Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-11-02 · Civilinė byla Nr. 2A-791-198/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-02
Bylos Nr.
2A-791-198/2015
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-01191-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pran.), Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka
Ieškovas
L. Š.
Trečiasis asmuo
O. Š.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-791-198/2015

Valdas Ciesiūnas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01191-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Valiulienės ir Eigirdo Činkos

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Š. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-63-531/2015 pagal L. Š. ieškinį atsakovams bankrutavusiai UAB „Radinys", UAB „Mobetos komercijos grupė" ir UAB „Vilstata", trečiajam asmeniui O. Š. dėl 2011 m. birželio 22 d. Trišalio susitarimo dėl tarpusavio užskaitos pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas L. Š. ieškiniu atsakovams BUAB „Radinys", UAB „Mobetos komercijos grupė" ir UAB „Vilstata" prašė 2011 m. birželio 22 d. Trišalį susitarimą dėl tarpusavio užskaitos pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Taikyti restituciją, nustatant, kad UAB „Mobetos komercijos grupė" grąžina atsakovui UAB „Vilstata" iš jos gautus 30000 Lt ir UAB „Vilstata", gavusi pinigus, juos sumoka atsakovui UAB „Radinys". Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2282-345/2013 patvirtino jo, kaip UAB „Radinys" kreditoriaus 10800 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą. Tuo jis įgijo teisę ginčyti skolininko UAB „Radinys" sudarytus, kreditorių teises pažeidžiančius sandorius. Vienas tokių sandorių - 2011 m. birželio 22 d. UAB „Mobetos komercijos grupė", UAB „Radinys" ir UAB „Vilstata" Trišalis susitarimas dėl tarpusavio užskaitos. Jame nustatyta, kad tarpusavio užskaitymų pagrindu atsakovas UAB „Vilstata" padengė atsakovo UAB „Radinys" įsiskolinimą atsakovui UAB „Mobetos komercijos grupė" 30000 Lt sumai. UAB „Vilstata" 2013 m. birželio 23 d. 30000 Lt pervedė į UAB „Mobetos komercijos grupė" banko sąskaitą. Ieškovo teigimu, atsakovas UAB „Radinys" nebuvo skolingas atsakovui UAB „Mobetos komercijos grupė", todėl Trišalis susitarimas buvo sudarytas be pagrindo ir mokėjimą šio susitarimo pagrindu atsakovas UAB „Vilstata" atsakovui UAB „Mobetos komercijos grupė" atliko nepagristai.

Žemesnės instancijos teismas

Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovo L. Š. priteisė 6,63 € pašto išlaidų valstybei. Teismas sprendė, kad esantys įrodymai - 2014 m. birželio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-758/2014, nustatytos aplinkybės, kas šioje byloje laikytina prejudiciniu faktu, įrodo, jog ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Radinys" turėjo ar galėjo turėti skolinių įsipareigojimų UAB „Mobetos komercijos grupė", kuri tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą ir teikė kitokias paslaugas, dėl kurių atsirado Trišaliame susitarime nurodyta skola, nors to nepatvirtina buhalteriniai dokumentai, nes buvo neišsaugoti. UAB „Vilstata" Trišaliame susitarime nurodytą sumą pervedė į UAB „Mobetos komercijos grupė" sąskaitą ir tai patvirtina mokėjimo pavedimas. Susitarimą pasirašęs O. Š. patvirtina, kad tokį susitarimą pasirašė, suprasdamas jo esmę ir pasekmes, nors tai darė vadovaudamasis jo turima finansine UAB „Radinys" informacija. Šio susitarimo sudarymo metu V. M. UAB „Radinys" direktoriumi nebuvo, nes juo buvo dokumente nurodytas ir į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas O. Š., kuris yra nuteistas už buhalterinės apskaitos pažeidimus ir dokumentų neišsaugojimą įmonėje. Be to, teismas nurodė, kad ginčo sutarties sąlygos ar jos galiojimas nė vienos iš jo šalių nebuvo ginčijamas įstatymo nustatyta tvarka, kas rodo jų bendrą sutarimą dėl konkrečios finansinės situacijos ir tarpusavio atsiskaitymo būdo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad neturi pagrindo abejoti Trišalio susitarimo šalių ir jį pasirašiusių asmenų sąžiningumu civilinės teisės prasme. Actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų, jog sudarydamas sandorį skolininkas buvo nesąžiningas ir tretysis asmuo, sudaręs su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, teismas nekonstatavo. Sprendė, kad nėra actio Pauliana sąlygų viseto ir tai yra pagrindas ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas L. Š. prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, nes teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Prašo dar kartą ištirti ir įvertinti byloje esančius įrodymus. Apelianto teigimu, teismas įsitikino, kad UAB „Radinys“ skolinių dokumentų nėra, bet nurodo, jog UAB „Radinys“ skola nurodyta Trišaliame susitarime buvo ar galėjo būti. Šis teismo aiškinimas apelianto nuomone prieštarauja logikos dėsniams. Jei skolos dokumentų nėra, tai reiškia, jog ieškovas įrodė ieškinio aplinkybę, kad Trišaliame susitarime nurodytos skolos BUAB „Radinys“ neturėjo. Teismas ieškinį atmetė nepagrįstai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad BUAB „Radinys“ nebuvo skolingas atsakovui UAB „Mobetos komercijos grupė“, o UAB „Mobetos komercijos grupė“ yra skolinga BUAB „Radinys“. Apelianto nuomone, teismas vertindamas įrodymus, turėjo atsiriboti nuo baudžiamųjų teisinių santykių. Apeliantas nurodo, jog Trišalis susitarimas nėra atlygintinis sandoris ir gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Trišaliu susitarimu atsakovai susitarė užskaityti atsakovo UAB „Radinys“ skolą atsakovui UAB „Mobetos komercijos grupė“, kurios jis iš tikrųjų neturėjo, šiuo sandoriu UAB „Radinys“ nieko negavo ir be jokio pagrindo neteko 30 000 Lt (8688,60€), o UAB „Mobetos komercijos grupė“ nepagrįstai praturtėjo. Atsakovai nepateikė UAB „Mobetos komercijos grupė“ pažymoje nurodytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 0097 ir PVM sąskaitos –faktūros Nr. MKG-0410 ar kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog šios PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į atsakovų apskaitą. Todėl BUAB „Radinys“ nebuvo skolingas pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras ir UAB „Mobetos komercijos grupė“ pažymoje nurodyta BUAB „Radinys“ skola turėtų būti sumažinta 20.318,30 Lt dydžio suma. UAB „Mobetos komercijos grupė“ pažymoje nurodytas kasos išlaidų orderis Nr.9 nepatvirtina, kad UAB „Mobetos komercijos grupė“ suteikė 15 000 Lt dydžio paskolą UAB „Radinys“, todėl pažymoje nurodyta UAB „Radinys“ skola turėtų būti sumažinta 35 318,30 Lt. Atsakovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad BUAB „Radinys“ neapmokėtų prekių ir paslaugų suma UAB „Mobetos komercijos grupė“ 30 000 Lt. Teismas nepagrįstai sprendė, kad skolininkas ir tretysis asmuo sudarydami sandorį buvo sąžiningi. Nėra abejonių, kad sudarydami Trišalį susitarimą atsakovai žinojo, jog ginčijamu sandoriu pažeidžia BUAB „Radinys“ kreditorių teises, nes sumažėja UAB „Radinys“ turtas, iš kurio turi būti vykdomi skoliniai įsipareigojimai kreditoriams. Be to, UAB „Mobetos komercijos grupė“ ir UAB „Radinys“ yra susijusios bendrovės per savo akcininkus. Apeliantas nurodo, kad baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr.1-99-758/2014 negali turėti prejudicinės reikšmės šalių santykių vertinimui, nes jis priimtas apeliantui nedalyvaujant ir neturint galimybių paaiškinti nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog egzistuoja actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų visetas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Radinys“ su apeliaciniu skundu sutinka. Nurodo, jog siekiant padaryti teisingas išvadas apie UAB „Radinys“ įsiskolinimą UAB „Mobetos komercijos grupė“ būtina įvertinti mokėjimus, kurie nebuvo įtraukti į pažymą. Šie mokėjimai patvirtina, kad trišalio susitarimo dėl tarpusavio užskaitos pasirašymo dieną UAB „Radinys“ nebuvo skolinga UAB „Mobetos komercijos grupė“, todėl šis susitarimas pažeidžia BUAB „Radinys“ ir jos kreditorių teises, nes UAB „Radinys“ negavo 30 000 Lt sumos, kurią UAB „Vilstata“ neva kaip UAB „Radinys“ skolą pervedė UAB „Mobetos komercijos grupei“. Teismas netyrė BUAB „Radinys“ pateiktus įrodymus apie atsiskaitymą su UAB „Mobetos komercijos grupė“ bei nemotyvavo kodėl juos atmetė. Nurodo, kad baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nepaneigia BUAB „Radinys“ pateiktų rašytinių įrodymų apie atliktus mokėjimus.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Mobetos komercijos grupė“ ir UAB „Vilstata“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teismas išvadą, kad UAB „Radinys“ turėjo ar galėjo turėti skolinių įsipareigojimų UAB „Mobetos komercijos grupė“, padarė tinkamai ir iš esmės įvertinęs visus įrodymus. Nors UAB „Radinys“ visų buhalterinių dokumentų ir neišsaugojo, tačiau jie išsaugoti UAB „Mobetos komercijos grupė“ ir buvo pateikti byloje. Apeliantas šiuos faktus ignoruoja. Apeliantas klaidina teismą, teigdamas, jog BUAB „Radinys“ atliko didesnius mokėjimus nei UAB „Mobetos komercijos grupė“ pateiktose pažymose nurodyta statybinių medžiagų kaina, kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog tuo laikotarpiu BUAB „Radinys“ taip pat atsiskaitė ir už teikiamas buhalterines paslaugas, o tuo tarpu skola susidarė būtent už parduotas statybines medžiagas. Teismas pagrįstai nenustatė šalių nesąžiningumo, nes ginčo susitarimo sudarymo laikotarpiu UAB „Radinys“ vadovu buvo O. Š., kuris niekaip nebuvo susijęs su V. M., nei su UAB „Mobetos komercijos grupė“. Pažymi, kad 2011-06-22 Trišalio susitarimo sudarymo metu pačiam apeliantui ir jo sūnui priklausė net 45 proc. UAB „Radinys“ akcijų. Teismas pagrįstai įvertino ir atsižvelgė į didesnę įrodomąją reikšmę turintį įrodymą byloje – baudžiamąjį teismo įsakymą baudžiamojoje byloje. Atkreipia dėmesį, kad baudžiamojoje byloje atliktos UAB „Radinys“ ūkinės –finansinės veiklos tyrimo išvados leidžia abejoti apelianto reikalavimo teise UAB „Radinys“ atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas L. Š. Civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2011 m. birželio 22 d. atsakovų - UAB „Mobetos komercijos grupė", UAB „Radinys" ir UAB „Vilstata"' sudarytą Trišalį susitarimą dėl tarpusavio užskaitos, kaip sandorį, pažeidžiantį kitų BUAB „Radinys" kreditorių, tame tarpe ir jo, interesus, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2282-345/2013 patvirtino jo, kaip UAB „Radinys" kreditoriaus 10800 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą (t. I b.l. 7). L. Š. reikalavimo teisė į UAB „Radinys" kilo iš 2008 m. sausio 24 d. paskolos sutarties 40000 Lt sumai (t. I b.l. 14-15) ir 2009 m. kovo 20 d, paskolos sutarties 47000 Lt sumai (t. I b.l. 16 - 17). Pagal 2008 m. sausio 24 d. paskolos sutartį UAB „Radinys" paskolą ieškovui turėjo grąžinti iki 2008 m. kovo 3 d., o pagal 2009 m. kovo 20 d. paskolos sutartį - iki 2009 m. gegužės 31 d. Pagal 2011-12-08 sudarytą akcininkų sąrašą L. Š. buvo šios bendrovės akcininku ir nuo 2008-07-11 turėjo 5 akcijas (t. I b.l. 154). Nuo 2011 m. liepos 19 d. ieškovas L. Š. UAB „Radinys" direktoriaus O. Š. buvo įgaliotas pasirašyti visas UAB „Radinys" paslaugų ir darbų pardavimo ir paslaugų bei medžiagų prikimo sutartis su jų priedais, naudojant bendrovės antspaudą (t. I b.l. 153). 2013-01-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civ. byloje Nr. B2-391-345/2013 buvo patikslintas BUAB „Radinys" kreditorių sąrašas, nustatant, kad L. Š., kaip pirmos eilės kreditorius, turi 2373,99 Lt finansinį reikalavimą (t. I b.l. 105). 2011 m. birželio 22 d. UAB „Mobetos komercijos grupė", UAB „Radinys" ir UAB „Vilstata" sudarė Trišalį susitarimą dėl tarpusavio užskaitos (toliau ir Trišalis susitarimas). Jame nustatyta, kad tarpusavio užskaitymų pagrindu atsakovas UAB „Vilstata" padengė atsakovo UAB „Radinys" įsiskolinimą atsakovui UAB „Mobetos komercijos grupė" 30000,00 Lt sumai, siekiant išvengti užskaitos šalių papildomų išlaidų dėl banko paslaugų, operatyviai ir mažesnėmis sąnaudomis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Po atliktų užskaitymų UAB „Vilstata" liko skolinga UAB „Radinys", o UAB „Radinys" tapo neskolinga UAB „Mobetos komercijos grupė" (t. I b.l. 9). Vykdydama Trišalį susitarimą atsakovė UAB „Vilstata" 2013 m. birželio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 771, UAB „Vilstata" pervedė į UAB „Mobetos komercijos grupė" banko sąskaitą 30000 Lt (t. I b.l. 10), nurodant, jog tai yra atsiskaitymas už atliktus darbus pagal sąskaitą N00226 dėl UAB „Radinys". Apelianto teigimu, atsakovas UAB „Radinys" nebuvo skolingas atsakovui UAB „Mobetos komercijos grupė", todėl Trišalis susitarimas buvo sudarytas be pagrindo ir mokėjimą šio susitarimo pagrindu atsakovas UAB „Vilstata" atsakovui UAB „Mobetos komercijos grupė" atliko nepagristai, todėl jis turi būti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Būtinosios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-684/2015).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų, ginčas kyla iš esmės dėl dviejų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų egzistavimo – ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Pažymėtina, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą pareiga įrodyti actio Pauliana sąlygų visetą tenka ieškovui. Bylos duomenų pagrindu darytina išvada, jog ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas UAB „Radinys" nebuvo skolingas atsakovui UAB „Mobetos komercijos grupė" ir todėl Trišalis susitarimas buvo sudarytas be pagrindo ir mokėjimą šio susitarimo pagrindu atsakovas UAB „Vilstata" atsakovui UAB „Mobetos komercijos grupė" atliko nepagristai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2014 m. birželio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-758/2014, nustatytos aplinkybės, kas šioje byloje laikytina prejudiciniu faktu, rodo, jog ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Radinys" turėjo ar galėjo turėti skolinių įsipareigojimų UAB „Mobetos komercijos grupė", kuri tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą ir teikė kitokias paslaugas, dėl kurių atsirado Trišaliame susitarime nurodyta skola. Iš bylos medžiagos matyti, kad jog UAB „Mobetos komercijos grupė“ teikė UAB „Radinys“ buhalterinės apskaitos ir kitas paslaugas, todėl didesnė tikimybė, kad ginčo sandorio sudarymo laikotarpiu UAB „Radinys“ turėjo ar galėjo turėti skolinių įsipareigojimų UAB „Mobedos komercijos grupė“ yra teisinga ir priimta nepažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimų taisyklių (CPK 178 str., 185 str.). Apeliacinio skundo argumentai, kad BUAB „Radinys“ atliko didesnės sumos mokėjimus nei UAB „Mobetos komercinė grupė“ pateiktose pažymose nurodyta statybinių medžiagų kaina, vertintini nepagrįstais, kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčo laikotarpiu UAB „Radinys“ taip pat atsiskaitė ir už teikiamas buhalterines paslaugas, o tuo tarpu skola susidarė būtent už parduotas statybines medžiagas. BUAB „Radinys“ banko sąskaitų išrašai apie BUAB „Radinys“ sumokėtas sumas atsakovui UAB „Mobetos komercijos grupė“, neįrodo kad 2011-06-22 Trišalio susitarimo dėl tarpusavio užskaitos pasirašymo dieną BUAB „Radinys“ nebuvo skolingas UAB „Mobetos komercijos grupė“. Baudžiamajame įsakyme konstatuotos aplinkybes, kad O. Š. neišsaugojo visų buhalterinės apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2011-01-01 - 2012-04-24 bei nesiėmė jokių veiksmų dėl dokumentų ir apskaitos registrų, jų atkūrimo ir dėl padarytų šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti 2009, 2010, 2011, 2012 metų UAB „Radinys" veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. III b.l. 71).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atmeta ieškovo L. Š. apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ginčą netinkamai, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepateikė argumentų, dėl kurių atmetė dalį įrodymų arba apskritai paliko juos nevertinęs. Priešingai, pirmos instancijos teismas išvadą, jog ginčijamam sandoriui pripažinti negaliojančiu nėra visų actio Pauliana salygų padarė įvertinęs įrodymų visumą. Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 176 str. 1 d., įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu iš byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Šiuo atveju teismas vertindamas įrodymus, įvertino kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto teisingai sprendė, jog nėra pagrindo L. Š. ieškinį tenkinti. Teismas, vertindamas įrodymus vadovavosi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; ir kt.). Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, analizuodamas byloje esančius įrodymus, nuo kasacinio teismo suformuotos įrodymų vertinimo praktikos nenukrypo, įrodymus vertino tinkamai, o teismo padarytos išvados atitinka byloje nustatytus faktus. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir atsižvelgė į didesnę įrodomąją galią turintį įrodymą byloje – 2014-06-05 Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamąjį teismo įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. I-99-758/2014. Baudžiamieji įsakymai baudžiamajame procese prilyginami teismo nuosprendžiui, todėl jais konstatuotų faktų bei nustatytų aplinkybių civiliniame procese, vadovaujantis LR CPK 182 str. 2-3 punktais, nereikia įrodinėti. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje buvo vertinama tai, ar UAB „Radinys“ ginčijamo sandorio sudarymo metu – 2011-06-22 turėjo skolinių įsipareigojimų UAB „Mobetos komercijos grupė", taip pat vertinamas susitarimo šalių sąžiningumas, o šiems faktams nustatyti buvo būtina įvertinti UAB „Radinys“ buhalterinę apskaitą ir kitas aplinkybes. Baudžiamojoje byloje įtarimai buvo pareikšti ir atsakomybėm patrauktas UAB „Radinys“ vadovas O. Š., kuris ir pasirašė ginčo susitarimą, taip pat vadovavo UAB „Radinys“ laikotarpiu nuo 2007-06-11 iki 2010-09-24 ir nuo 2011-06-07 iki 2012-04-24. Šioje civilinėje byloje O. Š. patrauktas trečiuoju asmeniu, o UAB „Radinys“ atsakovu. Baudžiamojoje byloje be kitų aplinkybių buvo tiriama, ar UAB „Radinys“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-04-24 buvo tvarkoma laikantis norminių aktų reikalavimų. Teismo baudžiamajame įsakyme, priimtame 2014m.birželio 5 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-758/2014, konstatuojamos aplinkybės, jog trečiuoju asmeniu patrauktas O. Š. neišsaugojo visų buhalterinės apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2011-01-01 - 2012-04-24 bei nesiėmė jokių veiksmų dėl dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimo, jų atkūrimo. Dėl padarytų šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti 2009, 2010, 2011, 2012 metų UAB „Radinys" veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. III b.l. 71). Taip pat baudžiamuoju teismo įsakymu nustatyta, kad UAB „Mobetos komercijos grupė" nuo 2010-05-01 iki 2011-10-31, pagal 2010-04-30 buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. PS-8 tvarkė UAB „Radinys" buhalterinę apskaitą (t. III b.l. 73). Nustatyta, kad 2011 metų registruose sukaupti duomenys nesutampa su pirminių apskaitos dokumentų duomenimis. 2010, 2011 metais pateiktuose žiniaraščiuose pažeista fundamentinė apskaitos lygybė - turtas nesutampa su nuosavybe. Tai reiškia, kad ūkinių operacijų vertė įrašoma į sąskaitų debetą nėra lygi jos sumai, įrašytai į kitos sąskaitos kreditą. Tyrimo metu nustatyta, kad įvykdžius visas kasos dokumentais - kasos pajamų ir išlaidų orderiais, įformintas ūkines operacijas ir jas įregistravus UAB „Radinys" kasos knygoje, apskaitinių mėnesių pabaigoje susidaro neigiami likučiai. Šiais baudžiamojoje byloje nustatytais faktais atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismui nebuvo pagrindo remtis baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-758/2014 konstatuotu faktu, kad UAB „Radinys“ buhalteriniai dokumentai buvo neišsaugoti. Aplinkybė, kad buhalteriniai UAB „Radinys“ dokumentai neišsaugoti ir įmonės veikla buvo tvarkoma aplaidžiai, neįrodo apelianto teiginio, kad UAB „Radinys“ nebuvo skolinga UAB „Mobetos komercijos grupė“.

Atmestini apelianto argumentai, kuriais jis grindžia skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas ištirtų įrodymų pagrindu konstatavęs, kad ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Radinys" turėjo ar galėjo turėti skolinių įsipareigojimų UAB „Mobetos komercijos grupė", padarė pagrįstą išvadą, kad skolininkas ir tretysis asmuo sudarydami ginčo sandorį buvo sąžiningi. Apeliantas neįrodė, kad Trišaliu susitarimu atsakovai susitarė užskaityti atsakovo UAB „Radinys“ skolą atsakovui UAB „Mobetos komercijos grupė“, kurios jis faktiškai neturėjo (CPK 185 str.). Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad Trišalis susitarimas nėra atlygintinis sandoris ir gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Pažymėtina, kad UAB „Vilstata" Trišaliame susitarime nurodytą 30000 Lt sumą pervedė į UAB „Mobetos komercijos grupė" sąskaitą ir šį faktą patvirtina mokėjimo pavedimas (t I, b.l.10). Nustatyta, kad 2011-06-22 susitarimo sudarymo metu UAB „Mobetos komercijos grupė“ akcininkas, valdantis 54 proc. akcijų buvo V. M. ( I t. bl. 22), tačiau nei V. M. nei jo artimi giminaičiai, nei pati UAB „Mobetos komercijos grupė“ tuo metu nebuvo kontroliuojamas ir nekontroliavo UAB „Radinys“, kadangi V. M. priklausė 20 proc. UAB „Radinys“ akcijų ( III t. b.l. 55). Ginčo susitarimo sudarymo laikotarpiu UAB „Radinys“ vadovu buvo O. Š. ( I t. b.l. 18). Pažymėtina, jog tas faktas, kad iki 2011-06-07 V. M. ėjo UAB „Radinys“ vadovo pareigas, nepatvirtina ginčo sandorio šalių nesąžiningumo, kadangi 2011-06-11 Trišalio susitarimo pasirašymo metu įmonei vadovavo ir už įmonės veiklą buvo atsakingas O. Š.. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo UAB „Mobetos komercijos grupė“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytam argumentui, kad nesąžiningumas vertinamas ginčo sandorio sudarymo metu, todėl apelianto dėstomi argumentai apie tai, kad V. M. yra buvęs UAB „Mobetos komercijos grupė" ir UAB „Radinys“ vadovas, o sutuoktinė I. M. šiuo metu yra UAB „Mobetos komercijos grupė" vadovė, teisiškai nereikšmingi ir neįrodo ginčijamo sandorio nesąžiningumo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2011-06-22 Trišalio susitarimo sudarymo metu pačiam apeliantui ir jo sūnui M. Š. priklausė net 45 proc. UAB „Radinys“ akcijų.

Pažymėtina, kad Baudžiamajame įsakyme nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-12-04 iki 2011-09-28 remiantis paskolos sutartimis Nr. 5 ir Nr.6 (34 atvejai) UAB „Radinys" nepagrįstai sumokėjo L. Š. 57 512,40 Lt. Iš jų: 2010 metais - 33400 Lt (22 atvejai); 2011 metais - 24112,4 Lt (12 atvejų) ((t. III b.l. 77). Pagal tyrimui pateiktus UAB „Radinys" kasos ir banko apskaitos dokumentus nustatyta, kad 2009-01-01 bendrovė L. Š. suteiktas paskolas baigė grąžinti 2009-11-27. Nors pagal 2009-03-06 paskolos sutartį Nr. 5 L. Š. bendrovei paskolos nesuteikė, tačiau bendrovė šios sutarties pagrindu pagal 5 kasos išlaidų orderius Nr. R33, R36, R42, R43, R44 laikotarpiu nuo 2011-02-10 iki 2011-09-28 įformino 11450 Lt išmokėjimą L. Š.. Iš banko sąskaitų laikotarpiu nuo 2009-12-04 iki 2011-09-28 nepagrįstai sumokėjo 45662,40 Lt ir pagal 2011-02-10 kasos išlaidų orderį be numerio - 400 Lt. Tyrimo metu nustatyta, kad remiantis paskolos sutartimis Nr. 5 ir Nr. 6, bendrovės L. Š. sumokėti 118512,40 Lt, 57512,40 Lt viršija jo suteiktas paskolas. Pateiktuose tyrimui apskaitos dokumentuose duomenų, kad 57512,40 Lt buvo panaudoti UAB „Radinys" reikmėms, nėra. Nors teismo nutartis dėl L. Š. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo10 800 Lt sumai skundžiama nebuvo, tačiau Visagino miesto apylinkės teismo 2014-06-05 baudžiamajame teismo įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. I-99-758/2014 nustatytas faktas dėl UAB „Radinys“ nepagrįstai išmokėtos 57 512,40 Lt sumos ieškovui, kelia pagrįstų abejonių ne tik dėl ieškovo L. Š. kreditorinio reikalavimo UAB „Radinys“ bankroto byloje, bet ir dėl reikalavimo teisės ginčyti 2011m.birželio 22 d. Trišalį susitarimą actio Pauliana pagrindu.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apelianto argumentų, nes jie teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Eigirdas ČinkaBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė