Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančio Šiaulių TI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą Šiaulių TI pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 74 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 159). Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 15).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuria, pareiškėjo teigimu, jis patyręs dėl to, kad atsakovės atstovas neužtikrino teisės aktų reikalavimus atitinkančio paskirto dietinio maitinimo.

Remiantis atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 12), pažymos (b. l. 16–17), asmens sveikatos istorijos (b. l. 46, 101) duomenimis, daroma išvada, kad pareiškėjas nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. vasario 27 d. (toliau – ginčo laikotarpis) buvo konvojuojamas į Šiaulių TI ir iš Šiaulių TI, ginčo laikotarpiu pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas su pertraukomis. Pareiškėjas ginčo laikotarpio pradžioje turėjo suimtojo statusą, vėliau – nuteistojo (b. l. 114, 126, 127, 171).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Byloje pateikti asmens sveikatos istorijos kopijos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo diagnozuotas virusinį hepatitas (b. l. 47), ŽIV (b. l. 88). Pareiškėjui dietinis maitinimas R?B? buvo neterminuotai paskirtas 2018 m. gegužės 11 d., (b. l. 107), apie dietinio maitinimo R?B? paskyrimą įrašyta J. J. asmens sveikatos istorijoje (b. l. 82, 85, 87, 90, 92, 95, 100).

Nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo paskirtas dietinis maitinimas R?B?.

Minėta, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, jog Šiaulių TI nesuteikdavo jam karšto maisto, o vietoje jo duodavo sausą davinį.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) 5 ir 6 punktais, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi kiekvienai kalinamų asmenų grupei: dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir kitoms išvardintoms grupėms. Maitinimo organizavimo taisyklių 22 punktas nustato, kad nuteistieji maitinami kalinimo įstaigos valgykloje arba gamybiniame objekte specialiai tam skirtoje patalpoje dienotvarkėje nustatytu laiku pagal kalinimo įstaigos direktoriaus patvirtintą būrių (skyrių) ir brigadų nuteistųjų maitinimo grafiką.

Maitinimo organizavimo taisyklių 31 punktas nustato, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val.

Sauso maisto išdavimo suimtiesiems ir nuteistiesiems, atvykusiems į Šiaulių tardymo izoliatorių, žiniaraščių duomenimis (b. l. 19–23, 25, 27, 29–30, 32–33, 35–43, 44–45, 121–124) pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo išduodamas dietinis sausas davinys. Atsakovės atstovas rašte „Dėl duomenų pateikimo“ patvirtino, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo išduodamas dietinis sausas davinys (b. l. 163). Nurodytų žiniaraščių duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas išduodamą sausą davinį priimdavo (b. l. 19–23, 25, 36–38, 44), tačiau atskirais atvejais jo atsisakydavo, tai patvirtina esantys įrašai „atsisakė“ arba „neėmė“, ties kai kuriais iš jų yra pareiškėjo parašai, pareiškėjo padarytas įrašas, kad jis sauso davinio neėmė, nes jame nėra sviesto (b. l. 27, 29, 30, 32–33, 35, 39–43, 45, 121–124). Atsižvelgus į pareiškėjo paaiškinimus, darytina išvada, kad jis dietinio sauso davinio atsisakydavo, motyvuodamas tuo, kad jo sudėtyje nebūdavo sviesto.

Maitinimo organizavimo taisyklių 6 punkte nurodyta, kad dietinio maitinimo valgiaraštį tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Šių taisyklių 7 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 (toliau – įsakymas Nr. V-447) yra patvirtinti valgiaraščiai, sudaryti kiekvienai kalinamų asmenų grupei, tarp jų – ir dietinio maitinimo valgiaraštis (įsakymo Nr. V-447 1.12 punktas), bei skiriamų maisto produktų vidutinis kiekis vienam asmeniui, kuriam paskirtas dietinis maitinimas, vežamam iš laisvės atėmimo vietos arba atvykusiam į laisvės atėmimo vietą (įsakymo Nr. V-447 1.14 punktas). Minėtame dietinio maitinimo valgiaraštyje į patiekalų sudėtį įeina juoda arba balta duona, sviestas, o į skiriamų maisto produktų vidutinį kiekį vienam asmeniui, kuriam paskirtas dietinis maitinimas, vežamam iš laisvės atėmimo vietos arba atvykusiam į laisvės atėmimo vietą įeina balta duona, sviestas arba margarinas, fermentinis sūris, varškė arba du kiaušiniai, mineralinis arba mineralizuotas vanduo, arba gaivieji gėrimai, arba arbata.

Minėta, kad Maitinimo organizavimo taisyklių 31 punktas numato, kad skiriamų maisto produktų kiekį asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, kuris išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotą atskirai jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val., patvirtina teisingumo ministras įsakymu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtino Skiriamų maisto produktų vidutinius paros kiekius ir paros maitinimo išlaidų normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, tačiau skiriamų maisto produktų vidutinis kiekis vienam asmeniui, kuriam paskirtas dietinis maitinimas, vežamam iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos, nėra patvirtintas, toks kiekis patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo Nr. V-447 1.14 punktu.

Remiantis nurodytomis teisės normomis, daroma išvada, kad Šiaulių TI pareiškėjui su sausu daviniu galėjo duoti baltą duoną, sviestą arba margariną, t. y. atsakovės atstovui nebuvo nustatyta pareiga į sauso davinio sudėtį būtinai įtraukti sviestą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas kaip nepagrįstus vertina ir atmeta pareiškėjo teiginius, kad Šiaulių TI su sausu daviniu privalėjo skirti sviestą.

Pagal įsakymo „Nr. V-447 1.12 punktą, į dietinio maitinimo valgiaraštį įeina juoda arba balta duona, sviestas, t. y. pagal šį valgiaraštį, suimtajam/nuteistajam galima duoti arba juodą, arba baltą duoną, sviestą, bet negalima duoti riebalų mišinio, tačiau šis dietinio maitinimo valgiaraštis netaikytinas sausam daviniui. Remiantis tuo, kas nurodyta, atmetamas pareiškėjo teiginys, kad skiriant jam sausą davinį, turėtų būti taikomas šis dietinio maitinimo valgiaraštis. Išanalizavus skundą ir atsikirtimą, daroma išvada, jog pareiškėjas argumentų, kad jam su tiekiamu karštu maistu buvo tiekiami ne tie produktai, kokie priklausė pagal valgiaraštį, nenurodė. Šiaulių TI atsiliepime (b. l. 12), rašte „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 163) patvirtino, kad pareiškėjui buvo išduodamas dietinis maitinimas – tiek sausas davinys, tiek šiltas maistas; su dietiniu sausu daviniu visą ginčo laikotarpį buvo duodama balta duona; pagal 2018 m. liepos 13 d. maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 47/08-46 ir 2019 m. liepos 24 d. maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 47/08-45, paslaugos teikėjas buvo įsipareigojęs teikti dietinį sausą maisto davinį su balta duona; už dietinio maisto davinio kontrolę atsakinga įstaigos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija ir kiti įgalioti asmenys bet kuriuo metu gali patikrinti teikiamos paslaugos kokybę siekiant užtikrinti tinkamą paslaugos sutarties vykdymą; maitinimas atitiko teisės aktus ir nustatytas normas.