- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-20
- Bylos Nr.
- 1-205-530/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65050-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Danutė Giačaitė, Valdas Vitunskas
- Nukentėjusysis
- I. D.
- Kaltinamasis
- A. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valdo Vitunsko ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui, Mariui Žukauskui dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, nukentėjusiajai I. D., kaltinamajam A. P. ir jo gynėjai Stasei Kupčiūnienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. P. gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), praeityje teistas, tačiau teistumai išnykę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. 2015-11-25 apie 18 val. (duomenys neskelbtini)esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo broliu E. P. metu tyčia sudavė jam metaliniu ramentu ne mažiau kaip šešiolika smūgių į galvą, ne mažiau kaip po vieną smūgį į kaklą, dešinę plaštaką, petį, žastą ir krūtinę, tuo padarė jam kaklo sumušimą su paliežuvinio kaulo ir skydinės kremzlės lūžimais, poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, petyje ir žaste, odos nubrozdinimą krūtinėje, daugybines muštines žaizdas ir poodines kraujosruvas galvoje, muštines žaizdas apatinėje lūpoje, nosies kaulų ir apatinio žandikaulio I- II dantų dantinio krašto lūžimus, dėl ko nukentėjusysis netrukus įvykio vietoje mirė, taip nužudė savo brolį E. P..
Kaltinamasis A. P. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2015-11-25 atvažiavo į Kauną savais reikalais ir aplankė senai matytą brolį E. P., kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Brolis E turėjo invalidumą, niekur nedirbo, gyveno iš gaunamos invalidumo pašalpos. Brolis buvo namuose, pasisveikino, pasikalbėjo ir E paprašė nupirkti butelį degtinės. Jis nuėjo į parduotuvę butelį degtinės ir maisto, grįžo ir ėmė gerti. Išgertuvių metu žodis po žodžio, ėmė koliotis dėl smulkmenų ir E paliepė jam išeiti. Jis paėmė telefoną, paskambino į (duomenys neskelbtini) kaimynui ir paprašė jį parvežti į namus, kuris pažadėjo atvykti už valandos. Kadangi buvo laiko, jis nuėjo nupirko antrą butelį degtinės ir kartu gėrė. E pradėjus kalbėti apie mirusią žmoną, jis papriekaištavo E sakydamas, jog netiki, kad E žmona mirė savo mirtimi. E supyko ir sėdėdamas su ramentu jam sudavė kelis kartus. Jis pašoko, tą ramentą iš brolio atėmė ir įsiutęs sudavė 2-3 kartus. Ekspertai nurodo, kad sudavė 16 smūgių, galbūt ir sudavė, nes buvo įpykęs, o kai nustojo mušti matė, kaip brolis gulėjo nukritęs ant grindų. Jis prisipylė „čerką“, išgėrė ir užmigo. Prabudęs, ėjo į tualetą ir pastebėjo gulintį žmogų. Šviesos nebuvo, tai nepažino kas tas žmogus, nes veidas buvo ištinęs nuo tų smūgių, tik paskui atpažino, jog tai brolis. Šiaip ne taip užkėlė jį ant lovos, paguldė, supratęs, kad nekvėpuoja, telefonu paskambino medikams. Gatvės nežinojo, tik paaiškino kaip reikia atvažiuoti ir pažadėjo pasitikti lauke. Jam pasakė, kad atvažiuos kartu ir policija. Išėjęs į lauką laukė kol atvažiuos greitoji ir policija. Pareigūnas pažiūrėjo ir sako „tai brolį P užmušei“, o jis atsakė „nu ką padarysi, užmušiau tai užmušiau“, uždėjo antrankius ir pristatė į Kauno policijos komisariatą. Konfliktas kilo dėl to, kad E visada buvo labai karšto būdo, o jis niekada nenusileisdavo broliui. Negali tiksliai pasakyti kiek tų smūgių, žino, kad brolis Ejam ne vieną kartą sudavė, be to griebė peilį, peilis nulėkė kažin kur ant žemės. Jis atėmė ramentą ir juo sudavė broliui. Tuo metu brolis stovėjo. Teigia nežiūrėjęs į kurias vietas sudavė broliui, nes jam buvo visiškai tas pats. Kiek sudavė smūgių, neprisimena, o kai brolis pargriuvo, nustojo mušti, numetė ramentą. Gailisi dėl to, kad nužudė savo brolį, pergyvena, atsiprašė brolio dukters.
Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad A. P. parodė įvykio vietoje kokiu būdu jis nužudė savo brolį( t.1.b.l.127).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. P. kaltę patvirtina ir teisme ištirta bei įvertinta ši medžiaga:
nukentėjusioji I. D. teisme patvirtino, kad kaltinamasis A. P. yra jos dėdė, o E. P. - jos tėtis. Vieną dieną paskambino kaimynė ir pasakė, kad jos tėtį nužudė. Tik grįžusi iš darbo sužinojo, kad tėtį užmušė dėdė Arūnas. Su tėčiu ji santykius palaikydavo. Jai žinoma, kad broliai vienas kitą labai mylėjo, bet visą laiką pykdavosi dėl menkniekių, vienas kitam nenusileisdavo. Kai išgerdavo alkoholio imdavo muštis. Tėtį palaidojo Valstybė, ji išlaidų neturėjo, todėl ieškinio nereiškia.
Liudytoja G. Š. parodė, kad įvykio dieną ji grįždama po darbo į namus susitiko kaimyną E. P., kuris lipo laiptais, kaip suprato ėjo į namus. Jis buvo vienas. Pasisveikino ir nuėjo. Po kurio laiko būnant virtuvėje, ji išgirdo žodžius“ gelbėkit, muša“, bet nesuprato iš kur tas garsas sklinda, pagalvojo gal iš lauko. Po to, suskambo telefonas, ji pakėlė ragelį, ir pasakė, kad atvyko greitoji ir policija, bei paprašė įleisti į laiptinę. Ji įleido. Iš pareigūnų, kurie buvo atėję apklausti sužinojo, kad kaimynas E. P. iš 18-to buto nužudytas. Tai ją labai sukrėtė.
Liudytoja R. O. teisme patvirtino, kad ji yra kaltinamojo sugyventinė, su kuriuo bendrai išgyveno 16 metų. Įvykio dieną A išvažiavo į Kauną ir žadėjo greit grįžti. Tačiau vakare paskambinęs telefonu pasakė, kad rado lavoną. Ji tuo metu pagalvojo, kad A taip juokauja ir ji padėjo ragelį. Po to, kai negrįžo į namus, jai vidurnaktį paskambino tyrėja ir pranešė, kad A sulaikomas dviem paroms. Kol gyveno Kaune, tai broliai dažnai matydavosi. Tačiau pykdavosi dėl visokiausių smulkmenų, o daugiausiai dėl mamos, kad E ja nesirūpina, o tik išnaudoja. A apibūdino kaip neagresyvų, linksmą, ramaus būdo žmogų.
Liudytojas J. B. parodė, kad jis įvykio dieną dirbo kartu su kolega A. A., patruliavo. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) rastas vyro lavonas. Jie ir medicinos pagalbos brigada nuvažiavo į nurodytą vietą, juos lauke pasitiko vyriškis panašus į kaltinamąjį. Užėjo į butą, kuris buvo panašus į landynę, ten gulėjo vyriškio lavonas, aplink matėsi daug kraujo, buvo išteptos grindys, lova, sienos. Kaltinamasis paaiškino, kad gėrė alkoholinius gėrimus trise, jo brolis kažkur išėjo, o jis liko su šiuo, jam nepažįstamu asmeniu. Ant pranešėjo rankų matėsi kraujas. Šalia gyvenantis jaunas vaikinas, paaiškino, jog kažkuriuo metu girdėjo grumtynes, triukšmą, tačiau pažiūrėti kas ten vyksta, nuėję nebuvo.
Liudytojas R. K. teisme patvirtino, kad E. P. jis pažinojo kaip šalia gyvenantį kaimyną. Kaimynas dažnai girtuokliaudavo, sklisdavo girtų žmonių triukšmas. Įvykio vakarą išgirdęs, kad kažkas vaikšto, pamatė kaltinamąjį, kuris kvietė medicinos pagalbą, tačiau sakė, jog nežino adreso. Jis jam pasakė adresą. Kaltinamasis po kurio laiko pradėjo šaukti kur jo brolis. O kai atvažiavo greitoji pagalba, jis pamatė gulintį kaimyną E, o kaltinamasis buvo kruvinas. Medikai nustatė, kad kaimynas yra negyvas. Iki to laiko jis buvo savo namuose, šalia esančiame kambaryje prie kompiuterio ir kažkuriuo metu girdėjo kaimyno bute triukšmą, girdėjo E. P. garsiai tariamus žodžius „ užmušiu“, keiksmažodžius, tačiau tai buvo įprasta, todėl nekreipė dėmesio. Kaltinamojo balso negirdėjo. Apie 18 valandą viskas nurimo.
Rašytiniai įrodymai:
įvykio vietos apžiūros 2015-11-25 protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo trečiame aukšte. Įvykio vietos apžiūros metu ant grindų rasta ir paimta 60 cm. ilgio pilkos spalvos lazda sutepta dėmėmis, panašiomis į kraują. Ant sofos lovos rastas ir paimtas metalinis ramentas suteptas dėmėmis, panašiomis į kraują. Virš sofos lovos ant sienos 60- 100 cm. aukštyje matomos raudonos spalvos, galimai kraujo. Prie staliuko viduryje kambario ant grindų rasta ir paimta 58 cm. ilgio metalinio ramento dalis su rankena, sutepta dėmėmis, panašiomis į kraują. Prie sofos lovos ant grindų rastas gulintis vyriškos lyties lavonas, šalia jo ant grindų rasta ir paimta metalinė 56 cm. ilgio lazda su dėmėmis, panašiomis į kraują. Apžiūrint lavoną įvykio vietoje, rasti sužalojimai, šnervėse, burnos ertmėje ir dešinėje ausyje, užfiksuotas lavoninis sustingimas bei temperatūra ir lavondėmės. Teismo medicinos specialisto nuomone, preliminari mirties priežastis yra galvos smegenų trauma, būdinga tiesioginiam smūgių sudavimui į galvą ( t. 1, b.l. 10- 15, 16- 27, 28).
Žemesnės instancijos teismas
2016-01-11 apžiūros protokole nurodoma jog buvo apžiūrėti įvykio vietoje rastas ramentas, lazdos. Apžiūros metu nustatyta, kad ramentas yra pilkos spalvos metalo su plastikine baltos spalvos rankena, ramentas sulaužytas per pusę ties sudūrimu, abu galai yra apie 60 cm. ilgio, ant ramento rankenos ir metalinės dalies matyti gausiai rausvos spalvos dėmių, panašių į kraują. Kitos dvi metalinės lazdos yra dvi metalinės teleskopinės lazdos dalys, šios lazdos dalys įsikiša viena į kitą, vienos lazdos galai yra apvynioti izoliacija, kitos lazdos viename gale pritvirtintas metalinis kablys, ant lazdų matyti gausios rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują ( t. 1, b.l. 29- 30).
2015-11-26 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole fiksuota, kad iš VTMT Kauno skyriaus buvo paimti nužudytojo E. P. drabužiai ( t. 1, b.l. 50- 52). 2016-01-11 apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrint rūbus pastebėta, kad juodos spalvos marškinėliai ir geltonos spalvos šilti marškinėliai, viršutinėje jų dalyje yra gausiai sutepti krauju( t 1, b.l. 53).
2015-11-25 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad buvo paimti A. P. drabužiai: džinsinės kelnės ir žieminė striukė ( t. 1, b.l. 130- 133), kurie apžiūrėti ir aprašyti 2016-01-20 apžiūros protokole. Nustatyta, kad ant striukės priekinės dalies, abejų rankovių, matyti gausios rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant kelnių priekinės dalies, viršutinėje pusėje matyti gausios rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują ( t. 1, b.l. 134- 135).
2015-11-25 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad atvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), 19.40 val. E. P., gim. (duomenys neskelbtini)rastas negyvas ( t. 1, b.l. 54- 55).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1156/15(02) teigiama, kad E. P. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis muštinėmis žaizdomis ir poodinės kraujosruvomis galvoje, muštinėmis žaizdomis apatinėje lūpoje, nosies kaulų ir apatinio žandikaulio I- II dantų dantinio krašto lūžimais. Tai komplikavosi smegenų paburkimu ( antrinėmis kraujosruvomis smegenų žievėje, požievyje ir kamiene) kraujavimu į kvėpavimo takus, aspiracija krauju. E. P. mirtis galėjo įvykti prieš 2- 5 valandas iki lavono apžiūros įvykio vietoje 2015-11-25 21:30 val.. E. P. nustatyti šie sužalojimai: daugybinės muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos galvoje, muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, nosies kaulų ir apatinio žandikaulio I- II dantų dantinio krašto lūžimai padaryti kietu buku daiktu ne mažiau kaip 16 smūgių pasėkoje; kaklo sumušimas su paliežuvinio kaulo ir skydinės kremzlės lūžimais padaryti kietu buku daiktu galimai ir vieno smūgio pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tuo pačiu metu kaip ir sužalojimai galvoje; poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, petyje, žaste, odos nubrozdinimas krūtinėje padaryti kietais bukais daiktais nemažiau kaip keturių trauminių poveikių pasėkoje galimai paros bėgyje iki mirties; odos nubrozdinimai nugaroje padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais keturių trauminių poveikių pasėkoje galimai prieš parą iki mirties. Poodinės kraujosruvos kairėje kojoje padarytos dviejų trauminių poveikių pasėkoje galimai daugiau kaip prieš 1 savaitę iki mirties. E. P. lavono kraujyje rasta 1, 92 ‰ ( promilės), šlapime 1,71 ‰ ( promilės) etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Sužalojimai E. P. galvoje padaryti daugiau kaip dviem traumuojančiais paviršiais. Muštinė žaizda viršugalvyje padaryta plokščiu, ribotu, ovalo ar daugiakampio pavidalo traumuojančiu, paviršiumi. Žaizdoje užsifiksavo plačios grupinės priklausomybės žalojusio įrankio požymiai, netinkantys konkretaus įrankio nustatymui( t. 1, b.l. 36- 44).
2015-11-26 iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus buvo išreikalautas 2015-11-25, 19.11 val. skambučio iš MRT, abonento numeris 8-607- 98194 garso įrašas ( t. 1, b.l. 83), kuris apžiūrėtas 2015-12-02 ir protokole nurodyta, kad buvo padaryta garso įrašo stenograma, kaip A. P. kvietė greitąją medicinos pagalbą, o vėliau telefonu bendravo su policijos pareigūnais ( t.1, b.l. 84- 92).
2015-11-27 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodoma, kad PC „(duomenys neskelbtini)“ pateikė PC apsaugos vaizdo kamerų užfiksuotą 2015-11-25 vaizdo įrašą ( t. 1, b.l. 94- 95), iš kurio matyti, kaip A. P. pirmą kartą lankėsi parduotuvėje apie 14.20 val., dėvi tvarkingus viršutinius drabužius. Matyti, kad jis vaikščiojo po parduotuvę, rinkosi įvairias maisto prekes, paėmė vieną butelį degtinės. Apie 14.35 val. A. P. atsiskaitė už prekes grynais ir išėjo iš parduotuvės. Antrą kartą A. P. parduotuvėje lankėsi apie 16.57 val., dėvėjo tuos pačius viršutinius drabužius, kurie buvo tvarkingi. Šį kartą jis pirko tik vieną butelį degtinės. Apie 17.03 val. susimokėjęs grynais išėjo iš parduotuvės ( t. 1. b.l. 96- 99).
Atlikus telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos analizę nustatyta, kad A. P. naudojamas MRT abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), veikė 2015-11-25 nuo 14.09 val. iki 19.33 val. celėje Nr. 223C, adresu (duomenys neskelbtini)., 19.11 val. skambinta bendruoju pagalbos telefonu 112 ( t. 1, b.l. 108- 109).
Specialisto išvadoje Nr. G3216/2015(02) nurodoma, kad A. P. konstatuotas vienintelis šviežias iki paros laiko senumo sužalojimas- kairės smilkininės srities sumušimas virš ausies kaušelio, pasireiškęs ribotu horizontaliai pailgų minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva ir odos nubrozdinimu ( t. 1, b.l.129).
Pristatyto asmens testo alkoholiui nustatyti protokolas, iš kurio matyti, kad A. P. 2015m. lapkričio 25d. 20val. 21min. nustatytas 1, 77 ‰ neblaivumas( t. 1, b.l. 177).
Taigi aukščiau aptartų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad įvykio metu A. P. tyčia sudavė broliui E. P. metaliniu ramentu ne mažiau kaip šešiolika smūgių į galvą, ne mažiau kaip po vieną smūgį į kaklą, dešinę plaštaką, petį, žastą ir krūtinę, tuo padarė jam daugybines muštines žaizdas ir poodines kraujosruvas galvoje, muštines žaizdas apatinėje lūpoje, nosies kaulų ir apatinio žandikaulio I- II dantų dantinio krašto lūžimus, dėl ko nukentėjusysis netrukus įvykio vietoje mirė.
Tokie jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tai yra pagal sukeltas pasekmes. Kvalifikacija teisinga.
BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šioje byloje nėra ginčo, kad A. P. nužudė artimą giminaitį - savo brolį E. P.. Rašytiniai įrodymai patvirtina kaltinamojo teiginius, jog E. P. buvo jo brolis ( t.1.b.l. 48).
Be kaltinamojo A. P. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina rašytiniai įrodymai: daiktų paėmimo protokolai, jų apžiūros protokolai, specialisto išvados, nukentėjusios I. D. parodymai, liudytojų G. Š., R. O. J. B., R. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita rašytinė medžiaga (t. 2, b. l. 54-57, 69-70, 89-91, t.1. b.l. 10-15,16-27, 28, 29-30,50-53, 130-135, 54-55, 83-92,94-95, 96-99,108-109,129). Objektyviai kaltinamasis atliko aktyvius veiksmus, jis metaliniu ramentu tyčia, ne mažiau kaip 16 kartų smogė nukentėjusiajam E. P. į galvos sritį bei po vieną kartą į kaklą, dešinę plaštaką, petį, žastą ir krūtinę ir tokiais savo veiksmais padarė jam daugybinės muštinės žaizdas ir poodines kraujosruvas galvoje, muštines žaizdas apatinėje lūpoje, nosies kaulų ir apatinio žandikaulio I- II dantų dantinio krašto lūžimus, kaklo sumušimą su paliežuvinio kaulo ir skydinės kremzlės lūžimais. Kaip nurodoma specialisto išvadoje tai komplikavosi smegenų pabrinkimu, kraujavimu į kvėpavimo takus, aspiracija krauju, ko pasekoje ir įvyko E. P. mirtis. Sukeltos negrįžtamos pasekmės. Pagal teismų suformuotą praktiką net jeigu nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam tai laikui. Byloje nustatyta, kad po patirtų sužalojimų E. P. neužilgo mirė. Tarp A. P. veiksmų ir sukeltų padarinių- E. P. mirties, yra juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys.
Dėl subjektyviųjų požymių. A. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus( t.1.b.l. 177), tačiau jis buvo veiksnus, nurodė esmines įvykio aplinkybes, naudotą įrankį, konflikto pradžią ir suduotus smūgius nukentėjusiajam. Teigė jog buvo labai supykęs dėl to, kad brolis pirmas jam sudavė metaliniu ramentu per galvą, jis atėmė ramentą ir juo sudavė kelis kartus broliui. Tik tuomet kai brolis pargriuvo ant grindų, nustojo mušti ir numetė ramentą. Šios A. P. nurodytos aplinkybės rodo, jog jis suvokė atliekamų veiksmų reikšmę, smūgius sudavė į gyvybiškai svarbias kūno vietas- galvos sritį, kaklą, krūtinę, veikė taip todėl, kad buvo supykęs ant brolio, nenorėjo jam nusileisti ir tai parodo, jog jo veiksmai buvo tyčiniai. Nors kaltinamasis smurtavo tyčia, tačiau byloje nėra duomenų jog jis siekė kokių nors konkrečių pasekmių. Kaip jis nurodė teisiamojo posėdžio metu, jam buvo tas pats į kurias vietas klius broliui. Todėl nors ir A. P. nesiekė konkrečių pasekmių- brolio mirties, tačiau sąmoningai leido šioms sunkioms kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.
Visuma įrodymų ir loginė jų vertinimo seka teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad A. P., vartojant alkoholinius gėrimus su broliu E. P., sukonfliktavo dėl mažareikšmių dalykų ir dėl to atėmęs metalinį ramentą, juo keliolika kartų sudavė E. P., padarė daugybinius galvos sumušimus, kas komplikavosi smegenų paburkimu ir taip jį nužudė, todėl už sukeltas negrįžtamas pasekmes jis privalo atsakyti baudžiamąja tvarka.
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, bei padėjo išsiaiškinti šią veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išsiaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Byloje neginčijamai nustatyta kad A. P. pats, neįtakotas kokių nors asmenų ar aplinkybių, apie įvykį pranešė bendrosios pagalbos telefonu, būdamas lauke pasitiko medikus ir policijos darbuotojus, paaiškino situaciją. Ir nors iš pradžių teigė, kad nukentėjusysis nėra jo brolis, tačiau įvertinus jo girtumą, tamsų paros metą ir tai, kad po pavartoto smurto į veido sritį, nukentėjusiojo veidas buvo išteptas krauju bei sutinęs, o kaltinamasis kaip pats teigė dėl girtumo buvo prisnūdęs, darytina išvada, jog A. P. tiesiog klydo. Policijos pareigūnams pasakius jog jis užmušė savo brolį, pastarasis neneigė tai padaręs. Teisiamojo posėdžio metu, jis atsiprašė nukentėjusios I. D. ir akivaizdu jog išgyvena dėl savo veiksmais sukeltų pasekmių. Tai leidžia pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Teisėjų kolegija A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys ( BK 59 str. 1d. 6 p.). Ši lengvinanti atsakomybę aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininko apsisprendimą nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-440/2013). Liudytojo R. K. teigimu kaimynas (nukentėjusysis E. P.) išgertuvių metu savo kambaryje garsiai triukšmavo, keikėsi ir grasino brolį užmušti, tuo tarpu atėjusio pas kaimyną į svečius brolio balso jis negirdėjo. Kaltinamasis A. P. teigė, jog išgertuvių metu konfliktavo su broliu ir pastarasis paėmęs metalinį ramentą tvojo jam du kartus per galvą. Po to jis atėmė ramentą ir su juo sudavė broliui. A. P. konstatuotas vienintelis šviežias iki paros laiko senumo sužalojimas- kairės smilkininės srities sumušimas virš ausies kaušelio, pasireiškęs ribotu horizontaliai pailgų minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva ir odos nubrozdinimu, kuris galėjo būti padarytas paros bėgyje iki apžiūros ir vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( apžiūra 2015-11-26 ( t. 1, b.l.129)). Šios aplinkybės rodo, jog nukentėjusysis veikė pavojingai, jo elgesys prieštaravo moralės normoms, ir tai įtakojo tolimesnius kaltinamojo nusikalstamus veiksmus. Tačiau įvcrtinus tai, kad nukentėjusysis turėjo judėjimo negalią, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo apsvaigę nuo alkoholio, kaltinamojo teigimu jis broliui nenusileisdavo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra duomenų kaltinamąjį veikus būtinosios ginties sąlygomis, ar veikus labai susijaudinus( BK 28 str., BK 130 str.). A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui ( t.1.b.l. 177).
Skiriant bausmę A. P. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais LR BK 54 str. 2 d. Atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, padarytas pasekmes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes bei kitus, bausmės skyrimui reikšmingus, duomenis.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padaryta žala visuomenei, pasekmių atžvilgiu jis veikė netiesiogine tyčia, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas, sukelti labai sunkūs padariniai.
Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes tik šios rūšies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje. Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų teismą skirti jam švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme, ar kad sankcijoje numatyta bausmė šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui ( BK 62 str.1, 2, 4 dalyse ar 54 str. 3d.). Teismo vertinimu tik paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Bausmės dydis skirtinas įvertinus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo reikalavimais. Nustatant A. P. bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad psichiatrinio ir narkologinio kabineto įskaitoje neįrašytas ( t. 2, b.l. 10), administracine tvarka baustas 11 kartų, galiojančių nuobaudų neturi ( t. 2. b.l. 6- 7), jis praeityje teistas, tačiau teistumai išnykę. Jo paties teigimu, jis iki suėmimo niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje. Kaltinamojo sugyventinės R. O. teigimu, A. P. linksmo charakterio, mėgstantis juokauti, neagresyvus. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Nustatytos dvi lengvinančios ir viena sunkinanti jo atsakomybę aplinkybės. Vertintina tai, kad konfliktas pasibaigęs labai sunkiomis pasekmėmis kilo vartojant alkoholį abiem broliams. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis sudavė keliolika smūgių metaliniu ramentu broliui per galvą ir kitas kūno vietas, smurtas tęsėsi trumpą laiką. Po to jis liko bute, o pastebėjęs kad nukentėjęs nekvėpuoja, kvietė medikus, laukė kol atvyks policijos pareigūnai. Todėl visos aukščiau nurodytos aplinkybės lemia jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmę, kuri parinktina mažesnė nei sankcijos vidurkis. Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose.
Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio pagrindu, sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas kaltinamajam A. P. įskaitytinas į bausmės laiką. Jis buvo sulaikytas 2015-11-25 ( t. 1, b.l. 171- 172), Kauno apylinkės teismo 2015-11-27 nutartimi paskirta kardomoji priemonė- suėmimas vieno mėnesio laikotarpiui nuo 2015 11 25 ( t. 1, b.l. 145- 147), kuri Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis pratęsta ir tęsiasi iki šiol (t.1, b.l. 152- 154; t.2.b.l.34-36; 74-76). Kardomoji priemonė suėmimas paliktina galioti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios. Teisėjų kolegija savo sprendimą motyvuoja tuo, kad A. P. nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, kurios terminas yra pakankamai ilgas, todėl egzistuoja pagrįstas manymas, jog jis neturėdamas darbo ar kitokio užimtumo, gali slėptis, taip siekdamas išvengti bausmės atlikimo ( BPK 122str.1d.1p.).
Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio nuostatomis.
Nuosprendžiui įsiteisėjus: ramentas, lazdos, vatos tamponas, rasti ir paimti 2015-11-25 įvykio vietos apžiūros metu ( t. 1, b.l. 10- 15); nužudytojo E. P. drabužiai: dveji marškinėliai, sportinės kelnės, kojinių pora, juodos spalvos apatiniai 2015-11-26 išreikalauti iš VTMT Kauno skyriaus reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu ( t. 1 b.l. 50- 52); A. P. nagų nuokarpos, supakuotos į 2 vokus, 2015-11-26 paimti pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu ( t.1, b.l. 136) nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai sunaikintini.
CD su fotonuotraukomis prie 2015-11-25 įvykio vietos apžiūros protokolo ( t. 1, b.l. 10- 15, 16-28), CD su garso įrašu, 2015-11-26 gautu iš BPC Klaipėdos skyriaus ( t. 1; b.l. 83); CD su vaizdo įrašu, 2015-11-27 išreikalautas iš PC „(duomenys neskelbtini)“ reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu ( t. 1, b.l. 94- 95); CD su A. P. naudoto MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini)išklotine ( t. 1, b.l. 106- 107); CD Nr. 20-7/1-(duomenys neskelbtini) su A. P. mobilaus ryšio telefono nuskaitytais duomenimis ( t. 1, b.l. 118); CD su vaizdo įrašu prie 2015-11-26 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( t. 1, b.l. 127) nuosprendžiui įsiteisėjus nesant suinteresuotų įstaigų prašymo, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą prie bylos ( BPK 94 str. 1d. 3p.).
Kaltinamojo A. P. drabužius: džinsines kelnes ir žieminę striukę, 2015-11-25 paimtus reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu ( t.1, b.l. 130- 133); asmeninius daiktus: MRT Nokia C200, SIM kortelę „ Pildyk“, MRT bateriją, juodos spalvos odinę piniginę, nuolaidų korteles „ Norfa“, „Ačiū“, juodos spalvos odinį diržą, žiebtuvėlį, keturių raktų ryšulį, rudos spalvos odinį raktų dėklą, peilį, akinius, 2 vnt. gitaros stygų, 81 centą monetomis, rastus ir paimtus 2015-11-25 asmens kratos metu ( t.1, b.173- 176) grąžinti A. P. arba jo nurodytam asmeniui.
A. P. asmens tapatybės kortelę Nr. 11116412, kuri saugoma asmens byloje, atlikus bausmę, grąžinti jam.
Dėl proceso išlaidų.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl būtinosios antrinės teisinės pagalbos A. P. teikimo. Šias paslaugas teikė koordinatoriaus parinkta gynėja Stasė Kupčiūnienė, o išlaidų suma sudaro 250,94 eurų ( t.2.b.l.61). Šio prašymo S.Kupčiūnienė teisme nepalaikė ir prašė šios sumos iš jos ginamojo nepriteisti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal formuojamą teismų praktiką, Valstybinė garantuojama antrinė teisinės pagalbos tarnyba kartu su prašymu turėtų teismui pateikti ir duomenis, kad kaltinamasis turi turto ir yra pajėgus jį atlyginti. Šiuo konkrečiu atveju nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis tokio turto turi. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jis nuteisiamas terminuota laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkinami (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-173/2014, 2K–322/2014). BPK 51 str. 1d.5p. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą kurioje gali būti skiriama bausmė iki gyvos galvos, teismo posėdyje gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniais,
nusprendė:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 10 ( dešimčiai) metų.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
A. P. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti A. P. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu suėmime ( nuo faktinio sulaikymo 2015-11-25 iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti) išbūtą laiką kaltinamajam įskaityti į bausmės laiką.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą, priteisti iš kaltinamojo A. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: ramentą, lazdą, vatos tamponą, nužudyto E. P. drabužius- dvejus marškinėlius, sportines kelnes, kojinių porą, juodos spalvos apatinius, A. P. nagų nuokarpas, supakuotas į 2 vokus, kaip menkaverčius daiktus, sunaikinti.
CD su fotonuotraukomis prie 2015-11-25 įvykio vietos apžiūros protokolo, CD su garso įrašu, 2015-11-26 gautu iš BPC Klaipėdos skyriaus, CD su vaizdo įrašu, 2015-11-27 išreikalautas iš PC „(duomenys neskelbtini)“; CD su A. P. naudoto MRT abonento Nr. 8607- 98194 išklotine; CD Nr. 20-7/1-(duomenys neskelbtini) su A. P. mobilaus ryšio telefono nuskaitytais duomenimis; CD su vaizdo įrašu prie 2015-11-26 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą prie bylos.
Kaltinamojo A. P. drabužius: džinsines kelnes, žieminę striukę, asmeninius daiktus: MRT Nokia C200, SIM kortelę „ Pildyk“, MRT bateriją, juodos spalvos odinę piniginę, nuolaidų korteles „ Norfa“, „Ačiū“, juodos spalvos odinį diržą, žiebtuvėlį, keturių raktų ryšulį, rudos spalvos odinį raktų dėklą, peilį, akinius, 2 vnt. gitaros stygų, 81 centą monetomis, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. P. arba jo nurodytam asmeniui.
A. P. asmens tapatybės kortelę Nr. 11116412, kuri saugoma asmens byloje, atlikus bausmę, grąžinti jam.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.