Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. (A. L.) ieškinį atsakovui J. J. (J. J.) dėl naminių gyvūnų padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 679,83 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2016 m. birželio 1 d. apie 8 val. vienas iš atsakovui priklausančių arklių atbėgo į ieškovo kiemą ir apgadino ieškovo naudojamą automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadino ieškovo daržą ir tris ritinius šieno, tuo padarymas ieškovui 679,83 Eur turtinę žalą. Apie įvykį ieškovas pranešė Šalčininkų rajono policijos komisariatui, kuris tyrimo metu nustatė, kad arklys, sugadinęs ieškovo turtą, priklauso atsakovui. Įvykio tyrimo metu atsakovas, kaip arklio, apgadinusio ieškovo automobilį, savininkas, pripažino savo kaltę. Dėl padaryto pažeidimo atsakovas labai gailėjosi, padėjo pareigūnams išaiškinti įvykio aplinkybes. 2016 m. lapkričio 24 d. Šalčininkų rajono policijos komisariate atsakovo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas Nr. 97N-78569092, kuriuo už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą atsakovui paskirta administracinė nuobauda – 144 Eur bauda. Po nurodyto nutarimo įsiteisėjimo ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą dėl jam padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas ne tik nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas atlyginti padarytą žalą, bet grasino ieškovui susidorojimu. Siekdamas suremontuoti apgadintus automobilio kairės pusės dvejas dureles, kairės pusės galinį sparną ir kairės pusės galinio matymo veidrodėlį, ieškovas 2017 m. vasario 27 d. kreipėsi į UAB „AS Garantas“ specialistus, kurie apžiūrėjo automobilį ir pateikė ieškovui sąmatą –kalkuliaciją, kad automobilio remontas kainuos 489,83 Eur. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2016 m. birželio 1 d. įvykio metu atsakovui priklausantis arklys sugadino ieškovo daržą, kuriame ieškovas augino agurkus, pomidorus, kopūstus ir svogūnus, padarymas ieškovui 100 Eur turtinę žalą dėl negauto derliaus. Ginčo įvykio metu atsakovui priklausantis arklys taip pat sugadino ieškovui priklausančius tris plastikinius ritinius šieno, padarydamas ieškovui 90 Eur turtinę žalą. Ieškovo teigimu, dėl sugadinto automobilio jis patyrė daug nepatogumų, negalėjo juo naudotis. Dėl šio įvykio ieškovas taip pat patyrė dvasinių išgyvenimų, moralinį šoką. Atsakovas baugino ieškovą, grasino sužaloti jo sveikatą ir netgi kėsinosi į ieškovo gyvybę. Atsakovas visiškai ignoravo ieškovo interesus ir nesistengė padengti padarytos žalos, tai ieškovą paveikė psichologiškai, todėl, ieškovo manymu, iš atsakovo turėtų būti priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad, išskyrus 2017 m. vasario 27 d. UAB „AS Garantas“ remonto sąmatą, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie patirtą žalą. Nors ieškovas, remdamasis nurodyta remonto sąmata, automobiliui padarytą žalą vertina 489,83 Eur, iš internetinio puslapio www.autoplius.lt matyti, kad panašių automobilių kaina yra apie 400 Eur, t. y. mažesnė, nei ieškovo prašoma priteisti remonto išlaidų suma. Dėl to laikytina, kad ieškovo nurodomos žalos dydis akivaizdžiai neproporcingas padarytiems pažeidimams ir automobilio rinkos vertei. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad iki 2016 m. birželio 1 d. įvykio ginčo automobilis neturėjo apgadinimų. Iš byloje esančios automobilio remonto sąmatos negalima nustatyti, kokios automobilio dalys buvo apgadintos 2016 m. birželio 1 d. įvykio metu, o kokie apgadinimai galėjo atsirasti iki įvykio arba po jo. Be to, ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad, apskaičiuojant automobilio remonto kainą, buvo vadovautasi Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsakovas nurodė, kad automobilio apgadinimas, derliaus sugadinimas ir trijų ritinių šieno apgadinimas yra tik turto praradimas ir tai nesusiję su neturtinių vertybių pažeidimu, todėl atsakovo veiksmai, kai jo netinkamai prižiūrimas arklys apgadino ieškovo turtą, turi būti vertinami kaip mažareikšmiai ir neturtinė žala iš atsakovo nepriteisiama.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 150 Eur turtinės žalos atlyginimą, o kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.267 straipsnio 1 dalimi, teismas nurodė, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą.

6. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 10 dalį dėl to, kad 2016 m. birželio 1 d. 8.00 val. Šalčininkų r. sav., Gumbiškių k., laikydamas arklius ir karvę su veršiuku, neužtikrino jų tinkamos priežiūros, nes du arkliai ir karvė su veršiuku visą vasarą ateidavo į ieškovo kiemą, gadindavo jo daržą, šieno ritinius, apgadino ieškovui priklausantį automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė žalą ieškovo turtui.

7. Ieškovas atsakovo gyvulių jam padarytą turtinę žalą įvertino 679,83 Eur suma, t. y. 489,83 Eur už automobilio apgadinimus, 90 Eur už šieno ritinių apgadinimą ir 100 Eur už negautą derlių.

8. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu, teismas nurodė, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia. Ieškovas tvirtino, kad paties turto apgadinimo fakto nematė ir darė prielaidą, kad turtas buvo apgadintas būtent nagrinėjamo įvykio metu. Nors, ieškovo teigimu, turtas buvo apgadintas 2016 m. birželio 1 d., tačiau jis pats į policiją kreipėsi tik 2016 m. rugsėjo 19 d., o administracinio teisės pažeidimo byloje ieškovo paaiškinimai paimti ir turto apgadinimai nufotografuoti dar vėliau – 2016 m. lapkričio 18 d., t. y. praėjus beveik pusei metų po įvykio. Iki šios datos apgadinto turto būklė nebuvo nei aprašyta, nei kitaip užfiksuota. Ieškovas taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl šieno ritinių būklės iki įvykio, šieno tinkamumo naudoti po įvykio, ritinių rinkos kainos. Teismas pažymėjo, kad, nesant visų nurodytų duomenų, jis neturi galimybės įvertinti, ar tarp ieškovo turto apgadinimo ir atsakovo gyvulių veiksmų yra priežastinis ryšys, taip pat galimybės įvertinti padarytos žalos masto. Dėl to teismas ieškovo reikalavimą dėl 90 Eur turtinės žalos už apgadintus šieno ritinius atmetė kaip neįrodytą.

9. Pasisakydamas dėl ieškovo įrodinėjamos turtinės žalos, pasireiškusios negautu derliumi, atsakovo gyvuliams ištrypus ieškovo daržą, teismas pažymėjo, kad ieškovo daržo būklė nei prieš įvykį, nei po jo nebuvo užfiksuota. Kadangi byloje nebuvo pateikta įrodymų, kas augo ieškovo darže, teismas sprendė, kad nėra galimybės įvertinti žalos mastą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 100 Eur žalą už sugadintą derlių.

10. Ieškovas byloje taip pat prašė priteisti turtinę žalą už automobilio Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus. Padarytą žalą ieškovas įvertino 489,83 Eur suma pagal UAB „AS Garantas“ pateiktą automobilio remonto išlaidų sąmatą. Atsakovas pripažino, kad jo gyvuliai galėjo apgadinti ieškovo automobilį. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad sumokėjo ieškovui 20 Eur žalos ir sutiko atlyginti dar 50 Eur žalą. Atsakovas tvirtino, kad ieškovo automobilis nenaudojamas, ieškovas važinėja kitu automobiliu, todėl 400 Eur viršijanti automobilio remonto suma yra nepagrįsta.

11. Teismas nustatė, kad ieškovo automobilis yra 1995 metų gamybos. Įvykio metu automobilis buvo išregistruotas. Atsakovas pateikė duomenis iš internetinio puslapio www.autoplius.lt, kad analogiško automobilio kaina yra 400 Eur. Iš internetiniame puslapyje www.autogidas.lt esančių skelbimų teismas nustatė, kad panašius parametrus turintį automobilį galima įsigyti už 380 Eur arba net už 300 Eur. Įvertinęs šiuos duomenis teismas padarė išvadą, kad automobilio remontas, viršijantis jo rinkos kainą yra ekonomiškai nenaudingas, todėl į tai būtina atsižvelgti priteisiant turtinę žalą už automobilio apgadinimus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad į automobilio remonto sąmatą įtrauktos 80 Eur automobilio transportavimo išlaidos. Teismas šias išlaidas vertino kaip visiškai nepagrįstas, nes ieškovas tvirtino, jog nepaisant to, kad įvykio metu ginčo automobilis buvo išregistruotas ir negalėjo dalyvauti viešame eisme, visgi jis buvo važiuojantis, todėl, esant būtinumui vykti iki remonto dirbtuvių, ieškovas galėtų pristatyti automobilį nesinaudodamas transportavimo paslaugomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad transportavimo išlaidos neįtrauktinos į padarytos žalos dydį. Įvertinęs tai, kad automobilis įvykio metu buvo daugiau kaip 20 metų senumo, jo natūralus nusidėvėjimas yra didelis, remonto išlaidos viršija automobilio rinkos vertę, teismas dėl automobilio apgadinimo padarytos žalos dydį sumažino iki 150 Eur.

12. Pasisakydamas dėl prašomos priteisti neturtinės žalos, teismas nurodė, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas pažymėjo, kad CK 6.267 straipsnio nuostatos nenumato, jog, patyrus naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą, būtų atlyginama neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju dėl netinkamo gyvūnų laikymo ir priežiūros buvo padarytas ne nusikaltimas, bet administracinis nusižengimas, todėl neatsirado pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo.

13. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad apgadintas turtas yra menkavertis, automobilio apgadinimai buvo nežymūs (durelių įlenkimai, įdrėskimas), tokie apgadinimai nesutrukdė eksploatuoti automobilio. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad turto apgadinimas rimtų dvasinių pergyvenimų ieškovui nesukėlė, o pats ieškovas nenurodė kokius nepatogumus patyrė dėl apgadinto automobilio.

14. Teismas sprendė, kad ieškovo argumentas apie neturtinę žalą, patirtą dėl atsakovo puolimo su kirviu, peržengia bylos nagrinėjimo ribas, nes ieškinys byloje pareikštas dėl turto apgadinimo, o ne dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 24 d. pagal ieškovo pareiškimą, kad atsakovas grasino jam kirviu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (grasinimas nužudyti arba sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą), tačiau 2017 m. birželio 13 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovas būtų puolęs ieškovą kirviu, neįrodyta, todėl šiuo pagrindu neturtinė žala ieškovui negali būti priteisiama. Nenustatęs teisinių pagrindų atlyginti neturtinę žalą, teismas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Nors teismas pripažino, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovui padarytą žalą ir privalo ją, tačiau nepagrįstai priteisė tik dalį prašytos turtinės žalos atlyginimo ir visai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo.

15.2. Teismas byloje visiškai netyrė atsakovo elgesio ir veiksmų po ginčo įvykio: neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nuolat darė ieškovui psichologinį spaudimą, grasino jam susidorojimu. Ieškovas dėl atsakovo neproporcingų ir agresyvių į jį nukreiptų veiksmų patyrė emocinę depresiją. Šie atsakovo veiksmai sukėlė ieškovui rimtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nes iki šiol negali suremontuoti sugadinto automobilio ir jo eksploatuoti.

15.3. Teismas sprendime visiškai nemotyvavo ir neargumentavo savo teiginio dėl ieškovui priklausančio turto menkavertiškumo. Ieškovo nuomone, ginčo automobilis nėra menkavertis turtas.

15.4. Teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokių argumentų ir motyvų, dėl kurių teismas vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis iš internetinio puslapio apie automobilio kainą. Ieškovas pateikė teismui automobilio remonto išlaidų sąmatą, o atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad automobilio remonto išlaidos yra didesnės nei automobilio reali kaina.

15.5. Byloje esančiu galiojančiu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuota, kad atsakovas pažeidė savo pareigas tinkamai prižiūrėti savo naminius gyvūnus, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovui viso dydžio padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

16. Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi apeliacinės teisme išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės grindė tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti atsiliepime į ieškovo ieškinį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl civilinės atsakomybė už naminių gyvūnų padarytą žalą

19. Civilinė atsakomybė už naminių gyvūnų padarytą žalą reglamentuojama CK 6.267 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą.

20. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016 m. birželio 1 d. vienas iš atsakovui priklausančių arklių atbėgo į ieškovo kiemą ir apgadino ieškovo naudojamą automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įlenkė vairuotojo dureles ir kairės pusės galinį sparną, taip pat įbrėžė kairės pusės galines dureles), sugadino ieškovo daržą (jame augusias daržoves) ir tris ritinius šieno. Dėl šio įvykio už tinkamos gyvūnų priežiūros neužtikrinimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovui paskirta 144 Eur bauda, kuri 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu, atsižvelgiant į atsakovo prašymą, buvo pakeista į 24 valandas viešųjų darbų.

21. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas 2016 m. birželio 1 d. neužtikrino tinkamos jam priklausančio arklio, kuris ieškovo turtui padarė žalos, priežiūros. Atsakovas iš esmės neginčijo civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtos veikos, atsiradusios žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltės) buvimo ir jam tenkančios prievolės atlyginti ieškovui padarytą žalą, tačiau nesutiko su prašomos priteisti žalos dydžiu.

22. Ieškovas jo automobiliui padarytą žalą ir jos dydį byloje įrodinėjo UAB „AS Garantas“ 2017 m. vasario 27 d. remonto sąmata Nr. G0216, kurioje automobilio remontas įvertintas 404,82 Eur suma, neįskaitant PVM: remonto darbai – 92,40 Eur, dažymas – 232,42 Eur, transportavimo išlaidos – 80 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, o ieškovas pripažino, jog atsakovas žalai atlyginti yra sumokėjęs ieškovui 20 Eur. Atsakovas taip pat nurodė sutinkantis atlyginti ieškovui dar 50 Eur žalą.

23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, atsižvelgė į tai, kad ginčo automobilis yra pakankamai senas (1995 metų gamybos), ginčo įvykio metu jau buvo išregistruotas, bei tai, kad interneto tinklalapių www.autoplius.lt ir www.autogidas.lt duomenimis analogiško automobilio kaina yra apie 400 Eur. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas padarė išvadą, kad automobilio remontas, viršijantis jo rinkos kainą, yra ekonomiškai nenaudingas, todėl ieškovo prašomos priteisti žalos dydį sumažino iki 150 Eur.

24. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl automobilio vertės, nepagrįstai vadovavosi interneto tinklalapių duomenimis. Ieškovo nuomone, atsakovui byloje neįrodžius, kad automobilio remonto išlaidos yra didesnės nei automobilio reali kaina, ieškovui kaip žalos atlyginimas turėjo būti priteista visa automobilio remonto sąmatoje nurodyta suma – 489,83 Eur.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad išrašai iš interneto tinklapių laikytini viena iš leistinų įrodinėjimo priemonių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi, spręsdamas dėl galimos ieškovo automobilio vertės.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė jokių argumentų, kodėl, jo manymu, byloje esantys išrašai iš interneto tinklapio, kuriame skelbiami parduodamų analogiškų automobilių skelbimai, nėra pakankamai patikimi įrodymai, sprendžiant apie galimą ieškovo automobilio rinkos vertę. Ieškovas byloje taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad reali ginčo automobilio vertė yra didesnė, nei nustatyta interneto tinklapio duomenimis, t. y. apie 400 Eur. Be to, pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu jo automobilis galėjo kainuoti apie 500 Eur, t. y. paties ieškovo nurodyta galima automobilio kaina yra artima tai kainai, kuri nurodoma ir interneto skelbimuose. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo automobilio rinkos vertė nebuvo šios bylos įrodinėjimo dalykas. Galima automobilio rinkos verte pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tik kaip vienu iš kriterijų, spręsdamas dėl ieškovui priteistinos žalos dydžio.

27. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės duomenimis byloje nustatyta, kad nuo 2015 m. gegužės 14 d. ieškovo automobilis buvo išregistruotas. Atsižvelgiant į tai, kad jau įvykio metu ieškovo automobilis neturėjo galiojančios techninės apžiūros ir jo dalyvavimas viešajame eisme buvo draudžiamas, t. y. ginčo automobilis negalėjo būti eksploatuojamas pagal tiesioginę jo paskirtį, bei tai, kad automobilio remonto kaštai prilygo ar net viršijo paties automobilio vertę, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokio automobilio remontas pripažintinas netikslingu (ekonomiškai nenaudingu). Įvertinus pirmiau aptartas žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir paties ieškovo teismo posėdžio metu išsakytus teiginius, kad ginčo automobilis kaip metalo laužas galėtų būtu parduotas už 300–400 Eur, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomos priteisti žalos dydį iki 150 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste tokio dydžio žalos už apgadintą automobilį priteisimas atitinka CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visišką nuostolių atlyginimo principą, pagal kurį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

28. Spręsdamas dėl kitų ieškovo turtinių praradimų, kuriuos, jo teigimu, sukėlė atsakovo tinkamai neprižiūrimas arklys (šieno ritinių ir daržo sugadinimo), pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nei šieno ritinių, nei daržo būklė nebuvo užfiksuota nei iki įvykio, nei iš karto po jo, byloje nesant jokių objektyvių duomenų apie padarytos žalos pobūdį, mastą, atmetė šią ieškinio dalį kaip neįrodytą. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kodėl nesutinka su šia skundžiamo sprendimo dalimi, todėl, sutikdamas su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių sprendimo motyvų taip pat nepasisako.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

29. Ieškovas taip pat reiškė reikalavimą dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo teigimu, atsakovas ne tik nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas atlyginti ieškovui padarytą turtinę žalą, tačiau nuolat darė ieškovui psichologinį spaudimą, grasino sužaloti jo sveikatą ir netgi kėsinosi į ieškovo gyvybę. Pasak ieškovo, dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė rimtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją.

30. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

31. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, visų pirma nustatytinos asmens, kuriam pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsakomybę suponuojančios sąlygos: neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

32. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovas neturtinės žalos atsiradimą iš esmės sieja ne su tuo, kad atsakovo netinkamai prižiūrimas arklys apgadino ieškovo turtą, bet su atsakovo veiksmais, kuriuos pastarasis atliko jau po ginčo įvykio. Ieškovo teigimu, atsakovas nuolat darė ieškovui psichologinį spaudimą ir grasino susidoroti su juo.

33. Iš prie nagrinėjamos civilinės bylos pridėtos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 16063512475 matyti, kad ieškovas dėl atsakovo grasinimų kreipėsi į policiją su pareiškimu, nurodydamas, jog, ieškovui atvykus pas atsakovą pasikalbėti, šis supyko ir, paėmęs kirvį, pradėjo grasinti, kartu nurodydamas, kad, ieškovui kreipusis į policiją, sudegins jo namą. Ieškovo nurodytoms aplinkybėms nepasitvirtinus (nenustačius realaus grasinimo fakto), 2016 m. spalio 18 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

35. Aptariamu atveju, išskyrus deklaratyvius ieškovo teiginius apie atsakovo jam darytą psichologinį spaudimą ir grasinimus susidoroti, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tokių veiksmų atlikimo faktą. Atsakovas šiuos ieškovo teiginius taip pat neigia. Išanalizavus ir įvertinus visą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja nenustatęs, kad po ginčo įvykio atsakovas būtų grasinęs ieškovui su juo susidoroti ar atlikęs kitus panašaus pobūdžio veiksmus, su kurių atlikimu ieškovas sieja patirtą neturtinę žalą.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas nepagrindė ir prašomos priteisti neturtinės žalos. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovas). Nors ieškovas teigia, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė rimtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, vien tik šių aplinkybių nurodymas procesiniuose dokumentuose nėra pakankamas faktui, jog ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti. Be to, byloje nustačius, kad įvykio metu ginčo automobilis jau negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, nes neturėjo galiojančios techninės apžiūros ir jo dalyvavimas viešajame eisme buvo draudžiamas, ieškovo argumentai, jog automobilio apgadinimas jam sukėlė nepatogumus, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio ieškovo apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti ieškovo apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą.