Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance ieškinį atsakovei I. Š. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K312299374, kuria atsakovei buvo suteiktas 11 000,00 Eur vartojimo kreditas 84 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 7 202,56 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 15 proc.), 1 485,39 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2028 m. gegužės 31 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis, atsakovės turėjo būti grąžintas ieškovui per 84 mėnesinių įmokų. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų, ieškovas 2022 m. birželio 7 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, nustatytu laiku ir tvarka gauto kredito negrąžino, byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Atsakovė skolos neginčijo, kreditą pripažino, tačiau nurodo, kad dabar neturi iš ko mokėti, nebent po 50 Eur per mėnesį, motyvuodama tuo, kad dabar neturi pinigų grąžinti skolos, be to, pašlijo sveikata. Atsižvelgiant į tai, ieškovė siekė bendradarbiavimo su atsakove, įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteistina 10 941,99 Eur negrąžinto kredito dalis (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis, Sutarties 2.1 punktas, 3.1 punktas, 3.5.2 punktas, 5.1 punktas, 5.2 punktas).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 571,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. birželio 7 d.), taip pat 15,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. birželio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2028 m. gegužės 31 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.

Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.221 straipsnį mokėjimo palūkanų skaičiavimo trukmės kontekste, savo naujausioje praktikoje išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

Ieškovė prašo priteisti 571,32 Eur mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos. Kadangi sutartimi nustatytas mokėjimo palūkanų dydis (15,00 proc.) neviršija Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinto palūkanų dydžio – 75,00 proc., todėl 571,32 Eur mokėjimo palūkanos priteistinos iš atsakovės ieškovei (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis ir 6.213 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 15,00 proc. negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos).

Ieškovė reiškia reikalavimą taip pat dėl 75,06 Eur tarpininkavimo mokesčio. Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka numatyta Sutarties 5.3.1 punkte, pagal kurį Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Pagal sutarties 5.14 punktą bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis, kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Kadangi vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, iš jo ieškovei priteisiama 75,06 Eur tarpininkavimo mokesčio (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019, bei joje nurodytą kitą Kauno apygardos teismo praktiką).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 269,07 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. birželio 7 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2028 m. gegužės 31 d.).

Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29. punkte tarpininkavimo mokestis apbūdintas kaip mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.8. punkte nurodoma, jog į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, įskaitant palūkanas, taip pat – tarpininkavimo mokestis. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose bei standartinėje informacijoje apie kreditą yra nurodyta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 1 1 485,39 Eur. Įvertinus šias Sutarties sąlygas kartu su ieškovės paaiškinimais, matyti, kad tarpininkavimo mokesčio skaičiavimas nesiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas. Tai mokestis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, skirtas padengti veiklos vykdymo išlaidas. Informacija apie tarpininkavimo mokestį yra tinkamai atskleista Sutarties sąlygose bei standartinėje informacijoje. Nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį) pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovui tinkamai vykdant sutartį ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad jai bus sumokėta visa kredito kaina, įskaitant tarpininkavimo mokestį. Todėl ieškovės reikalavimas dėl negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų priteisimo tenkintinas

Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku, Bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas, netinkamai įvykdė prievolę, todėl privalo sumokėti netesybas. Vadovaujantis CK 6.258 straipsniu, ieškovei iš atsakovo priteistini 25,19 Eur delspinigių (CK 6.258 straipsnis).

Atsakovė, sutikdama su skolos sumomis, teismui nurodė, jog pageidautų/ galėtų mokėti po 50 Eur per mėnesį. Ieškovė dublike nurodė, jog atsakovei pateikė 2022 m. spalio 19 d. el.paštu pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, mokėjimus išdėstant dalimis - mokėti per mėn. įmokas apie 279,00 Eur, t.y. minimali įmoka dėl kurios ieškovas sutiktų skolą išdėstyti dalimis. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad kreditus pasiėmė dėl lėšų trūkumų, dirba tik nuo birželio, gyvena Vilniuje. Kai dirba, stengiasi mokėti kreditus.

Sprendžiant prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis atsižvelgtina į lygiateisiškumo principą, skolininkų interesus bei šių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

Teismas, įvertinęs atsakovo prašymą ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neprieštaravo dėl skolos išdėstymo, atsakovei mokant skolą po 242,50 Eur per mėnesį, prašymą tenkina, iš atsakovės priteistos sumos mokėjimą išdėstant 76 mėnesių laikotarpiui. Iš atsakovės priteista 18 382,19 Eur skola. Priteistos sumos mokėjimą išdėsčius 76 mėnesiams, nustatytinas 75 mėnesių kas mėnesį mokėtinų įmokų mokėjimas po 242,50 Eur, paskutinį (76) mėnesį sumokant 194,69 Eur (CPK 284 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos 414,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur išlaidos už teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Pašto išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės I. Š., asmens kodas, ieškovei NEO Finance, AB, j. a. k. 303225546, 10 941,99 Eur (dešimties tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt vieno euro 99 ct) negrąžintą kreditą, 571,32 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt vieno euro 32 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. birželio 7 d.), 15,00 (penkolikos) procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. birželio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2028 m. gegužės 31 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 75,06 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 06 ct) tarpininkavimo mokestį, 1 269,07 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt devynių eurų 07 ct) negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančius ieškovui nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. birželio 7 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2028 m. gegužės 31 d.), 25,19 Eur (dvidešimt penkių eurų 19 ct) delspinigius, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (18 382,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 414,00 Eur (keturių šimtų keturiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

Priteistos sumos 18 382,19 Eur mokėjimą išdėstyti 76 (septyniasdešimt šešiems) mėnesiams, nustatyti, kad 75 mėnesius kas mėnesį mokėtinų įmokų mokėjimas po 242,50 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 50 ct), paskutinį (76) mėnesį sumokant 194,69 Eur (vieno šimto devyniasdešimt keturių eurų 69 ct) įmoką.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.