- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- e2-2434-852/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01057-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- P. M.
- Atsakovas
- A. D. M.
- Advokatai
- Giedrius Baziulis, Mindaugas Vaičiūnas
- Kategorijos
- 2.6.13pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei A. D. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės A. D. M. 68688,51 Eur įsiskolinimo sumą. Ieškovas nurodo, kad savo sūnui A. M. laikotarpiu nuo 2010 birželio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. paskolino 68688,51 Eur. Pinigų sumokėjimą patvirtina šie rašytiniai dokumentai: 1. Memoralinis orderis Nr. 361908 sąskaitos išrašas, 8692,08 Lt – 8309,80 Eur, 2010 m. balandžio 28 d.; 2. Kasos pajamų orderis Nr. 983267, išlaidų orderis 983236, čekis, sąskaitos išrašai 47 152,81 Lt – 13 656,34 Eur, 2010 m. birželio 30 d.; 3. Mokėjimo nurodymas Nr. 484206, 26 223,65 Lt – 7 594,89 Eur, 2010 m. birželio 18 d.; 4. Mokėjimo nurodymas Nr. 1352, 25402,28 Lt – 7357 Eur, 2010 m. rugpjūčio 19 d.; 5. Mokėjimo nurodymas Nr. 9147, 24127,48 Lt – 6987,80 Eur, 2010 m. rugsėjo 1 d.; 6. Mokėjimo nurodymas Nr. 47268, 29 580,27 Lt – 8567,04 Eur, 2010 m. lapkričio 3 d.; 7. Mokėjimo nurodymas Nr. 91995, 5000 Lt – 1448,10 Eur, 2011 m. sausio 13 d.; 8. Mokėjimo nurodymas Nr. 128840, 1000 Lt – 289,62 Eur, 2011 m. kovo 16 d.; 9. Mokėjimo nurodymas Nr. 139879, 14 219,39 Lt – 4118,30 Eur, 2011 m. balandžio 4 d.; 10. Mokėjimo nurodymas Nr.168848, 1500 Lt – 434,43 Eur, 2011 m. gegužės 18 d.; 11. Mokėjimo nurodymas Nr. 275176, 1500 Lt – 434,43 Eur, 2011 m. lapkričio 8 d.; 12. Mokėjimo nurodymas Nr. 315928, 2000 Lt – 579,24 Eur, 2011 m. gruodžio 29 d.; 13. Mokėjimo nurodymas Nr. 337309, 3500 Lt – 1013,67 Eur, 2012 m. sausio 30 d.; 14. Mokėjimo nurodymas Nr. 575593, 1400 Lt – 405,49 Eur, 2013 m. sausio 10 d.; 15. Vietinis lėšų pervedimas, 2000 Lt – 579,24 Eur, 2013 m. birželio 20 d.; 16. Vietinis lėšų pervedimas, 1000 L t– 289,62 Eur, 2014 m. sausio 21 d.; 17. Vietinis lėšų pervedimas, 8000 Lt– 2316,96 Eur, 2014 m. kovo 6 d.; 18. Vietinis lėšų pervedimas, 5000 Lt–1448,10 Eur, 2014 m. balandžio 29 d.; 19. Vietinis lėšų pervedimas, 2000 Lt – 579,24 Eur, 2014 m. spalio 9 d.; 20. Vietinis lėšų pervedimas, 2000 Lt – 579,24 Eur, 2014 m. birželio 11 d.; 21. Vietinis lėšų pervedimas, 1000 Eur, 2015 m. sausio 26 d.; 22. SEPA mokėjimo nurodymas, 400 Eur, 2016 m. sausio 29 d.; 23. SEPA mokėjimo nurodymas, 300 Eur, 2016 m. kovo 4 d.; iš viso 237167,72 Lt – 68 688,51 Eur. A. M. mirė (duomenys neskelbtini) Palikimą priėmė atsakovė A. D. M., A. M. dukra. Atsakovė paveldėjo ne tik turtą, bet ir prievoles ir turi pareigą grąžinti paskolą. Paaiškina, kad A. M. 2010 m. kovo 10 d. įsigijo ½ žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir šiame sklype pastatė gyvenamąjį butą (statybos pradžia 2010 m., pabaiga – 2012 m.). Pagal žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir naudojimo tvarkos nustatymo sutartį sumokėjo 95000 Lt. Ieškovas teigia, kad gyvenamojo namo statybai jis skolino pinigus sūnui. Pats A. M. neturėjo pakankamai pinigų, - dirbo už 600 Lt per mėnesį, vėliau darbo neturėjo, buvo registruotas Darbo biržoje. A. M. skolą žadėjo grąžinti, kai parduos namą. Taip pat žadėjo išlaikyti ir rūpintis ieškovu, sergančiu Parkinsono liga. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad susitarimas buvo toks: jei ieškovas, sergantis Parkinsono liga negalėtų savimi pasirūpinti, ieškovui turėjo būti perrašomas atsakovo butas (duomenys neskelbtini), ieškovas parduotų savo butą (duomenys neskelbtini), o A. M. jį slaugytų bute (duomenys neskelbtini), ieškovo mirties atveju A. M. būtų atitekusi didžioji dalis buto už ieškovo slaugą, o kita dalis būtų atitekusi kitiems dviems ieškovo vaikams; tuo atveju, jeigu ieškovas būtų galėjęs savimi pasirūpinti, esant palankioms rinkos sąlygoms, butas (duomenys neskelbtini) būtų parduotas, paskolinti pinigai grąžinti ieškovui piniginėmis lėšomis, o A. M. būtų likusi pakankama pinigų dalis kito būsto įsigijimui. Ieškovas nurodė, kad rašytinės paskolos sutarties nesudarė, tačiau susitarimo aplinkybes gali paliudyti R. L. (ieškovo dukra) ir E. M. (ieškovo sūnus). Ieškovas teigia, kad savo sūnui skolino ir daugiau pinigų, bet neturi rašytinių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimą. Ieškovas nurodo teisinį ieškinio pagrindą, t.y. skolą pagal paskolos sutartį (CK 6.870 str. 1 d., CK 6.200 str. 1 d. CK 6.38 str. 1 d.). Pažymi, kad rašytinės sutarties formos nebuvimas nėra kliūtis pripažinti paskolos sutartį esant sudarytą, nes ši sutartis yra laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Rašytinės formos reikalavimus atitinka kitokie rašytiniai dokumentai, įrodantys pinigų perdavimą (CK 6.871 str. 3 d.), šiuo atveju – banko sąskaitos išrašai. Ieškovas mano, kad šioje byloje galima ir būtina remtis liudytojų parodymais, nes paskolos sutartį įrodo kiti netiesioginiai įrodymai (CK 1.93 str. 2 d.). Dar kartą pažymi, kad A. M. neturėjo pajamų, nemokėjo net išlaikymo savo nepilnametei dukrai – atsakovei, todėl ieškovė paveldėdama A. M. turtą be įsipareigojimų nepagrįstai praturtėtų (CK 6.237-6.242 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinio netenkinti. Atsakovė paaiškina, kad po tėvų santuokos nutraukimo nuo (duomenys neskelbtini) m. ji gyveno su mama J. C., bet palaikė gerus santykius su tėvu A. M.. Žinojo, kad tėvas stato namą, jis siųsdavo nuotraukas, klausė jos nuomonės dėl statybų ir įrengimo. Pažymi, kad A. M. niekada neminėjo apie skolą. Paaiškino, kad ieškovas P. M. su sūnumi A. M. palaikė glaudesnius santykius nei su kitais savo vaikais R. ir E.. Kai lankydavosi Vilniuje, P. M. apsistodavo pas A., o ne pas kitus savo vaikus. Todėl atsakovės vertinimu, senelis jos tėvui pinigus dovanojo, o ne skolino. Kiti vaikai buvo apsirūpinę gyvenamuoju būstu, o A. M. neturėjo buto, todėl, atsakovės nuomone, ir parėmė savo sūnų finansiškai. A. M. namą statėsi sau, pats prie jo daug dirbo ir neketino jo parduoti, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad paskolos grąžinimas buvo susijęs su namo pardavimu. Taip pat atsakovė pažymi, kad 2014 m. teikdamas atsiliepimą kitoje byloje, t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-18025-131/2014, kurioje buvo sprendžiamas jos išlaikymo klausimas pagal mamos J. C. ieškinį, A. M., nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su tuo, kad jis turi kokių nors įsipareigojimų kreditoriams, tarp jų ir didelę skolą P. M.. Todėl mano, kad labiau reikėtų vadovautis šia aplinkybę, t.y. paties A. M. pozicija byloje, o ne remtis šališkais liudytojų parodymais. Atsakovė pažymi, kad lėšų pervedimo paskirtyje nė karto nėra nurodyta, kad tai „paskola“, o nurodoma, kad tai „sąskaitos papildymas“, „lėšų pervedimas“. Nėra jokių įrodymų, kad A. M. buvo įsipareigojęs pinigus grąžinti. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl pinigų grąžinimo, yra nekonkrečios. Todėl negalima laikyti, jog buvo sudaryta paskolos sutartis (CK 6.870 str. 1 d.). A. M. nereikėjo finansinės paramos namo statybai, nes skirtingai nei teigia ieškovas, A. M. iki pat 2012 m. liepos dirbo pagal dvi darbo sutartis ((duomenys neskelbtini)), be to jis turėjo pajamų iš 2003 m. parduoto buto (duomenys neskelbtini), už kurį jam tenkanti dalis sudarė 80000 Lt. Ieškovo paaiškinimai apie tai, kokiam tikslui buvo duoti pinigai, yra prieštaringi ir neatitinka tikrovės. Nepagrįstai ieškovas teigia, kad pinigus skolino atsakovės išlaikymo mokėjimui, nes A. M. nemokėjo išlaikymo. Be to, dalis ieškovo nurodytų pavedimų (įrodymų) neįrodo, jog ieškovas davė A. M. pinigus (2010 m. birželio 30 d. orderyje dėl 13656,34 EUR mokėjimo A. M. nurodytas kaip gavėjas ir kaip mokėtojas, o tai nepatvirtina, kad ieškovo pinigai buvo perduoti A. M.). Dvejuose mokėjimuose nėra nurodyta data (dėl 5000 Lt ir 1500 Lt).
Dubliku ieškovas P. M. ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad pinigų perdavimo faktas savaime patvirtina paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti pinigus. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pinigai buvo dovanoti. Rašytinės dovanojimo sutarties nebuvo, nors tokia yra reikalinga (CK 6.469 str.). Paaiškina, kad jis turi tris vaikus ir būtų dovanojęs pinigus visiems, o ne tik A. M.. Teigia, kad A. M. neturėjo pinigų ir tai patvirtina aplinkybė, kad jo turtas buvo areštuotas anstolės laikotarpiu nuo 2016-07-25 iki 2017-05-30, vykdant išieškojimą dėl atsakovei priteisto išlaikymo. Pažymi, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), A. M. irgi pirko iš ieškovo skolintų pinigų (38500 Lt). Paaiškina, kad 2010 m. birželio 30 d. A. M. 13656,34 EUR buvo sumokėti grynais „Snoro“ keitykloje, o mokėjimo paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas. P. M.“. Pažymi, kad atsakovės atsiliepime nurodytus 5000 Lt A. M. paskolino 2011-01-13, o 1500 Lt paskolino 2011-05-18. Papildomai prideda mokėjimo pavedimus. Paaiškėjus, kad paskolino daugiau, ketina didinti ieškinio reikalavimą.
Ieškovas patikslintu ieškiniu padidino reikalavimą nuo 59944,34 EUR iki 68688,51 EUR.
Tripliku atsakovė A. D. M. prašė ieškinio netenkinti. Pažymėjo, kad ieškovas dublike nurodo naujas pinigų suteikimo ir jų grąžinimo aplinkybes. Nepagrįstai ieškovas teigia, kad pinigų grąžinimas priklausė nuo ieškovo ligos progresavimo. Apie šią ligą atsakovė sužinojo tik iš ieškinio. Mano, kad dovanojimo santykius patvirtina mokėjimo paskirtyje nurodytas pinigų perdavimo tikslas „sąskaitos papildymas“. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas kada nors būtų reikalavęs grąžinti pinigus. Prašo nesiremti liudytojų parodymais, nes ieškovas nesilaikė rašytinės sandorio formos (CK 1.93 str.). Teigi, kad ieškovas su savo vaikais E. ir R. artimų santykių nepalaikė ir jiems negali būti žinomos pinigų A. M. davimo aplinkybės.
Šalies argumentai
Ieškovas P. M. teisme paaiškino, kad pinigus A. M. skolino, o ne dovanojo. Norėjo, kad sūnus jį išlaikytų ir rūpintųsi senatvėje. Pinigus norėjo padalinti visiems vaikams, todėl, jeigu A. M. būtų pardavęs namą, būtų turėjęs grąžinti 2/3 paskolos savo broliui ir seseriai. Teigė, kad anksčiau buvo paskolinęs 7000 dolerių ir E. M.. Jis paskolą grąžino.
Liudytojas E. M. teisme paaiškino, kad jam žinoma, kad ieškovas pinigus skolino A. M.. Norėjo, kad A. išlaikytų jį ir rūpintųsi juo susirgus. Dėl paskolos susitarė 2009 m. per Kalėdas, (duomenys neskelbtini) pas tėvą. Buvo ir sesuo R. L.. Teigė, kad A. pinigų namo statybai neturėjo, prieš tai apie 10 m. gyveno pas seserį. Pats A. davė 40000 Lt grynais žemės sklypo pirkimui. Dalyvavo perkant sklypą ir žino, kad sklypas kainavo 92000 Lt, nors oficialiai sutartyje buvo nurodyta 22500 Lt. Padėjo broliui statant ir įrengiant namą. Žinojo, kad dalis tėvo duotų pinigų jam priklausytų po tėvo mirties.
Liudytoja R. L. teisme paaiškino, kad žinojo apie paskolą A. M., dalyvavo šeimos susirinkime, kai buvo sutarta. Tai, kad tėvas paskolins pinigų, buvo pažadėta (duomenys neskelbtini) per Kalėdas. Ji suprato, kad duodami pinigai yra kaip paskola. Grąžinimo termino nebuvo. Žinojo, kad ji gali pretenduoti į 1/3 dalį tėvo pinigų. Tėvas P. M. artimų santykių su anūke A. D. M. nepalaikė. A. M. pinigų neturėjo, su darbais jam nesisekė. Pas ją gyveno apie 10 metų, prie komunalinių mokesčių neprisidėdavo.
Liudytoja J. C. teisme paaiškino, kad ji yra atsakovės mama. Santuoka su A. M. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) m., bet nebuvo išspręstas turto padalinimas, todėl turtą pasidalino tik 2003 m. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo bendras ir jį pardavus A. M. gavo 80000 Lt. A. M. su dukra A. D. bendraudavo, bet išlaikymo neteikė. Sakė, kad iš principo neteiks išlaikymo. Nei jai, nei dukrai apie paskolą, gautą iš P. M., niekada neužsiminė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo j a:
Ieškinys netenkinamas.
Ieškovas P. M. ieškiniu prašo priteisti skolą, atsiradusią iš paskolos teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovo (paskolos davėjo) ir A. M. (paskolos gavėjo). Byloje neginčijama dėl ieškovo teisės pareikšti ieškinį palikimą po A. M. mirties (A. M. (duomenys neskelbtini) mirė) priėmusiai A. M. dukrai A. D. M.. Atsakovei pagal įstatymą (CK 5.52 str. 1 d.) tenka pareiga atsakyti už palikėjo skolas.
Šio ginčo esmę sudaro tai, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta raštu, o ginčo šalys, t.y. ieškovas ir atsakovė A. D. M., kaip A. M. teisių perėmėja, skirtingai interpretuoja sutartinių santykių turinį. Atsakovė teigia, kad susitarimo dėl paskolos nebuvo.
Paskolos sutartis, kaip pripažįsta ieškovas, nebuvo sudaryta raštu, nors rašytinės paskolos sutarties formos reikalavo įstatymas (CK 6.871 str. 1 d.). Tačiau kaip teisingai teigia ieškovas, numatytos paprastos rašytinės sutarties formos nesilaikymas neužkerta kelio ieškovui įrodyti sutartinius santykius kitais netiesioginiais įrodymais, o tam tikrais atvejais - remtis ir liudytojų parodymais.
Pareiga įrodyti susitarimo turinį tenka ieškovui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad sutartiniai santykiai nebuvo įforminti raštu, įrodinėjimui taikytinos tam tikros specifinės taisyklės. CK 1.93 str. 2 d. nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto, remiantis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Remiantis CK 1.93 str. 6 d. 1, 4 p., tokių nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų, arba kai atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį ir kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Ieškovas teigia, kad raštu sutartis nebuvo įforminta, nes jis pinigus skolino sūnui, juo pasitikėjo. Tačiau tokia aplinkybė sutarties turinio nepreziumuoja. CK 6.871 str. 1 d. nenumato išimčių dėl sutarties formos tuo atveju, jei paskolos sutartis yra sudaroma tarp artimų giminaičių. Todėl artimi santykiai šiuo atveju savaime nelaikyti naudingais kuriai nors šaliai įrodinėjant sutarties turinį.
Paskolos sutarties turinį ieškovas įrodinėja rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais pinigų pavedimus A. M.. Teismas pripažįsta, kad ieškovo nurodytos pinigų sumos perdavimo faktas A. M. iš esmės yra įrodytas. Atsakovės abejonės dėl 2010 m. birželio 30 d. perduotų 13 656,34 Eur nėra reikšmingos, nes pinigų perdavimo aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus teismas vertina kartu su ieškovo paaiškinimais ir kitomis aplinkybėmis, įskaitant tai, jog pinigų perdavimas buvo sistemingas. Be to, tokia pat suma 13 656,34 Eur 2010 m. birželio 30 d. buvo įskaityta į A. M. sąskaitą paskirtyje nurodant „sąskaitos papildymas. P. M.“ (e. bylos priedo t. 1, b.l. 170). Tačiau būtina pažymėti, kad vien pinigų perdavimas savaime paskolos teisinių santykių nesukuria. Paskolos sutarčiai yra būdingas susitarimas dėl perduotų pinigų grąžinimo (CK 6.870 str. 1 d.).
Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad bylos įrodymai sukuria didesnę tikimybę, jog tarp ieškovo P. M. ir jo sūnaus A. M. nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.
Bylos aplinkybės rodo, kad ieškovas P. M. tiksliai nežino, kiek pinigų yra perdavęs A. M.. Pats ieškovas teigia, kad jis paskolino daugiau - apie 292000 Lt, bet prašo priteisti tik tiek, kiek jam pavyko surinkti rašytinių įrodymų apie pinigų perdavimą. Be to, ieškovas tikslino ieškinį nurodydamas naujus, papildomus pinigų perdavimo laikotarpius ir sumas. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas nevedė perduotų pinigų apskaitos ir leidžia teismui rimtai abejoti tuo, jog pinigai buvo perduoti esant sūnaus įsipareigojimui juos grąžinti. Labiau tikėtina, kad ieškovas nevedė perduotų pinigų apskaitos nesitikėdamas jų atgauti, o tai nebūdinga paskolos santykiams.
Ieškovo paaiškinimai apie pinigų davimo tikslą A. M. taip pat nėra nuoseklūs. Ieškovas teigė, kad pinigus davė (skolino) namo statybai (statybos darbai vyko 2010 - 2012 m.). Bet vėliau teigė, kad skolino pinigus ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui kaip pradinę įmoką, o po namo statybų 2015 – 2016 m. skolino pragyvenimui ir kitoms neapibrėžtoms išlaidoms.
Atsakovė pagrįstai pažymi, kad nei viename iš ieškovo atliktų mokėjimo pavedimų nėra nurodyta, jog mokėjimo paskirtis yra paskola (nurodoma, jog tai yra „sąskaitos papildymas“, „lėšų pervedimas“).
Ieškovas prieštaringai aiškina apie susitarimo turinį, įskaitant ir skolos grąžinimo terminą. Ieškovas teisme teigė, kad esant tam tikroms sąlygoms, t.y. jeigu A. M. jam būtų teikęs priežiūrą ligos atveju, tai pinigų nebūtų reikėję grąžinti. Taip pat ieškovas P. M. teisme teigė, kad kitu atveju, - jeigu A. M. būtų pardavęs namą, tai būtų turėjęs grąžinti 2/3 sumos. Būtina pažymėti, kad tokie paaiškinimai taip pat nerodo susitarimo dėl paskolos, o priešingai - patvirtina atsakovės poziciją, kad pinigų perdavimo metu pats ieškovas nebuvo tiksliai nustatęs nei pinigų grąžinimo aplinkybių, nei terminų.
Ieškovo nurodytos sąlygos, kad sūnus už gautus pinigus buvo įsipareigojęs teikti jam išlaikymą, yra tikėtinos, bet nėra būdingos paskolos teisiniams santykiams. Šio ginčo kontekste tokios sąlygos nevertinamos, nes jų vertinimas viršija ieškinio dalyką.
Teismas negali remtis ieškovo paaiškinimais, kad pinigų grąžinimas buvo siejamas su namo pardavimu, nes pinigus ieškovas A. M. perdavė tiek prieš namo statybas, tiek ir po to.
Netiesioginiai įrodymai paneigia ieškovo tvirtinimą, kad A. M. statė namą pardavimui. Tokios aplinkybės matomos iš atsakovės paaiškinimų, kad A. M. ketino gyventi šiame name kartu su atsakove, kad rengė jai kambarį, klausė jos nuomonės dėl įrengimo, rūpinosi apdailos elementais, kabino paveikslus, įrenginėjo lentynas garaže. Pats ieškovas iš esmės neneigė, kad A. namą statė „kaip sau“, pats daug dirbo prie statybų. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad A. M. turėjo ketinimą parduoti namą. Liudytojas E. M. teisme teigė, kad jis siūlė savo broliui A. parduoti namą, bet jis nesutiko. O tai rodo, kad A. M. faktiniu savo elgesiu nebuvo akceptavęs ieškovo nurodytų paskolos grąžinimo sąlygų.
Tiesioginių įrodymų apie sutarties vykdymo aplinkybes byloje nėra. Jokie įrodymai nepatvirtina, kad ieškovas reikalavo grąžinti paskolą ar kad A. M. turėjo ketinimą grąžinti pinigus. Netiesioginiai įrodymai, t.y. A. M. rašytiniai paaiškinimai, išdėstyti jo atsiliepime (e. bylos priedo t. 2, b.l. 94), teiktame Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. N2-18025-131/2014, kurioje buvo sprendžiamas atsakovės išlaikymo klausimas pagal mamos J. C. ieškinį, rodo, kad A. M., prašydamas mažinti išlaikymo dydį ir apibūdindamas savo turtinę padėtį, nesirėmė tuo, kad jis turi kokių nors įsipareigojimų kreditoriams, tarp jų ir didelę skolą P. M.. Ši aplinkybė taip pat rodo, kad A. M. savo elgesiu skolos nebuvo pripažinęs, nors protingai vertinant, tokioje situacijoje turėjo tai padaryti, jei skola būtų buvusi tikra. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-18025-131/2014, teismas namą ((duomenys neskelbtini) kambarių butą, (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą) vertino kaip A. M. turtą, nesuvaržytą paskoliniais santykiais (e. bylos priedo t. 2, b.l. 98).
Teismas vertina, kad šioje situacijoje, esant netiesioginiams mirusio asmens, t.y. A. M. paaiškinimas teiktiems kitoje civilinėje byloje, nėra protinga teikti prioritetą liudytojų parodymams įrodinėjant nerašytinės sutarties sąlygas. Byloje yra per mažai netiesioginių paskolos sutartį patvirtinančių įrodymų, o liudytojai R. L. ir E. M. turi labai aiškiai išreikštą materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi (teisme patvirtino, kad jie pretenduoja į 2/3 tėvo pinigų, kuriuos jis perdavė A. M.). Kita vertus, liudytojai nuosekliai aiškino, kad jie dalyvavo šeimos susirinkime 2009 m. ir matė, kaip jų tėvas P. M. sutiko paskolinti pinigus A. M. namo statybai, bet liudytojai taip pat teigė, kad šiame susirinkime buvo nuspręsta ir tai, kad A. M. teiks priežiūrą ir pagalbą tėvui senatvėje. Taigi teisine prasme liudytojai liudijo ne apie paskolą, bet apie kitokius prievolinius santykius, kurie viršija pareikšto ieškinio ribas.
Kitos šalių nurodytos aplinkybės (įskaitant tai, ar A. M. dirbo, ar turėjo pinigų, ar išlaikė savo dukrą ir kt.) objektyviai nėra reikšmingos šio ginčo išsprendimui.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, jog pinigus perdavė paskolos sutarties pagrindu. Todėl ieškinys netenkinamas.
Ieškinį atmetus ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Atsakovė A. D. M. prašo priteisti 1887,80 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme. Teismas vertina, kad prašoma priteisti išlaidų suma atitinka šios bylos sudėtingumą, bylos trukmę, posėdžių skaičių, ginčo sumą, advokato darbo laiko sąnaudas, rengtų procesinių dokumentų skaičių ir neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose numatytų dydžių. Išlaidas patvirtina dokumentai. Prašymas tenkinamas (CPK 93 str. 1 d.).
Valstybės lėšomis buvo apmokėtos 10,22 EUR išlaidos procesinių dokumentų įteikimui. Šios išlaidos priteisiamos Lietuvos valstybei iš ieškovo (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo P. M. ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei A. D. M., (duomenys neskelbtini) iš ieškovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1887,80 EUR (tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus, 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybei 10,22 EUR (dešimt eurų, 22 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Sumos, priteistos Lietuvos valstybei, turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.