Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui G. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. B. administracinės teisės pažeidimų bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2015-05-06 apie 06.25 val. Vilkaviškio r. sav., Kybartų m., Suvalkijos gatvėje, vairavęs automobilį „VW Passat Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustabdytas patikrinimui policijos pareigūnų, neįjungė automobilio avarinės šviesos signalizacijos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 91.3 punkto reikalavimus.

Tokiais savo veiksmais G. B. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124-1 str. 2 d.

Traukiamas atsakomybėn G. B. kaltu dėl šio teisės pažeidimo iš esmės prisipažino, pripažindamas teisme, kad kai tik buvo gatvėje sustabdytas policijos patrulio, sustojęs automobilio avarinio sustojimo signalo neįjungė, tačiau tai padarė vėliau, kai pareigūnai nutarė patikrinti automobilio vidų.

Motyvuojamoji dalis

G. B. kaltė byloje dėl ATPK 124-1 str. 2 d. numatyto pažeidimo be jo paties žodinių paaiškinimų, įrodyta bylos oficialiais rašytiniais įrodymais : 2015-05-06 administracinės teisės pažeidimo protokolu Nr. 64P-30209365-15 ir policijos pareigūno D. V. tarnybiniu pranešimu.

Traukiamo atsakomybėn B. B. veika šioje bylos dalyje pagal LR ATPK 124-1 str. 2 d., yra kvalifikuota teisingai, kadangi jis pagal Kelių eismo taisyklių 91.3 punkto reikalavimą avarinio sustojimo šviesos signalizaciją privalėjo įjungti vos tik sustabdė vairuotą automobilį ir to, kaip pats pripažino, nepadarė. Šios imperatyvios pareigos neįvykdymo motyvai nėra juridiškai reikšmingi veikos kvalifikacijai, o aplinkybė, kad aptariama pareiga buvo įvykdyta vėliau, vykstant automobilio tikrinimui, atsakomybės nepašalina, tačiau pažeidimo pavojingumo laipsnį pripažintina mažina.

G. B. nagrinėjamas byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir dėl idealiąja sutaptimi įvykdymo teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d., t.y. dėl to, kad jis turėdamas LR pilietybę ir būdamas deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, naudojosi Rusijos Federacijoje išduotu vairuotojo pažymėjimu, neturėdamas išduoto Lietuvoje ar kitoje ES šalyje. Tačiau teismas sprendžia, jog šiuo atveju G. B. veiksmuose nėra tokio teisės pažeidimo sudėties, dėl to bylos teisena dėl šio pažeidimo jo atžvilgiu privalo būti nutraukta (LR ATPK 250 str. 1 p.). 2007-11-22 Lietuvos Respublikos Saugaus eismo įstatymo Nr. X-1337 (nuo 2015-04-03 galiojančio redakcijos) 13 str. 5 dalyje įstatymų leidėjo yra nustatyta, jog Rusijos Federacijoje išduotas nacionalinis galiojantis (nepasibaigęs ir laikinai neatimtas) vairuotojo pažymėjimas, atitinkantis aptariamame įstatyme nurodytus tarptautinius susitarimus dėl kelių eismo (1926 m. Paryžiaus konvencija, 1949 m. Ženevos konvencija, 1968 m. Vienos konvencija), Lietuvos Respublikos teritorijoje galioja, jeigu jo turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos gyventojas. Bylos duomenimis G. B. turi ir Lietuvos Respublikos, ir Rusijos Federacijos pilietybes, be to, gyvenamąją vietą yra deklaravęs taip pat abejose valstybėse (LR GRT duomenys ir spaudas bei įrašai G. B. RF piliečio pase). Nagrinėjant bylą teisme gauta duomenys, kad Lietuvoje G. B. gyvenamąją vietą yra deklaravęs jo motinos bute Kybartuose, tačiau daugiau niekas be pastarosios jo su Lietuva nesieja, - čia jis neturintis nei turto, nei darbinės veiklos, jis su sutuoktine ir dviem vaikais nuolat gyvenantis RF Kaliningrado srityje ir ten gyvenantis nuo savo gimimo, ten dirba, turi turto ir kt., Lietuvon atvyksta tik aplankyti čia persikėlusios gyventi motinos. Pagal Lietuvos Respublikos CK 2.12 str. 2 ir 5 dalių, taip pat 2.16 str. 2 dalies nuostatas G. B. nuolatine gyvenamąja vieta laikytina pagrindinė jo gyvenamoji vieta, o tokia akivaizdu yra Rusijos Federacijoje. Iš to teismo konstatuojama, jog G. B. nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl ir Rusijoje išduotas jam nacionalinis vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje galioja.

B. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Nusprendžiant dėl administracinės nuobaudos pagal LR ATPK 124-1 str. 2 d. individualizavimo teismas atsižvelgia ir į tai, kad G. B. bylos duomenimis Lietuvoje neteistas, čia neturi ir galiojančių administracinių nuobaudų, jis vedęs, gyvena šeimoje, dirba, pajamos RF sudaro apie 200 eurų/mėn.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, G. B. pagal ATPK 124-1 str. 2 d. paskirtina artima įstatymo sankcijos minimaliam dydžio administracinė nuobauda, t.y. 35 eurų bauda, o dėl ATPK 128 str. 1 d. pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATP kodekso 30, 123, 124-1, 128, 250, 286, 287, 288 ir 291-293 str. str., teismas

nutarė:

G. B., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) už padarymą teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124-1 str. 2 d., paskirti administracinę nuobaudą – trisdešimt penkių eurų (35 EUR) baudą.

Bylos dalyje dėl padarymo administracinės tesiės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d., teiseną nutraukti, nesant G. B. veikoje tokio teisės pažeidimo sudėties.

(Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 6030).

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Jeigu bauda už pažeidimą paskirta nepilnamečiui, ją turi sumokėti tėvai arba juos atstojantys asmenys.

Sumokėjęs baudą asmuo per tą patį 40 dienų terminą turi pristatyti administracinio teisės pažeidimo protokolą byloje surašiusiai institucijai, - Marijampolės apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, mokėjimo įrodymą (kvitą ar pan.).

Šis nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.