Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės ir Remigijaus Armino,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Loseria“ atstovams V. G. ir advokato padėjėjai Mirandai Deinekienei,

atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovei R. V.,

trečiojo suinteresuotas asmens Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei U. K. J.,

2020 m. spalio 7 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Loseria” patikslintą skundą atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl individualių administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDI Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo (minėta, toliau – ir Sprendimas) Dėl įvykio darbe, įvykusio 2019 m. sausio 8 d., tyrimo Nr. SD-129-4878 ir VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės R. V. 2020 m. vasario 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 (AK 2019-1031026 forma N-1) (minėta, toliau – ir Aktas) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo VDI Klaipėdos teritorinį skyrių atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2019 m. sausio 8 d. 16.38 val. UAB „Loseria“ darbuotojas J. R. statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini) paslydo ant pastolių pakloto, praradęs pusiausvyrą šoko ant apsnigtos, sušalusios žemės ir susižalojo. Į įvykio vietą atvykę Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) pareigūnai nufotografavo įvykio vietą, patikrino alkotesteriu nukentėjusiojo bei kitų darbuotojų blaivumą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.

VDI Marijampolės teritorinis skyrius, gavęs informaciją iš Marijampolės apskrities VPK, atliko UAB „Loseria“ neplaninį patikrinimą dėl darbuotojo J. R. galimai įvykusio nelaimingo atsitikimo. Kadangi UAB „Loseria“ buveinė yra Palangoje, VDI Marijampolės skyrius kreipėsi dėl tarnybinės pagalbos į VDI Klaipėdos teritorinį skyrių, kad būtų paimti paaiškinimai iš bendrovės direktoriaus V. G., darbuotojų R. V., A. B. ir surinkti tyrimui reikalingą medžiagą. VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje buvo paimti V. G. ir R. V. paaiškinimai, surinkta medžiaga išsiusta į VDI Marijampolės teritorinį skyrių. Pagal iš VšĮ Šakių ligoninės gautą 2019 m. sausio 15 d. pažymą apie pakenkimo sveikatai sunkumą (Nr. I3-46), J. R. pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių. UAB „Loseria“ 2019 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 2ds sudaryta dvišalė komisija, kuri tirdama J. R. įvykusio nelaimingo atsitikimo aplinkybes, nurodė, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu susižalojo pagalbinis darbininkas J. R. negali būti priskiriamas prie nelaimingų atsitikimų darbe, nes 2019 m. sausio 3 d. – 2019 m. sausio 31 d. minėtas darbuotojas nedirbo ir jam buvo suteiktos nemokamos atostogos.

Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyrius 2019 m. gruodžio 12 d. raštu „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo atlikimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-01287-19“ kreipėsi į VDI Klaipėdos teritorinį skyrių, nurodydamas, kad byloje iš liudytojų parodymų bei kitų atliktų tyrimo veiksmų įtariama, jog nelaimingas atsitikimas įvyko darbe, todėl prašo atlikti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje buvo pradėtas tyrimas dėl minėto įvykio. VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė R. V. atliko tyrimą ir 2020 m. vasario 17 d. surašė N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1. Tyrėja Akto 11 punkte nurodė įvykio darbe priežastis bei darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus: Kolektyvinės saugos priemonės neįrengimas. Pastatytuose pastoliuose neįrengti apsauginiai aptvarai, ko pasėkoje paslydus J. R. ant apsnigto pakloto, praradus pusiausvyrą ir neturint kur įsikibti, nušoko nuo pastolių iš 2 m aukščio ant žemės ir susižalojo koją. Pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 4 priedo 37.1. punktas.

Nelaimingo atsitikimo darbe 2020 m. vasario 7 d. akte Nr. 1 nustatytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės: J. R. UAB „Loseria“ pradėjo dirbti pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. darbo sutartį Nr. DS-80 nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. pagalbiniu darbininku. J. R. 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo instruktuotas darbo vietoje pagal tris instrukcijas, tame tarpe ir pagal „Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukciją“ Nr. 6, buvo išmokytas pagal „Darbuotojo, dirbančio aukštyje“ neformalaus mokymo programą, dirbo sveikatos nepasitikrinęs. Dirbo su savo rūbais ir darbine avalyne. Darbdavys buvo išdavęs šalmą, apsauginius akinius ir pirštines, saugos diržų neturėjo. Profesinė rizika nevertinta. Nustatyta, kad UAB „Loseria“ direktorius V. G., pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalies nuostatas ir UAB „Loseria“ Vidaus tvarkos taisyklių 5.23. punktą, kuriame reglamentuojama, kad „Ilgiau nei vieną darbo dieną (pamainą) trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu“, suteikė J. R. nemokamas atostogas, neturėdamas J. R. prašymų ir atitinkamai žymėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. 2019 m. vasario 20 d. sudaryta dvišalė komisija, vadovaudamasi 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu dėl nemokamų atostogų suteikimo, priėmė nutarimą nelaimingą atsitikimą, įvykusį 2019 m. sausio 8 d., nepripažinti nelaimingu atsitikimu darbe, nes darbuotojas laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. sausio 31 d. buvo nemokamose atostogose. Aiškinantis įvykio darbe aplinkybes nustatyta, kad darbuotojai, dirbdami stogo dengimo darbus, dirbo ant netvarkingų pastolių. Pastoliai, pasak darbuotojų, nepriklausė UAB „Loseria“, pastoliais leido naudotis namo savininkas D. S.. Pastolius susirinko patys darbuotojai. Nufotografuoti pastoliai yra apie 2 metrų aukščio, be aptvarų, paklotui panaudotos lentos tarpusavyje nesutvirtintos. Paklotas apsnigęs, todėl J. R. paslydo ant apsnigusio pakloto ir praradęs pusiausvyrą, neturėdamas kur įsikibti, stengėsi išvengti rimtesnių sužalojimų, todėl nušoko nuo pastolių ant žemės ir susižalojo koją. Dirbdami ant pastolių be aptvarų darbuotojai nebuvo prisisegę saugos diržais, nes diržai jiems nebuvo išduoti.

UAB „Loseria“ direktorius V. G. 2020 m. kovo 16 d. pateikė skundą „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto panaikinimo“, kuriuo nesutiko su Akte nurodytomis įvykio priežastimis ir prašė paskirti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistai ištyrė 2020 m. kovo 16 d. skunde pateikiamus argumentus, įvertino įvykio darbe tyrimo metu surinktus dokumentus, kurių pagrindu buvo surašytas N-1 formos aktas ir 2020 m. balandžio 9 d. pateikė išvadą „Dėl UAB „Loseria“ skundo Nr. EDV- 53“. Šios Išvados pagrindu buvo priimtas ginčijamas VDI 2020 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. SD-125-4878 „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2019 m. sausio 8 d. UAB „Loseria“ darbuotojui J. R., tyrimo“, kuriuo pripažinta, kad įvykis darbe, kurio metu 2019 m. sausio 8 d. buvo pakenkta UAB „Loseria“ darbuotojo J. R. sveikatai, ištirtas nepažeidžiant Nuostatų reikalavimų, todėl nėra pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą. Išvadoje pažymėta, kad Akte nurodomos visos nelaimingam atsitikimui kilti turėjusios įtakos aplinkybės, jų visuma ir nulėmė nelaimingą atsitikimą. VDI Tyrėjas, prieš formuluodamas savo išvadas, išsamiai vertino tyrimo metu surinktus duomenis - tai yra visos įvykio darbe teisiškai reikšmingos aplinkybės yra išsamiai išanalizuotos ir VDI inspektoriaus pateiktos Akte. Taip pat konstatuota, kad pareiškėjas skunde nepateikia jokių naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl šiuo atveju skirti nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2019 m. sausio 8 d. UAB „Loseria“ darbuotojui J. R., papildomą tyrimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nes nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas atliktas vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Pareiškėja UAB „Loseria“ neigia akte nurodytas nelaimingo atsitikimo priežastis, teigdama, kad darbuotojas J. R. patyrė žalą sveikatai ne darbo vietoje ir ne darbo įmonėje laiku, jis nevykdė darbdavio nurodymų, nevykdė darbo funkcijų ar darbdavio pavedimo, todėl įvykio metu jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, jis veikė ne darbdavio interesais, o dirbo savarankiškai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – ir Saugos ir sveikatos įstatymas, DSSĮ; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-07-01), Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 (toliau – ir Nuostatai; aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-09-08), taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014-09-22 įsakymu Nr. V-416 patvirtinti Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniai nurodymai (toliau – ir Metodiniai nurodymai; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-02-10).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Incidentas tiriamas ir registruojamas įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti.

Jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimu, jis (jie) pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl skundo, kuriame skundžiamas nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aktas, gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka (Nuostatų 77 ir 83 punktai).

Pagal Nuostatų 43 punktą, jeigu tiriant įvykį darbe nustatoma, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir/ar atliekant darbo funkcijas, pareigas, darbdavio pavedimą arba kitą veiklą, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat tarnybinių komandiruočių metu vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje, toks įvykis pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe, jo tyrimas baigiamas surašant N-1 formos aktą, kurio forma patvirtinta Nuostatų 2 priede. Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto 5-ajame punkte turi būti išdėstytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, o 11-ajame punkte - nelaimingo atsitikimo priežastys; priežastys išvardijamos pagal svarbą; nurodomas pažeidimo ryšys su atsitikimu ir nesilaikytų norminių teisės aktų pavadinimai, juos priėmusios ar tvirtinusios institucijas, pasirašymo datos, straipsniai, punktai, pateikiamas reikalavimų tekstas ar nuoroda į priedą su tekstu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra: nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti (Nuostatų 29 punktas). Tiriant įvykį darbe privalu nustatyti: koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys (Nuostatų 30 punktas). Pagal Nuostatų 31 punktą, įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, vadovaujantis Metodiniais nurodymais.

Metodinių nurodymų 14 punktas įtvirtina, kad įvykį darbe tiriantis subjektas (tyrėjas) kiekvienu konkrečiu atveju be kita ko turi nustatyti, ar įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir/ar vykdant darbo funkcijas, pareigas ar darbdavio pavedimą arba kitą veiklą, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat dirbant tarnybinių komandiruočių metu, vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje.

Pagal Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinius nurodymų 18.2 punktą, nelaimingo atsitikimo darbe priežastis suprantama kaip reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingą poveikį sveikatai. Teisėjų kolegijos vertinimu, priežastinis ryšys tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo bei nelaimingo atsitikimo darbe konstatuojamas, kai nustatoma, kad be šių pažeidimų nebūtų kilę žalingi padariniai, t. y. darbdavio veikos yra būtina pasekmių atsiradimo sąlyga ir be jo veiksmų jos nebūtų atsiradusios.

Vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu, darbdavys organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja šių priemonių įrengimą (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja, būdama darbdaviu, išdavė J. R. šalmą, apsauginius akinius ir pirštines, tačiau nepasirūpino, kad pastoliuose būtų įrengti apsauginiai atitvarai. Taigi VDI pagrįstai pripažino, kad pareiškėja neužtikrino pakankamos saugos ir sveikatos darbe.

Iš 2018 m. rugsėjo 10 d. darbo sutarties Nr. DS 80 matyti, kad J. R. priimtas dirbti pagalbiniu darbininku UAB „Loseria“. Iš teismui pateiktų UAB „Loseria“ įsakymų „Dėl nemokamų atostogų suteikimo“ nustatyta, kad darbuotojas J. R. nemokamų atostogų išleistas nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d., nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. sausio 31 d. Kad nurodytu laikotarpiu J. R. suteiktos nemokamos atostogos, atsispindi ir 2018 m. lapkričio, gruodžio mėnesių UAB „Loseria“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius 2019-12-20 iš Marijampolės AVPK KP NTS gavo raštą „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo atlikimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-01287-19“. Iš šio rašto matyti, kad atlikus informacijos tyrimą nustatyta, jog UAB „Loseria“ darbuotojas J. R., dirbdamas įmonės darbo objekte (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 8 d. dieną patyrė traumą. Vadovaujantis šiuo raštu bei paties J. R. paaiškinimais, Darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius surašė protokolą bei priėmė nutarimą UAB „Loseria“ už Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą skirti 200 Eur dydžio baudą.

Nustatyta, kad Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje NR. 01-1-01287-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnį bei ikiteisminiam tyrimui atlikti byla Nr. 01-1-01287-19 perduota pagal privalomąją kompetenciją Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriui. Nuvykus pagal gautą iškvietimą, pirminiais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 8 d., 16 val. 38 min., (duomenys neskelbtini), nuo naujai statomo namo pastolių nukrito darbininkas, jis gulėjo ant sniego prie statomo namo. Nustatyta, kad tai yra J. R., jis buvo skubiai išgabentas į VšĮ „Šakių ligoninė“ priėmimo skyrių. J. R. diagnozuota dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio kaulų lūžimai su dislokacija. Dėl nelaimingo įvykio darbo vietoje buvo kreiptasi į Marijampolės teritorinį skyrių ir gautas atsakymas, kad Nuostatų 14 punktu Darbo inspekcijos šis įvykis netiriamas bei pateikti papildomi duomenys, su kuriais gautas ir UAB „Loseria“ direktoriaus „Dvišalės komisijos išvada dėl J. R. nelaimingo atsitikimo“ (2019 m. vasario 20 d. Nr. 3ds), kurioje nurodoma, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu susižalojo pagalbinis darbininkas J. R., negali būti priskiriamas prie nelaimingų atsitikimų darbe, nes 2019 m. sausio 3 d. - 2019 m. sausio 31 d. darbuotojas nedirbo ir jam buvo suteiktos nemokamos atostogos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai nurodė, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-01287-19 nėra baigtas.

UAB „Loseria“ laikinai einanti direktoriaus pareigas Renida G. Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriui adresuotu raštu teigia, kad UAB „Loseria“ neturi rašytinių J. R. prašymų išleisti jį nemokamų atostogų, nes dėl nemokamų atostogų buvo susitarta žodžiu, atsižvelgiant į tai, kad J. R. gyvena Kartenoje, neturi transporto priemonės ir jam sudėtinga atvykti į UAB „Loseria“ buveinę Palangoje. Byloje nėra duomenų, kad J. R. būtų supažindintas su įsakymais dėl nemokamų atostogų jam suteikimo.

Pareiškėja skunde teigia, kad nelaimingo įvykio 2019 m. sausio 8 d. metu objekte, adresu (duomenys neskelbtini) , UAB „Loseria“ darbų nevykdė, nes UAB „Loseria“ darbuotojai J. R., R. V., A. B. buvo nemokamose atostogose, minėtame objekte šie asmenys dirbo kaip laisvai samdomi darbuotojai.

Su šiais pareiškėjos argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Nustatyta, kad J. R., būdamas įspėtas apie administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 224 straipsnio 2 dalį dėl melagingų parodymų davimo, 2019 m. sausio 23 d. bei 2019 m. sausio 29 d. Valstybinei darbo inspekcijai duotuose paaiškinimuose nurodė, kad nelaimingo atsitikimo dieną, t. y. 2019 m. sausio 8 d., nurodymą važiuoti dirbti į Šakius davė įmonės vadovas V. G.. Kad J. R. tuo metu buvo suteiktos nemokamos atostogos, pats J. R. nežinojo, prašymo dėl nemokamų atostogų suteikimo nebuvo rašęs. Kad jam yra suteiktos nemokamos atostogos, sužinojo iš gydytojo gydymo įstaigoje tik po nelaimingo atsitikimo. J. R. paaiškino, kad 2019 m. sausio 7 d. į Šakius atvyko dirbti keturiese – jis (J. R.), R. V., A. B. ir A. P.. Darbą pradėjo 2019 m. sausio 8 d. ryte, darė stogo konstukciją. Vienu momentu slystelėjo koja, jis neatlaikė pusiausvyros, atsispyrė nuo pastolio ir šoko žemyn. Nukritęs ant žemės pajuto, kad lūžo koja. Objekte Šakiuose tiesioginio darbų vadovo neturėjo, įmonės vadovas liepė daryti stogo konstukciją. Įvykio dieną dirbo su savo darbiniais rūbais, batais, šalmą buvo išdavęs įmonės vadovas, tačiau jo nebuvo užsidėjęs. Pirštinėmis ir akiniais buvo aprūpinusi įmonė. Tame objekte dirbo nuo 2018 m. spalio mėnesio.

UAB „Loseria“ darbuotojas R. V. 2019 m. vasario 12 d. Darbo inspekcijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. sausio 28 d. dirbo UAB „Loseria“ pagalbiniu darbininku, dirbo naujai statomame nuosavame name (duomenys neskelbtini). Objekte dirbo kartu su J. R. ir A. B.. Įmonės vadovas į objektą buvo atvažiavęs vieną kartą, darbus organizuodavosi patys darbininkai. A. P. dėl darbo sąlygų telefonu tarėsi su V. G.. Direktoriaus V. G. nurodymu prašymus suteikti nemokamas atostogas rašė du kartus, tačiau nemokamų atostogų metu objekte dirbo apie 10 dienų. 2019 m. sausio 8 d. J. R. statybvietėje susižalojo koją, todėl jis (R. V.) V. G. pasakė, kad daugiau tame objekte nebedirbs.

Kartu su skundu teismui pareiškėja pateikė 2020 m. gegužės 12 d. rašytinį R. V. paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad UAB „Loseria“ dirbo nuo 2018 m. rugsėjo 20 d., nuo 2018 m. spalio mėnesio kartu su J. R., A. B. dirbo objekte, adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio pradžioje bendrovės direktorius informavo, kad įmonė nebetęs darbų šiame objekte ir kad šeimininkas siūlo jiems pabaigti darbus savarankiškai, todėl jie parašė prašymus nemokamų atostogų ir toliau darbus tęsė kaip savarankiški asmenys. Kai J. R. 2019 m. sausio 9 d. objekte susižalojo koją, visi dirbę tame objekte darbuotojai buvo nemokamose atostogose.

R. V. 2019 m. vasario 12 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. rašytiniai paaiškinimai yra prieštaringi - jis vėlesniu paaiškinimu nurodė kitas aplinkybes, nei pirminiame paaiškinime Darbo inspekcijai, rašytu 2019 m. vasario 12 d.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. G. paaiškino, kad ji yra UAB „Loseria“ direktorius pavaduotoja, atsakinga už darbuotojų saugą ir sveikatą. J. R. nelaimingo atsitikimo metu buvo nemokamose atostogose, statybvietėje Šakiuose dirbo kaip laisvai samdomas darbuotojas. Į objektą Šakiuose ji buvo nuvykusi tuomet, kai darbuotojai dirbo mūrijimo darbus, aukštyje nedirbo. Nemokamų atostogų J. R. buvo išleistas pagal žodinį prašymą, atvykti parašyti prašymo neturėjo galimybės, nes gyveno kitame mieste, dėl nemokamų atostogų buvo susitarta telefonu. J. R. nemokamų atostogų buvo išleistas tris kartus. Prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo įmonėje nėra registruojami.

Kadangi liudytoja nurodė, jog darbuotojų prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo bendrovėje nėra registruojami, prašymai užpildomi ant bendrovėje paruošto blanko, todėl nėra galimybės nustatyti, kada prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo įmonės vadovui buvo pateikti. Prašymų registracijos įmonėje nebuvimas kelia pagrįstas abejones, ar prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo nėra surašomi atgaline data. Naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių liudytoja nepateikė.

Pareiškėja teigia, kad J. R. nemokamų atostogų buvo išleistas pagal žodinį prašymą, nes jo gyvenamoji vieta yra Kartenoje ir jam sudėtinga atvykti į UAB „Loseria“ buveinę Palangoje. Teismas nesutinka su tokiu pareiškėjos teiginiu, kadangi darbuotojas prašymą atsiųsti turėjo galimybę įvairiomis elektroninėmis komunikacijos priemonėmis (faksu arba elektroniniu paštu, mobiliojo ryšio telefono žinute), nes iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad J. R. naudojasi internetiniu ryšiu. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. R. 2018 m. gruodžio 21 d. buvo nuvykęs į darbdavio būstinę, adresu S. T. g. 13, Palanga, atsiimti atlyginimo už lapkričio mėnesį ir pasirašė kasos pajamų orderyje. Tačiau J. R. lankantis centrinėje būstinėje, jis nebuvo informuotas apie suteiktas neapmokamas atostogas ir jam nesiūlyta parašyti prašymą dėl neapmokamų atostogų suteikimo. UAB „Loseria“ direktoriaus V. G. paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad atlyginimas J. R. buvo išmokėtas ne įmonės būstinėje, taip pat dėl šventinio laikotarpio buvo skubama ir iš J. R. nepaimtas rašytinis prašymas dėl nemokamų atostogų suteikimo, vertintini kritiškai. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pažymėjo, kad J. R. pats buvo pateikęs atsakovei savo elektroninio pašto adresą, kad galėtų susisiekti su Darbo inspekcija, jis taip pat turėjo mobiliojo ryšio telefoną, o tai reiškia, kad jis turėjo galimybę pateikti darbdaviui rašytinius prašymus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 25 straipsnio 2 dalimi, darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai DK, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kt.) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys.

Šiuo atveju darbdavys teismui nepateikė jokių įrodymų apie J. R. prašymą suteikti jam nemokamas atostogas. Tyrimo medžiagoje surinkti duomenys patvirtiną faktą, kad nukentėjusysis J. R. nemokamų atostogų neprašė, todėl pareiškėjos teiginiai apie nemokamų atostogų suteikimą vertinami kaip siekis išvengti atsakomybės. Tai, kad darbuotojai suvokė dirbantys darbdavio UAB „Loseria“ naudai, patvirtina ir A. P. teikti paaiškinimai. Nėra pagrindo netikėti darbuotojo J. R. paaiškinimu, kad jis nežinojo, jog yra išleistas nemokamų atostogų ir visą laiką iki nelaimingo atsitikimo dirbo kaip įmonės „Loseria“ darbuotojas.

Taigi, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl to, kad J. R. nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki nelaimingo atsitikimo darbe, t. y. iki 2019 m. sausio 8 d., objekte, adresu (duomenys neskelbtini), darbus vykdė savarankiškai, kaip individualią veiklą vykdantis asmuo.

Iš tyrimo medžiagos matyti, kad pareiškėja statybos darbams objekte, adresu (duomenys neskelbtini), buvo instruktavusi ir apmokiusi darbuotojus, aprūpinusi darbo priemonėmis, asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir apgyvendinimo patalpomis, tačiau nepasirūpino pastolių įrengimu - įmonės darbuotojai pastolius susimontavo patys iš Užsakovo duotų medžiagų.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Vadovaujantis DSSĮ 11 straipsnio 1 dalimi, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, taip pat ir užtikrinant tinkamų ir saugių kolektyvinių priemonių naudojimą darbo vietose.

Išanalizavus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus jas patvirtinančius duomenis, sprendžiama, kad Akto 11-ajame punkte VDI Klaipėdos skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus nurodytas apsauginių aptvarų neįrengimas pastoliuose, pagrįstai pripažinta kaip tiesioginė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus, byloje esančią rašytinę medžiagą, daro išvadą, kad 2020 m. vasario 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 nurodytos įvykio darbe priežastys nustatytos teisingai ir pagrįstai.

Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad VDI Klaipėdos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius tinkamai įvykdė Nuostatų 29 bei 30 punktų reikalavimus, tinkamai atliko įvykio tyrimą ir nustatė visas aplinkybes, patvirtinančias, jog nelaimingas atsitikimas yra susijęs su darbu, kad įvykį lėmė netinkamas darbų organizavimas, pažeidus darbuotojų saugą ir sveikatą ir kad šis pažeidimas yra įvykio darbe priežastis. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo panaikinti 2020 m. vasario 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 bei Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. SD-129-4878 „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2019 m. sausio 8 d. UAB „Loseria“ darbuotojui J. R. tyrimo“. Netenkinus pareiškėjos reikalavimų dėl minėtų aktų panaikinimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (įpareigoti VDI Klaipėdos teritorinį skyrių atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą).

Remiantis nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Loseria“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.