- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-04
- Bylos Nr.
- 1S-238-870/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: panaikinti nutartį/sprendimą ir priimti dėl skundo naują sprendimą
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pareiškėjas
- D. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo D. K. prašymas dėl vykdomojo rašto atnaujinimo pasikeitus išieškotojui baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-478/2019,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu E. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, E. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas E. A. atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant įpareigojimus bei draudimus. Taip pat buvo nuspręsta bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš E. A. bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (įm. kodas (duomenys neskelbtini) 26 247,07 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt septynis eurus 20 centų), likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti. Nuosprendis įsiteisėjo ir yra vykdomas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas D. K. (naujasis kreditorius; išieškotojas) 2020 m. birželio 15 d. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto atnaujinimo pasikeitus išieškotojui, prašydamas pakeisti baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-478/2019 išieškotoją BUAB (duomenys neskelbtini) (atstovaujama bankroto administratoriaus G. Ž.) į jos teisių perėmėją – D. K. Nurodoma, kad pradinis kreditorius BUAB (duomenys neskelbtini) naujajam kreditoriui D. K. 2020 m. gegužės 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 1 perleido reikalavimo teisę į skolininko E. A. 26247,07 Eur skolą, priteistą baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-478/2019 (toliau – ir sutartis), tačiau teismo priteista suma nėra sumokėta. Taip pat nurodoma, jog 2020 m. birželio 1 d. skolininkui buvo išsiųstas pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą, 2020 m. birželio 3 d. skolininkas pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą gavo. Kadangi Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-11-478/2019 išieškotojai BUAB (duomenys neskelbtini), kuri vykdomojo rašto antstoliams neperdavė (vykdomoji byla nėra užvesta), todėl prašoma vykdomajame rašte pakeisti išieškotoją.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjo D. K. prašymą atnaujinti vykdomąjį raštą pasikeitus išieškotojui, atmetė. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas tinkamai neinformavo skolininko apie išieškotojo pasikeitimą, be to, nepateikė teismui 2020 m. gegužės 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 1 priedo Nr. 1, kuriame yra konfidenciali, tačiau klausimo sprendimui reikalinga informacija, galiausiai teismas suabejojo ir pareiškėjo sąžiningumu, nes remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjas yra BUAB (duomenys neskelbtini) skolininkas ir jo veiksmai pažeidė šios bendrovės kreditorių interesus.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas D. K. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti 2020 m. kovo 3 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-478/2019 išduotą vykdomąjį raštą pakeičiant išieškotoją į D. K.
4.1. Pareiškėjas skunde pateikė įvykių po baudžiamosios bylos Nr. 1-11-478/2019 išnagrinėjimo chronologiją bei pridėjo tai patvirtinančius dokumentus. Anot pareiškėjo, UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriai nutarė parduoti skolininko E. A. skolą ir pardavė ją jam, D. K. Įgijęs reikalavimo teises pareiškėjas nurodo išsiuntęs registruotą pranešimą skolininkui, kuriuo informavo apie kreditoriaus pasikeitimą.
4.2. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 48 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas tvirtina, kad teismas rašytinio proceso tvarka gali pakeisti šalį jos teisių perėmėju bet kurioje proceso stadijoje. Pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje laikoma, jog siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, tačiau, pareiškėjas teigia tokius įrodymus pateikęs.
4.3. Anot pareiškėjo, pagal teismų formuojamą praktiką, pakanka įrodyti, kad yra pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir pagal ją atsiskaityta (kas yra nurodyta sutartyje), be to, kad pranešimas išsiųstas paskutiniu žinomu skolininko adresu (tai taip pat buvo padaryta). Pareiškėjas pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad skolininkas iki 2020 m. birželio 1 d. būtų informavęs teismą, buvusį išieškotoją ar antstolį apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl teismo mintis dėl skolininko gyvenamojo adreso (t. y., kad jis gyvena Vilniaus m. sav.) yra nepagrįsta, nes tuomet reiktų manyti, kad skolininkas yra benamis.
4.4. Anot pareiškėjo, tik tuo atveju jei gyvenamuoju adresu laiškas būtų nepriimtas, galima būtų galvoti apie jo siuntimą registracijos adresu arba pranešti viešai. Aptariamas reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, todėl skolininko sutikimas nereikalingas. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad kreditorius savo materialiąsias teises gali perleisti be skolininko sutikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnis), teisių perėmimo klausimo nagrinėjimas taip pat negali būti siejamas su skolininko valios išreiškimu ar neišreiškimu, juo labiau, kad nutartis pakeisti išieškotoją gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
4.5. Taigi teismas, anot pareiškėjo, kvestionuoja savo paties priimtą vykdomąjį raštą, kuriame nurodyta, kad skolininkas gyvena (duomenys neskelbtini) bei 2020 m. birželio 17 d. teismo pranešimą, kuris taip pat išsiųstas šiuo adresu. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad teismas nepagrįstai vilkino procesinių teisių perėmimo procedūrą, nors tai tėra formali procedūra. Pareiškėjo manymu, neatnaujinęs vykdomojo rašto teismas įsikišo į bankroto bylos Nr. eB2-52-601/2020 procesą ir tuo pažeidė proceso normas.
4.6. Pareiškėjo nuomone, skundžiamą nutartį teismas grindė prielaidomis, veikiausiai dėl žmoniškos klaidos neįvertino BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4, kuriame kreditoriai nusprendė parduoti skolą.
4.7. Skunde pareiškėjas taip pat remiasi CK 2.17 straipsnio nuostata, kurioje įtvirtinta, kad „Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje“, bei pažymi, kad skolininkas apie kreditoriaus pasikeitimą buvo informuotas tinkamai, nes teismui, antstoliui, BUAB (duomenys neskelbtini) ir jam paskutinė žinoma skolininko gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymi, jog pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą buvo įteiktas pilnametei skolininko dukrai, o tai reiškia, kad buvo įteiktas pagal CPK 123 straipsnio nuostatas.
4.8. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai nepriėmė jo teikiamų procesinių dokumentų per Elektroninių paslaugų portalą (EPP), laikė, kad byla popierinė, o ne elektroninė, nors skundžiamą nutartį išsiuntė tik elektroniniu paštu. Pareiškėjo nuomone šią situaciją reikia išspręsti, tokia teismo pozicija rodo, kad procesinės normos taikomos pagal teismo norą, o ne CPK nuostatas. Skunde pažymima, kad tuo atveju jei teismas dokumentus skolininkui siųs adresu – Vilniaus miesto savivaldybė, tai jis jų negaus, o jei – (duomenys neskelbtini) – tuomet prieštaraus skundžiamai nutarčiai, todėl pareiškėjas siūlo skolininkui dokumentus teikti viešo paskelbimo būdu. Pareiškėjas pažymi, jog jis ar nemokumo administratorius galėtų pateikti papildomus dokumentus, jeigu jų prireiktų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo D. K. skundas tenkinamas.
6. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas D. K., remdamasis su UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 26 d. sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 1 prašė teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-478/2019 išduotame vykdomajame rašte pakeisti išieškotoją. Pareiškėjas prie prašymo pridėjo jau minėtą 2020 m. gegužės 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 1, taip pat 2020 m. birželio 1 d. pranešimą skolininkui apie kreditoriaus pasikeitimą, 2020 m. birželio 3 d. informaciją iš AB Lietuvos Paštas bei Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-478/2019 2020 m. kovo 3 d. išduoto vykdomojo rašto originalą su lydraščiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. vykdomasis raštas antstoliui pateiktas nebuvo ir išieškojimas pagal šį vykdomąjį raštą nebuvo pradėtas.
7. Remiantis CK 6.101 straipsnio 1 dalimi, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Apeliacinės instancijos teismas aplinkybių, dėl kurių BUAB (duomenys neskelbtini) negalėjo perleisti reikalavimo teisės į skolininko E. A. skolą, nenustatė. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės, todėl skolininko sutikimas perleidžiant reikalavimo teisę, šiuo atveju nėra reikalingas (CK 6.101 straipsnio 5 dalis).
8. Remiantis CK 6.109 straipsnio 1 dalimi, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
9. Iš pareiškėjo D. K. pridėto pranešimo apie kreditoriaus pasikeitimą Nr. 1 matyti, jog jame yra visa būtina informacija, taip pat prie pranešimo pareiškėjas pridėjo ir 2020 m. gegužės 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 1 nuorašą. Pranešimas apie pasikeitusį kreditorių buvo išsiųstas skolininkui E. A. adresu (duomenys neskelbtini). Iš AB Lietuvos Paštas tinklalapyje pateikiamos informacijos apie siuntą matyti, kad 2020 m. birželio 1 d. siunta buvo priimta iš siuntėjo, o 2020 m. birželio 3 d. ji buvo įteikta gavėjui. Iš pareiškėjo pateikto susirašinėjimo su AB Lietuvos paštas klientų aptarnavimo grupės specialiste matyti, jog siunta Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įteikta skolininko E. A. dukrai R. T.
10. Žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog byloje surinkti duomenys nepatvirtina fakto, kad naujasis kreditorius D. K. apie pradinio kreditoriaus BUAB (duomenys neskelbtini) pasikeitimą informavo skolininką E. A. Pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, E. A. registruota gyvenamoji vieta – Vilniaus miesto savivaldybė, taigi, pareiškėjo pranešime ir Liteko sistemoje skolininko adresai nesutampa.
11. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo negali sutikti. Pareiškėjo skunde pagrįstai nurodoma, kad remiantis CK 2.17 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta. Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje.
12. Nėra duomenų, kad skolininkas E. A. būtų informavęs kreditorių ar teismą apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, taigi, pareiškėjas pagrįstai pranešimą skolininkui apie kreditoriaus pasikeitimą išsiuntė paskutinės žinomos skolininko gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), juolab, kad šis adresas taip pat nurodytas ir Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. išduotame vykdomajame rašte. Kaip minėta, pareiškėjas pateikė pranešimo skolininkui nuorašą, kuriame nurodyta, jog pranešimas buvo išsiųstas (duomenys neskelbtini), informacija iš AB Lietuvos pašto tinklalapio bei susirašinėjimas su pašto darbuotoja patvirtina, kad siunta iš tiesų buvo siųsta E. A. ir buvo įteikta jo dukrai. Pranešimo įteikimas skolininko E. A. dukrai laikytinas tinkamu įteikimu ir CPK 123 straipsnio nuostatų nepažeidžia.
13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog žemesnės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pakeisti išieškotoją baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-478/2019 ir išduoti naują vykdomąjį raštą, kadangi pareiškėjas teismui pateikė reikalavimo teisės perleidimą jam patvirtinančią sutartį, grąžino anksčiau išduotą vykdomąjį raštą bei pagrindė aplinkybę, kad tinkamai informavo skolininką apie kreditoriaus pasikeitimą.
14. Apygardos teismas nutartyje atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė konfidencialaus Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 1 priedo – tvirtino, jog nors ir konfidencialus, šis dokumentas yra būtinas sprendžiant prašomą klausimą. Pareiškėjas pateikė šį priedą paduodamas skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarties, jame pateikta informacija, vertinant ją kitų pareiškėjo pateiktų dokumentų kontekste (įskaitant BUAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 20 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 3 ir 2020 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 4) apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių dėl to, kad reikalavimo teisė buvo perleista.
15. Žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas D. K. yra BUAB (duomenys neskelbtini) skolininkas ir pažeidė šios įmonės kreditorių interesus. Pastarosios aplinkybės teismui sukėlė abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo. Vis dėlto, siedamas pastarąsias aplinkybes su šioje byloje nagrinėjamu klausimu teismas padarė prielaidą, kuria negalėjo remtis priimdamas sprendimą dėl vykdomojo rašto atnaujinimo pakeičiant išieškotoją baudžiamojoje byloje.
16. Atsakant į pareiškėjo skundo argumentus paminėtina, jog teisės aktuose šiuo metu nėra numatyta galimybė popierine forma tvarkomose baudžiamosiose bylose procesinius dokumentus teikti elektronine forma (išskyrus baudžiamąsias bylas pagal prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu). Dėl šios priežasties apygardos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo per EPP sistemą teiktus dokumentus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo prašymo išsprendimas užtruko dėl būtinybės apie pareikštą prašymą informuoti suinteresuotus asmenis ir suteikti jiems laiko atsiliepimams pateikti, todėl tokie teismo veiksmai nelaikomi proceso vilkinimu.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.
Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-478/2019 išieškotoją BUAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pakeisti išieškotoju D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir šioje byloje išduoti naują vykdomąjį raštą.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.