- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-03
- Bylos Nr.
- 1-240-784/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01095-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Kaltinamasis
- J. V., V. K.
- Advokatai
- Danguolė Elena Mikalauskaitė
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis (registruotas darbo biržoje), teistas: 1985-01-21 Vilniaus miesto Tarybų rajono teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 90 straipsnio3 dalį, 90 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 3 dalį; 1991-11-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 3 dalį; 1996-01-22 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį; 1996-09-09 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; 1997-10-31 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį; 2001-05-22 Vilniaus apygardos teismo pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 2 dalį; 2002-02-06 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį; 2003-05-14 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį; 2008-09-16 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams, 2011-06-09 paleistas iš pataiss namų atlikęs bausmę; 2011-09-27 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, ir kurioje priimtas prokuroro nutarimas perduoti bylą teismui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, 7 klasių išsilavinimo, nedirbančiam, teistam: 2005-10-27 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį; 2008-08-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. V. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:
jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su V. K. (kuriam priimtas prokuroro nutarimas perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo) 2011 m. liepos 5 d. apie 2 val., baro terasoje, (duomenys neskelbtini), kai V. K. priėjęs iš nugaros prie nukentėjusiojo R. S. pradėjo jį smaugti ir sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, J. V. būdamas priešais nukentėjusįjį R. S. išėmė iš jo vidinės striukės kišenės 300 Lt grynųjų pinigų, o iš šoninės striukės kišenės – 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir 50 Lt grynųjų pinigų, tokiais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. S. priklausantį 450 Lt vertės turtą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad V. K. pažįsta tik iš matymo, matė pastarąjį porą kartų stotyje prie lošimo automatų, žino, kad V. K. serga epilepsija. Jis neįsisvaizduoja, kaip epilepsija sergantis žmogus gali padaryti plėšimą – pribėgti prie nukentėjusiojo, smaugti. Kaltinime prirašyta visokių nesąmonių. Jis pats jokiame nuiskaltime nedalyvavo, nukentėjusįjį pažinojo iš matymo, keletą kartų yra kartu su nukentėjusiuoju gėręs. Tą pačią dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jis irgi gėrė su nukentėjusiuoju, tarp jų kilo kažkoks ginčas, jis su savo sugyventine, kad nebūtų nemalonumų, išėjo iš baro. Kitą dieną stotyje vėl sutiko nukentėjusįjį. Jis neįsivaizduoja, kodėl nukentėjusysis iškart nekvietė policijos. Jis gėrė tame bare liepos 5 d., iš baro išėjo apie 20-21 val. Naktį buvo namuose. Jis naktimis minėtame bare nebūna. Tą vakarą apie 20 val. atėjo į barą kartu su sugyventine išgerti alaus, konflikto priežasties su nukentėjusiuoju neatsimena. Jiems išeinant, kartu su nukentėjusiuoju pasiliko dar trys vaikinai, kas tokie – nežino. Kitą dieną sutikęs nukentėjusįjį pakvietė išgerti alaus, pastarasis atsakė, kad negali, nes skuba, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Tik policijos komisariate akistatos su nukentėjusiuoju metu išgirdo, kad šis pasakė, jog buvo jo apiplėštas. Jis nežino, kodėl nukentėjusysis duoda parodymus apie jį ir V. K., tačiau jis neįsivaizduoja, kaip nukentėjusysis, būdamas prismaugtas, gali įsiminti jį apiplėšusį žmogų. Kuomet jis išėjo iš įkalinimo įstaigos, tris savaites gyveno su I. A.. Jis gyveno iš darbo biržos mokamos pašalpos, padėdavo jo vyresnioji sesuo.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. S. parodė, kad tą vakarą gyveno viešbutyje, nebuvo ką vakare veikti, nutarė pasivaikščioti Vilniuje po stoties rajoną. Sėdėjo alaus bare ir prie jo priėjo kaltinamasis J. V., kurio tuo metu nei vardo, nei pavardės nežinojo. Jis buvo su rudaplauke panele. Matėsi, kad J. V. nieko neturėjo, jo paprašė nupirkti alaus. Jis sutiko, paskui prie stalo priėjo kažkokie pažįstami, jie išgėrė gal po kokius keturis bokalus alaus. V. K. tuo metu ten buvo, bet negėrė. Pasėdėjęs, J. V. su panele išėjo, bet tarp jų nebuvo jokio konflikto. Paskui J. V. sugrįžo, o V. K. stovėjo balkone už turėklo. Paskui pastebėjo, kaip V. K. prie jo pajudėjo, priėjo jam už nugaros, per turėklą užsikabino visu svoriu ir pradėjo smaugti. Jis sėdėjo prie staliuko. Tuo metu J. V. jam iškraustė kišenes. Tuo metu jis dar nebuvo praradęs sąmonės, bet V. K. ilgiau ant jo „pakabojo“, laikė, kol J. V. pabėgs ir užsmaugė, jis prarado sąmonę. Smaugiant truputį jautė skausmą. Kada atgavo sąmonę, baras buvo uždarytas ir aplinkui nieko nebuvo. Nusikaltimo metu jis vilkėjo baltą odinę striukę, kurioje buvo vidinės ir išorinės kišenės. Buvo pagrobti pinigai ir mobiliojo ryšio telefonas. Nusikaltimo metu baras veikė, jame buvo daugiau lankytojų. Kitą dieną jis vėl atėjo, susirado per kitus žmones V. K. ir J. V., sėdėjo su V. K. ir dar su vienu asmeniu tame pačiame bare prie to paties stalo ir ragino viską atiduoti. Su J. V. kitą dieną nebendravo, tik pasisveikino. V. K. ir J. V. pažįstamas sutiko grąžinti daiktus, susikambino su V. K., pastarasis atvykęs abejojo, sakė, kad jis (R. S.) nieko neatsimena. Tada jis pasakė, kad eis į policiją rašyti pareiškimo. Jokių pagrobtų daiktų neatgavo. Jis tyrimo metu atpažino, kuris asmuo jį smaugė. Jis sąmonę buvo praradęs dėl smaugimo, o ne dėl išgerto laaus kiekio. Tuo metu, kai jį smaugė, su J. V. merginos nebuvo. Prieš tai jis buvo su mergina, bet ne ta, kuri teisme apklausiama liudytoja. Tikslų apiplėšimo laiką jam sunku atsiminti. Duodamas pirminius parodymus jis į tai nekreipė dėmesio. Turi būti užfiksuota, kada atvažiavo policijos ekipažas.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja I. A. parodė, kad ją su kaltinamuoju J. V. sieja draugiški santykiai, bet ji savęs J. V. sugyventine nelaiko. Ji ne kartą yra buvusi bare (duomenys neskelbtini). Ten yra du barai, jų darbas priklauso nuo klientų buvimo. Ji niekada nematė jokių įvykių (duomenys neskelbtini). Su J. V. susipažino 2011 m. vasarą, pastarasis sakė, kad yra teistas. Kartais iki suėmimo J. V. pas ją svečiuodavosi, nakvodavo. Kuomet J. V. pasodino, ji nunešė į Lukiškes jo daiktus.
Iš byloje esančio 2011 m. liepos 12 d. parodymo atpažinti pagal asmens nuotrauką protokolo matyti, kad iš pateiktų 4 asmenų nuotraukų nukentėjusysis R. S. iš bendrų veido bruožų atpažino J. V., kaip asmenį, kuris 2011 m. liepos 5 d. bare nuo 1.30 val. iki 2 val. sėdėjo šalia jo ir kuris, kitam asmeniui jį smaugiant, iškraustė jo kišenes (t. 1, b. l. 21-23). Nukentėjusysis R. S. J. V. atpažino ir asmens parodymo atpažinti metu (2011 m. liepos 13 d. asmens parodymo atpažinti protokolas – t. 1, b. l. 24-26).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2011 m. liepos 12 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. S. iš jam parodytų trijų asmenų iš ūgio, kūno sudėjimo, bendrų veido bruožų, plaukų atpažino V. K. kaip asmenį, kuris 2011 m. liepos 5 d. apie 2 val. baro terasoje, pribėgęs pradėjo jį smaugti (t. 1, b. l. 28-30).
Iš byloje esančio 2011 m. lapkričio 28 d. nukentėjusiojo R. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), tikslą vietą , kur jis sėdėjo, balkone prie baro, barą (t. 1, b. l. 16-18).
Iš byloje esančio 2011 m. liepos 5 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8).
Teisiamajame posėdyje remiantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, ktiems įrodymams patkrinti, buvo perskaityti liudytojos T. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. 2011 m. lapkričio 23 d. apkausos metu liudytoja T. Č. parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore. Minėta įmonė yra registruota adresu (duomenys neskelbtini). Ji yra šios įmonės savininkė nuo 2011-06-11. Kas buvo 2011-07-05, apie 2 val., ji nurodyti negali, nes apie 23 val. paprastai vasarą jau išeidavo namo ir rakino patalpas, žmonės galėjo sėdėti tik ant balkono. Šalia jos baro iš karto yra kitas baras, pavadinimo nežino, kuris dirba visą parą. Neatmeta galimybės, kad žmonės galėjo užsakinėti gėrimus tame bare ir eiti gerti į balkoną, nes balkonas po jos išėjimo yra neprižiūrimas. Apie vagystes, plėšimus šalia jos baro ji girdėjo labai dažnai iš kitų žmonių, nes jos baras yra pavojingoje zonoje, stotyje, bet ji asmeniškai niekada nieko nematė. Dirbo bare vakarais ir iš ryto visada viena, kartu su ja dar dirba jos dukra N. Č., bet ji dirba tik dienomis (t. 1, b. l. 32).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2011 m. spalio 26 d. – lapkričio 25 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. K. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurios negalėjo suprasti svo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu V. K. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų vakdyti. V. K. reikalingos priverstinės medicininio pobūdžio priemonės, t. y. priverstinis stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo skyriuje. Su V. K. dėl jo psichikos būsenos negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų bei atiduoti jo teismui (t. 2, b. l. 97-104).
2012 m. sausio 4 d. tyrėja surašė protokolą dėl įtariamojo nedalyvavimo tolimesniuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose, kadangi teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad su V. K. dėl psichikos sveikatos būsenos negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų (t. 2, b. l. 107). 2012 m. sausio 30 d. priimtas prokuroro nutarimas perduoti baudžiamąją bylą teismui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones V. K. atžvilgiu (t. 2, b. l. 134-136).
Apklausta teisiamajame posėdyje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertė R. D. paaiškino, kad V. K. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, yra socialiai pavojingas, jam reikalingas priverstinis stebėjimas stacionaro sąlygomis.
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad nukentėjusiojo R. S. parodymai apie jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes yra išsamūs ir nuoseklūs. Jau pirminiame protokole - pareiškime policijai, rašytame 2011 m. liepos 5 d., nukentėjusysis R. S. nurodė, kad 2011 m. liepos 5 d. apie 2 val. Vilniuje, stoties rajone, viename iš kioskelių, kažkas prismaugė, po to iš striukės kišenių pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 350 litų. Dėl įvykio jam padaryta 450 litų turtinė žala (t. 1, b. l. 6). Savo parodymus nukentėjusysis detalizavo tolesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, patvirtindamas akistatų su įtariamaisiais metu, ir teisiamajame posėdyje. Taigi, nukentėjusysis R. S. nuosekliai teigė, kad jį smaugiant vienam iš užpuolikų (kaip vėliau paaiškėjo, V. K.), kitas asmuo – J. V. iškraustė jo kišenes ir pagrobė 350 litų grynųjų pinigų bei 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. S. parodė, kad buvo smaugiamas V. K. tol, kol J. V. pasišalino su pagrobtu turtu. Po to dėl smaugimo nukentėjusysis prarado sąmonę. Savo parodymus R. S. betarpiškai patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Pagal BPK 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą parodymų patikrinimo vietoje protokolas priskiriamas prie dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. R. S. parodymų patikrinimo protokolas surašytas nepažeidžiant BPK 179 straipsnio reikalavimų, todėl tai yra savarankiškas įrodymas, gautas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Kad plėšimą jo atžvilgiu padarė būtent kaltinamasis J. V., veikdamas su V. K., nukentėjusysis R. S. nurodė asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu ir asmens parodymo atpažinti metu, šių tyrimo veiksmų protokolai taip pat surašyti nepažeidžiant BPK 179 straipsnio reikalavimų, todėl atitinka visus įrodymams keliamus reikalavimus. Be to, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje tvirtai pakartojo, kad plėšime dalyvavo ir jam kišenes iškraustė kaltinamasis J. V.. Todėl teismas laiko, kad nukentėjusiojo R. S. parodymai ir juos patvirtinantys kiti įrodymai yra patikimi, ir jais teismas remiasi kaltinamajam J. V. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu paties J. V. nekonkretūs ir abstraktūs parodymai, kuriais jis neigia apiplėšęs nukentėjusįjį, vertintini kritiškai, kaip bandymas išvengti baudžiamosiso atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis J. V. neneigia prieš nusikaltimą kartu gėręs alų su nukentėjusiuoju, kas atitinka ir pastarojo parodymus.
Todėl teismas konstatuoja, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma pilnai patvirtina kaltinamajam J. V. pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes ir veikos juridinę kvalifikaciją. Kaltinamojo J. V. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Kartu teismas pažymi, kad svetimas turtas buvo pagrobtas panaudojant fizinį smurtą, būtent šis plėšimo nusikaltimo sudėties požymis teisingai įvardintas kaltinime ir pasitvirtino teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau analizuojant toliau kaltinime aprašytą veiką, susidaro įspūdis, kad kaltinamajam J. V. inkriminuojamas ir kitas alternatyvus plėšimo nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis – „kitoks atėmimas galimybės nukentėjusiam asmeniui priešintis“. Pastarasis yra savarankiškas plėšimo sudėties požymis ir neturėtų būti tiesiogiai siejamas su fizinio smurto požymiu. Šiuo atveju kaltininkų atlikta veika – nukentėjusiojo smaugimas visiškai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą požymį „fizinio smurto panaudojimas“, todėl iš pareikšto kaltinimo pašalintina nuoroda į atėmimą nukentėjusiajam galimybės priešintis.
Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam J. V. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis J. V. iki šiuo nuosprendžiu nustatytos veikos padarymo buvo teistas 9 kartus, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, taigi BK 27 straipsnio 1 dalies prasme kaltinamasis J. V. yra recidyvistas, po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis J. V. nuteistas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už iš esmės analogišku būdu padarytą plėšimą), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad jokių pozityvių išvadų iš ankstesnių kriminalinių bausmių kaltinamasis J. V. nedaro ir BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis jam gali būti pasiekta tik paskyrus artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė remiantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatomis bendrintina su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.
Kaltinamajam J. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti kardomoji priemonė suėmimas, kadangi neišnykę šios kardomosios priemonės pagrindai ir sąlygos (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę J. V. paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams ir šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti J. V. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011 m. liepos 12 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę suėmimą J. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir J. V. nukreipti atlikti bausmę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.