- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- e2S-1279-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14526-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- J. M.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo AB SEB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. M. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) padaryti įrašą viešame registre apie draudimą perleisti ar kitaip suvaržyti nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), gamybines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) akcijas bei šiai įmonei priklausantį turtą, (duomenys neskelbtini) dalis bei šiai įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų M.B. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 3) įpareigoti atsakovą skirti laikinam (iki teismo sprendimo byloje priėmimo) vaikų išlaikymui 1 000 EUR (po 500 EUR kiekvienam vaikui) periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį, įpareigojant atsakovą minėtą sumą pervesti į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini) už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 5 dienos, o ieškovę laikinai paskirti vaikų išlaikymui gaunamų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 4) iki teismo sprendimo priėmimo leisti ieškovei kartu su nepilnamečiais vaikais naudotis ir gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė nurodė, jog yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo nekilnojamajam turtui, siekiant apsaugoti ieškovės interesus bei užtikrinti, jog atsakovas po ieškinio pateikimo nesiims jokių veiksmų, siekdamas sumažinti dalintino turto balansą, t. y. perleisti ar kitaip suvaržyti turtą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškiniu yra prašoma nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovė prašo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove bei įpareigoti atsakovą skirti laikinam vaikų išlaikymui 1 000 EUR (po 500 EUR kiekvienam vaikui) periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad atsakovas neteikė išlaikymo ar kitaip vengė teikti išlaikymą vaikams. Atsakovas sutinka kas mėnesį pervesti 1 000 EUR į ieškovės sąskaitą vaikų išlaikymui. Ieškovės prašymu jis gera valia mokės po 1 000 EUR išlaikymą vaikams kas mėnesį. Ieškovė prašo teismo leisti ieškovei kartu su nepilnamečiais vaikais naudotis ir gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė iki šiol gyvena minėtame name, vaikais rūpinasi abi šalys. Taigi, nėra būtinybės spręsti klausimą dėl leidimo davimo ieškovei gyventi šiame name – atsakovas sutinka, kad ieškovė ir vaikai gyventų šiame name. Ieškovė nenurodo jokių argumentų, kodėl būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą apie draudimą perleisti ar kitaip suvaržyti žemės sklypą ir namą, esančius (duomenys neskelbtini), nes atsakovas neketina perleisti šių daiktų. Atkreipė dėmesį, kad ieškinyje reiškiamo reikalavimo dėl šių daiktų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe teisinis pagrindimas (nurodant, kad tai yra šeimos turtas ir dėl to turi būti pripažintas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe) yra prima facie nepagrįstas, tačiau šį klausimą palieka spręsti teismui. Atsakovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) 100 vnt. paprastųjų vardinių 30 EUR nominalios vertės nematerialiųjų akcijų buvo 2018 m. kovo 30 d. įgytos bendrosios jungtinės nuosavybės su ieškove teise ir atsakovas neprieštarauja dėl įrašo viešame registre apie draudimą perleisti ar kitaip suvaržyti šias akcijas. Ieškovės prašymas, kad būtų padarytas įrašas viešame registre apie draudimą (duomenys neskelbtini) perleisti ar kitaip suvaržyti šiai bendrovei priklausantį turtą, yra nepagrįstas, nes (duomenys neskelbtini) nėra šios bylos šalis ir negali būti taikomos procesinės prievartos priemonės šioje byloje. Bendrovė yra jai priklausančio turto savininkė ir juo disponuoja įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka, todėl nesant teisėto pagrindo, negalima kištis į bendrovės veiklą, ribojant bendrovės vykdomus sandorius, įskaitant ir disponavimą bendrovės turtu. (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta 2000 metais, t. y. 15 metų iki santuokos sudarymo. Taigi, atsakovo įnašas į šį juridinį asmenį, laikytinas atsakovo asmenine nuosavybe. Tokiu atveju draudimas perleisti šio juridinio asmens įnašą, nesant jokių argumentų dėl tokio draudimo nustatymo, laikytinas nepagrįstu. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl šio juridinio asmens vertės padidėjimo santuokos metu, tačiau toks reikalavimas nėra susijęs su nuosavybės teise į šio juridinio asmens įnašą, todėl prašymas uždrausti perleisti (duomenys neskelbtini) įnašą yra nepagrįstas. Ieškovė prašo, kad būtų padarytas įrašas viešame registre apie draudimą (duomenys neskelbtini) perleisti ar kitaip suvaržyti šiai bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesutinka su tokiu prašymu, nes taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenims, kurie nėra atsakovais byloje, draudžiama. Šis juridinis asmuo yra jam priklausančio turto savininkas, todėl nesant teisėto pagrindo, negalima kištis į jo veiklą, ribojant jo vykdomus sandorius, įskaitant ir disponavimą jo turtu.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo pateikė teismui išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad vaikų poreikių ir jų interesų pakankamam užtikrinimui būtinas pastovus abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, būtų tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę - priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki byloje įsiteisės teismo sprendimas. Atsižvelgiant į vaikų interesus, į tai, kad atsakovas neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina bei siekiant išvengti civilinio proceso metu tolimesnių ginčų tarp tėvų dėl vaikų, mano, jog vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarautų vaikų interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi nutarė ieškivės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
6. Teismas nurodė, kad teismui nenurodytos aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovo elgesys prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams ir kelia vaikams grėsmę. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią vaikams. Iš išvadą teikiančios institucijos išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių matyti, kad abu tėvai tinkamai rūpinasi vaikais, juos išlaiko, dalyvauja jų auklėjime.
7. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo elgesys, gyvenimo būdas prieštarauja ir kelia grėsmę nepilnamečių vaikų interesams, dėl ko jų laikinoji gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta išimtinai su ieškove. Teismo vertinimu, ieškovė taip pat nepagrindė būtinybės teisinėmis priemonėmis užtikrinti esamą faktinę situaciją (lot. status quo) iki bylos iš esmės išnagrinėjimo. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo nustatyti nepilnamečių vaikų M. B. M. ir A. M. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove.
Šalies argumentai
8. Ieškovė, prašydama įpareigoti atsakovą skirti laikinam vaikų išlaikymui 1000 EUR (po 500 EUR kiekvienam vaikui) periodinėmis išmokomis, nenurodė, kad atsakovas vaikų neišlaiko ar išlaiko nepakankamai. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neteikia nepilnamečiams vaikams jų būtinuosius poreikius atitinkančio išlaikymo. Šiuo metu nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą,
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas, preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės reikalavimai dalyje dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pripažinimo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe tuo pagrindu, kad tai yra šeimos turtas, ir šio nekilnojamojo turto priteisimo ieškovei, trečiųjų į bylą neįtrauktų asmenų – (duomenys neskelbtini) akcijų ir įmonės turto bei (duomenys neskelbtini) dalių bei šiai įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą, nėra preliminariai pagrįsti. Vien tik ši aplinkybė gali būti ir nagrinėjamu atveju yra laikytina savarankišku pagrindu atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
10. Ieškovė, be savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones išdėstytų prielaidų, kad atsakovas po ieškinio pateikimo teismui gali siekti sumažinti dalintino turto balansą, nepateikė teismui jokių duomenų, įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas imsis (ar jau ėmėsi) veiksmų, kurie apsunkins teismo sprendimo įvykdymą.
11. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (leidimas ieškovei gyventi ginčo name) vertintinos kaip nesusijusios su ieškinyje pareikštais materialiaisiais reikalavimais. Vykstant ginčui tarp šalių, nėra aišku, ar ieškovė teisėtai naudojasi šiuo turtu, todėl ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra ne tik nesusijusios su ieškinio reikalavimais, bet ir nepagrįstos.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Vaikų auklėjimu ir priežiūra nuolatos rūpinasi ieškovė. Tuo tarpu atsakovas kiekvieną mėnesį keliauja mažiausiai 2 savaites. Be to, kiekvieną savaitgalį atsakovas dalyvauja savo organizuojamuose renginiuose ir lieka nakvoti viešbučiuose arba kitose vietose. Per paskutinius pusę metų atsakovas namuose praleido tik kelis savaitgalius. Visiškai nepagrįstas nutarties argumentas, jog teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovo elgesys, gyvenimo būdas prieštarauja ir kelia grėsmę nepilnamečių šalių vaikų interesams.
Atsiliepimas
12.2. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo teiginius, jog jis nuolat teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Net jei atsakovas šiuo metu ir teiktų kažkokį išlaikymą, tai nereiškia, jog tokį pat išlaikymą atsakovas teiks ir ateityje. Kaip nurodyta aukščiau, nagrinėjamu atveju yra svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Atsižvelgiant į tai, jog vyksta skyrybų procesas, jo eigoje santykiai tarp šalių yra įtempti. Atitinkamai, atsakovo pozicija dėl vaikų išlaikymo gali pakisti.
12.3. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šeimos gyvenamoji patalpa. Atitinkamai ir ieškovės reikalavimas, susijęs su šeimos gyvenamąją patalpa, yra pagrįstas.
12.4. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centras atsakovas yra registruotas kaip vienintelis (duomenys neskelbtini) akcininkas, nors pats patvirtina, jog akcijos įgytos bendrosios jungtinės nuosavybės su ieškove teise, akivaizdu, kad yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones (duomenys neskelbtini) akcijų atžvilgiu. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas, būdamas vieninteliu akcininku, galės vienasmeniškai priimti sprendimus, tame tarpe ir sprendimą parduoti akcijas, ko pasėkoje nukentėtų ieškovės interesai.
Atsiliepimas
12.5. Ieškovė aktyviais veiksmais ženkliai prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) pajamų gavimo bei įmonės vertės padidėjimo. Tai reiškia, jog ieškovė turi teisę gauti dalį (duomenys neskelbtini) vertės padidėjimo. Ieškovė yra suinteresuota (duomenys neskelbtini) turto išsaugojimu (neperleidimu tretiesiems asmenims), siekiant jog (duomenys neskelbtini) turėtų galimybę išmokėti ieškovei priklausančią vertės padidėjimo dalį. Ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija, lygi pusei VŠĮ „Pirmoji kava“ vertės padidėjimo, t. y. 116 726,50 Eur.
Šalies argumentai
12.6. Ieškovės prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo leisti ieškovei kartu su nepilnamečiais vaikais naudotis ir gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), tiek kiti ieškovės prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsti ir tenkintini bei neatsiejamai susiję su nagrinėjama byla. Be to, byloje nėra ir negali būti jokių duomenų apie tai, kad ieškovė su mažamečiais vaikais galėtų turėti kokį nors kitą šeimos turtą, kuriame galėtų gyventi.
Atsiliepimas
13. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Atsakovas prižiūri vaikus, gyvena kartu su ieškove ir vaikais, todėl nėra poreikio nustatyti laikinos vaikų gyvenamosios vietos. Atsakovas sutinka su nutartyje išdėstyta teismo išvada, kad ieškovė neįrodė reikiamybės nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.
13.2. Atsakovas visą laiką skyrė ir toliau nepertraukiamai skiria išlaikymą vaikams ir ieškovei – ieškovė iki šiol be apribojimų naudojasi prie atsakovo banko sąskaitos priskirta banko kortele. Šios aplinkybės ieškovė neneigia. Ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad atsakovas neteikė išlaikymo ar kitaip vengė teikti išlaikymą vaikams. Iš to seka, kad nėra poreikio nustatyti laikino išlaikymo vaikams, priteisiant jį iš atsakovo.
13.3. Ieškovė iki šiol be jokių trukdžių gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nėra jokios būtinybės spręsti klausimą dėl leidimo davimo ieškovei gyventi šiame name. Atsakovas sutinka, kad ieškovė ir vaikai gyventų šiame name.
13.4. Ieškovė nenurodo jokių argumentų, kodėl būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą apie draudimą perleisti ar kitaip suvaržyti žemės sklypą ir namą, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas neketina perleisti šių daiktų. Atsakovas netgi neturi galimybės jų perleisti, nes jiems yra nustatyta hipoteka. Ieškinyje reiškiamo reikalavimo dėl šių daiktų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe teisinis pagrindimas (nurodant, kad tai yra šeimos turtas ir dėl to turi būti pripažintas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe) yra prima facie nepagrįstas.
13.5. (duomenys neskelbtini) 100 vnt. paprastųjų vardinių 30 Eur nominalios vertės nematerialiųjų akcijų buvo 2018 m. kovo 30 d. įgytos bendrosios jungtinės nuosavybės su ieškove teise. Taigi, nepagrįstas yra ieškovės teiginys, jog atsakovas, būdamas vieninteliu akcininku, galės vienasmeniškai priimti sprendimus.
13.6. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu negali būti taikomos procesinės prievartos priemonės šioje byloje, kadangi (duomenys neskelbtini) nėra bylos šalimi. Tai, kad ieškovė yra pareiškusi prašymą šiuos asmenis įtraukti į bylą, neturi jokios teisinės reikšmės.
13.7. VšĮ „Pirmoji kava“ buvo įsteigta 2000 m., t. y. 15 metų iki santuokos sudarymo. Taigi, atsakovo įnašas į šį juridinį asmenį neabejotinai laikytinas atsakovo asmenine nuosavybe. Tokiu atveju draudimas perleisti šio juridinio asmens įnašą nesant jokių argumentų dėl tokio draudimo nustatymo, laikytinas nepagrįstu.
Atsiliepimas
13.8. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl šio juridinio asmens vertės padidėjimo santuokos metu, tačiau toks reikalavimas niekaip nėra susijęs su (duomenys neskelbtini) turtu – reikalavimas dėl vertės padidėjimo turi būti reiškiamas ne juridiniam asmeniu, bet sutuoktiniui, todėl prašymas apriboti (duomenys neskelbtini) turtą yra nepagrįstas.
13.9. Ieškovė atskiruoju skundu nekelia klausimų dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei dėl įrašo viešame registre apie draudimą (duomenys neskelbtini) perleisti ar kitaip suvaržyti šiai bendrovei priklausantį turtą, todėl atsakovas šiais klausimais nepasisako.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra įprasto civilinės bylos nagrinėjimo proceso išimtis, kuri taikoma tik tokiu atveju, kai egzistuoja būtinosios sąlygos jai taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos bylos šalių reikalavimams užtikrinti bei atskirais atvejais gali atlikti laikino tam tikros situacijos sureguliavimo funkciją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, kadangi jomis siekiama iki ginčo išnagrinėjimo momento laikinai sureguliuoti šeimos teisinius santykius maksimaliai apsaugant sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nepažeidžiant sutuoktinių interesų.
13. Dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, leidimo gyventi būste, draudimo perleisti būstą
14. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 1 dalimi teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 2 punktą, laikinąja apsaugos priemone gali būti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007).
16. Keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
17. Teismo vertinimu, nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai taikytini sprendžiant klausimą ir dėl laikino vaiko gyvenamosios nustatymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymo.
18. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovo elgesys prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams ir kelia vaikams grėsmę, netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią vaikams. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų taip pat nenustatė, kad vaikų gyvenimas su atsakovu vaikams būtų žalingas, ar kad gyvenamoji vieta, kurioje gyvena nepilnamečiai vaikai neatitiktų vaikų poreikių, nebūtų užtikrinti jų interesai į saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties priėmimo metu neegzistavo būtinybė taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymą.
19. Pažymėtina ir tai, kad iš šalių procesinių dokumentų turinio bei Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2019 m. gegužės 21 d. rašto darytina išvada, kad šiuo metu ieškovė, atsakovas ir nepilnamečiai vaikai gyvena tame pačiame būste – name, esančiame (duomenys neskelbtini) (ieškiniu pareiškėja šiame būste siekia likti gyventi). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms vaikai negyvena atskirai su atsakovu, tačiau tebegyvena kartu ir su ieškove. Ieškovės ir atsakovo gyvenamajai vietai sutampant ir nesikeičiant, laikino vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nėra būtinas. Pažymėtina, kad faktinėms aplinkybėms pasikeitus ir bylos šalims pradėjus gyventi atskirai, ieškovei išliks teisė kreiptis dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
20. Ieškovė taip pat prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo leisti ieškovei kartu su nepilnamečiais vaikais naudotis ir gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiu namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Remiantis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais iki šiol gyvena minėtame name. Duomenų, kad atsakovas nesutiktų su tuo, jog iki bylos išnagrinėjimo ieškovė ir (ar) nepilnamečiai vaikai gyventų atsakovo būste, byloje nėra (CPK 178 str.). Priešingai, atsakovas procesiniuose neprieštarauja, kad ieškovė ir vaikai gyventų šiame name. Pirmosios instancijos teismas nurodytas aplinkybes įvertino tinkamai ir pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo iki teismo sprendimo priėmimo leisti ieškovei kartu su nepilnamečiais vaikais naudotis ir gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiu namu.
21. Ieškovė prašė uždrausti atsakovui perleisti ar kitaip suvaržyti gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 3.84 straipsnio 1-2 dalis, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šeimos gyvenamoji patalpa, ji yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.86 str. 1 d.). Šalys neginčija aplinkybių, kad šis turtas yra jų vienintelė gyvenamoji patalpa. Pagal CK 3.85 straipsnio 2 dalį, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Remiantis išdėstytu, iki santuokos nutraukimo atsakovas be ieškovės sutikimo ir teismo leidimo net negalėtų suvaržyti teisių į namą ar jo perleisti. Nurodytų motyvų pagrindu atitinkamai atmestinas prašymas taikyti atsakovui draudimą perleisti namą, esantį (duomenys neskelbtini).
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
22. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo vaikams priteisimą iš atsakovo. Ieškovės teigimu, atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo teiginius, jog jis nuolat teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams; jei atsakovas šiuo metu ir teiktų kažkokį išlaikymą, tai nereiškia, jog tokį pat išlaikymą atsakovas teiks ir ateityje.
23. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo vaikams priteisimas – paskirtis yra užtikrinti savo turtinės pareigos nevykdančio vieno iš tėvų įsipareigojimų vykdymą iki bus išspręstas ginčas, tokiu būdu siekiant, kad vaiko interesai būtų apsaugoti ir vykstant ginčui. Situaciją laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės (laikino išlaikymo vaikams priteisimas) taikymas gali būti pateisinamas tik tokiu atveju, kai yra duomenų, jog atitinkamos turtinės pareigos vaikų atžvilgiu vienas iš tėvų nevykdo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tokių duomenų nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nenurodė, jog atsakovas vaikų neišlaiko ar išlaiko nepakankamai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neteikia nepilnamečiams vaikams jų būtinuosius poreikius atitinkančio išlaikymo.
24. Vien tik ieškovės subjektyvi nuomonė ir prielaidos apie ateityje galimą atsakovo turtinių pareigų nevykdymą vaikų atžvilgiu, nėra pagrindas tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti. Atkreiptinas dėmesys, kad faktinei situacijai pasikeitus ieškovė turi teisė iš naujo kreiptis su tokiu prašymu į teismą.
Dėl įrašo viešame registre dėl draudimo perleisti turtą, susijusį su įmonėmis
25. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė apribojimų atsakovo turimų (duomenys neskelbtini) akcijų atžvilgiu, kadangi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas, būdamas vieninteliu akcininku, galės vienasmeniškai priimti sprendimus dėl akcijų (kurias ieškiniu ieškovė prašo pripažinti bendrąją jungtine nuosavybe), tame tarpe ir sprendimą parduoti akcijas, dėl ko nukentėtų ieškovės interesai.
26. Pasak ieškovės, ji aktyviais veiksmais ženkliai prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) pajamų gavimo bei įmonės vertės padidėjimo, tai reiškia, jog ieškovė turi teisę gauti dalį (duomenys neskelbtini) vertės padidėjimo. Ieškovė yra suinteresuota (duomenys neskelbtini) turto išsaugojimu (neperleidimu tretiesiems asmenims), siekiant jog (duomenys neskelbtini) turėtų galimybę išmokėti ieškovei priklausančią vertės padidėjimo dalį.
27. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia jų ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovei pranašumo prieš kitą šalį ir atitinkamai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2010).
28. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, kad atsakovas ketina perleisti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) akcijas, šių įmonių turtą, imtis kitų veiksmų, dėl kurių ieškovės ieškinio reikalavimo patenkinimas būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas. Pritartina pirmosios instancijos išvadai, kad ieškovė nurodė tik deklaratyvius teiginius apie tikėtiną grėsmę, tačiau savo teiginių neįrodė.
29. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (įrašo viešame registre dėl draudimo perleisti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) turtą atlikimą) ne atsakovo, tačiau bylos šalimis nesančių juridinių asmenų (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylos šalimis nesantiems juridiniams asmenims vertintinas kaip nesusijęs su ieškinio, pareikšto atsakovui, reikalavimais.
30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.