- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-300-460/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00305-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Alona Romanovienė
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-300-460/2015
2015 m. balandžio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-500-325/2014 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lagneta Trans“ ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo, ir ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lagneta Trans“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė BUAB „Lagneta Trans“ Kretingos rajono apylinkės teismui 2014-03-03 pateikė ieškinį, juo prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 458 515,11 Lt žalos atlyginimo; priteisti ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą (civ. b. Nr.B2 1196-538/2013). Pagal 2006 m. liepos 17 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą UAB „Lagneta trans“ direktoriumi patvirtintas A. J., kuris pagal VSDFV duomenis dirbo įmonėje nuo 2006-07-21 iki 2009-07-23. Tikrinant kreditorinių reikalavimų susidarymą nustatyta, kad A. J. vadovavimo įmonei laikotarpiu (t. y. jam dirbant direktoriumi) UAB „Lagneta trans“ ir jos kreditoriams buvo padaryta žala. Iš balanso už 2008 m. matyti, kad įmonės nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai 2008 m. gruodžio 31 d. buvo 914 083 Lt. Vien tik įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsiskolinimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės ir sudarė 476 024 Lt, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 713 411 Lt. Iš viso mokėtinų sumų ir įsipareigojimų įmonė turėjo už 1 189 435 Lt. Teigė, kad įmonė 2008 m. buvo nemoki. Iš 2009 m. gegužės 8 d. ir 2009 m. gegužės 20 d. vykusių visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų matyti, kad svarstant 2008 metų balansą bei pelno nuostolio ataskaitą pats įmonės direktorius ir akcininkas A. J. pasakė, jog nemato teigiamos išeities iš susidariusios situacijos. Įvertindami tai kad įmonė nemoki, įmonės akcininkai nusprendė patvirtinti UAB „Lagneta trans“ bankroto faktą ir likviduoti bendrovę. Tai patvirtina faktą, kad nuo 2009 gegužės 8 d. direktorius žinojo apie įmonės nemokumą. Tikina, kad atsakovas nuo 2009 m. gegužės 8 d. žinojo, kad įmonė nemoki, bet į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Atsakovas to nepadarė, o tokie veiksmai yra laikomi neteisėtais ir dėl jų atsiradusi žala turi būti atlyginta. A. J. padarytu įmonei žalos dydžiu ieškovė laiko įmonės kreditorių finansinių reikalavimų dydį, kuris atsirado iki 2009-06-01, t. y. nuo 2009-05-08 žinant, kad pagal balansą už 2008 m. įmonė yra nemoki, atsakovui A. J. , kaip įmonės vadovui, atsiradus prievolei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 56–58).
Atsakovas A. J. su pateiktu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad 2008 metų gruodžio mėnesį ieškovė buvo nemoki. Tuo metu įmonė vykdė savo įsipareigojimus, ieškinyje nepateikta duomenų, kad įmonė nebūtų vykdžiusi savo įsipareigojimų. Tuo metu įmonės įsiskolinimas buvo 914 000 Lt, tačiau pradelsti įsiskolinimai tesudarė 26 000 Lt mokesčių inspekcijai. Sprendžiant ar įmonė yra nemoki būtina nustatyti, kad įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir kad įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Ieškovė nepateikė duomenų kada įmonė privalėjo atsiskaityti pagal įsiskolinimus ir ar jie buvo pradelsti. Taip pat ieškovė nepateikė duomenų, kad įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Ieškovė remiasi tik pateiktu balansu, kuris sudarytas nedalyvaujant atsakovui, yra nepasirašytas.
Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-10-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog atsakovas 2009-05-08 žinojo, kad įmonė yra nemoki, todėl privalėjo kreiptis į teismą. Pažymi, kad teismas netyrė žalos susidarymo fakto, jo dydžio nenustatinėjo. Mano, kad jeigu teismas netyrė ir nevertino paties žalos fakto, tai ir negalėjo nustatyti priežastinio ryšio. Tvirtina, kad jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditiniai reikalavimai įmonei nebūtų didėję. Teigia, kad apylinkės teismas priėmė sprendimą ne pagal savo kompetenciją, kadangi ieškinio suma nuo 118 073,42 Lt buvo padidinta iki 458 515,11 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, juo prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-10-24 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, nuo kada įmonė pradėjo nebevykdyti savo įsipareigojimų, kada pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, nuo kada turi būti skaičiuotina atsakovo žala. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų – neveikimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartimi UAB „Lagneta Trans“ buvo iškelta bankroto byla.(b. l. 6). Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Lagneta Trans“ kreditorių sąrašas ir jų 178 642,98 Lt kreditiniai reikalavimai. (b. l. 7).
Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad viešoje erdvėje ir byloje esančiais duomenimis UAB „Lagneta Trans“ direktoriumi A. J. dirbo nuo 2006-07-17 iki 2009-06-01, o ne iki 2009-07-23, kaip nustatė administratorius.
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos, kildinamos iš juridinio asmens organų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, atlyginimą (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), taikymo.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad juridinio asmens vadovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė.
Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis). Įmonių bankroto įstatyme nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ondubalt“ v. T. N. , bylos Nr. 3K-3-344/2014).
Nagrinėjamoje byloje apeliantas tvirtina, kad pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo atsakovui kilo po 2009 m. gegužės 8 d. ir 2009 m. gegužės 20 d. vykusių visuotinių akcininkų susirinkimų, juose svarstant 2008 metų balansą bei pelno nuostolio ataskaitą pats įmonės direktorius ir akcininkas A. J. pasakė, jog nemato teigiamos išeities iš susidariusios finansinės situacijos. Pasak apelianto, būtent nuo to momento, t. y. nuo 2009 m. gegužės 8 d. įmonės vadovas suprato, kad įmonė, būdama nemokia, negalės tęsti įprastinės ūkinės komercinės veiklos, o įmonės mokumo nebepavyks atkurti.
Minėta, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovė privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014).
Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad atsakovas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidė iškart po to, kai 2009 m. gegužės 8 d. vadovaujantis 2008 m. balansu ir toliau blogėjančiais 2009 m. įmonės rodikliais suprato, kad įmonė faktiškai yra nemoki, (civilinėje byloje Nr. 2-11-96-538/2013 Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-19 nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, konstatuota, kad 2008 m. duomenimis įmonė buvo nemoki) (CPK 182 straipsnio 2 punktas), ir negali atsiskaityti su kreditoriais, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai. Tai reiškia, kad administratorius turėjo pareigą nurodyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo iškart po 2009-05-08 susirinkimo, ir iki kada atsakovas neteko savo įgaliojimų (2009-06-01). Nustačius šių dydžių skirtumą bus galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius įmonė patyrė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Nustačius nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dydį teismas galėtų konstatuoti, kokio dydžio žalą ieškovei turi pareigą atlyginti atsakovas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju įvertinus ieškinio pagrindą, dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo, o ne už visus nepatenkintus reikalavimus bankroto byloje, kaip nepagrįstai mano ieškovė. Kaip buvo minėta, įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat ir bankroto bylose, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Šioje byloje ieškovė nurodomo žalos dydžio neskaičiavo, jo dydžio nepateikė, tik deklaratyviai nurašė kreditinius reikalavimus. Akcentuotina, kad teismas gali imtis aktyvių veiksmų pats nustatyti kai kurias aplinkybes, tačiau tai neturi būti suprantama kaip teismo pareiga advokatauti proceso šalims.
Minėta, kad neteisėtas neveikimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su tokio dydžio žala, kokia atsirado dėl šio neveikimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nenustačius, koks buvo pradelstų įsipareigojimų santykis laikotarpiu nuo 2009-05-08 iki 2009-06-01, t. y. kiek tuo laikotarpiu padidėjo įmonės įsipareigojimai kreditoriams, ar atsirado naujų kreditorių, negalima konstatuoti atsakovo civilinės atsakomybės bei jos apimties.
Nesutiktina, kad apylinkės teismas priėmė sprendimą ne pagal savo kompetenciją, kadangi ieškinio suma nuo 118 073,42 Lt buvo padidinta iki 458 515,11 Lt. Teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus (CPK 34 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju apylinkės teismas nepažeidė teismingumo reikalavimų, nes 5 dalyje numatytus atvejų nebuvo nustatyta.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.