- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-14
- Bylos Nr.
- 2S-2240-520/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-04705-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- I. D., A. D.
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria buvo netenkinti pareiškimai dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovėms I. D., A. D. (byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybė),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė solidariai iš atsakovių I. D. ir A. D. priteisti 536,73 Lt skolos už nuomą (530,37 Lt skolos, 6,36 Lt delspinigių) į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sąskaitą, priteisti solidariai iš šių atsakovių 3 636,24 Lt skolos už karštą vandenį ir šilumos energiją ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo į Vilniaus miesto savivaldybės sąskaitą. Nurodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis valdo patikėjimo teise. Ieškinį jis pareiškė, siekdamas apginti Vilniaus miesto savivaldybės interesus, t. y. siekdamas prisiteisti iš atsakovių, gyvenančių Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose gyvenamosiose patalpose, Vilniaus miesto savivaldybės sumokėtą pinigų sumą dėl susidariusio įsiskolinimo už šilumos energiją, kuri buvo priteista UAB „Vilniaus energija“ iš Vilniaus miesto savivaldybės, ir įsiskolinimą už gyvenamųjų patalpų, priklausančių Vilniaus miesto savivaldybei, nuomą. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 55,42 kv. m butas, esantis (duomenys neskelbtini), šis butas buvo perduotas jam patikėjimo teise, atsakovės šiame bute yra deklaravusios savo gyvenamąją vietą nuo 1988-10-24. Atsakovių įsiskolinimas už buto nuomą nuo 2010-03-01 iki 2010-05-31 sudaro 536,73 Lt. Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui 2008-11-17 UAB „Vilniaus energija“ pateikė ieškinį dėl skolos už šildymą ir karštą vandenį, tiektą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuo 2007-10-01 iki 2008-09-30. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas tenkino UAB „Vilniaus energija“ ieškinį ir priteisė UAB „Vilniaus energija“ iš Vilniaus miesto savivaldybės 2 685,22 Lt įsiskolinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 794,37 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama teismo sprendimą, 2010-01-13 įsiskolinimą sumokėjo UAB „Vilniaus energija“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 3 d. sprendimu, priimtu už akių, ieškinį tenkino. Teismas sprendimą už akių priėmė tuo pagrindu, kad atsakovės, kurioms apie iškeltą civilinę bylą buvo žinoma, neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių.
Šalies argumentai
Atsakovė I. D. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė teismo sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, bylą laikinai sustabdyti pagal CPK 163 str. 3 p. iki įsiteisės administracinio teismo sprendimas. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme nagrinėjama byla teismo 2011-03-29 nutartimi buvo atnaujinta ir ieškovui teismas išaiškino dalies ieškinio ieškovo pakeitimo klausimą ir nurodė iki 2011-04-10 pateikti procesinį dokumentą pagal išaiškintą teisę, tačiau nei ji, nei atsakovė A. D. negavo ištaisyto procesinio dokumento nei iki nurodytos datos, nei vėliau, todėl buvo įsitikinusi, kad teismo procesas jau nebeįvyks, nes pagal CPK normas turėjo gauti ištaisytą ieškinį ir pareikšti savo nuomonę dėl ištaisyto ieškinio. Ieškinys buvo pakeistas, nes sprendime už akių Vilniaus miesto savivaldybė įvardijama trečiuoju asmeniu. 2011-05-05 ji padavė ieškinį (skundą) Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriuo ginčija ieškovo patikėjimo teisę į ginčo butą ir trečiojo asmens teisę vadintis šio buto savininku. Iš teismo sprendimo už akių motyvų matyti, kad šios teisės, tenkinant ieškinį, buvo esminės, todėl byla turi būti atnaujinta ir privalomai sustabdyta pagal CPK 163 str. 3 p. Sprendime netiksliai įvardyti atsakovių nesutikimo su ieškiniu motyvai, t. y. ji nemoka dėl to, kad nėra nuomos sutarties. Pagal CK 6.579 str. 1 d. gyvenamosios patalpos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu. Ji neginčija reikalaujamų sumų dydžio dėl to, kad nepripažįsta prievolės ieškovui mokėti jokių sumų, tačiau pripažįsta prievolę mokėti nuomotojui- valstybei, kuriai atstovauja juridinis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“, ir ji sumokės visą sumą už nurodytą laikotarpį pagal neprivatizuoto buto nuomos mokesčio tarifą, kai tik nuomotojas pateiks jai sąskaitą. Ji turi teisę į butą ne nuo sprendime nurodytų 1996 m., o nuo 1969 m. ir ši teisė atsirado tuo pačiu metu, kaip ir pagrindiniam tuometiniam buto nuomininkui - velioniui jos tėvui. Jos teises pažeidžia ne tai, kad ji negali minėtu adresu registruoti įmonės, o tai, kad jeigu ginčo butas priklauso socialinio būsto fondui, ji ir A. D. praranda Konstitucijos garantuotą teisę į būstą, nes pagal valstybės nustatytus kriterijus nėra socialiai remiamos ir neturi teisės gyventi bute, kurį valstybė joms suteikė teisėtais pagrindais. Ji nepripažįsta, jog ieškovas atliko savanorišką mokėjimą pagal neskųstą teismo sprendimą. Sprendimo priėmimo už akių motyvai neatitinka faktinių aplinkybių ir galiojančių teisės normų. Byloje nėra įrodymų, kad tarp jos, A. D. ir ieškovo ar trečiojo asmens egzistuotų teisiniai nuomos santykiai. Ji ir A. D. taip pat neginčija nuomos mokesčio dydžio ir sumokėtų reikalaujamą nuomos mokestį, jeigu sąskaitą pateiktų nuomotojas pagal galiojančią neterminuotą nuomos sutartį. Byloje yra įrodymų, kad ginčo buto statusas- neprivatizuota gyvenamoji patalpa, perduota savivaldybei valdyti patikėjimo teise, todėl nėra būtinybės reikšti reikalavimą dėl buto statuso. Jeigu ieškovas teigia kitaip, privalo teismui pateikti įrodymus, paneigiančius neprivatizuotos gyvenamosios patalpos statusą ginčo butui. Pagal valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 7 str. 1 d. ginčo butas negali būti priskirtas socialinio būsto fondui, nes pastatytas ne už savivaldybės ar valstybės tikslines lėšas ir neįgytas sandoriu. Socialinio buto statusas ne tik siaurina, bet ir panaikina jos ir atsakovės A. D. teisę į turimą gyvenamąją patalpą, nes pagal CK 6.579 str. 1 d. ji turėtų pasirašyti terminuotą nuomos sutartį su ieškovu, o tai panaikintų turimą neterminuotą sutartį su valstybe. Ji ir atsakovė A. D. taip pat neneigia prievolės mokėti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį pagal sutartį, tačiau neigia prievolę mokėti ieškovui ar trečiajam asmeniui, kurie nėra šilumos tiekėjai ir su kuriais nesudaryta tarpininkavimo sutartis šilumai tiekti. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas žinojo (buvo informuotas) apie jos sutikimą mokėti UAB „Vilniaus energija“, tačiau, nežiūrint į tai, prievolę mokėti pripažino Vilniaus miesto savivaldybei. Išlaidos, susijusios su įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos prievolės vykdymu, negali būti laikomos nuostoliais. Teismas, priteisdamas jai ir atsakovei A. D. sumokėti įsiskolinimą už šilumą ir karštą vandenį, sudarė sąlygas dvigubam šilumos ir karšto vandens apmokestinimui, nes pagal įsiteisėjusį sprendimą už šilumą ir karštą vandenį privalo mokėti Vilniaus miesto savivaldybė, o pagal Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimą už akių už šilumą ir karštą vandenį privalo mokėti ji ir A. D..
Atsakovė A. D. pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė panaikinti teismo sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, bylą laikinai sustabdyti pagal CPK 163 str. 3 p. iki įsiteisės administracinio teismo sprendimas. Nurodė, kad teismo posėdžio dieną jai 9 val. ryto pagal teritorinės poliklinikos siuntimą turėjo būti atliktas specialus kraujo tyrimas Santariškėse. Ji turėjo spėti į teismo posėdį 11 val., tačiau ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių kraujo tyrimas užsitęsė, todėl ji nespėjo nei atvykti į teismo posėdį, nei informuoti teismą apie savo neatvykimą. Atidėti kraujo tyrimo ji negalėjo, nes jis daromas pagal siuntimą ir ne anksčiau nei po 3 mėnesių. Ji sutinka su atsakovės I. D. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytomis aplinkybėmis, galinčiomis turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė atsakovių pareiškimus dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011-05-03 sprendimo už akių panaikinimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad CPK 246 str. 2 d. nustato, jog neatvykimas į teismą dėl ligos nėra svarbi priežastis, pripažino, jog svarbia priežastimi nelaikytinas ir atsakovės A. D. neatvykimas į teismo posėdį dėl tyrimų, kuris buvo atliekamas pagal išankstinį siuntimą. Teismas pažymėjo, jog atsakovė iš anksto žinodama, kad medicininio tyrimo diena sutampa su teismo posėdžio diena, turėjo galimybę veikti atsargiai ir rūpestingai ir apie tai informuoti teismą, kad atsakovės nerūpestingas ir neapdairus veiksmas negali būti svarbi neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė I. D. neginčija fakto, jog apie 2011-05-03 teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuota tinkamai, kad atsakovė teismo 2011-03-29 nutartimi, kuri buvo jai įteikta pasirašytinai, buvo informuota apie tai, jog civilinė byla atnaujinta, taip pat kad I. D. buvo papildomai pasirašytinai informuota apie bylos nagrinėjimo laiką, kad nutartyje ir pakartotinė informacija dėl teismo posėdžio datos negalėjo klaidinti, kad atsakovės I. D. įsitikinimas dėl teismo posėdžio eigos yra subjektyvus veiksmas, neparemtas objektyviais kriterijais, padarė išvadą, kad šios aplinkybės nėra svarbios neatvykimo į teismo posėdį priežastys. Teismas, remdamasis tuo, kad iškeltos administracinės bylos faktas nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą už akių neegzistavo, konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas ir kad liko neištirtos aplinkybės ir neįvertinti įrodymai. Teismas, vadovaudamasis CPK 270 str. 1 d., 2 d. 2 p., 286 str., atsižvelgdamas į tai, kad duomenų, jog teismas sprendime už akių įvardijo atsakovės atsikirtimus neteisingai ar neteisingai suprato atsakovę, nėra, nepripažino, kad atsakovės įvardyto turinio, kuris atkartoja jos procesinius atsikirtimus esančius byloje, neįrašymas sprendime lemia jo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė neatitikimą faktinėms aplinkybėms ir galiojančioms teisės normoms grindžia jos pateiktu aiškinimu apie ginčo šalių teisinius santykius bei juos reguliuojančius įstatymus, kurie atkartoja byloje esančių atsakovės rašytinių procesinių dokumentų turinį, kad atsakovės pozicija buvo ne kartą išreikšta ne tik jos procesiniais dokumentais, bet ir jos paaiškinimais teismui, kad atsakovės motyvai dėl nuompinigių priteisimo teismui, priėmusiam sprendimą už akių, buvo žinomi ir buvo įvertinti, kad teismas, vertindamas bylos medžiagą, joje esančius įrodymus, vadovavosi įstatymais, juos aiškino vadovaudamasis CPK 3 str. nuostatomis, padarė išvadą, jog nėra pagrindo nustatyti, jog nuompinigių priteisimo reikalavimo išsprendimas neatitinka faktinių aplinkybių ir galiojančių teisės normų. Teismas nurodė, jog atsakovė I. D. nenurodė naujų, neištirtų ir neįvertintų aplinkybių, dėl kurių teismas priėmė sprendimą dėl įsiskolinimo už šilumą ir karštą vandenį priteisimo, kad priteistas mokėjimas už šilumos paslaugas atsakovėms yra regresinis, kad regresinė prievolė nesukuria dvigubo prievolės įvykdymo fakto. Teismas, remdamasis šiais argumentais, padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisėtas, nepagrįstas. Teismas nutartyje remėsi Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad CPK 288 str. 4 d. ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, jog tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, ir kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės prieštarauja Lietuvos Respublikos konstitucijos 109 str., konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams, ir padarė išvadą, jog iš Konstitucijos kylantys teisingumo ir protingumo imperatyvai, taip pat CK 1.5 str. nuostata suponuoja būtinumą nagrinėjant pareiškimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumą, paisyti iš Konstitucijos išplaukiančių nuostatų dėl teisių apsaugos, kad pagal šias konstitucines nuostatas yra įvertinami ir priimto teismo sprendimo už akių teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai.
Šalies argumentai
Atsakovė I. D. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą peržiūrėti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011-05-03 sprendimą už akių. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį, akcentavo CPK 288 str. 4 d. nustatytus pagrindus, tačiau privalėjo vadovautis ir kitomis teisės normomis, reglamentuojančiomis sprendimo už akių priėmimą. Pagal CPK 285 str. 2 d. teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų nei patvirtinančių ieškovo teisę reikalauti iš jos ir atsakovės A. D. socialinį nuomos mokestį, nei įrodančių, kad ginčo buto statusas- socialinis būstas, kad, priešingai, byloje yra pateikti nenuginčijami įrodymai, kad ginčo butas- neprivatizuota gyvenamoji patalpa, o šios patalpos nuomotojas UAB „Senamiesčio ūkis“. Konstitucinio Teismo išaiškinimo byloje Nr. 35/3-11/06 interpretavimas nutartyje kelia nuostabą, nes, pirmosios teismo nuomone, sprendimo už akių priėmimas laikytinas bausme už neatvykimą į teismo procesą ir nepriklauso nuo to, kad pažeistos atsakovių teisės ir sprendimas akivaizdžiai prieštarauja teisės normoms ir Konstitucijai. Teismas viršijo savo įgaliojimus revizuodamas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo įsiteisėjusį sprendimą, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybei pripažinta prievolė mokėti už ginčo bute sunaudotą šilumą ir karštą vandenį. Išlaidos, susijusios su įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos prievolės vykdymu, negali būti laikomos nuostoliais ir reikalaujamos atlyginti regreso tvarka. Jeigu trečiasis asmuo nepatenkintas priteista prievole, jis turi teisę prašyti atnaujinti procesą, o ne reikalauti atlyginti tariamus nuostolius regreso tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-08-29 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2806-142/11 įpareigojo VĮ Registrų centrą išnagrinėti jos skundą dėl termino atnaujinimo, ginčijant ieškovo daiktinę teisę vadintis ginčo buto patikėtiniu, todėl egzistuoja teisinis pagrindas šią bylą stabdyti, kol bus sprendžiamas klausimas, ar iš viso SĮ „Vilniaus miesto būstas“ gali būti ieškovu šioje byloje.
Atsiliepimas
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vyriausybės 1998-07-13 nutarimu Nr. 870 ir 1999-06-10 priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1548-01 buvo perduotos Vilniaus miesto savivaldybei ir nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą ginčo butas tapo priskirtu Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondui. Vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 7 str. 1 d. nuostatomis, ginčo būstas priklauso Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondui. Jis gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), naudoja ir valdo patikėjimo teise, taip pat yra įgaliotas įgyvendinti visas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų bei negyvenamųjų patalpų savininko teises, pareigas ir atstovauti Vilniaus miesto savivaldybės interesams visų instancijų bendrosios kompetencijos bei administraciniuose teismuose. Įgyvendindamas įstatais jam pavestas funkcijas, jis turi teisę gauti nuomos mokestį už Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių butų nuomą. Atsakovės apie teismo posėdžio vietą ir laiką pasirašytinai du kartus buvo informuotos teisme- atsakovė I. D. asmeniškai, o atsakovė A. D. per bendraatsakovę I. D., 2011-03-29 nutartimi, atskiru priminimu apie teismo posėdžio datą, tačiau iki teismo posėdžio datos atsakovės nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neatvykimo į teismo posėdį priežastis, iki teismo posėdžio pradžios neinformavo teismo apie jų neatvykimo į teismo posėdį faktą, todėl teismas, vertindamas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindus, pagal abiejų atsakovių nurodytas aplinkybes pagrįstai nustatė, kad atsakovės neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių. 3 636,24 Lt nuostolius Vilniaus miesto savivaldybė patyrė dėl to, kad atsakovės, gyvendamos bute ir naudodamosios į jį tiekiama šilumos energija, nuo 2007-10-01 iki 2008-09-30 nemokėjo už šilumos energiją, nors pagal CK 6.38 str., 6.59 str. prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų bei sutarties nurodymus, nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 str. 1 d.), nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis (CK 6.493 str. 1 d.). Kai tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovių susiklostė nuomos teisiniai santykiai, atsakovėms atsirado pareiga mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 str.), mokesčius už šilumos energiją. Būtent atsakovės buvo faktinės šilumos energijos naudotojos, kurios, nesilaikydamos įstatymų nustatytų reikalavimų ir laiku nemokėdamos nustatytų mokesčių, pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės teises, dėl ko ji patyrė 3 636,24 Lt dydžio nuostolius, todėl teismas pagrįstai priteisė solidariai iš atsakovių 3 636,24 Lt sumą, sumokėtą buto savininko vykdant teismo sprendimą. I. D. neturi reikalavimo teisės ginčyti teisinės registracijos buto, kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Tik savivaldybė, kaip buto savininkė, turėtų teisę ginčyti jai priklausančio nekilnojamo daikto registraciją. I. D. yra tik buto nuomininkė, todėl teisinės registracijos panaikinimas nesukels jai jokių teisinių pasekmių. 1999-06-10 priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1548-01, kurio pagrindu Vilniaus miesto savivaldybė įgijo nuosavybė teisę, yra galiojantis, nenuginčytas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo šią bylą stabdyti. Atsakovės inicijavo bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2011-05-05- praėjus dviem dienom po teismo sprendimo už akių priėmimo. Nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą už akių iškeltos bylos faktas neegzistavo, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad negalima pripažinti, jog teismo sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, kad liko neištirtos aplinkybės ir neįvertinti įrodymai.
Atsakovė A. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, jog sutinka su atskiruoju skundu, kad jos nesutikimo su teismo nutartimi motyvai ir įrodymai yra tokie patys, kokie nurodyti I. D. atskirajame skunde.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, sprendimą už akių palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovės neatvyko į paskirtą teismo posėdį, apie paskirtą teismo posėdį joms buvo tinkamai pranešta. CPK 246 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neatvykimas į teismą dėl ligos nėra svarbi priežastis. Be to, jokių įrodymų, patvirtinančių neatvykimo aplinkybes, atsakovė nepateikė. Atsakovės nesivadovavo proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principais, todėl teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių. Tarp atsakovių bei Vilniaus miesto savivaldybės yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai, t. y. atsakovės naudojasi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis ir už tai joms yra skaičiuojamas nuomos mokestis (CK 6.576 str.). CK 6.577 str. 1 d. numato, kad viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už mokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Remiantis CK 6.487 str. 1 d., nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi teisę gauti nuomos mokestį, kad tokią išvadą patvirtina bylos įrodymai, o pareiga apmokėti nuomos mokesčius atsakovėms atsiranda iš nuomos santykių- CK 6.576 str. pagrindu. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, darytina išvada, jog teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimų, neperžengė ieškinio ribų ir pagrįstai ieškinį patenkino. Jis yra įsteigęs savarankišką juridinį asmenį- SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kurio veiklos pagrindinė paskirtis yra jo gyvenamųjų patalpų administravimas ir priežiūra. Pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 str. laikytina, kad savivaldybės įmonė yra savarankiškas juridinis asmuo, kuris pagal 3 str. gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įmonės įstatams ir jos veiklos tikslams. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-05-12 sprendimo Nr. 1-1538 2 p. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ jo vardu bylose, susijusiose su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ veiklos sritimi, turi teisę atlikti šiuos procesinius veiksmus: pareikšti ieškinį (skundą) ir priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio (skundo) ir ji pripažinti, padidinti ieškinio (skundo) reikalavimus, pakeisti ieškinio (skundo) pagrindą arba dalyką, sudaryti taikos sutartis, apskųsti teismų sprendimus, nutartis, nutarimus, antstolių veiksmus, duoti prašymus dėl proceso atnaujinimo, gauti vykdomuosius raštus ir pateikti juos vykdyti, pateikti ir gauti dokumentus, taip pat atlikti kitus veiksmus, kurių nebūtina specialiai aptarti. Atsakovės turėjo pareigą mokėti buto nuomos mokesčius būtent SĮ „Vilniaus miesto būstas“, o teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi teisę gauti nuomos mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, klausimas išspręstinas iš esmės: sprendimas už akių panaikintinas ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuris patikėjimo teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Vilniaus miesto savivaldybei, kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė solidariai jam iš atsakovių I. D. ir A. D. priteisti 536,73 Lt skolos už nuomą (530,37 Lt skolos, 6,36 Lt delspinigių), trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei priteisti iš šių atsakovių 3 636,24 Lt skolos už karštą vandenį ir šilumos energiją ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 636,24 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes atsakovės, gyvenančios Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose gyvenamosiose patalpose, nesumokėjo Vilniaus miesto savivaldybei jos sumokėtos sumos dėl susidariusio įsiskolinimo už šilumos energiją pagal priimtą teismo sprendimą, nuomos mokesčio. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių tuo pagrindu, jog atsakovės į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Sprendimu, priimtu už akių, teismas ieškinį tenkino. Atsakovės pateikė teismui pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau pirmosios instancijos teismas 2011-09-09 nutartimi netenkino atsakovių pareiškimų, konstatavęs, kad nėra pagrindų panaikinti sprendimą už akių (atsakovės neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių ir teismui nebuvo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui). Atsakovė I. D. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad byloje nėra įrodymų nei patvirtinančių ieškovo teisę reikalauti iš jos ir atsakovės A. D. socialinį nuomos mokestį, nei įrodančių, kad ginčo buto statusas- socialinis būstas, kad teismas neteisingai laiko, jog sprendimas už akių yra bausmė už neatvykimą į teismo procesą ir nepriklauso nuo to, kad pažeistos atsakovių teisės ir sprendimas akivaizdžiai prieštarauja teisės normoms ir Konstitucijai, kad teismas viršijo savo įgaliojimus revizuodamas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo įsiteisėjusį sprendimą, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybei pripažinta prievolė mokėti už ginčo bute sunaudotą šilumą ir karštą vandenį, kad išlaidos, susijusios su įsiteisėjusio teismo sprendimu nustatytos prievolės vykdymu, negali būti laikomos nuostoliais ir reikalaujamos atlyginti regreso tvarka, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-08-29 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2806-142/11 įpareigojo VĮ Registrų centrą išnagrinėti jos skundą dėl termino atnaujinimo, ginčijant ieškovo daiktinę teisę vadintis ginčo buto patikėtiniu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės I. D. pareiškime dėl sprendimo akių peržiūrėjimo, atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių netenkintas nepagrįstai, t. y. nepagrįstai nepanaikintas sprendimas už akių ir neatnaujintas bylos nagrinėjimas.
CPK 287 str. redakcija, galiojusi pirmosios instancijos teismo 2011-09-09 nutarties priėmimo metu, nustatė, jog šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šiuo šalies procesiniu dokumentu pradedama CPK 288 str. nurodyta procedūra – sprendimo už akių peržiūrėjimas. Pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių nėra apeliacinis skundas, nes neperkelia bylos nagrinėjimo į aukštesnės instancijos teismą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti neatvykimo į teismo posėdį padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d. (redakcija, galiojusi pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu). Pagal CPK 288 str. 4 d. redakciją, galiojusią pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tačiau sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK 7 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-167/2005). Pagal CPK 285 str. 2 d. redakciją, galiojusią pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas privalo visapusiškai ištirti visus byloje esančius įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei neįvertinęs jų pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-316/2008). Teismas teisę priimti sprendimą už akių turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ar teisėti interesai, o byla būtų išnagrinėta teisingai.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011-03-29 nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė Vilniaus miesto savivaldybę, išaiškino ieškovui teisę iki 2011-04-10 išspręsti dalies ieškinio ieškovo pakeitimo klausimą, o į bylą įtrauktam trečiajam asmeniui teisę įstoti į bylą ieškovu, paskyrė teismo posėdį 2011-05-03 11 val. Nutartis buvo grindžiama tuo, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovių 3 636,24 Lt už šildymą ir karštą vandenį grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, prašomą priteisti sumą sudaro ne tik mokėjimas už karštą vandenį ir šilumą, bet ir byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, taip pat papildomi mokėjimai, t. y faktiškai reikalavimas grindžiamas atsakovių padarytos žalos Vilniaus miesto savivaldybei faktu, atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo dėl apmokėjimo už karštą vandenį ir šildymą pobūdį, būtina spręsti netinkamos šalies bylos dalyje pakeitimo klausimą, išaiškino ieškovui teisę ieškinio dalyje pakeisti pradinį ieškovą tinkamu ieškovu Vilniaus miesto savivaldybe (CPK 45 str.). Ši teismo nutartis, kuria buvo nustatyta, kad ieškinio reikalavimą dėl 3 636,24 Lt priteisimo, pareiškė ne tas asmuo, kuriam priklauso reikalavimo teisė, atsakovei I. D. buvo įteikta pasirašytinai 2011-03-29. Atsakovė apie teismo posėdį papildomai informuota ir atskiru pranešimu, kuriame I. D. pasirašė 2011-03-29. Atsakovė į teismo posėdį 2011-05-03 neatvyko, nepranešė teismui savo neatvykimo priežasčių, neprašė bylos nagrinėjimo atidėti. Atsakovė I. D. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog neatvyko į teismo posėdį, kadangi 2011-03-29 teismo nutartimi buvo atnaujinta civilinė byla ir ieškovui teismas išaiškino dalies ieškinio ieškovo pakeitimo klausimą, trečiajam asmeniui teisę į bylą įstoti ieškovu ir nurodė iki 2011-04-10 pateikti procesinį dokumentą, tačiau nei ji, nei atsakovė A. D. negavo ištaisyto procesinio dokumento nei iki nurodytos datos, nei vėliau, todėl buvo įsitikinusi, kad teismo procesas jau nebeįvyks. Apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta pagrįstais atsakovės argumentų apie tai, jog atsakovė į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, kadangi, kaip jau minėta, teismo nutartis, kurioje nurodyta teismo posėdžio data, buvo įteikta pasirašytinai 2011-03-29, atsakovė apie teismo posėdžio laiką buvo informuota ir atskiru pranešimu, kuriame pasirašė. Nepaisant to, kad teismas 2011-03-29 nutartyje išaiškino ieškovui ir trečiajam asmeniui teisę pateikti iki 2011-04-10 procesinį dokumentą pagal išaiškintą teisę ieškovui išspręsti dalies ieškinio ieškovo pakeitimo klausimą ir trečiajam asmeniui teisę įstoti į bylą ieškovu, konstatuotina, kad, teismui tokių dokumentų negavus, t. y. ieškovui neišreiškus pageidavimo pakeisti ieškovo ar dalies ieškinio reikalavimų, o trečiajam asmeniui- įstoti į bylą ieškovu, atsakovė neturėjo pagrindo manyti, jog paskirtas teismo posėdis neįvyks (kad teismo posėdis yra atšauktas, atidėtas kitam laikui ir pan.). Dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukė Vilniaus miesto savivaldybę, kuri 2011-04-08 pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė aplinkybes, dėl kurių byloje tinkamas ieškovas yra SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (T. 1, b. l. 199-202). Byloje nėra duomenų, kad atsakovei I. D. ar solidariai skolininkei A. D. atsiliepimas į ieškinį būtų išsiųstas ir sudaryta galimybė atsikirsti į trečiojo asmens argumentus. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių tenkino ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ reikalavimą priteisti 2 685,22 Lt skolą už šildymą ir karštą vandenį, tiektą butui (duomenys neskelbtini), nuo 2007-10-01 iki 2008-09-30, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 671 Lt bylinėjimosi išlaidas, tuo pagrindu, kad atsakovės nemokėjo už suteiktas jų naudojamam butui šildymo paslaugas, o už atsakovės suteiktas paslaugas yra sumokėjusi Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-12-07 sprendimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-12-07 sprendimu tenkino ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį ir ieškovui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteisė 2 685,22 Lt skolos už šildymo paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2008-11-10 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 794,37 Lt bylinėjimosi išlaidų (tuo pagrindu, kad už tiektą ir sunaudotą šilumos energiją turi mokėti patalpų savininkas). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Vilniaus miesto savivaldybė sprendimu priteistą sumą (3 636,24 Lt) sumokėjo 2010-01-13 (T. 1, b. l. 36), tačiau nagrinėjamu atveju ieškinį atsakovėms, kaip faktinėms šilumos vartotojoms, reikalaudamas minėtos sumos priteisimo, pareiškė ne Vilniaus miesto savivaldybė, o SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių tenkino ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinio reikalavimą dėl minėtos sumos priteisimo, neišsiaiškinęs ir nenustatęs, kad ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą dėl tokios sumos priteisimo dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, t. y. kad atsakovės nevykdė pareigos mokėti mokesčius už joms nuomojamam butui tiektą šilumos energiją ir Vilniaus miesto savivaldybė dėl to patyrė nuostolius. Byloje esančiame ieškinyje, kurį išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovu nurodytas SĮ „Vilniaus miesto būstas“, t. y. nenurodyta, kad ieškovas yra Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai atstovauja SĮ „Vilniaus miesto būstas“, ir kuris reiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Pažymėtina, kad byloje Vilniaus miesto savivaldybė dalyvauja trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu jokių savarankiškų reikalavimų. Byloje pirmiausia turėjo būti išspręstas klausimas dėl ieškovo, kuris reiškia ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tinkamumo, t. y. ar ieškovas yra SĮ „Vilniaus miesto būstas“, ar ieškovas yra Vilniaus miesto savivaldybė, o jai atstovauja SĮ „Vilniaus miesto būstas“, sudaryta galimybė pateikti ieškinį, kuris atitiktų CPK 135 str. reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-05-12 sprendimo Nr. 1-1538 2 p. numatyta, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“, įgyvendindama 1 p. apibrėžtas teises ir pareigas, atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės interesams visų instancijų Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose, susijusiose su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ veiklos sritimi, jo vardu atlikti šiuos procesinius veiksmus: pareikšti ieškinį (skundą) ir priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio (skundo) ir ji pripažinti, padidinti ieškinio (skundo) reikalavimus, pakeisti ieškinio (skundo) pagrindą arba dalyką, sudaryti taikos sutartis, apskųsti teismų sprendimus, nutartis, nutarimus, antstolių veiksmus, duoti prašymus dėl proceso atnaujinimo, gauti vykdomuosius raštus ir pateikti juos vykdyti, pateikti ir gauti dokumentus, taip pat atlikti kitus veiksmus, kurių nebūtina specialiai aptarti. Iš šio punkto matyti, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įgaliotas veikti Vilniaus miesto savivaldybės vardu, t. y. jam suteikta teisė atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei, o ne teisė teikti ieškinius savo vardu. Pagal byloje esantį ieškinį, kurį nagrinėjo pirmosios instancijos teismas ir tenkino, ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo yra pareiškęs ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“. CK 1.138 str. civilinių teisių gynimo būdai įgyvendinami civilinio proceso normų reglamentuota tvarka. CK 135 str. 1 d. nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui. Kaip vienas iš būtinų ieškinio elementų jame nurodytas ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio dalykas– tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti jo pažeistas teises. Ieškinio tenkinimas turi sukurti teisinius padarinius ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Klausimus, susijusius su teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu civiliniame procese, reglamentuoja CPK 5 str. 1 d. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas minėtą ieškinio reikalavimą, nenurodė, koks ieškovo interesas yra pažeistas ir turi būti apgintas. Be to, tenkinant SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinio reikalavimą, nenurodytas teisinis pagrindas. Ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškinio reikalavimas reiškiamas dėl to, kad atsakovės nevykdė įstatyme nustatytos pareigos ir dėl šio nevykdymo patyrė nuostolius, atsakovės yra asmenys, kurioms taikytina civilinė atsakomybė. Taip pat ieškinyje buvo nurodoma apie tai, kad pagal CK 6.112 str.1 p. reikalavimas pereina trečiajam asmeniui regreso tvarka, kai reikalavimas patenkinimas iš trečiojo asmens turto. Atsakovė I. D. byloje teikė argumentus dėl ieškovo tinkamumo ir pagrindo, kuriam esant iš jos ir kitos solidarios skolininkės prašoma priteisti 3 636,24 Lt, tačiau šie argumentai nebuvo išnagrinėti.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių tenkintinas atsakovės I. D. atskirojo skundo prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta peržiūrėti teismo sprendimą už akių, nutartis panaikintina ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės. Atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties padavė tik atsakovė I. D., tačiau sprendimas už akių panaikintinas visas, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus (pagal ieškinio reikalavimus atsakovės yra solidarios skolininkės).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336-339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui.