutraukta, su juo gyveno viename bute. Sutarė, kad S. I. gyvens viename kambaryje, o A. I. – kitame. Su A. I. vesdavo bendrą ūkį, kai jis kur nors dirbdavo. Tuomet jis duodavo pinigų buto išlaikymui, maistui, kai A. I. neturėdavo darbo, už viską mokėto ji. A. I. skaito savo sugyventiniu. Būdamas girtas, A. I. yra labai agresyvus ir neprognozuojamas. Tuomet stengiasi su juo nebendrauti ir nesusitikti bute. Labai jo bijo ir nežino, ką jis gali padaryti. Dėl to visą laiką su savimi turi dujų balionėlį apsiginti. 2015 m. birželio 15 d. apie 17.30 val. jai būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atėjo neblaivus buvęs vyras A. I., nuėjo į savo kambarį, ten ėmė keiktis ir rėkauti. Žino, kad tą dieną jis prarado vairuotojo pažymėjimą. Ji buvo blaivi. Po to A. I. atėjo pas ją į kambarį, ji tuo metu stovėjo kambario viduryje. A. I. pradėjo ant jos rėkti rusiškais keiksmažodžiais. Kodėl jis taip elgėsi, nežino. Staiga jis čiupo rankomis jai už chalato ir ėmė purtyti, o ji bandė ištrukti. Jai pavyko ištrūkti, bet po to Andrejus viena ranka griebė jai už dešinės rankos (žasto srityje) ir prispaudė prie sienos, o kita ranka griebė už kaklo ir ėmė smaugti. Jis sakė, kad pasmaugs ir užmuš. Ji labai išsigando dėl savo gyvybės, jo išsakytus grasinimus suprato kaip realius. Chalato kišenėje ji turėjo dujų balionėlį, kurį greitai ištraukė ir papurškė A. I. į akis. Tada A. I. atsitraukė ir nuėjo į savo kambarį. Ji atidarė langą pravėdinti patalpą nuo dujų ir, paskambinusi dukrai O. K., papasakojo apie įvykį. A. I. savo kambaryje šūkavo ir keikė ją necenzūriniais žodžiais, grasino, jog užmuš. Jos dukra O. K. girdėjo telefonu, kaip A. I. grasino, kad ją nužudys. Supratęs, kad bus iškviesti policijos pareigūnai, A. I. iš buto pasišalino. Tiek dėl chalato tampymo, tiek dėl sugriebimo už rankos, tiek dėl smaugimo, ji patyrė fizinį skausmą, kreipėsi į teismo medicinos ekspertus. Nežinia, kaip viskas būtų pasibaigę, jeigu nebūtų panaudojusi dujų balionėlį (b. l. 1-3, 20-21).
Liudytoja apklausta O. K. parodė, kad 2015 m. birželio 15 d. apie 15.00 val., jai į mobilų telefoną paskambino tėvas A. I. ir informavo, jog prarado vairuotojo pažymėjimą, teiravosi, ką jam daryti. Iš balso ji suprato, kad tėvas yra girtas. Tuomet ji paskambino savo motinai S. I. ir perspėjo, kad tėvas girtas. Apie 18.00 val. jai paskambino motina ir paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Tuo metu ji girdėjo, kaip tėvas necenzūriniais žodžiais įžeidinėja motiną, girdėjo, kaip jis sakė ,,aš tave užmušiu“. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Tėvas gausiai vartoja alkoholį, dažnai konfliktuoja su motina, ne kartą vartojo pastarosios atžvilgiu fizinį smurtą (b. l. 27).
Liudytojas P. S. ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. spalio 16 d. parodė, kad 2015 m. birželio 15 d. apie 18.20 val. patruliuojant kartu su tyrėju J. R. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), smurtauja pranešėjos vyras. Atvykus nurodytu adresu, į juo kreipėsi pranešėja S. I., paaiškinusi, kad į butą grįžęs vyras A. I. pradėjo triukšmauti, ėmė grasinti, kad ją užmuš, trenkė jai kelis kartus į krūtinės sritį. Pareiškėja besigindama papurškė dujų, po ko paskambino į policiją. A. I., išgirdęs, kad kviečiama policija, pabėgo iš buto. Iš pranešėjos buvo paimtas pareiškimas, kurį ji parašė savo ranka. Jokių vizualių sužalojimų ant pranešėjos kūno nebuvo matyti (b. l. 30).
Garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro 2015 m. rugsėjo 18 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambinta 2015 m. birželio 15 d., 18:09:48 val., Bendrojo pagalbos centro darbuotojas bendrauja su moterimi, kuri pranešė apie įvykį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (tyrimo metu nustatyta, kad apie įvykį informuoja O. K.), apžiūros protokole padaryta garso įrašo stenograma ( b. l. 16-18).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto 2015 m. birželio 19 d. išvadoje Nr. G. 2026/15 (01) nurodyta, kad S. I. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame žaste, paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015 m. birželio 15 d.), kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, nebūdingas nugriuvimui (b. l. 33).
2007 m. spalio 4 d. išduotas Ištuokos liudijimas AA Nr. 244122 patvirtina, kad santuoka tarp A. I. ir S. I. nutraukta 2007 m. spalio 4 d. (b.l. 22).
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Nurodyti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, vertinami kartu su A. I. parodymais teisiamojo posėdžio metu, patvirtina, kad 2015 m. birželio 15 d., apie 17.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto su buvusia sutuoktine S. I. metu, A. I. sugriebė S. I. už dešinės rankos ir prispaudęs prie sienos, kita ranka sugriebė už kaklo ir ją smaugė, taip jai nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, ką patvirtina minėta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto 2015 m. birželio 19 d. išvada Nr. G. 2026/15 (01), be to, jis tuo pačiu metu grasino ją nužudyti, sakydamas, kad „pasmaugs ir užmuš“.
Vertinant veikos kvalifikavimui pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį reikšmingą aplinkybę – tai, kad nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas šeimos nariui – teismas pažymi, kad, kaip minėta, santuoka tarp A. I. ir S. I. nutraukta 2007 m. spalio 4 d., bet, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. I. ir S. I. parodymų, jie gyvena viename bute, skirtinguose kambariuose, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad savo santykius su S. I., nepaisant to, kad santuoka nutraukta, vertina kaip šeimos, kad jie turi pilnamečius vaikus, bendrai rūpinasi anūkais; nors teisiamojo posėdžio metu S. I. nurodė, kad dabar nemano, jog juos su A. I. galima laikyti šeima, tačiau pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu S. I. nurodė, kad veda su A. I. bendrą ūkį, kad jis yra jos sugyventinis (b. l. 1, 20). Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis numato, kad šeimos nariai yra kartu su asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravę santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šiuo aspektu reikšminga ir Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje įtvirtinta šeimos narių sąvoka, iš kurios išplaukia, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys <...> buvę sutuoktiniai. Atsižvelgdamas į nurodytas šeimos narių sąvokas, teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis yra pagrindo vertinti, kad S. I. Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies prasme laikytina šeimos nare, todėl pripažintina, kad A. I. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos narei – S. I., taigi jo veika ikiteisminio tyrimo metu tinkamai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Vertindamas veikos kvalifikavimui pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį reikšmingą aplinkybę – tai, ar buvo pakankamas pagrindas manyti, kad A. I. grasinimas, išsakytas S. I., gali būti įvykdytas – teismas pirmiausia pažymi, jog šiuo aspektu yra reikšminga tai, kaip nurodytą grasinimą suvokė nukentėjusysis, t. y. S. I., taigi šiame kontekste nevertintinas A. I. teiginys, kad jis nenorėjo S. I. nužudyti. Savo ruožtu byloje esantys įrodymai yra pakankami išvadai, jog S. I. grasinimus galėjo suprasti kaip realius ir konkrečius, ką liudija pirmiausia aplinkybės, kuriomis grasinimai buvo išsakyti – o būtent, įvykio, kai kaltinamasis buvo suėmęs nukentėjusiąją už kaklo, ją smaugė, metu, be to, kaltinamasis buvo neblaivus, o kaip nuosekliai parodė nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu, būdamas neblaivus, kaltinamasis yra agresyvus ir nekontroliuojamas. Pažymėtinos ir aplinkybės, rodančios santykius tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, bei nukentėjusiosios reakciją į juos – iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nukentėjusioji savigynai turi dujų balionėlį (b. l. 1), ji parodė, kad visą laiką turi dujų balionėlį, skirtą apsisaugoti nuo neblaivaus buvusio sutuoktinio (b. l. 20), būtent pipirinių dujų balionėlis buvo panaudotas siekiant nutraukti A. I. veiksmus, be to, ir pareiškime dėl įvykio nukentėjusioji, prašydama imtis veiksmų ją apsaugoti, nurodė, kad bijo būti viena namuose (b. l. 12). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nurodytomis aplinkybėmis A. I. išsakius grasinimus 2015 m. birželio 15 d., apie 17.30 val. vykusio konflikto metu, nukentėjusioji juos galėjo suvokti kaip realius ir kad grasinimai gali būti įvykti, todėl pripažintina, kad A. I. veika 2015 m. birželio 15 d. tinkamai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.
Dėl 2015 m. rugpjūčio 11 d. įvykio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. I. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 11 d. apie 16.00 val. buvo bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po kurio laiko atėjo buvęs vyras A. I., iš jo kalbos ir judesių matėsi, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio. Ji Andrejų sutiko koridoriuje ir jis ėmė kabinėtis, sakė, jog myli ir be jos negali gyventi. Pasakė, kad nenori jo žinoti ir matyti. Tuomet A. I. elgesys pasikeitė, jis tapo agresyvus. Jis paėmė jai už rankų, tarsi norėdamas apkabinti ir kad ji nesipriešintų. Jai pavyko ištrūkti iš jo glėbio, kažkaip A. I. nurimo. Ji nuėjo į savo kambarį ir užsirakino duris. Neblaivus vyras kurį laiką dar beldėsi į duris ir maldavo jas atidaryti. Po to jis apsiramino. Galimai A. I. buvo išėjęs iš buto. Apie 20.00 val. ji iš savo kambario nuėjo į tualetą. Einant iš tualeto, staiga iš savo kambario išėjo A. I., kuris užlaužė jai rankas ir pargriovė ant grindų. Dėl tokių jo veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. A. I. buvo tik su trumpikėmis. Sakė, kad ją myli ir jos nori. A. I. užgulė ją visu savo svoriu, norėjo nurengti nuo jos chalatą. Ji maldavo, kad ją paleistų. A. I. jos nemušė. Galimai ji pati besimuistydama atsitrenkė į kokį kietą paviršių. Labai buvo išsigandusi, todėl ir neatsimena. Tuomet ji išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė A. I. į akis, ir jis atsitraukė. Atsikėlusi paskambino dukrai Oksanai ir liepė jai atvažiuoti. Dukra iškvietė policijos pareigūnus. A. I. iš buto pasišalino, nes išsigando policijos pareigūnų. Nuo rankų užlaužimo, pargriovimo ir užgulimo visu svoriu kitą dieną jai skaudėjo visą kūną, bet pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė (b. l. 6-7, 20-21).
R. S., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gruodžio 8 d., parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 11 d., apie 20.53 val. vykdant patruliavimą kartu su Vilniaus AVPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postiniu E. D., iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), triukšmaujama ir sugyventinis grasina savo sugyventinei. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi išsigandusi moteris, kaip vėliau paaiškėjo pranešėja S. I., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis A. I. sudavė jai į veidą, pargriovė ant grindų, plėšė nuo jos drabužius, ją užgulęs norėjo išžaginti. Moters bendravimas nuolat keitėsi, ji buvo pasimetusi ir verkė. Ant moters kairio ar dešinio skruosto matėsi paraudimas. Nukentėjusioji paminėjo, kad rūbų kišenėje turėjo pipirinių dujų balionėlį ir gindamasi nuo sugyventinio papurškė jam dujų į veidą. Pasakius, kad iškvies policiją, sugyventinis iš buto pasišalino. Bute smurtautojo A. I. jau nebuvo (b. l. 47).
Garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro 2015 m. rugsėjo 18 d. apžiūros protokole nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro darbuotojas bendrauja su moterimi, kuri pranešė apie įvykį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (O. K.); padaryta garso įrašo stenograma. ( b. l. 41-43)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinio E. D. 2015 m. rugpjūčio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, be kita ko, kad jiems atvykus apie 21.00 val. pasitiko išsigandusi moteris, kaip vėliau paaiškėjo – S. I., kurios bendravimas nuolat keitėsi, buvo suirzusi, pasimetusi, verkianti, kambaryje jautėsi pipirinių dujų kvapas ( b. l. 37-38).
Įvertinęs nurodytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, taip pat A. I. parodymus teisiamojo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad yra įrodyta, jog A. I. 2015 m. rugpjūčio 11 d., apie 20.30 val., smurtaudamas prie šeimos narę – nukentėjusiąją S. I. (S. I., analogiškais argumentais, kaip ir vertinant A. I. veiką 2015 m. birželio 11 d., pripažintina A. I. šeimos nare Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies prasme), sukėlė jai fizinį skausmą, taigi A. I. veika tinkamai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. I., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos – smurtiniai, tyčiniai (tiesioginė tyčia), nesunkūs nusikaltimai, nusikalstamos veikos baigtos, o Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų aspektu, pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, smurtiniai veiksmai tiek 2015 m. birželio 15 d., tiek ir 2015 m. rugpjūčio 11 d., buvo baigti nukentėjusiajai papurškus kaltinamajam pipirinių dujų balionėliu.
Kadangi kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti A. I. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į A. I. asmenybę: išsilavinimas – vidurinis, nedirba, negydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre (b. l. 118), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b. l. 119), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (b. l. 120). Taip pat A. I. neteistas (b. l. 92-93), tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 96-99). Teismas vertina taip pat medžiagą, susijusią su policijos iškvietimais į konfliktus tarp A. I. ir S. I. (b. l. 104, 105, 107, 110-113, 115-116). Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad civilinis ieškinys byloje nėra reiškiamas, iš esmės nukentėjusioji su kaltinamuoju susitaikė, sutiko, kad jis vėl gyventų kartu viename bute.
Įvertinęs minėtų aplinkybių, reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui, visumą, vadovaudamasis, be kita ko, Baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. I. už nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 15 d. įvykis) ir 145 straipsnio 1 dalyje bei Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. rugpjūčio 11 d. įvykis), paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant šiuos įpareigojimus: visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 str. 6 d. 1 p.); per vieną mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.), taip pat skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę: per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str. 7 d., 67 str. 3 d., 72² str.).
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 6 dalimis, bausmės, paskirtos už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, bendrintinos: kadangi nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 15 d. įvykis) ir 145 straipsnio 1 dalyje, įvykdytos esant idealiajai veikų sutapčiai, už jas paskirtos bausmės, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bendrintinos taikant bausmių apėmimą, ir tokiu būdu subendrinta bausmė bendrintina su bausme, paskirta pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2015 m. rugpjūčio 11 d. įvykis), taikant dalinį bausmių sudėjimą (Baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d.).
Skirtina laisvės apribojimo bausmė, kadangi asmuo prisipažino kaltas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas A. I. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015 m. lapkričio 16 d. 16.30 val. iki 2015 m. lapkričio 18 d. 12.30 val., t. y. 2 paros, jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu A. I. buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, adresu (duomenys neskelbtini), Juodšilių sen., Vilniaus r., įpareigojant nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja S. I.; įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatant sąlygą – kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 13.00 val. iki 17.00 val. registruotis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariate, adresu Mėnulio g. 11, Vilniuje.
Teismas, atsižvelgdamas į paaiškėjusias aplinkybes dėl dabartinės A. I. gyvenamosios vietos, sprendžia, kad kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina nuo šio nuosprendžio paskelbimo, o kardomoji priemonė – periodinė registracija policijos įstaigoje – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – naikintina.
Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje prašoma priteisti iš A. I. valstybės naudai 203,58 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Kaltinamojo A. I. gynėjo dalyvavimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme buvo pripažintas būtinu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, todėl tiek siekiant užtikrinti, kad nebūtų iškreipta būtinojo gynėjo dalyvavimo instituto esmė, tiek ir atsižvelgiant į tai, kad A. I. nedirba, neregistruotas darbo biržoje, kas leidžia vertinti, kad jo turtinė padėtis yra sunki, teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo A. I. nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (Baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d.).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas (b. l. 24).
Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 15 d. įvykis), ir skirti jam bausmę - laisvės apribojimą 9 mėnesiams.
A. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 15 d. įvykis), ir skirti jam bausmę - laisvės apribojimą 6 mėnesiams.
A. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. rugpjūčio 11 d. įvykis), ir skirti jam bausmę - laisvės apribojimą 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 15 d. įvykis) ir 145 straipsnio 1 dalį, subendrinti, taikant bausmių apėmimą, ir skirti A. I. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurią, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti taikant dalinį sudėjimą su bausme, paskirta pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2015 m. rugpjūčio 11 d. įvykis), ir paskirti A. I. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. I. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, įpareigoti A. I. visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per vieną mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat paskirti jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. I. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015 m. lapkričio 16 d. 16.30 val. iki 2015 m. lapkričio 18 d. 12.30 val. – 2 paras, jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, o kardomąją priemonę – periodinę registraciją policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, šią kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktus – 2 kompaktinius diskus su garso įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
A. I. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. (8 5) 212 3551, daugiau informacijos http://www.vrpi.lt).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.