Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-2279-624/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-16
Bylos Nr.: eA-2279-624/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01703-2020-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
Pareiškėjas: UAB "Loseria"
Atsakovas: Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-2279-624/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01703-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 7.2.5; 4.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Loseria” apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Loseria” skundą atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), dėl individualių administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Loseria“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Loseria“, įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. SD-129-4878 „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2019 m. sausio 8 d. UAB „Loseria“ darbuotojui J. R. tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas), VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės R. V. 2020 m. vasario 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (AK 2019-1031026 forma N-1) (toliau – ir Aktas) bei įpareigoti VDI Klaipėdos teritorinį skyrių atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė R. V. 2020 m. vasario 17 d. surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą (forma N-1), kuriame nurodė, kad UAB „Loseria“ darbuotojas J. R. 2019 m. sausio 8 d. 16.38 val. objekte, adresu (duomenys neskelbtini), susižalojo koją. Nesutikdamas su Institucijos 2020 m. vasario 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu, 2020 m. kovo 16 d. pareiškėjas pateikė skundą VDI vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. 2020 m. balandžio 14 d. elektroniniu paštu gautas VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 14 d. „Sprendimas dėl įvykio darbe, įvykusio 2019 m. sausio 8 d. UB „Loseria“ darbuotojui J. R., tyrimo“ Nr. SD-129-4878 ir VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadas dėl UAB „Loseria“ skundo Nr. EDV-53 (toliau – ir Išvados). Skundžiamame Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 14 d. sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistų padarytomis išvadomis, jis nusprendė pripažinti, kad įvykis darbe, kurio metu 2019 m. sausio 8 d. pakenkta UAB „Loseria“ darbuotojo J. R. sveikatai, ištirtas nepažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), reikalavimų, todėl nėra pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą; administracinę procedūrą dėl pareiškėjo 2020 m. kovo 16 d. skundo tyrimo baigti. VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus Išvadose nurodyta, kad įvykis darbe įvyko 2019 m. sausio 8 d., kai UAB „Loseria“ darbuotojas J. R. statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), paslydo ant pastolių pakloto, praradęs pusiausvyrą šoko ant apsnigtos, sušalusios žemės ir susižalojo. Minėtą įvykį darbe ištyrė ir 2020 m. vasario 17 d. surašė N-1 formos aktą Nr. 1 VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė R. V. (toliau – ir Tyrėjas). Tyrėjas N-l formos akto Nr. 1, 11 punkte įvardijo įvykio priežastis bei darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

3. Pareiškėjo teigimu, Tyrėjas vadovavosi nukentėjusiojo paaiškinimais, jog jis nemokamų atostogų neprašė, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsniu, nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu, todėl VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas S. B. kritiškai vertino pareiškėjo teiginius apie nemokamų atostogų suteikimą, kaip siekį išvengti atsakomybės.

4. Pareiškėjas nurodo, kad VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 14 d. Sprendimas dėl įvykio darbe, įvykusio 2019 m. sausio 8 d., kurio metu susižalojo UAB „Loseria“ darbuotojas J. R., yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes šis nelaimingas atsitikimas negali būti priskiriamas prie nelaimingų atsitikimų darbe, kadangi 2019 m. sausio 3–31 d. minėtam darbuotojui buvo suteiktos nemokamos atostogos. Panaikinus skundžiamą Aktą, pareiškėjas prašo teismo įpareigoti VDI Klaipėdos teritorinį skyrių atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

5. Paaiškina, kad UAB „Loseria“ (toliau – ir Rangovas) 2018 m. liepos 26 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 180725-1 su D. S. (toliau – ir Užsakovas), kuria šalys susitarė, kad Rangovas pagal projektuotojo parengtą projektą žemės sklype atliks gyvenamojo namo polinių pamatų ir ūkinio pastato polinių pamatų įrengimą. Darbų atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini). Darbų pradžia – 2018 m. liepos 26 d., darbų pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 26 d. Šių statybos darbų atlikimo metu atsakingas darbus prižiūrintis asmuo įmonės buvo paskirtas plataus profilio statybininkas UAB „Loseria“ darbuotojas A. D., kuris, kaip įgaliotas įmonės asmuo, pasirašė ir 2018 m. liepos 26 d. Statybos rangos sutartį Nr. 180725-1. 2018 m. spalio 12 d. Statybos darbų sutartis Nr. ST181012 buvo parengta, tačiau Rangovas toliau nusprendė nebetęsti darbų minėtame objekte, kadangi Užsakovui sutartyje nurodyta darbų kaina buvo per didelė, o įmonei mažinti darbų kainą buvo finansiškai nuostolinga. Užsakovas sutarties nepasirašė, todėl įmonė šiame objekte darbų daugiau neatliko. Užsakovas paprašė objekte dirbusių UAB „Loseria“ darbuotojų atlikti statybos darbus savarankiškai. Darbuotojas J. R. nemokamų atostogų buvo išleistas, gavus jo prašymą telefonu, kadangi darbuotojas gyvena Kartenoje, neturi transporto priemonės ir jam sudėtinga atvykti į Palangą, kur yra UAB „Loseria“ buveinė. Apie J. R. nemokamas atostogas įstatymų nustatyta tvarka buvo informuotas VSDFV teritorinis skyrius (toliau – ir Sodra).

Šalies argumentai

6. Pareiškėjas teigia, kad UAB „Loseria“ objekte, adresu (duomenys neskelbtini), vykdė statybos darbus laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Šiame objekte likę dirbti darbuotojai A. B., R. V., J. R. toliau dirbo kaip savarankišką veiklą vykdantys asmenys. Laikotarpiais nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 lapkričio 16 d., nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2019 m. sausio 3 d. iki pat nelaimingo įvykio (2019 m. sausio 8 d.) UAB „Loseria“ šiems darbuotojams nepavedė jokio darbo, nedavė jokių nurodymų ir nemokėjo darbo užmokesčio, nes jie buvo neapmokamose atostogose. Užsakovas šiems asmenims mokėjo tiesiogiai.

7. Pareiškėjas nurodo, kad tyrimo medžiagoje pateikti UAB „Loseria“ darbuotojų J. R. ir R. V. paaiškinimai. Statybininkas A. B. nebuvo apklaustas, nors jis apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Apklaustas A. P., dirbęs tame objekte, tačiau jis niekada nebuvo įmonės darbuotojas.

8. Pareiškėjas pažymi, kad Darbo kodekse nenustatyta darbuotojo prašymo suteikti nemokamas atostogas privaloma rašytinė forma. UAB „Loseria“ Darbo tvarkos taisyklių 5.23 punkte numatyta, kad ilgiau negu vieną dieną (pamainą) trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu, taigi nėra numatytos privalomos rašytinės prašymo formos. Įmonės direktorius V. G., išleisdamas darbuotoją J. R. nemokamų atostogų nesant jo rašytinio prašymo, nepažeidė nei Darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalies, nei UAB „Loseria“ Darbo tvarkos taisyklių 5.23 punkte numatytų nuostatų.

9. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog po 2019 m. sausio 8 d. įvykusios J. R. traumos, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas įmonėje nebuvo atliekamas, nes darbuotojas traumos metu buvo nemokamose atostogose. Tik 2019 m. sausio mėnesio pabaigoje, paskambinus VSDFV teritorinio skyriaus atstovui ir jam pareikalavus, 2019 m. vasario 20 d. UAB „Loseria“ direktoriaus įsakymu Nr. 2ds sudaryta dvišalė komisija nelaimingam atsitikimui darbe tirti. Darbdavys pateikė VSDFV teritoriniam skyriui ir darbuotojui J. R. dvišalės komisijos išvadą, jog nelaimingas atsitikimas nepriskiriamas prie nelaimingų atsitikimų darbe.

Šalies argumentai

10. Pareiškėjas nurodo, kad įmonei vykdant statybos darbus pagal dvi minėtas statybos rangos sutartis, t. y. 2018 m. liepos 26 d. Statybos rangos sutartį Nr. 180725-1 ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. Statybos darbų sutartį Nr. ST180820, pastolių nereikėjo, juos davė namo savininkai, tą patvirtino R. V. ir J. R.. Pareiškėjas nėra atsakingas už pastolių kokybę. Darbuotojai turėjo asmens apsaugos priemones, kurios yra nurodytos darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėse, šios priemonės nebuvo paimtos iš darbuotojų nemokamų atostogų metu. J. R. šios asmeninės apsaugos priemonės buvo išduotos 2018 m. rugsėjo 11 d. UAB „Loseria“ 2019 m. sausio 8 d. minėtame objekte statybos darbų nevykdė, todėl nebuvo atsakinga už kolektyvinių saugos priemonių įrengimą.

11. Pareiškėjas akcentuoja, kad darbuotojas J. R. patyrė žalą sveikatai ne darbo vietoje ir ne darbo įmonėje laiku, įvykio metu jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, jis dirbo savarankiškai. Taigi, įvykis nesusijęs su darbu, todėl toks įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Pareiškėjas daro išvadą, kad VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 14 d. sprendimas dėl įvykio darbe, įvykusio 2019 m. sausio 8 d., priimtas neįvertinus faktinių aplinkybių bei taikytinų teisės aktų nuostatų, todėl šis sprendimas naikintinas. Tyrėjas, atlikdamas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nesilaikė norminių teisės aktų reikalavimų, tiksliai nenustatė visų faktinių nelaimingo atsitikimo aplinkybių, nesurinko visų reikiamų įrodymų, todėl nepagrįstai nustatė, kad įvykis priskiriamas nelaimingiems atsitikimams darbe. VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės R. V. 2020 m. vasario 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 (AK 2019-1031026 forma N-1) naikintinas, kaip nepagrįstas ir surašytas nesant teisėtų pagrindų.

Atsiliepimas

12. Atsakovas VDI Klaipėdos teritorinis skyrius atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą nurodo, jog nesutinka su jo reikalavimais ir prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13. Nurodo, kad įvykis darbe įvyko 2019 m. sausio 8 d. 16 val. 38 min., kai UAB „Loseria“ darbuotojas J. R. statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), paslydo ant pastolių pakloto, praradęs pusiausvyrą šoko ant apsnigtos, sušalusios žemės ir susižalojo. 2019 m. vasario 17 d. VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje pradėtas minėto įvykio darbe tyrimas ir 2020 m. vasario 17 d. surašytas N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1.

14. Tyrėjos surinktoje įvykio tyrimo medžiagoje nustatyta, jog J. R. UAB „Loseria“ pradėjo dirbti pagalbiniu darbininku pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. darbo sutartį Nr. DS-80 nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. Darbdavys buvo išdavęs šalmą, apsauginius akinius ir pirštines, saugos diržų darbuotojas neturėjo. Paaiškinime J. R. nurodė, jog apie tai, kad jis buvo nemokamose atostogose, nieko nežinojo, nebuvo rašęs prašymų suteikti jam nemokamas atostogas, o stogo dengimo darbus statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo dirbti nuo 2018 m. spalio mėnesio ir dirbo iki 2018 m. gruodžio vidurio (iki šventinio laikotarpio). Kadangi darbų nebaigė, jų užbaigti atvyko 2019 m. sausio 7 d., nakvojo pareiškėjo išnuomotoje sodyboje. Pasak nukentėjusiojo, direktorius V. G. žinojo apie tai, kad darbuotojai po švenčių vyks užbaigti darbus.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalimi, darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Pabrėžia, kad pareiškėjas nei VDI atlikto tyrimo metu, nei teismui nėra pateikęs įrodymų apie J. R. prašymą suteikti jam nemokamas atostogas.

16. Pareiškėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, surašytas pažeidimų protokolas, nes pareiškėjas, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad 2018 metų lapkričio, gruodžio bei 2019 metų sausio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose būtų žymimas darbuotojų faktiškai dirbtas laikas. Pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu dėl 2020 m sausio 16 d. VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus priimto nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, prašydamas nutraukti pažeidimo bylą pareiškėjos atžvilgiu. 2020 m. sausio 14 d. V. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl netinkamai vykdytos darbo laiko apskaitos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnio 1 dalį. Su surašytu protokolu V. G. sutiko, paskirtą 75 Eur baudą sumokėjo.

Atsiliepimas

17. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas statybos darbams objekte, adresu (duomenys neskelbtini), buvo instruktavęs ir apmokęs darbuotojus, aprūpinęs darbo priemonėmis, asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir apgyvendinimo patalpomis, tačiau nepasirūpino pastolių įrengimu.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateikė analogišką atsiliepimą, kaip ir atsakovas, nurodydamas, kad nesutinka su patikslinto skundo reikalavimais ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

II.

19. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Loseria“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. SD-129-4878 „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2019 m. sausio 8 d. UAB „Loseria“ darbuotojui J. R. tyrimo“ ir VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės R. V. 2020 m. vasario 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 (AK 2019-1031026 forma N-1), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo VDI Klaipėdos teritorinį skyrių atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

21. Teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatė, kad 2019 m. sausio 8 d. 16.38 val. UAB „Loseria“ darbuotojas J. R. statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), paslydo ant pastolių pakloto, praradęs pusiausvyrą šoko ant apsnigtos, sušalusios žemės ir susižalojo. Į įvykio vietą atvykę Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) pareigūnai nufotografavo įvykio vietą, patikrino alkotesteriu nukentėjusiojo bei kitų darbuotojų blaivumą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.

22. VDI Marijampolės teritorinis skyrius, gavęs informaciją iš Marijampolės apskrities VPK, atliko UAB „Loseria“ neplaninį patikrinimą dėl darbuotojo J. R. galimai įvykusio nelaimingo atsitikimo. Kadangi UAB „Loseria“ buveinė yra Palangoje, VDI Marijampolės skyrius kreipėsi dėl tarnybinės pagalbos į VDI Klaipėdos teritorinį skyrių, kad būtų paimti paaiškinimai iš bendrovės direktoriaus V. G., darbuotojų R. V., A. B. ir surinkta tyrimui reikalinga medžiaga. VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje buvo paimti V. G. ir R. V. paaiškinimai, surinkta medžiaga išsiusta į VDI Marijampolės teritorinį skyrių. Pagal iš VšĮ Šakių ligoninės gautą 2019 m. sausio 15 d. pažymą apie pakenkimo sveikatai sunkumą (Nr. I3-46), J. R. pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių. UAB „Loseria“ 2019 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 2ds sudaryta dvišalė komisija, kuri, tirdama J. R. įvykusio nelaimingo atsitikimo aplinkybes, nurodė, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu susižalojo pagalbinis darbininkas J. R., negali būti priskiriamas prie nelaimingų atsitikimų darbe, nes 2019 m. sausio 3–31 d. minėtas darbuotojas nedirbo ir jam buvo suteiktos nemokamos atostogos.

23. Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyrius 2019 m. gruodžio 12 d. raštu „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo atlikimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-01287-19“ kreipėsi į VDI Klaipėdos teritorinį skyrių, nurodydamas, kad byloje iš liudytojų parodymų bei kitų atliktų tyrimo veiksmų įtariama, jog nelaimingas atsitikimas įvyko darbe, todėl prašo atlikti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

24. VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje buvo pradėtas tyrimas dėl minėto įvykio. VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė R. V. atliko tyrimą ir 2020 m. vasario 17 d. surašė N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1. Tyrėja Akto 11 punkte nurodė įvykio darbe priežastis bei darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus: Kolektyvinės saugos priemonės neįrengimas. Pastatytuose pastoliuose neįrengti apsauginiai aptvarai, ko pasėkoje paslydus J. R. ant apsnigto pakloto, praradus pusiausvyrą ir neturint kur įsikibti, nušoko nuo pastolių iš 2 m aukščio ant žemės ir susižalojo koją. Pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 4 priedo 37.1. punktas.

25. Nelaimingo atsitikimo darbe 2020 m. vasario 7 d. akte Nr. 1 nustatytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės: J. R. UAB „Loseria“ pradėjo dirbti pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. darbo sutartį Nr. DS-80 nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. pagalbiniu darbininku. J. R. 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo instruktuotas darbo vietoje pagal tris instrukcijas, tame tarpe ir pagal „Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukciją“ Nr. 6, buvo išmokytas pagal „Darbuotojo, dirbančio aukštyje“ neformalaus mokymo programą, dirbo sveikatos nepasitikrinęs. Dirbo su savo rūbais ir darbine avalyne. Darbdavys buvo išdavęs šalmą, apsauginius akinius ir pirštines, saugos diržų neturėjo. Profesinė rizika nevertinta. Nustatyta, kad UAB „Loseria“ direktorius V. G., pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalies nuostatas ir UAB „Loseria“ Darbo tvarkos taisyklių 5.23. punktą, kuriame reglamentuojama, kad „Ilgiau nei vieną darbo dieną (pamainą) trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu“, suteikė J. R. nemokamas atostogas, neturėdamas J. R. prašymų ir atitinkamai žymėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. 2019 m. vasario 20 d. sudaryta dvišalė komisija, vadovaudamasi 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu dėl nemokamų atostogų suteikimo, priėmė nutarimą nelaimingą atsitikimą, įvykusį 2019 m. sausio 8 d., nepripažinti nelaimingu atsitikimu darbe, nes darbuotojas laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. sausio 31 d. buvo nemokamose atostogose. Aiškinantis įvykio darbe aplinkybes nustatyta, kad darbuotojai, dirbdami stogo dengimo darbus, dirbo ant netvarkingų pastolių. Pastoliai, pasak darbuotojų, nepriklausė UAB „Loseria“, pastoliais leido naudotis namo savininkas D. S.. Pastolius susirinko patys darbuotojai. Nufotografuoti pastoliai yra apie 2 metrų aukščio, be aptvarų, paklotui panaudotos lentos tarpusavyje nesutvirtintos. Paklotas apsnigtas, todėl J. R. paslydo ant apsnigto pakloto ir praradęs pusiausvyrą, neturėdamas kur įsikibti, stengėsi išvengti rimtesnių sužalojimų, todėl nušoko nuo pastolių ant žemės ir susižalojo koją. Dirbdami ant pastolių be aptvarų, darbuotojai nebuvo prisisegę saugos diržais, nes diržai jiems nebuvo išduoti.

Šalies argumentai

26. UAB „Loseria“ direktorius V. G. 2020 m. kovo 16 d. VDI valstybiniam vyriausiajam darbo inspektoriui pateikė skundą „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto panaikinimo“, kuriuo nesutiko su Akte nurodytomis įvykio priežastimis ir prašė paskirti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistai ištyrė 2020 m. kovo 16 d. skunde pateikiamus argumentus, įvertino įvykio darbe tyrimo metu surinktus dokumentus, kurių pagrindu buvo surašytas N-1 formos aktas ir 2020 m. balandžio 9 d. pateikė Išvadas, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas Sprendimas. Sprendime pripažinta, kad įvykis darbe, kurio metu 2019 m. sausio 8 d. buvo pakenkta UAB „Loseria“ darbuotojo J. R. sveikatai, ištirtas nepažeidžiant Nuostatų reikalavimų, todėl nėra pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą. Išvadose konstatuota, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl šiuo atveju skirti nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2019 m. sausio 8 d. UAB „Loseria“ darbuotojui J. R., papildomą tyrimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nes nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas atliktas vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

27. Pareiškėjas UAB „Loseria“ neigia Akte nurodytas nelaimingo atsitikimo priežastis, teigdamas, kad darbuotojas J. R. patyrė žalą sveikatai ne darbo vietoje ir ne darbo įmonėje laiku, jis nevykdė darbdavio nurodymų, nevykdė darbo funkcijų ar darbdavio pavedimo, todėl įvykio metu jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, jis veikė ne darbdavio interesais, o dirbo savarankiškai.

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtinti Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniai nurodymai (toliau – ir Metodiniai nurodymai).

29. Teismas, vadovaudamasis Saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 43, 77 ir 83 punktais, Nuostatų 2 priedu, pažymėjo, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra: nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti (Nuostatų 29 punktas). Tiriant įvykį darbe privalu nustatyti: koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys (Nuostatų 30 punktas). Pagal Nuostatų 31 punktą, įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, vadovaujantis Metodiniais nurodymais.

30. Teismas vertino, kad priežastinis ryšys tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo bei nelaimingo atsitikimo darbe konstatuojamas, kai nustatoma, kad be šių pažeidimų nebūtų kilę žalingi padariniai, t. y. darbdavio veikos yra būtina pasekmių atsiradimo sąlyga ir be jo veiksmų jos nebūtų atsiradusios. Teismas nurodė, kad darbdavio pareigos yra nustatytos Saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 25 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 39 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjas, būdamas darbdaviu, išdavė J. R. šalmą, apsauginius akinius ir pirštines, tačiau nepasirūpino, kad pastoliuose būtų įrengti apsauginiai atitvarai. Taigi VDI pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas neužtikrino pakankamos saugos ir sveikatos darbe.

31. Teismas iš 2018 m. rugsėjo 10 d. darbo sutarties Nr. DS 80 nustatė, kad J. R. priimtas dirbti pagalbiniu darbininku UAB „Loseria“. Iš teismui pateiktų UAB „Loseria“ įsakymų „Dėl nemokamų atostogų suteikimo“ teismas nustatė, kad darbuotojas J. R. nemokamų atostogų išleistas nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d., nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. sausio 31 d., tą patvirtina 2018 m. lapkričio, gruodžio mėnesių UAB „Loseria“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Iš VDI Klaipėdos skyriuje gauto 2019 m. gruodžio 20 d. Marijampolės AVPK KP NTS rašto „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo atlikimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-01287-19“ matyti, kad atlikus informacijos tyrimą nustatyta, jog UAB „Loseria“ darbuotojas J. R., dirbdamas įmonės darbo objekte (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 8 d. dieną patyrė traumą. Nuvykus pagal gautą iškvietimą, pirminiais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 8 d., 16 val. 38 min., (duomenys neskelbtini), nuo naujai statomo namo pastolių nukrito darbininkas, jis gulėjo ant sniego prie statomo namo. Nustatyta, kad tai yra J. R., jis buvo skubiai išgabentas į VšĮ „Šakių ligoninė“ priėmimo skyrių. J. R. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Dėl nelaimingo įvykio darbo vietoje buvo kreiptasi į VDI Marijampolės teritorinį skyrių ir gautas atsakymas, kad UAB „Loseria“ direktoriaus sudaryta dvišalės komisija padarė išvadą, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu susižalojo pagalbinis darbininkas J. R., negali būti priskiriamas prie nelaimingų atsitikimų darbe, nes 2019 m. sausio 3–31 d. darbuotojas nedirbo ir jam buvo suteiktos nemokamos atostogos.

32. Teismas konstatavo, kad UAB „Loseria“ laikinai einanti direktoriaus pareigas R. G. Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriui adresuotu raštu teigia, kad UAB „Loseria“ neturi rašytinių J. R. prašymų išleisti jį nemokamų atostogų, nes dėl nemokamų atostogų buvo susitarta žodžiu, atsižvelgiant į tai, kad J. R. gyvena Kartenoje, neturi transporto priemonės ir jam sudėtinga atvykti į UAB „Loseria“ buveinę Palangoje. Byloje nėra duomenų, kad J. R. būtų supažindintas su įsakymais dėl nemokamų atostogų jam suteikimo.

Šalies argumentai

33. Pareiškėjas skunde teigia, kad nelaimingo įvykio 2019 m. sausio 8 d. metu objekte, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Loseria“ darbų nevykdė, nes UAB „Loseria“ darbuotojai J. R., R. V., A. B. buvo nemokamose atostogose, minėtame objekte šie asmenys dirbo kaip laisvai samdomi darbuotojai.

Žemesnės instancijos teismas

34. Teismas, nesutikdamas su pareiškėjo skundo argumentais pažymėjo, kad J. R. 2019 m. sausio 23 d. bei 2019 m. sausio 29 d. Valstybinei darbo inspekcijai duotuose paaiškinimuose nurodė, kad nelaimingo atsitikimo dieną, t. y. 2019 m. sausio 8 d., nurodymą važiuoti dirbti į Šakius davė įmonės vadovas V. G.. Kad J. R. tuo metu buvo suteiktos nemokamos atostogos, pats J. R. nežinojo, prašymo dėl nemokamų atostogų suteikimo nebuvo rašęs. Kad jam yra suteiktos nemokamos atostogos, sužinojo iš gydytojo gydymo įstaigoje tik po nelaimingo atsitikimo. J. R. paaiškino, kad 2019 m. sausio 7 d. į Šakius atvyko dirbti keturiese – jis (J. R.), R. V., A. B. ir A. P.. Darbą pradėjo 2019 m. sausio 8 d. ryte, darė stogo konstrukciją. Vienu momentu slystelėjo koja, jis neatlaikė pusiausvyros, atsispyrė nuo pastolio ir šoko žemyn. Nukritęs ant žemės pajuto, kad lūžo koja. Objekte Šakiuose tiesioginio darbų vadovo neturėjo, įmonės vadovas liepė daryti stogo konstrukciją. Įvykio dieną dirbo su savo darbiniais rūbais, batais, šalmą buvo išdavęs įmonės vadovas, tačiau jo nebuvo užsidėjęs. Pirštinėmis ir akiniais buvo aprūpinusi įmonė. Tame objekte dirbo nuo 2018 m. spalio mėnesio.

35. Teismas pažymėjo, kad UAB „Loseria“ darbuotojas R. V. 2019 m. vasario 12 d. Darbo inspekcijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. sausio 28 d. dirbo UAB „Loseria“ pagalbiniu darbininku, dirbo naujai statomame nuosavame name (duomenys neskelbtini). Objekte dirbo kartu su J. R. ir A. B.. Įmonės vadovas į objektą buvo atvažiavęs vieną kartą, darbus organizuodavosi patys darbininkai. Direktoriaus V. G. nurodymu prašymus suteikti nemokamas atostogas rašė du kartus, tačiau nemokamų atostogų metu objekte dirbo apie 10 dienų. 2019 m. sausio 8 d. J. R. statybvietėje susižalojo koją, todėl jis (R. V.) V. G. pasakė, kad daugiau tame objekte nebedirbs.

Šalies argumentai

36. Teismas, įvertinęs kartu su skundu pareiškėjo pateiktą 2020 m. gegužės 12 d. rašytinį R. V. paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad nuo 2018 m. spalio mėnesio kartu su J. R., A. B. dirbo objekte, adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. lapkričio darbą šiame objekte tęsę savarankiškai, nustatė, kad R. V. 2019 m. vasario 12 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. rašytiniai paaiškinimai yra prieštaringi, nes jis vėlesniu paaiškinimu nurodė kitas aplinkybes, nei pirminiame paaiškinime Darbo inspekcijai, rašytame 2019 m. vasario 12 d.

Žemesnės instancijos teismas

37. Teismas iš liudytojų paaiškinimų nustatė, kad darbuotojų prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo bendrovėje nėra registruojami, prašymai užpildomi ant bendrovėje paruošto blanko, todėl nėra galimybės nustatyti, kada prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo įmonės vadovui buvo pateikti. Teismas konstatavo, kad prašymų registracijos įmonėje nebuvimas kelia pagrįstas abejones, ar prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo nėra surašomi atgaline data.

38. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginį, jog J. R. nemokamų atostogų buvo išleistas pagal žodinį prašymą, nes jo gyvenamoji vieta yra Kartenoje ir jam sudėtinga atvykti į UAB „Loseria“ buveinę Palangoje, pažymėjo, kad darbuotojas prašymą atsiųsti turėjo galimybę įvairiomis elektroninėmis komunikacijos priemonėmis (faksu arba elektroniniu paštu, mobiliojo ryšio telefono žinute), arba parašyti, kai 2018 m. gruodžio 21 d. buvo atvykęs į darbdavio būstinę atsiimti atlyginimo už lapkričio mėnesį ir pasirašė kasos pajamų orderyje. Teismas pabrėžė, kad J. R. lankantis centrinėje būstinėje, jis nebuvo informuotas apie suteiktas neapmokamas atostogas ir jam nesiūlyta parašyti prašymą dėl neapmokamų atostogų suteikimo. Teismas nustatė, kad J. R. pats buvo pateikęs atsakovui savo elektroninio pašto adresą, kad galėtų susisiekti su Darbo inspekcija, jis taip pat turėjo mobiliojo ryšio telefoną, o tai reiškia, kad jis turėjo galimybę pateikti darbdaviui rašytinius prašymus.

39. Teismas, vadovaudamasis Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad šiuo atveju darbdavys teismui nepateikė jokių įrodymų apie J. R. prašymą suteikti jam nemokamas atostogas. Tyrimo medžiagoje surinkti duomenys patvirtina faktą, kad nukentėjusysis J. R. nemokamų atostogų neprašė, todėl pareiškėjo teiginiai apie nemokamų atostogų suteikimą vertinami kaip siekis išvengti atsakomybės.

40. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentui dėl to, kad J. R. nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki nelaimingo atsitikimo darbe, t. y. iki 2019 m. sausio 8 d., objekte, adresu (duomenys neskelbtini), darbus vykdė savarankiškai, kaip individualią veiklą vykdantis asmuo. Iš tyrimo medžiagos teismas sprendė, kad pareiškėjas statybos darbams objekte, adresu (duomenys neskelbtini), buvo instruktavęs ir apmokęs darbuotojus, aprūpinęs darbo priemonėmis, asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir apgyvendinimo patalpomis, tačiau nepasirūpino pastolių įrengimu – įmonės darbuotojai pastolius susimontavo patys iš Užsakovo duotų medžiagų.

41. Teismas sprendė, kad Akto 11-ajame punkte VDI Klaipėdos skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus nurodytas apsauginių aptvarų neįrengimas pastoliuose pagrįstai pripažintas kaip tiesioginė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis.

42. Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad VDI Klaipėdos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius tinkamai įvykdė Nuostatų 29 bei 30 punktų reikalavimus, tinkamai atliko įvykio tyrimą ir nustatė visas aplinkybes, patvirtinančias, jog nelaimingas atsitikimas yra susijęs su darbu, kad įvykį lėmė netinkamas darbų organizavimas, pažeidus darbuotojų saugą ir sveikatą ir kad šis pažeidimas yra įvykio darbe priežastis, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamų Sprendimo ir Akto. Netenkinus pareiškėjos reikalavimų dėl minėtų aktų panaikinimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (įpareigoti VDI Klaipėdos teritorinį skyrių atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą).

III.

43. Pareiškėjas UAB „Loseria“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti UAB „Loseria“ skundą ir panaikinti VDI valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 14 d. Sprendimą ir VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės R. V. 2020 m. vasario 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, bei įpareigoti VDI Klaipėdos teritorinį skyrių atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

43.1. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nagrinėjant bylą buvo netinkamai išaiškintos ir netinkamai nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės, dėl ko nebuvo atskleista ginčo esmė, ir netinkamai pritaikytos teisės aktų nuostatos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

43.2. 1. Pareiškėjas teigia, kad šioje byloje pateikti visi įrodymai, pagrindžiantys tą aplinkybę, kad pareiškėjas UAB „Loseria“ nelaimingo atsitikimo dieną, t. y. 2019 m. sausio 8 d., nevykdė statybos darbų objekte adresu (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjo darbuotojai A. B., R. V. ir J. R. šiame objekte įvykio dieną dirbo kaip savarankišką veiklą vykdantys asmenys. Pareiškėjas nurodo, kad šiuos teiginius patvirtina su užsakovais sudarytis Statybos darbų sutartys, iš kurių matyti, jog įmonė darbus šiame objekte vykdė tik iki 2018 m. rugsėjo 30 d., o toliau darbus šiame objekte, kaip savarankiškai dirbantys asmenys, tęsė įmonės darbuotojai A. B., R. V., J. R., jiems suteiktų nemokamų atostogų metu.

43.3. Pareiškėjas nurodo, kad aplinkybę, jog darbuotojui J. R. buvo suteiktos nemokamos atostogos patvirtina UAB „Loseria“ direktoriaus 2018 m. lapkričio 2 d., lapkričio 30 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymai Nr. 18/11/02, Nr. 18/11/30, Nr. 18/12/31 dėl nemokamų atostogų suteikimo; A. B. ir R. V. 2018 m. lapkričio 2 d., lapkričio 30 d. ir gruodžio 31 d. prašymai dėl nemokamų atostogų; Sodros pažyma apie apdraustųjų asmenų nedraudiminius laikotarpius (nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m. gruodžio 31 d.); direktoriaus V. G., darbuotojo R. V. paaiškinimai VDI Klaipėdos skyriui, bei informacija apie J. R. mokėtą atlyginimą.

43.4. Pareiškėjas akcentuoja, kad Darbo kodeksas nenustato privalomos rašytinės formos darbuotojo prašymui suteikti nemokamas. UAB „Loseria“ Darbo tvarkos taisyklių 5.23 punkte taip pat numatyta, kad ilgiau negu vieną dieną (pamainą) trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu. Pareiškėjas nurodo, kad vienintelis J. R. buvo išleistas nemokamų atostogų gavus žodinį jo prašymą. Pareiškėjas nurodo, atostogų prašymai negali būti surašomi atgaline data, kadangi įmonė tą pačią dieną, kai įmonės darbuotojai išėjo nemokamų atostogų, pranešė Sodrai.

43.5. Pareiškėjas pažymi, kad laikotarpiais nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 lapkričio 16 d., nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 31d., nuo 2019 m. sausio 3 d. iki pat nelaimingo įvykio (2019 m. sausio 8 d.) pareiškėjas A. B., R. V., J. R. nepavedė jokio darbo, nedavė jokių nurodymų ir nemokėjo įstatymų nustatyta tvarka darbo užmokesčio, jie buvo neapmokamose atostogose. Šiems darbuotojams mokėjo Užsakovas tiesiogiai. Kadangi pastolius darbuotojams, savo noru likusiems dirbti šiame objekte savarankiškai, davė namo savininkai tuomet, kai įmonė nebevykdė šiame objekte veiklos, UAB „Loseria “ nėra atsakinga už pastolių įrengimo kokybę. Įmonė UAB „Loseria“ 2019 m. sausio 8 d. objekte adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų nevykdė, todėl nebuvo atsakinga už kolektyvinių saugos priemonių įrengimą.

43.6. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog po 2019 m. sausio 8 d. įvykusios J. R. traumos, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas įmonėje nebuvo atliekamas, nes darbuotojas traumos metu buvo nemokamose atostogose. 2019 m. vasario 20 d. UAB „Loseria“ direktoriaus įsakymu Nr. 2ds sudaryta dvišalė komisija nelaimingam atsitikimui darbe tirti, kuri nustatė, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu susižalojo pagalbinis darbininkas J. R., nepriskiriamas prie nelaimingų atsitikimų darbe, nes 2019 m. sausio 3–31 d. darbuotojas nedirbo ir jam buvo suteiktos nemokamos atostogos. Ši išvada registruotu paštu buvo išsiųsta ir darbuotojui J. R., tačiau jis jokių pastabu nepareiškė, šios išvados neapskundė. Pareiškėjas pažymi, jog po įvykio VDI Marijampolės skyrius atliko neplaninį patikrinimą dėl galimai įvykusio nelaimingo atsitikimo pagalbiniam darbuotojui J. R., tačiau joks Nelaimingo atsitikimo darbe aktas nebuvo surašytas, o tyrimas buvo atliktas tik gavus2019 m. gruodžio 12 d. Marijampolės apskrities VPK kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus raštą, kuriame teigiama, jog byloje iš liudytojų parodymų bei kitų atliktų tyrimo veiksmų įtariama, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbe. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas buvo surašytas 2020 m. vasario 17 d. UAB „Loseria“ vadovas, susipažinęs su minėtu aktu, akte pažymėjo, kad su aktu susipažino, tačiau pabrėžė, kad su aktu nesutinka, Akte surašė nesutikimo priežastis, tačiau Tyrėjas jų neišnagrinėjo ir nepriėmė sprendimo dėl akte pateiktų motyvų.

43.7. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo metu galiojančio Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 4 dalis nelaimingą atsitikimą laiko nesusijusį su darbu, jei darbuotojas patiria žalą sveikatai, kai jis savavališkai dirba ne darbdavio, o savo naudai. Šiuo konkrečiu atveju darbuotojas J. R. patyrė žalą sveikatai ne darbo vietoje ir ne darbo įmonėje laiku, jis nevykdė darbdavio nurodymų, nevykdė darbo funkcijų ar darbdavio pavedimo, todėl įvykio metu jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, jis veikė ne darbdavio interesais, o savo interesais, todėl įvykis priežastiniu ryšiu nesusijęs su darbu, taip pat priežastiniu ryšiu nėra susijęs su darbų saugos norminių aktų reikalavimų nevykdymu, todėl toks įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Pareiškėjas akcentuoja, kad nukentėjusiojo darbuotojo J. R. paaiškinimai, kad jis nežinojo apie jam suteiktas nemokamas atostogas vertinami kritiškai, nes darbuotojas jokių pretenzijų pareiškėjui nei dėl atlyginimo, nei dėl nepanaudotų atostogų nereiškė, bei neskundė UAB „Loseria“ dvišalės komisijos išvados dėl J. R. nelaimingo atsitikimo.

43.8. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik trečiojo suinteresuoto asmens surinktais įrodymais, teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir atsakovo išsakytais argumentais. Teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu Teismas priėmė neteisėta ir nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

43.9. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais reikalavimais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus dėl žemiau nurodytų argumentų:

43.10. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nelaimingo atsitikimo metu UAB „Loseria“ darbuotojas J. R. buvo išleistas nemokamų atostogų, todėl šis įvykis negali būti pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe.

43.11. Atsakovas pabrėžia, jog pareiškėjas nei VDI atlikto tyrimo metu, nei su skundu teismui nepateikė įrodymų apie J. R. prašymą suteikti nemokamas atostogas. Pareiškėjo teiginius apie J. R. prašymą suteikti nemokamas atostogas paneigia Tyrėjo nustatytos faktinės aplinkybės ir paties nukentėjusiojo paaiškinimai. J. R. teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad statybos objekte dirbo kaip įmonės darbuotojas, nuo 2018 m. spalio galo iki dienos, kai įvyko nelaimingas atsitikimas. Prašymų išleisti nemokamų atostogų nėra rašęs.

43.12. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, surašytas pažeidimų protokolas, nes pareiškėjas, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad 2018 metų lapkričio, gruodžio bei 2019 metų sausio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose būtų žymimas darbuotojų faktiškai dirbtas laikas. Pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu dėl 2020 m. sausio 16 d. VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus priimto nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje, tačiau 2020 m. spalio 7 d. sprendimu UAB „Loseria“ skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. 2020 m. sausio 14 d. V. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK Nr. 20109745248, dėl netinkamai vykdytos darbo laiko apskaitos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnio 1 dalį, su surašytu protokolu V. G. sutiko, paskirtą administracinį nurodymą sumokėti 75 eurų baudą apmokėjo, tik vėliau pakeitė poziciją ir paskirtą administracinį nurodymą apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, bet skundas buvo atmestas.

43.13. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad vykdant statybos darbus pagal 2018 m. liepos 26 d. Statybos rangos sutartį Nr. 180725-1 ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. Statybos darbų sutartį Nr. ST180820, pastolių nereikėjo, todėl įmonė nebuvo nugabenusi jokių pastolių į šį objektą ir nėra atsakinga už tinkamų pastolių įrengimą, pažymi, jog pagal 2018 m. rugpjūčio 20 d. Statybos darbų sutartį buvo atliekami mūro darbai, o tokiu atveju, kai sienų aukštis viršija 2 metrus, atlikti šiuos darbus nesinaudojant paaukštinimo priemonėmis arba pastoliais neįmanoma. Atsakovo teigimu, tikėtina, kad įmonės darbuotojai, mūrydami sienas, naudojosi tais pačiais pastoliais, nuo kurių įvykio dieną nušoko ir susižalojo J. R.. Atsakovo teigimu, tyrimo medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas statybos darbams objekte, adresu (duomenys neskelbtini), buvo instruktavęs ir apmokęs darbuotojus, aprūpinęs asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir apgyvendinimo patalpomis, tačiau nepasirūpino pastolių įrengimu, t. y. neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų.

43.14. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, jog prie Akto nėra nei UAB „Loseria“ direktoriaus įsakymo dėl nemokamų atostogų, nei darbuotojų A. B., R. V. prašymų dėl nemokamų atostogų suteikimo, pažymi, jog pagal teisės aktų nuostatas, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo medžiagą sudaro dokumentai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiuoju ir įvykio darbe aplinkybėmis ir priežastimis, o pareiškėjo nurodytų darbuotojų prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo nelaimingo atsitikimo darbe su darbuotoju J. R., aplinkybėms ir priežastims įtakos neturėjo.

43.15. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, jog tiriant nelaimingą atsitikimą, nebuvo apklaustas UAB „Loseria" plataus profilio statybininkas A. B., pažymi, jog su minėtu darbuotoju nepavyko susisiekti, jo apklausos protokolo nebuvo ir VDI pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

43.16. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo teiginio, jog VDI Marijampolės skyrius atliko neplaninį patikrinimą dėl galimai įvykusio nelaimingo atsitikimo pagalbiniam darbininkui J. R., tačiau joks Nelaimingo atsitikimo darbe aktas nebuvo surašytas, pažymi, jog pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, įvykių darbe tyrimas yra priskirtas dviejų subjektų kompetencijai: dvišalėms komisijoms ir VDI (kai darbuotojo sveikatai buvo sunkiai pakenkta, ar darbuotojas mirė). Pagal gautą VšĮ Šakių ligoninė 2019 m. sausio 15 d. pažymą apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. I3-46, J. R. pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių, todėl VDI Marijampolės teritorinis skyrius neplaninį patikrinimą baigė ir nesurašė Nelaimingo atsitikimo darbe akto, kadangi tyrimą vykdė pareiškėjo sudaryta dvišalė komisija.

43.17. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog UAB „Loseria“ vadovas Akte surašė nesutikimo priežastis, tačiau Tyrėjas neišnagrinėjo vadovo motyvų ir nepriėmė sprendimo dėl Akte pateiktų motyvų, pažymi, jog pagal Nuostatų 48 punktą, tyrėjo pareiga priimti sprendimą, informuoti rašto teikėją ir gautą raštą bei priimtą sprendimą pridėti prie tyrimo dokumentų, yra tik tais atvejais, kai darbdavys nepasirašo N-1 formos akto ir pateikia raštą, nurodydamas nesutikimo motyvus. Kadangi pareiškėjas su Aktu pasirašytinai susipažino tik Akte prirašydama pastabą, šiuo atveju Tyrėjui pareiga priimti sprendimus dėl išsakomų komentarų nekilo.

43.18. Atsakovas taip pat informuoja, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-01287-19 yra baigtas, ikiteisminio tyrimo byla su kaltinamuoju aktu, perduota Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams. Ikiteisminio tyrimo byloje įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 176 straipsnio 1 dalį yra pareikštas V. G..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

44. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl kilo VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 14 d. Sprendimo ir VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus 2020 m. vasario 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti papildomą tyrimą iš naujo pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo UAB „Loseria“ darbuotojas, įvyko darbo metu, todėl skundžiamuose aktuose buvo pagrįstai konstatuoti pareiškėjo neteisėti veiksmai.

46. Nesutinkamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, susijusias su nemokamų atostogų įmonės darbuotojams suteikimu, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

47. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.)

48. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

49. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo skundas buvo atmestas, apeliacinį skundą grindžia argumentais, susijusiais su įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis, pagrįstomis teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjo nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai byloje vertino tik atsakovo išsakytus argumentus.

50. Pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodymų vertinimo aspektu, nustatė, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo pateiktą skundą, prieš tai nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių laikėsi, išnagrinėjo visus pareiškėjo skundo reikalavimus, pasisakė dėl esminių pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste, todėl pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo ginčijami administraciniai sprendimai yra teisėti, todėl juos naikinti nėra jokio pagrindo.

51. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (nagrinėjamam ginčui aktuali nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 2 straipsnio 21 dalis apibrėžia, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Šio įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ar miršta dėl su darbu nesusijusios ligos arba norėdamas nusižudyti ar susižaloti, kai prieš jį yra panaudojamas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, kai darbuotojas daro nusikalstamą veiką arba savavališkai (be darbdavio žinios) dirba sau (savo interesais), nelaimingiems atsitikimams darbe nepriskiriamas. Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugsėjo 8 d.), 29 punkte nustatyta, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra: nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti.

52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino į bylą pateiktų įrodymų, kad J. R. nelaimingo atsitikimo metu buvo suteiktos nemokamos atostogos. Pareiškėjo teigimu, tokią aplinkybę patvirtina UAB „Loseria“ įsakymai „Dėl nemokamų atostogų suteikimo“ (2018 m. lapkričio 2 d. Nr. 18/11/02; 2018 m. lapkričio 30 d. Nr. 18/11/30; 2018 m. gruodžio 31 d., Nr. 18/12/31), iš kurių matyti, jog UAB „Loseria“ darbuotojui J. R. 2018 m. lapkričio 5–16 d., 2018 m. gruodžio 3–31 d. ir 2019 m. sausio 3–31 d. buvo suteiktos nemokamos atostogos; UAB „Loseria“ darbuotojų A. B. ir R. V. prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo; Sodros duomenų išrašai, ir kt.

53. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ilgiau negu vieną darbo dieną (pamainą) trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu. Darbo kodekso 25 straipsnyje nustatytas teisingo informavimo reikalavimas, kurio 2 dalyje nurodoma, jog darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys.

54. UAB „Loseria“ Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų UAB „Loseria“ direktoriaus 2017 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. DS16 (toliau – ir Darbo tvarkos taisyklės), 5.21 punkte nurodyta, kad darbuotojas, pageidaujantis išeiti atostogų kitu laiku, nei nurodyta atostogų grafiką arba norintis pasinaudoti dalimi atostogų, turi pateikti darbdaviui raštišką prašymą. Šios tvarkos 5.23 punkte nurodoma, jog ilgiau nei vieną darbo dieną (pamainą) trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu.

55. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog Darbo tvarkos taisyklių 5.23 punkto formuluotė nenumato rašytinio prašymo dėl nemokamų atostogų suteikimo privalomumo, prašymas gali būti pateikiamas ir žodžiu, kaip tai buvo padaryta UAB „Loseria“ darbuotojo J. R..

56. Teisėjų kolegija pažymi, jog J. R., tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, nurodė, kad jis neteikė jokių prašymų įmonės direktoriui dėl nemokamų atostogų suteikimo ir jam nebuvo žinoma, kad 2019 m. sausio 3–31 d. jam buvo suteiktos nemokamos atostogos. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju darbdavys teismui nepateikė jokių įrodymų apie J. R. prašymą suteikti jam nemokamas atostogas, nors pagal Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, įrodyti ginčijamas aplinkybes privalo darbdavys. Tai, kad kiti įmonės darbuotojai buvo pateikę prašymus suteikti nemokamas atostogas, tik patvirtina, jog įmonėje tokie prašymai buvo teikiami raštu, tačiau nepatvirtina, jog nemokamų atostogų prašymą buvo pateikęs ir J. R.. Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog J. R. buvo supažindintas su UAB „Loseria“ direktoriaus įsakymais dėl nemokamų atostogų suteikimo, ir žinojo apie jam suteiktas nemokamas atostogas. Atkreiptinas dėmesys, jog kitas įmonės darbuotojas R. V. 2019 m. vasario 12 d. paaiškinime (Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiaga, 43-46 l.) nurodė, jog jis įmonės direktoriaus nurodymu buvo parašęs prašymą suteikti nemokamas atostogas 2018 m. gruodžio mėnesį bei 2019 m. sausio mėnesį, ir patvirtino, jog nemokamų atostogų laikotarpiu dirbo. Atsižvelgiant į tai, jog, pareiškėjo teigimu, R. V. nemokamos atostogos buvo suteiktos ir 2018 m. lapkričio 5–16 d., tačiau minėtame paaiškinime darbuotojas apie tai neužsiminė, tai leidžia pagrįstai abejoti dėl aplinkybių, jog įmonės darbuotojams buvo žinoma apie jiems suteiktas nemokamas atostogas.

57. Teismas atkreipia dėmesį, jog kartu su pareiškėjo skundu pateiktame R. V. 2020 m. gegužės 12 d. paaiškinime nurodomos kitokios aplinkybės dėl nemokamų atostogų suteikimo, nei buvo nurodytos jo 2019 m. vasario 12 d. paaiškinime. Pažymėtina, jog pareiškėjas, teigdamas, jog atsakovas skundžiamą Aktą surašė atsižvelgdamas į galimai neteisingus nukentėjusiojo darbuotojo J. R. ir įmonės darbuotojo R. V. paaiškinimus, pateiktus tiriant nelaimingą atsitikimą darbe (žr. šios nutarties 57 punktą), neprašė apklausti minėtų asmenų teismo posėdyje, t. y. nemanė, jog šios aplinkybės trukdo priimti tinkamą teismo sprendimą.

58. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybę, kad įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu J. R. dirbo kaip įmonės darbuotojas, patvirtina kiti įrodymai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Regionų apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama byla Nr. eI2-3116-386/2020 dėl VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus M. D. surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. VDI-ANR_P-54-2020 fiziniam asmeniui V. G. už tai, kad pastarasis, būdamas UAB „Loseria“ direktoriumi, pažeidė darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus, t. y. neužtikrino, kad 2018 metų lapkričio, gruodžio bei 2019 m. sausio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose būtų žymimas darbuotojų faktiškai dirbtas laikas (pvz. 2019 m. sausio 8 d. darbuotojas J. R. dirbo, o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėtos nemokamos atostogos), ir Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Loseria“ skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas nevykdė įstatyminės pareigos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėti faktinį darbuotojų dirbtą darbo laiką, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės patvirtina, jog UAB „Loseria“ darbuotojai, 2019 m. sausio 8 d. vykdė darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), darbdavio naudai, ir su jo žinia, t. y. atlikdami tiesiogines savo darbo funkcijas.

59. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad 2019 m. sausio 8 d., nevykdė statybos darbų objekte adresu (duomenys neskelbtini), kadangi dėl darbų atlikimo minėtame objekte buvo sudarytos 2 Statybos darbų (rangos) sutartys, kurios galiojo iki 2018 m. rugsėjo mėnesio, o trečioji Statybos darbų sutartis, kurioje buvo numatoma toliau tęsti darbus minėtame objekte nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., ir atlikti stogo montavimo darbus, nebuvo pasirašyta, todėl minėtus darbus šiame objekte vykdė UAB „Loseria“ darbuotojai J. R., R. V., A. B. nemokamų atostogų metu kaip laisvai samdomi darbuotojai. Pareiškėjo teigimu, tai patvirtina, jog pareiškėjas nebuvo atsakingas už tinkamą pastolių įrengimą ir už 2019 m. sausio 8 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą su J. R..

60. UAB „Loseria“ darbuotojai J. R., R. V. nelaimingo atsitikimo tyrimo metu paaiškino, jog minėtame objekte stogo montavimo darbus vykdė nuo 2018 m. spalio mėnesio kaip įmonės darbuotojai (Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiaga, 33-38 ir 43-46 l.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog 2018 m. lapkričio 5–16 d. įmonės darbuotojams J. R., R. V. ir A. B. buvo suteiktos nemokamos atostogos, o nuo 2018 m. lapkričio 17 d. iki gruodžio 3 d. visi minėti UAB „Loseria“ darbuotojai dirbo objekte adresu (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog įmonės direktorius V. G. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu pateiktuose 2019 m. vasario 27 d. paaiškinimuose (Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiaga, 39-42 l.) patvirtino, kad įmonė iki 2018 m. gruodžio 3 d. vykdė darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), įmonės darbuotojai buvo aprūpinti įrankiais, jie gyveno įmonės išnuomotose patalpose, darbuotojams buvo kompensuojamos kuro sąnaudos, darbams vadovavo įmonės direktorius ir A. D.. Pažymėtina, jog J. R., R. V. minėtuose paaiškinimuose nurodė, jog darbai minėtame objekte buvo vykdomi iki 2018 m. gruodžio vidurio, bet, nespėjus pabaigti darbų, jie buvo tęsiami 2019 m. sausio mėnesį ir įmonės direktorius tai žinojo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog nelaimingo atsitikimo metu J. R. minėtame objekte dirbo sau (savo interesais), be darbdavio žinios.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas įmonės vadovo 2019 m. vasario 27 d. paaiškinimas paneigia pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo teiginius, jog įmonė nuo 2018 m. spalio mėnesio, nesudarius trečiosios Statybos darbų sutarties su Užsakovu, šiame objekte darbų nevykdė. Kadangi, kaip patvirtino įmonės direktorius, nuo 2018 m. spalio mėnesio šiame objekte buvo vykdomi darbai, susiję su stogo montavimu, kuriems atlikti yra reikalingi pastoliai, pareiškėjo teiginys, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju nėra atsakingas už tinkamą pastolių įrengimą, atmetamas kaip nepagrįstas.

62. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, taip pat ir užtikrinant tinkamų ir saugių kolektyvinių priemonių naudojimą darbo vietose.

63. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas statybos darbams objekte, adresu (duomenys neskelbtini), buvo instruktavęs ir apmokęs darbuotojus, aprūpinęs darbo priemonėmis, asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir apgyvendinimo patalpomis, tačiau nepasirūpino saugiu pastolių įrengimu, kuriuos įmonės darbuotojai susimontavo patys iš Užsakovo duotų medžiagų, todėl Klaipėdos skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus nurodytas apsauginių aptvarų neįrengimas pastoliuose, pagrįstai pripažintas kaip tiesioginė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis.

64. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo aplinkybes, kad tik įvykus nelaimingam atsitikimui su J. R., nelaimingo atsitikimo tyrimas teisės aktuose nustatyta tvarka nebuvo atliekamas, jis atliktas tik 2019 m. vasario mėnesį, įmonei gavus įpareigojimą iš Sodros; įvykis įmonėje nebuvo pripažintas įvykusiu darbo vietoje ir darbo metu, ir tokios išvados J. R. neginčijo; atsakovo Aktas surašytas tik 2020 m vasario 17 d. ir kt. Tačiau, kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra esminės sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

65. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai aiškinęs ir teikęs ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, priėmė sprendimą, kurio naikinti ar keisti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Loseria“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė