Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-02-12 · Civilinė byla Nr. 2-557-419/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-12Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-12
Bylos Nr.
2-557-419/2019
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00756-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktor Voicechovski
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
J. J.
Advokatai
Rostislavas Polubiankas, Bogdanas Jermakas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-557-419/2019Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00756-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2.;2.6.10.5.2.7.; 3.2.6.1.(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 12 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,sekretoriaujant Rimantei Jurgienei,dalyvaujant ieškovui A. L., jo atstovui advokatui Rostislavui Polubianko,atsakovui J. J., jo atstovui advokatui Bogdanui Jermak,vertėjoms Maženai Andruškevič, Oksanai Ivaškienei, Viktorijai Rekst,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui J. J. dėl 679,83 Eur turtinės ir 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. L. prašo priteisti jo naudai iš atsakovo J. J. 679,83 Eur turtinės ir 500,00 Eur neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas A. L. ieškinyje nurodė ir teisme paaiškino, kad atsakovas J. J. laikė daug gyvulių. Kaimynai skųsdavosi, kad jis neprižiūri savo gyvulių ir jie darė žalą kaimynų turtui. Atsakovo gyvuliai atėjo naktį į jo teritoriją ir apgadino automobilį. Šiuo automobiliu nuvyko pas atsakovą ir bandė susitarti dėl žalos atlyginimo. Atsakovas pasiūlė nekviesti policijos. Paprašė, kad atsakovas atlygintų 200,00 Eur. Atsakovas sutiko, davė 20,00 Eur, o po to pasakė, kad gaus pensiją ir sumokės likusią sumą. Vėliau atsakovas pasakė pakviesti ekspertus, kad įvertintų žalos mastą. Ekspertai įvertino remontą 400,00 Eur suma. Nusiuntė šį raštą atsakovui. Po kurio laiko užėjo pas atsakovą. Atsakovas labai supyko, pradėjo grasinti kirviu. Parašė pareiškimą policijai. Policija surašė protokolą. Atsakovas gyvena už 500 metrų nuo jo. Automobilis stovėjo prie garažo, teritorija nėra aptverta. Matė, kad jo gyvuliai stovėjo prie automobilio, šalia buvo mėšlo. Kaip gyvuliai gadino turtą nematė. Aplinkui kitų gyvulių nėra. Buvo apgadintas automobilis, trys šieno ritiniai, sutrypė daržą. Šienas supelijo, nes buvo apgadinta ritinio plėvelė. Sugadintus ritinius apvyniojo savo turėta plėvele, tačiau tai nepadėjo ir šienas vis tiek supelijo. Apgadintus ritinius nuo vasaros iki žiemos saugojo toje pačioje vietoje ir žiemą aptiko, kad šienas sugadintas. Vienas šieno ritinys kainuoja 35,00 Eur. Darže buvo sugadinti agurkai, svogūnai. Nematavo kiek visko sugadinta. Didžiausia žala dėl automobilio sugadinimo. Policiją kvietė maždaug praėjus 2 savaitėm po įvykio. Į turto vertintojus kreipėsi po to, kai kreipėsi į policiją. Iki vasario mėnesio automobilis stovėjo kieme, jis nepataisytas iki šiol. Automobilis yra važiuojantis. Visas automobilis įvykio metu galėjo kainuoti 500,00 Eur. Mano, kad metalo laužui galėtų parduoti už 300,00 – 400,00 Eur. Turi kitą automobilį, juo naudojasi. Iki įvykio važinėjo automobiliu, jis buvo apdraustas, turėjo galiojančią techninę apžiūrą. Automobilyje buvo sugadintos abi durelės, veidrodis, galinis sparnas. Kai policijos pareigūnai rašė protokolą, veidrodis jau buvo pakeistas. Veidrodis nebuvo įtrauktas į žalos sąmatą. Kitų kaimynų gyvuliai pas jį į kiemą neateidavo. Jie visą laiką pririšti. J. J. buvo surašytas protokolas ir jam paskirta bauda. Po to įvykio, atsakovo gyvuliai dar du kartus buvo atėję į jo kiemą. Už tai J. J. buvo surašytas protokolas. Ikiteisminiame tyrime buvo nurodyta 300,00 Eur žala. Dėl to, kad jis nemoka žalos, ieškinyje žalą jam padidino. Neturtinę žalą patyrė dėl to, kad buvo sugadintas automobilis, dėl to, kad atsakovas nenori mokėti ir dėl to, kad atsakovas puolė jį kirviu. Labai išsigando, nes atsakovas vos jo neužmušė.

Atsakovas J. J. atsiliepime nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad atlygino 20,00 Eur žalą bei atsilygino ieškovui daržovėmis. Sutinka sumokėti dar 50,00 Eur. Kai arkliai buvo nubėgę pas ieškovą, jis paskambino ir paprašė juos atsiimti. Ieškovas pasakė, kad arkliai sugadino automobilį. Sakė, kad padaryta 100,00 Eur žala. Sutiko sumokėti, kai parduos medų. Ieškovas turėjo dvi mašinas. Su viena važinėjo, o kita stovėjo nenaudojama. Galvojo, kad arkliai sugadino jo važiuojantį automobilį. Iki įvykio mašina nebuvo eksploatuojama apie 2 metus. Kai sužinojo, kad ieškovas prašo 100,00 Eur už neeksploatuojamą mašiną, atsisakė mokėti. Nuvažiavo pas jį į kiemą, apžiūrėjo mašiną. Buvo įlenktos durelės, sparnas. Sutiko už tuos apgadinimus sumokėti 20,00 Eur. Po to ieškovas melagingai apkaltino jį grasinimu nužudyti ieškovą kirviu. Dėl daržo sugadinimo atsilygino jam tuo, kad leido iš savo daržo prisirinkti daržovių. Sutinka, kad jo arkliai sugadino jo automobilį. Įvykio metu ieškovas pats turėjo 4 arklius. Arkliai nubėgdavo pas ieškovą. Buvo kelis kartus nubaustas už tai. Šieno ritiniai buvo ne sugadinti, bet apgadinti. Automobilį apžiūrėjo ne įvykio dieną, bet kai ieškovas pradėjo reikalauti 100,00 Eur. Sutiko sumokėti 100,00 Eur, nes galvojo, kad apgadintas važiuojantis automobilis. Ieškovas nesakė kokie apgadinimai padaryti, tik atvažiavus pas jį, parodė kas apgadinta. Kai jis pranešė apie apgadinimus buvo tamsu, todėl nėjo žiūrėti.

Liudytoja L. B. paaiškino, kad pažįsta ir ieškovą, ir atsakovą. Draugauja su ieškovu. Gyvena 4 kilometrus nuo jo. Įvykio dieną kartu su ieškovu buvo Vilniuje. Grįždami iš Vilniaus apie 16.00 val. iš tolo matė kaip kaimynų mergaitės nuo savo sodybos vijo atsakovo gyvulius. Buvo šviesu. Kai atvažiavo į kiemą, jau jokių arklių nebuvo. Atvažiavus į ieškovo sodybą ieškovas nuėjo į daržą, pastebėjo, kad prie automobilio yra arklio ir karvės mėšlo. Ieškovas iš karto nuvažiavo pas atsakovą ir parsivežė jį į savo sodybą ir nuvedė parodyti ką padarė jo gyvuliai. Atsakovas pasakė, kad viską apmokės, kai parduos medų. Atsakovas nenori mokėti ir tarp jų vyksta kova. Iš ryto jokių arklių kieme nebuvo. Automobilį ieškovas apžiūrėjo ne iš karto. Iki tos dienos automobilis nebuvo apgadintas. Automobilis iki šiol važiuojantis. Tuo metu jis važinėjo tik kieme. Į Vilnių važiavo kitu automobiliu ir tada ir šiuo metu naudojasi Ford Galaxy. Ieškovas iš karto nuvyko pas atsakovą, jam neskambino. Atsakovas ir ieškovas buvo priėję prie automobilio, jį apžiūrinėjo. Ieškovas prašė 200,00 Eur. Atsakovas sutiko sumokėti, kai parduos medų. Be to, ne karto matė darže arklio kanopų pėdsakus.

Liudytoja Veslava Kudzijeva paaiškino, kad J. J. surašytame nutarime nurodyta, kad kaltininkas atlygino padarytą žalą. Kodėl taip parašyta neprisimena, galbūt taip pažymėjo kaltininkas. Ieškovas tuo metu reiškė turtines pretenzijas. Atrodo, jis prašė 100,00 Eur žalos. Nutarimo nuorašas buvo siunčiamas pareiškėjui, t. y. A. L.. Nežino, ar nutarimas buvo apskųstas. A. L. paaiškinimą 2016-11-18 rašė pati. Jeigu neužfiksuota, vadinasi jis nenurodė kokia žala padaryta. Buvo nuvykusi į vietą ir fotografavo automobilį. Vietoje sunku buvo įvertinti, ar apgadinimai padaryti seniai ar ne. Nutarimas formuojamas iš naujo, todėl jame įrašyta lengvinanti aplinkybė negalėjo likti iš ankstesnio nutarimo. Pareiškėjas sakė, kad žala jam nebuvo atlyginta. Nežino, ar pareiškėjas turėjo kitą transporto priemonę. Kiek atsimena, apgadinta transporto priemonė tuo metu nebuvo eksploatuojama. Duomenų bazėje buvo įrašyta, kad neatlikta techninė apžiūra.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas įrodinėjo, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl atsakovo J. J. neprižiūrimų naminių gyvūnų padarytų turto apgadinimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.267 straipsnio 1 dalimi, naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-11-24 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje J. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 10 dalį dėl to, kad 2016-06-01 08.00 val. (duomenys neskelbtini) laikydamas arklius bei karvę su veršiuku neužtikrino jų tinkamos priežiūros, nes du arkliai bei karvė su veršiuku visą vasarą ateidavo į A. L. kiemą, gadindavo jo daržą, šieno ritinius bei apgadino jam priklausantį automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. padarė žalą A. L. turtui.

Ieškovas atsakovo gyvulių jam padarytą turtinę žalą įvertino 679,83 Eur, t. y. 489,83 Eur už automobilio apgadinimus, 90,00 Eur už šieno ritinių apgadinimą ir 100,00 Eur už negautą derlių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes kurias teigia. Ieškovas tvirtino, kad paties turto apgadinimo fakto nematė ir darė prielaidą, kad turtas buvo apgadintas būtent nagrinėjamo įvykio metu. Nors ieškovo teigimu turtas buvo apgadintas 2016-06-01, tačiau jis pats į policiją kreipėsi tik 2016-09-19, administracinio teisės pažeidimo byloje ieškovo paaiškinimai paimti bei turto apgadinimai nufotografuoti dar vėliau, t. y. 2016-11-18, praėjus beveik pusei metų po įvykio. Iki šios datos apgadinto turto būklė nebuvo nei aprašyta, nei kitaip užfiksuota. Taip pat ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl šieno ritinių būklės iki įvykio, šieno tinkamumo naudoti po įvykio, ritinių rinkos kainos. Nesant visų nurodytų duomenų teismas neturi galimybės įvertinti, ar tarp ieškovo turto apgadinimo ir atsakovo gyvulių veiksmų yra priežastinis ryšys, taip pat nėra galimybės įvertinti padarytos žalos masto, todėl ieškovo reikalavimas dėl 90,00 Eur turtinės žalos už apgadintus šieno ritinius atmetamas, kadangi neįrodytas.

Ieškovas įrodinėjo, kad turtinę žalą patyrė ir dėl negauto derliaus atsakovo gyvuliams ištrypus jo daržą. Pažymėtina, kad ieškovo daržo būklė nei prieš įvykį, nei po jo nebuvo užfiksuota. Įrodymų kas augo ieškovo darže teismui nepateikta, todėl įvertinti žalos masto taip pat nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti 100,00 Eur žalą už sugadintą derlių taip pat atmetamas.

Ieškovas prašė priteisti turtinę žalą ir už automobilio Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus. Padarytą žalą jis įvertino 489,83 Eur suma pagal UAB „AS Garantas“ pateiktą automobilio remonto išlaidų sąmatą (b. l. 12-14). Atsakovas J. J. pripažino, kad jo gyvuliai galėjo apgadinti ieškovo automobilį. Atsakovas teisme paaiškino, kad sumokėjo ieškovui 20,00 Eur žalos bei sutiko atlyginti dar 50,00 Eur. Tvirtino, kad ieškovo automobilis nenaudojamas, jis važinėja kitu automobiliu, todėl keturis šimtus viršijanti automobilio remonto suma yra nepagrįsta.

Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad ieškovo automobilis yra 1995 metų gamybos. Įvykio metu automobilis buvo išregistruotas. Atsakovas pateikė duomenis iš internetinio puslapio www.autoplius.lt, kad analogiško automobilio kaina yra 400,00 Eur. Iš internetiniame puslapyje www.autogidas.lt esančių skelbimų matyti, kad panašius parametrus turintį automobilį galima įsigyti už 380,00 Eur arba net už 300,00 Eur. Įvertinus šiuos duomenis darytina išvada, kad automobilio remontas, viršijantis jo rinkos kainą yra ekonomiškai nenaudingas, todėl į tai būtina atsižvelgti priteisiant turtinę žalą už automobilio apgadinimus. Pastebėtina, kad į automobilio remonto sąmatą įtrauktos 80,00 Eur automobilio transportavimo išlaidos. Teismo manymu šios išlaidos yra visiškai nepagrįstos, kadangi ieškovas tvirtino, kad nepaisant to, kad įvykio metu ginčo automobilis buvo išregistruotas ir negalėjo dalyvauti viešame eisme, visgi jis buvo važiuojantis, todėl esant būtinumui vykti iki remonto dirbtuvių, ieškovas galėtų pristatyti automobilį nesinaudojant transportavimo paslaugomis. Atsižvelgiant į tai transportavimo išlaidos neįtrauktinos į padarytos žalos dydį. Vertinant tai, kad automobilis įvykio metu buvo daugiau kaip 20 metų senumo, jo natūralus nusidėvėjimas yra didelis, remonto išlaidos viršija automobilio rinkos kainą, dėl automobilio apgadinimo padarytos žalos dydis mažintinas iki 150,00 Eur.

Ieškovas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo 500,00 Eur neturtinės žalos, kadangi pergyveno dėl apgadinto automobilio, taip pat dėl to, kad atsakovas nenori geranoriškai atlyginti padarytos žalos bei dėl to, kad atsakovas puolė jį kirviu.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.267 straipsnio nuostatos nenumato, kad patyrus naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą būtų atlyginama neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju dėl netinkamo gyvūnų laikymo ir priežiūros buvo padarytas ne nusikaltimas, bet administracinis nusižengimas, tad tai nėra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgadintas turtas yra menkavertis, automobilio apgadinimai buvo nežymūs (durelių įlenkimai, įdrėskimas), tokie apgadinimai nesutrukdė eksploatuoti automobilio, vadinasi rimtų dvasinių pergyvenimų nesukėlė, o pats ieškovas nenurodė kokius nepatogumus patyrė dėl apgadinto automobilio. Ieškovas teigė patyręs neturtinę žalą ir dėl puolimo kirviu. Tačiau šis ieškovo argumentas išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų, kadangi ieškinys pareikštas dėl turto apgadinimo, o ne dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Be to, patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad 2017-03-24 pagal A. L. pareiškimą, kad J. J. grasino jam kirviu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (grasinimas nužudyti arba sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą), tačiau 2017-06-13 ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi atsakovas J. J. nebuvo pripažintas kaltu dėl puolimo kirviu, aplinkybės, kad toks faktas buvo nėra įrodytos, todėl šiuo pagrindu neturtinė žala ieškovui negali būti priteisiama. Kitų teisinių pagrindų atlyginti neturtinę žalą byloje taip pat nėra, todėl ieškovo A. L. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas.

Tiek ieškovui, tiek atsakovui byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Ieškovas ir atsakovas yra visiškai atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos bei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš šalių nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 str., 6.267 str., CPK 96 str. 1 d., 259 str., 268 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. J. ieškovo A. L. naudai 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) turtinės žalos.

Atmesti ieškovo reikalavimus dėl 90,00 Eur turtinės žalos už apgadintus šieno ritinius, 100,00 Eur turtinės žalos už sugadintą derlių bei 500,00 Eur neturtinės žalos priteisimo.

Nepriteisti iš šalių bylinėjimosi išlaidų ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Viktor Voicechovski