Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-708-387/2012

Teisėjas Gediminas Viederis Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01095-2011-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4.

2012 m. liepos 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-03 nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., ir nubaustas 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė J. V. paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas J. V. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. liepos 12 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. nuteistas už tai, kad jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su V. K. (kuriam priimtas prokuroro nutarimas perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo) 2011 m. liepos 5 d. apie 2 val., baro terasoje, Vilniuje, Geležinkelio g. 15, kai V. K. priėjęs iš nugaros prie nukentėjusiojo R. S. pradėjo jį smaugti ir sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, J. V. būdamas priešais nukentėjusįjį R. S. išėmė iš jo vidinės striukės kišenės 300 Lt grynųjų pinigų, o iš šoninės striukės kišenės – 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir 50 Lt grynųjų pinigų, tokiais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. S. priklausantį 450 Lt vertės turtą.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis buvo sulaikytas tik 2011-07-12, nors R. S. jį neva atpažino anksčiau. Prokurorės teismo posėdžio metu nurodytas argumentas, kad policijos pareigūnams reikėjo laiko jo gyvenamajai vietai nustatyti, yra niekinis, kadangi J. V. buvo įpareigotas kas savaitę atsižymėti komisariate, tad pareigūnai puikiai žinojo jo buvimo vietą.

Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas pažeidė jo atžvilgiu ir BPK normas, kadangi neužtikrino vertėjo dalyvavimo teismo posėdžio metu. J. V. yra lenkas ir žino tik buitinę lietuvių kalbą, todėl jis negalėjo pilnai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Galimybė gintis jam buvo atimta dar ir dėl to, kad pirmos instancijos teismas taip ir nesugebėjo iškviesti į posėdį liudytoją T. Č..

Apelianto manymu jam netinkamai buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė.

Teismo posėdyje nuteistojo J. V. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų. Teismas išsamiai argumentuodamas nurodė, kuriais įrodymais grindžia nuteistojo kaltę, o kuriuos įrodymus atmeta kaip nepagrįstus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai J. V. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Pažymėtina, kad visi apelianto argumentai skunde yra nukreipti į nukentėjusiojo parodymų sumenkinimą ar net iškraipymą, turint tikslą taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmos instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teisingai nurodė, kad nukentėjusiojo R. S. parodymai apie jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes yra išsamūs ir nuoseklūs. Nukentėjusysis R. S. jau pirminiame protokole - pareiškime policijai, rašytame 2011 m. liepos 5 d., nurodė, kad 2011 m. liepos 5 d. apie 2 val. Vilniuje, stoties rajone, viename iš kioskelių, kažkas jį prismaugė, po to iš striukės kišenių pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 350 litų. Dėl įvykio jam padaryta 450 litų turtinė žala (t. 1, b. l. 6). Savo parodymus nukentėjusysis detalizavo tolesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, patvirtindamas akistatų su įtariamaisiais metu, ir teisiamajame posėdyje. Taigi, nukentėjusysis R. S. nuosekliai teigė, kad jį smaugiant vienam iš užpuolikų (kaip vėliau paaiškėjo, V. K.), kitas asmuo – J. V. iškraustė jo kišenes ir pagrobė 350 litų grynųjų pinigų bei 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“.

Tokiais nukentėjusiojo parodymais ir jo pirminiu pareiškimu policijai yra paneigtas nuteistojo aiškinimas neva nukentėjusysis kreipėsi į policiją tik praėjus porai dienų.

Nukentėjusysis R. S. savo parodymus betarpiškai patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai šio ikiteisminio tyrimo veiksmo protokolą priskyrė prie dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad R. S. parodymų patikrinimo protokolas surašytas nepažeidžiant BPK 179 straipsnio reikalavimų, yra savarankiškas įrodymas, gautas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Apylinkės teismas nuteistojo kaltę taip pat grindė duomenimis, gautais nukentėjusiajam pateikiant atpažinimui nuotraukas bei asmenis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, jog šių tyrimo veiksmų protokolai surašyti nepažeidžiant BPK 179 straipsnio reikalavimų ir atitinka visus įrodymams keliamus reikalavimus.

Tokiu būdu J. V. kaltė šioje byloje buvo grindžiama nukentėjusiojo parodymais, kurie buvo patikrinti visomis leistinomis BPK priemonėmis ir pripažinti nuosekliais bei nekeliančiais abejonių. Pripažintina, kad nukentėjusiojo parodymų, patvirtintų ir kitais įrodymais, pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tyrėja O. Š. tyrinėjo vaizdo įrašus, nustatė, kad įvykio vietą galėjo filmuoti trys kameros (Nr.2, 3 ir 5), tačiau dėl vaizdo kokybės ar kitų priežasčių nieko nesimato. Tokiu būdu nuteistojo teiginys, kad jo nekaltumą patvirtintų filmuota medžiaga, nėra pagrįstas, nes tokios filmuotos medžiagos paprasčiausiai nėra. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog pirmos instancijos teismas pagarsindamas liudytojos T. Č. parodymus BPK 276 str.4d. tvarka įstatymų reikalavimų nepažeidė. Pripažintina, kad šios liudytojos parodymais nebuvo nustatytos jokios svarbios aplinkybės, galinčios turėti reikšmės tiriant šią nusikalstamą veiką ar teismui nagrinėjant bylą teisme, tad šios liudytojos neiškvietimas ir neapklausimas teismo posėdžio metu negali būti pripažintas pažeidimu, nulėmusiu neteisingo sprendimo priėmimą. Tai, jog T. Č. nematė jokio įvykio neleidžia suabejoti nukentėjusiojo R. S. parodymais.

Kolegija atmeta nuteistojo aiškinimą neva nagrinėjant šią bylą buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes jis blogai moka lietuvių kalbą (jis esąs lenkų tautybės). Dėl blogo lietuvių kalbos žinojimo nuteistasis nurodė tik savo apeliaciniame skunde. Klausimo dėl vertėjo reikalingumo J. V. nekėlė nei ikiteisminio bylos tyrimo metu, nei apylinkės teismui nagrinėjant bylą teismo posėdyje. Prieš teismo posėdį jam buvo išaiškintos teisės, numatytos BPK 22 str. Procesinės teisės, tame tarpe ir teisė kalbėti teisme gimtąja kalba bei naudotis vertėjo paslaugomis yra suteikiamos ir užtikrinamos asmenims, norintiems realiai šiomis teisėmis pasinaudoti. J. V. teisme kalbėjo lietuvių kalba, šia kalba pateikė ir savo paties rašytą apeliacinį skundą, bylą nagrinėjant teisme dalyvavo jo gynėjas advokatas, tad J. V. teiginys apie jo teisės į gynybą pažeidimą laikytinas deklaratyviu, todėl atmestinas.

Teisėjų kolegija atmeta ir nuteistojo teiginį neva skiriant jam galutinę bausmę apylinkės teismas pažeidė įstatymų reikalavimus. Galutinę subendrintą bausmę apylinkės teismas J. V. skyrė vadovaudamasis BK 63 str. 4 ir 9d. nuostatomis, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, o ne pilnai sudėdamas bausmes kaip teigia nuteistasis. Kita vertus pažymėtina ir ta aplinkybė, jog BPK 63 str.1d. numato, kad galutinė subendrinta bausmė gali būti skiriama taikant ir visiško bausmių sudėjimo būdą. Tad net ir pasirinkdamas šį bausmių subendrinimo būdą bei tinkamai savo sprendimą motyvavęs apylinkės teismas nebūtų pažeidęs įstatymų reikalavimų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra neginčijamai nustatyta, jog J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str.1d. Pirmos instancijos teismas vertindamas įrodymus įstatymų reikalavimų nepažeidė, nuteistojo teisių pažeidimų nenustatyta, tad naikinti 2012-05-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo J. V. apeliacinį skundą atmesti.