Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-09-24 · Civilinė byla Nr. e2S-1353-340/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-24
Bylos Nr.
e2S-1353-340/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15451-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
T. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1353-340/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15451-2020-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės ieškovui 1 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad ieškinys neatitinka CPK keliamų reikalavimų, 2020 m. birželio 8 d. nutartimi nustatė ieškovui T. G. dešimties dienų nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pateiktame procesiniame dokumente nurodoma neteisinga į teismą besikreipiančio asmens procesinė padėtis – pareiškėjas, o paduodamo procesinio dokumento pobūdis – pareiškimas, taip pat ieškinyje nenurodytas faktinis ieškinio pagrindas, t. y. faktinės aplinkybės bei nenurodyti ir nepateikti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus atsakovei. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, tačiau nenurodo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos neteisėtų veiksmų bei nepagrindžia jų priežastinio ryšio su prašoma priteisti neturtine žala. Teismas nurodė, kad pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes neaiškus prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimo pagrindas ir už žalos atsiradimą atsakingas asmuo, t. y. kokios valstybės institucijos ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos konkretūs neteisėti veiksmai sukėlė ieškovui neturtinę žalą. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas, prašydamas teismą išreikalauti iš atsakovės rašytinį dokumentą – 2016 m. skundą, kurį ieškovas pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojai A. J. R., privalo pagrįsti jo ryšį su byla, t. y. nurodyti, kokias konkrečias faktines aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti šis įrodymas, be to, prašydamas teismo išreikalauti įrodymus, ieškovas privalo nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pats ieškovas negali gauti ir pateikti teismui prašomų išreikalauti įrodymų. Teismas taip pat nurodė, kad ieškinys taip pat neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 6 punkto reikalavimų, nes nenurodyta ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, taip pat informacija, ar byla bus vedama per advokatą.

3. Ieškovas T. G., nesutikdamas su minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį paliko nepakeistą; nustatė ieškovui naują 10 (dešimties) dienų terminą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

4. Ieškovas per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti pateikė naują ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 24 d. nutartimi ieškovo T. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl neturtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Šalies argumentai

6. Teismas nustatė, kad naujai ieškovo pateiktas ieškinys yra su tokiais pačiais trūkumais. Teismas nurodė, kad naujai pateiktame ieškinyje ieškovas taip pat nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo. Ieškovas nurodė atsakovu Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tačiau nenurodė neteisėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigūnų veiksmų bei nepagrindė jų priežastinio ryšio su prašoma priteisti neturtine žala. Pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, neaiškus prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimo pagrindas ir už žalos atsiradimą atsakingas asmuo, t. y. kokios valstybės institucijos ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos konkretūs neteisėti veiksmai sukėlė ieškovui neturtinę žalą. Ieškinyje taip pat nenurodytos faktinės aplinkybės ir nenurodyti bei nepateikti teismui įrodymai, kuriais grindžiama neturtinė žala bei jos dydis, taip pat priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir prašomos atlyginti neturtinės žalos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog ieškovas pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino. Teismas sprendė, jog ieškinio trūkumai yra esminiai, nes nesant tiksliai suformuluoto ieškinio faktinio pagrindo, nėra galimybės nustatyti ginčo ribas, todėl teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovas T. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. 2020 m. liepos 21 d. apeliantas patikslino ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nepastebėjo, neperžiūrėjo ir nevertino patikslinto ieškinio – nesprendė iš naujo ieškinio priėmimo klausimo. Pirmosios instancijos teisme buvo neužtikrinta pažeista ar kitaip apribota apelianto teisė į taikinimo procedūrą ir teisminę mediaciją. Teismas nebuvo teisingas, nes nesprendė CPK 231, CPK 231¹ straipsniuose įtvirtintų nuostatų klausimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

9. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, teisėtumas ir pagrįstumas.

10. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atsisakyti ieškinį priimti esant tik įstatyme išvardytiems pagrindams (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis).

11. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Pagal CPK 138 straipsnį ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti.

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas T. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi nustatė, kad ieškinys turi trūkumų: ieškovas nenurodo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos neteisėtų veiksmų bei nepagrindžia jų priežastinio ryšio su prašoma priteisti neturtine žala; neaiškus prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimo pagrindas ir už žalos atsiradimą atsakingas asmuo, t. y. kokios valstybės institucijos ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos konkretūs neteisėti veiksmai sukėlė ieškovui neturtinę žalą; ieškinyje nenurodytos faktinės aplinkybės ir nenurodyti bei nepateikti teismui įrodymai, kuriais grindžiama neturtinė žala bei jos dydis, taip pat priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir prašomos atlyginti neturtinės žalos; ieškovas nenurodo konkrečių faktinių aplinkybių, kurias gali patvirtinti ar paneigti prašomi apklausti liudytojais asmenys bei ieškovo pateikiami ir prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai; ieškinys taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 6 punkto reikalavimų. Minėta nutartimi teismas nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti.

13. Ieškovas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo T. G. atskirąjį skundą, 2020 m. liepos 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį paliko nepakeistą; nustatė ieškovui naują 10 (dešimties) dienų terminą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

14. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovas, šalindamas įsiteisėjusioje teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, pateikė naują patikslintą ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas naujai pateikto ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad ieškovo naujai pateiktas ieškinys yra su tokiais pačiais trūkumais; naujai pateiktame ieškinyje ieškovas tinkamai nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo. Teismas nurodė, kad ieškinio trūkumai yra esminiai, nes nesant tiksliai suformuluoto ieškinio faktinio pagrindo, nėra galimybės nustatyti ginčo ribas. Atsižvelgdamas į tai, teismas skundžiama 2020 m. liepos 24 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija neturi pagrindo nesutikti.

16. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018; kt.).

17. Nagrinėjamu atveju, susipažinęs su ieškovo naujai pateikto patikslinto ieškinio turiniu, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais, jog ieškovas, formuluodamas ieškinio faktinį pagrindą, nurodė atsakovu Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tačiau nenurodė neteisėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigūnų veiksmų bei nepagrindė jų priežastinio ryšio su prašoma priteisti neturtine žala; pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes neaiškus prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimo pagrindas ir už žalos atsiradimą atsakingas asmuo, t. y. kokios valstybės institucijos ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos konkretūs neteisėti veiksmai sukėlė ieškovui neturtinę žalą; ieškinyje taip pat nenurodytos faktinės aplinkybės ir nenurodyti bei nepateikti teismui įrodymai, kuriais grindžiama neturtinė žala bei jos dydis, taip pat priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir prašomos atlyginti neturtinės žalos. Taigi, iš esmės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai liko nepašalinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priėmus tokį ieškinį, kuriame aiškiai nesuformuluotas ieškinio faktinis pagrindas, kuriame būtų detalizuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigūnų, valstybės institucijos ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų neteisėtumas bei pagrįstas tokių veiksmų priežastinis ryšys su prašoma priteisti neturtine žala, būtų apribota priešingos šalies galimybė tinkamai ir laiku pareikšti atsikirtimus, teikti įrodymus, naudoti kitas procesinės gynybos priemones, nes neaišku, į kokius argumentus dėl veiksmų neteisėtumo reikia atsikirsti. Pažymėtina ir tai, jog naujai pateiktame ieškinyje faktinės aplinkybės, pagrindžiančios neturtinę žalą bei jos dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir prašomos atlyginti neturtinės žalos taip ir liko nenurodytos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs naujai pateikto ieškinio turinį, sprendžia, jog ieškovo pateikto ieškinio faktinis pagrindas nėra aiškiai ir tinkamai suformuluotas, leidžiantis teismui nustatyti teisminio nagrinėjimo ribas bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino, kas, vadovaujantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, sudarė pagrindą teismui ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

18. Ieškovas atskirajame skunde iš esmės nurodo vienintelį argumentą, susijusį su skundžiama nutartimi, kad pirmosios instancijos teismas nepastebėjo, neperžiūrėjo ir nevertino patikslinto ieškinio – nesprendė iš naujo ieškinio priėmimo klausimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tik šis deklaratyvaus pobūdžio argumentas nėra pakankamas ir nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Kiti atskirajame skunde dėstomi argumentai su skundžiama nutartimi nėra susiję, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

19. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas sprendžiamam klausimui aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaTatjana Žukauskienė