Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-11-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-33098-819/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-30
Bylos Nr.
2YT-33098-819/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25951-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Pareiškėjas
S. K.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-33098-819/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25951-2020-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.5; 2.5.9; 3.4.5.19 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjai S. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo atnaujinti jai terminą jos mamos N. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama N. K., kuriai priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teigia, kad pagal N. K. testamentą ji yra vienintelė jos turto paveldėtoja. Paaiškina, kad terminą priimti palikimą praleido dėl teisinių žinių ir patirties stokos – ji visada galvojo, kad palikimą pagal sudarytą testamentą reikia priimti per ilgesnį nei trijų mėnesių terminą, todėl tik pasiskambinusi notarui, sužinojo, kad šį terminą yra praleidusi. VU Teisės klinikoje jai šią informaciją patvirtino, todėl ji nutarė imtis veiksmų kreipdamasi į teismą su prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad valstybės įmonė, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos N. K. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą N. K. palikimui priimti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė patenkinti pareiškimą, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė dėl nežinojimo – ji galvojo, kad yra testamentas, ji vienintelė dukra, dėl ko viskas vyks paprastai; jos (pareiškėjos) išsilavinimas vidurinis, šiuo metu yra pensininkė; ji (pareiškėja) paveldėjimo reikalus tvarkė tik prieš 18 metų, kuomet mirė vyras, nelabai ką ir beprisimena; kad terminą praleido sužinojo paskambinusi notarui, skambino ar 2020 m. rugsėjo 16 d., ar 2020 m. rugsėjo 20 d.; kitų asmenų pretenzijų dėl palikimo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 14). Mirties momentu ji buvo našlė, buvo užauginusi vieną vaiką – pareiškėją S. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 16). Po N. K., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties įstatymo nustatytu terminu į 1-ąjį Vilniaus m. notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš į bylą pateikto 1999 m. spalio 27 d. testamento (b. l. 6, 15), 2020 m. spalio 27 d. notarės Vaivos Staskonytės Malcienės atstovės E. M.-L. patvirtinimo (b. l. 29-30) nustatyta, kad palikėja N. K. 1999 m. spalio 27 d. testamentu, patvirtintu Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notarės V. Staskonytės-Malcienės, jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat visą kitą turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų, paliko savo dukrai – pareiškėjai S. K., šis testamentas nebuvo pakeistas ir panaikintas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (b. l. 41) N. K. mirties momentu minėtas butas nuosavybės teise priklausė N. K. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja yra pirmos eilės N. K. įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat ir testamentinė įpėdinė. Per įstatymo nustatytą terminą jokie kiti įpėdiniai valios priimti velionės N. K. palikimą neišreiškė (CPK 178 straipsnis). Tai patvirtina, jog įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Byloje nėra duomenų, liudijančių, jog pareiškėja N. K. palikimo būtų atsisakiusi, pateikdama per tris mėnesius nuo jos mirties pareiškimą dėl to notarui (CK 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Priešingai, teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad dėl palikimo priėmimo į notarą įstatymo nustatytu terminu ji nesikreipė dėl nežinojimo (termino palikimui priimti klaidingo supratimo), manė, kad jai esant vienintele N. K. dukra, mamai palikus testamentą, jos turto paveldėjimo klausimai bus sprendžiami paprastai. Byloje nustatyta ir tai, kad į notarę dėl palikimo priėmimo pareiškėja kreipėsi, tačiau tik 2020 m. rugsėjo 16 d. ar 2020 m. rugsėjo 20 d. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja norėjo priimti N. K. palikimą (CK 5.51 straipsnis, CPK 185 straipsnis), tačiau šios savo valios tinkamai, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pateikdama pareiškimą notarui, neišreiškė dėl teisinių žinių stokos. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjos turimą teisinį išsilavinimą. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad pareiškėja terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo praleido nežymiai (terminas palikimui priimti baigėsi 2020 m. rugsėjo 8 d., į notarę pareiškėja kreipėsi 2020 m. rugsėjo mėn. antroje pusėje), o sužinojusi iš notarės, jog yra praleidusi terminą mamos palikimui priimti, elgėsi ne pasyviai, o kreipėsi dėl konsultacijos į VU Teisės kliniką ir nedelsdama pateikė prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismui (pareiškėjos pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teisme gautas 2020 m. rugsėjo 24 d.). Šį pareiškėjos elgesį teismas vertina kaip operatyvų, atidų ir rūpestingą. Todėl, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teismas mano esant pagrindą pareiškėjos prašymą tenkinti ir atnaujinti pareiškėjai jos praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą N. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnis).

Išnagrinėjus pareiškėjos pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėjai grąžinami jos į bylą pateikti dokumentų originalai, byloje paliekant šių dokumentų patvirtintas kopijas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalimi, 578 straipsniu, teisėja

nutarė:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą (duomenys neskelbtini), mirusios N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.

Grąžinti pareiškėjai S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos į bylą pateiktų dokumentų originalus, byloje paliekant šių dokumentų patvirtintas kopijas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir