Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Ginčų komisija iš esmės pareiškėjo skundo motyvų netyrė ir dėl jų nepasisakė, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas, kadangi nenurodė, ar atsakovė veikė tinkamai atsisakydama išduoti pareiškėjui tyrimo medžiagą.

Ginčų komisijos sprendime nurodomas VAĮ 30 straipsnis, kuris nustato ūkio subjektų veiklos priežiūros principus. Pareiškėjas savo skunde jokių klausimų, susijusių su atsakovės atliekama ūkio subjektų veiklos priežiūra ir šių principų taikymu, nekėlė. Pateiktu skundu pareiškėjas nurodė, jog atsakovė nagrinėjamoje faktinėje situacijoje atsisakyti pareiškėjui suteikti informaciją Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu negalėjo. Ginčų komisija savo sprendime į pareiškėjo motyvus, kad jam negali būti taikoma Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, visiškai nieko nepasisakė, tik kalbėjo apie Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo taikymą.

Nurodė, jog 2021-03-02 pareiškėjas kreipėsi su prašymu pateikti informaciją apie atliktą juridinių asmenų patikrinimą. 2021-02-12 ir 2021-02-18 raštais atsakovė atsisakė pateikti Veterinarinių paslaugų teikėjo patikrinimo akto (2021-01-28 Nr. 22VGA-1) ir Gyvūnų augintinių apskaitos dokumentų patikrinimo akto (2021-01-29 Nr. 22GGP-9) kopijas (toliau – ir patikrinimo aktai). Tiek veterinarijos paslaugų teikėjas, tiek veisėja šiuo atveju nėra fiziniai asmenys. Kita vertus, visi veisėjos, jeigu ji būtų laikoma fiziniu asmeniu, duomenys atsakovei buvo pateikti paties pareiškėjo, todėl kyla klausimų, kokius dar asmens duomenis atsisakydama pateikti informaciją saugojo atsakovė.

Atsakovė šiuos asmenis tikrino kaip juridinius asmenis, vykdančius teisės aktais reglamentuotą komercinę veiklą. Dėl šios priežasties visiškai nesuprantama Ginčų komisijos sprendimo dalis, kurioje konstatuojama, kad remdamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu atsakovė pagrįstai atsisakė suteikti informaciją, kuri niekaip nėra susijusi su asmens duomenimis. Skundžiamame sprendime Ginčų komisija konstatuoja, jog valstybinės veterinarinės kontrolės metu surinkta informacija apima asmenų duomenis ir ūkio subjektų konfidencialią ir (ar) komercinę paslaptį sudarančią informaciją, kurios atskleidimas tretiesiems asmenims, išskyrus trečiuosius asmenis, kurie turi teisę gauti tokią informaciją teisės aktuose nustatyta tvarka, negalėjo būti pateikta pareiškėjui, nes medžiagos pateikimas prieštarautų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą bei informacijos teikimą, nuostatoms.

Kokie, anot Ginčų komisijos, asmens duomenys galėjo būti atskleisti, sprendime nenurodoma. Sprendime taip pat nenurodoma, kaip atsakovės atlikti neplaniniai patikrinimai pagal pareiškėjo pateiktą skundą susiję su tikrintų asmenų konfidencialia ir (ar) komercine paslaptimi ir kokia konfidenciali ir (ar) komercinė paslaptis buvo nurodyta patikrinimo aktuose.

Atsakovė ne tik nepagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui tyrimo metu surinktą medžiagą, bet ir visiškai nepagrįstai 2021-02-12 raštu Nr. 22S-(22.5)-124 nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 punktu. 2021-02-12 atsakovė skundo nagrinėjimą nutraukė dėl to, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Iš VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto matyti, kad nagrinėjimas šio straipsnio pagrindu nutraukiamas tik tuo atveju, kai dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nagrinėjami klausimai ir kompetencija iš esmės skiriasi nuo atsakovės. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėjo pareiškėjo skundą dėl įsigyto rotveilerių veislės šuns H. atitikties sutarties ir kokybės reikalavimams bei reikalavimo sumažinti šuns kainą 700 Eur ir pateikti atitinkamus su šuns įsigijimu susijusius dokumentus, t. y. nagrinėjo jos kompetencijai priskirtus su vartojimo santykiais susijusius klausimus. Klausimai, dėl kurių buvo kreiptasi į atsakovę, Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje nebuvo sprendžiami, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu nutraukti pateikto skundo nagrinėjimo, nes Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nepriėmė sprendimo dėl to paties klausimo. Ginčų komisija sprendime dėl to nepasisakė.

Ginčų komisijos sprendimo motyvas, kad pareiškėjo 2021-02-03 prašyme pateikti surinktą tyrimo medžiagą nebuvo nurodyti papildomi argumentai ar faktinės aplinkybės, kurių pagrindu galėtų būti atnaujintas pareiškėjo 2020-12-22 skundo (registruotas 2021-01-27 Nr. 22G-579) nagrinėjimas, prasilenkia su bet kokia logika, kadangi pareiškėjo 2020-12-22 skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas tik 2021-02-12.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo 2020-12-22 skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas atsakovės 2021-02-12 raštu, todėl tik po šios datos pareiškėjas įgijo teisę skųsti jo teisėtus interesus pažeidžiantį administracinį aktą. 2021-02-01 atsakovės raštas nebuvo skundžiamas, o ir negalėjo būti skundžiamas, nes šis raštas nebuvo galutinis sprendimas dėl pareiškėjo pateikto skundo. Po jo buvo daug kitų raštų ir patikrinimų, atsakovė teikė papildomą informaciją apie atliekamą tyrimą, todėl Ginčų komisijos argumentas, kad 2021-02-01 rašte Nr. 22S-(22.5.)-91 buvo pateikti esminiai faktai, argumentai ir konstatuotos tyrimo aplinkybės, yra nepagrįstas.

Priešingai, nei konstatuoja Ginčų komisija, 2021-02-15 prašymas nebuvo savarankiškas prašymas dėl informacijos suteikimo. 2021-02-15 prašymu pakartotinai, reaguojant į 2021-02-12 nepagrįsto rašto atsisakyti suteikti informaciją motyvus bei siekiant išvengti teisminio nagrinėjimo, buvo paprašyta pateikti tą pačią pagal 2020-12-22 pareiškėjo skundą surinktos medžiagos kopiją tam, kad pareiškėjas galėtų realizuoti savo teisę pateikti skundą dėl atsakovės netinkamai / neišsamiai ar visai neatliko jo skundo tyrimo.

Dėl šios priežasties Ginčų komisijos sprendimo argumentai, susiję su Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo normų taikymu, yra nepagrįsti, nes atsakovė informaciją suteikti atsisakė ne advokatui, kaip teisinę paslaugą teikiančiam subjektui, o pareiškėjui, tokį atsisakymą motyvuodama Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi ir Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Būtent dėl šio atsakovės atsisakymo suteikti pareiškėjui informaciją buvo kreiptasi į Ginčų komisiją, tačiau iš skundžiamo sprendimo matyti, jog į pateiktą skundą ir jame nurodytus motyvus iš esmės nebuvo atsakyta.

Komisijos sprendimas paremtas abstrakčiomis teisės normomis, kurios pagal savo teisinę reikšmę ir prasmę nagrinėjamam ginčui apskritai netaikomos, o į pareiškėjo keltus teisės taikymo ir jo pažeistų teisių gynybos klausimus atsakyta nebuvo, todėl toks sprendimas turi būti panaikintas ir pareiškėjo kelti klausimai išspręsti iš esmės.

Atsakovės nuomone, įstatymai imperatyviai nereikalauja Ginčų komisijos sprendime detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareiškėjo argumento, tačiau įpareigoja Ginčų komisiją nustatyti visas ginčo aplinkybes, jas teisiškai įvertinti bei priimti sprendimą išdėstant jo esmę ir motyvus.

Nors Ginčų komisija sprendime detaliai nepasisakė dėl Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo šio ginčo atveju, tačiau iš Ginčų komisijos sprendimo turinio matyti, kad ji detaliai išanalizavo ginčo esmę, ištyrė visas reikšmingas aplinkybes ir įvertino VMVT Alytaus departamento 2021-02-12 rašto Nr. 22S-(22.5)-124 ir 2021-02-18 rašto Nr. 22S-(22.5)-142 teisėtumą ir pagrįstumą, atskirai pasisakydama dėl kiekvieno iš jų.

Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nustato, kad „Kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės <...> institucijų <..> informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį“. Todėl, atsakovės nuomone, atskirai analizuoti šio įstatymo turinį nėra poreikio. VMVT pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-06-28 nutarimu Nr. 744 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), įpareigota savo veikloje vadovautis ne tik specialiais VMVT kompetencijos sričių klausimus reglamentuojančiais įstatymais, bet ir kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais ir teisės aktais. Be to, VMVT pagal Nuostatų 8.3 papunktį yra įgaliota informuoti vartotojus, kitus fizinius bei juridinius asmenis ir kitas organizacijas VMVT kompetencijos klausimais. Todėl, išlaikydama pusiausvyrą tarp ūkio subjektų neviešinamos informacijos (asmens duomenų, privačios informacijos, komercinės ir konfidencialios informacijos) ir trečiųjų asmenų asmeninio poreikio žinoti anksčiau nurodytą informaciją, teikdama informaciją tretiesiems asmenims, VMVT privalo kiekvienu atveju įvertinti, ar tokie tretieji asmenys turi teisę gauti detalią informaciją apie ūkio subjekto priežiūrą ar tik apibendrintą viešą informaciją, kuri prieinama kiekvienam suinteresuotam trečiajam asmeniui. VMVT sutinka su Ginčų komisijos nuomone, kad pareiškėjas prašė pateikti medžiagą, gautą vykdant ūkio subjekto veiklos priežiūrą, t. y. iš esmės prašė pateikti informaciją, gautą viešojo administravimo subjektui – VMVT Alytaus departamentui tikrinant jo prižiūrimų ūkio subjektų vykdomą veiklą. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju yra taikytinos ūkio subjektų veiklos priežiūrą nustatančios VAĮ nuostatos. Kaip nurodė Ginčų komisija, šiuo atveju vadovaujamasi nurodyto įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais ūkio subjektų veiklos priežiūros principais, būtent 4 punkte įtvirtintu viešumo principu, kuris ir nustato, kad vieša yra tik apibendrinta informacija apie ūkio subjektų veiklos priežiūros rezultatus. VMVT palaiko Ginčų komisijos išvadą, kad VMVT Alytaus departamento skundžiamuose raštuose pateikė būtent apibendrintą informaciją apie pareiškėjo skundžiamo ūkio subjekto – gyvūnų augintinių veisėjos veiklos patikrinimo rezultatus.

Nagrinėjant pareiškėjo pirminį skundą, į kurį buvo atsakyta skundžiamais raštais, buvo atliktas gyvūnų augintinių veisėjos veiklos patikrinimas, kuris vadovaujantis VAĮ 31 straipsnio 2 dalimi yra suprantamas kaip ūkio subjekto veiklos priežiūra. Pareiškėjas, prašydamas pateikti gyvūnų augintinių veisėjos ir veterinarijos paslaugų teikėjos veiklos patikrinimo aktus, būtent prašė pateikti detalią informaciją (dokumentus) apie ūkio subjektų veiklos priežiūrą, tačiau neturėjo teisinio pagrindo gauti detalesnę, nei įstatymai nustato, t. y. apibendrintą viešą, informaciją.

Šio ginčo kontekste reikėtų kalbėti apie gyvūnų augintinių veisėjos veiklos patikrinimo medžiagą, nes būtent jos vykdomos veiklos galimus pažeidimus skundė pareiškėjas, o VMVT Alytaus departamentas tik siekdamas įvertinti gyvūnų augintinių veisėjos laikomiems šunims teikiamas paslaugas papildomai patikrino ir veterinarijos paslaugų teikėją, kurios veiklos pareiškėjas net neskundė ir šis patikrinimas nėra skundo dalykas. VMVT Alytaus departamentas skundžiamuose raštuose apie veterinarijos paslaugų teikėjos veiklos patikrinimą informavo pareiškėją siekdamas suteikti kuo išsamesnę apibendrintą informaciją apie veiksmus, atliktus tiriant pareiškėjo pirminį skundą.

VMVT pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai sąvoką „ūkio subjektas“ sutapatina su sąvoka „juridinis asmuo“. Nėra aišku, kokiu pagrindu remdamasis pareiškėjas gyvūnų augintinių veisėją, kurios veiklą tirdamas pareiškėjo pirminį skundą tikrino VMVT Alytaus departamentas, laiko juridiniu asmeniu. E. S. vykdoma gyvūnų augintinių veisimo veikla yra registruota kaip fizinio, o ne juridinio asmens, vykdoma veikla. Pažymėtina ir tai, kad VAĮ (2 str. 14 d.) ūkio subjektas apibrėžiamas kaip fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis ūkinę veiklą, kurią prižiūri viešojo administravimo subjektai, t. y. ūkio subjektas nėra suprantamas tik kaip juridinis asmuo. Analogiška samprata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme (2 str. 4 d.) apibrėžiant gyvūnų augintinių veisėjus, netapatinant jų tik su juridiniais asmenimis, t. y. gyvūnų augintinių veisėjas apibrėžiamas kaip asmuo, turintis VMVT nustatyta tvarka išduotą leidimą veisti gyvūnus augintinius verslo tikslais. Taigi apibrėžiant gyvūnų augintinių veisėjus nėra įvardijama, kad šios veiklos vykdytojas yra tik juridinis asmuo.

Pareiškėjas, sutapatindamas gyvūnų augintinių veisėją su juridiniu asmeniu, daro nepagrįstas išvadas, kad gyvūnų augintinių veisėjai kaip juridiniam asmeniui nėra taikomos teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, nuostatos. Faktas, kad pareiškėjas pats VMVT nurodė gyvūnų augintinių veisėjos duomenis, neatleidžia VMVT nuo pareigos užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir savaime nesuponuoja, kad pareiškėjui gali būti teikiami duomenys apie kitus, nei jis pats, asmenis. Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti, kad pareiškėjas siekė sužinoti ne juridinio asmens duomenis, bet fizinio asmens duomenis, nepriklausomai nuo to, ar toks fizinis asmuo yra juridiniam asmeniui atstovaujantis asmuo ar ne. Ši aplinkybė svarbi pažymint, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR) neapima juridinių asmenų ir visų pirma su juridinio asmens statusą turinčių įmonių duomenų, įskaitant juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą ir kontaktinius duomenis, tvarkymo (14 preambulės pastraipa), tačiau taikomas net ir fiziniams asmenims, tvarkant jų asmens duomenis, atstovaujantiems juridiniams asmenims. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2017 -03-09 sprendime, priimtame byloje C 398/15, pažymėjo, kad su asmenų, kurie yra įgalioti atstovauti bendrovei jos santykiuose su trečiosiomis šalimis ir teisminiuose procesuose, taip pat su asmenų, kurie dalyvauja atliekant bendrovės administravimo, priežiūros ir kontrolės darbus, tapatybe susiję duomenys yra asmens duomenys, kaip jie suprantami pagal 1995-10-24 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo. Minėtame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat pastebėjo, kad iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog aplinkybė, kad ši informacija priskirtina prie profesinės veiklos srities, nereiškia, jog ji nėra asmens duomenys (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015-07-16 sprendimą byloje C-615/12). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, net ir juridinių asmenų valdymo organų narių asmens duomenų tvarkymui yra taikomos BDAR nuostatos, nekalbant apie fizinių asmenų asmens duomenis.

VMVT nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad pareiškėjo teisė gauti jo prašomą informaciją apie ūkio subjektų veiklos patikrinimą negali būti ribojama vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Pareiškėjas prašė pateikti ne viešąją informaciją apie ūkio subjektų veiklą, o informaciją apie šių subjektų patikrinimą. VMVT Alytaus departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas prašo informacijos apie trečiąjį asmenį, nurodė, kad negali pateikti prašomų patikrinimo aktų, nes, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas, kaip ir kiekvienas asmuo, „turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį“. Be to, VMVT Alytaus departamentas nurodė, kad negali pateikti prašomo patikrinimo akto vadovaudamasis ir Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Kaip pažymėta anksčiau, patikrinimo aktai nėra vieša informacija ir jų pateikimui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktas bei Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjas nėra tiesioginis asmuo, turintis teisę gauti visą informaciją apie ūkio subjekto patikrinimą, nes patikrinimo kompetencija priskirta VMVT, o ūkio subjektas yra vienintelė šalis, kuri be apribojimų gali gauti visą su patikrinimu susijusią informaciją, nes ūkio subjektas tokią informaciją gali gauti būtent tuo pagrindu, kad prašo informacijos „apie save“.

Be to, VMVT Ginčų komisijai yra pateikusi gyvūnų augintinių veisėjos patikrinimo aktą, kuriame yra informacijos apie veisėjai priklausančius gyvūnus, kuriuos ji laiko, todėl Ginčų komisija, įvertinusi visą byloje esančią informaciją, pagrįstai padarė išvadą apie atsisakymo suteikti komercinę ir (ar) konfidencialią informaciją pagrįstumą.

VMVT nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 570 straipsnio 3 dalimi pareiškėjas turi teisę susipažinti su visa tiriant jo skundą surinkta medžiaga. VMVT pažymi, kad atlikus gyvūnų augintinių veisėjos patikrinimą nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo, o tuo labiau nusikalstamos veikos, todėl, VMVT nuomone, ginčo atveju pareiškėjas neturi pagrindo remtis Baudžiamojo proceso kodekso ar ANK nuostatomis. Be to, pareiškėjas klaidingai interpretuoja ANK 570 straipsnio 3 dalies nuostatą, nes pareiškėjas nebuvo pripažintas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiu asmeniu ir pareiškėjo kaltinamam asmeniui nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nenustačius administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymo faktų. ANK 570 straipsnio 3 dalis nustato, kad „Surašius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu.“

VMVT nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad VMVT Alytaus departamentas, atsisakydamas pateikti prašomus patikrinimo aktus, užkirto kelią pareiškėjui įsitikinti, ar patikrinimai buvo iš viso atlikti, ar buvo atlikti tinkamai ir išsamiai. VMVT pažymi, kad VMVT Alytaus departamentas skundžiamuose raštuose aiškiai nurodė ne tik patikrinimų datas, bet ir numerius, pateikė apibendrintus patikrinimo rezultatus, todėl nėra suprantama, kuo remdamasis pareiškėjas daro prielaidas apie tai, kad VMVT Alytaus departamentas galimai netikrino gyvūnų augintinių veisėjos veiklos ar ją tikrino netinkamai, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas VMVT Alytaus departamento veiklą 2021-02-08 apskundė VMVT, kuri įvertino VMVT Alytaus departamento veiksmus tiriant pareiškėjo pirminį skundą ir pareiškėją 2021-03-05 raštu Nr. B6-(1.9.)-606 apie tai informavo. Pareiškėjas nėra kompetentinga institucija, kuri turi teisę vertinti viešojo administravimo subjekto, šiuo atveju VMVT, veiklą, įskaitant atlikto patikrinimo išsamumą ar tinkamumą, todėl pareiškėjas, net neturėdamas patikrinimo aktų, gali naudotis savo teise kreiptis į teismą ir, akivaizdu, šia teise pareiškėjas pasinaudojo kreipdamasis tiek į ikiteisminio ginčų nagrinėjimo instituciją, tiek į teismą, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokių aktų nepateikimas užkirto kelią pasinaudoti pareiškėjo galimybe ginti pažeistas teises.

VMVT palaiko Ginčų komisijos poziciją, kad VMVT Alytaus departamentas pagrįstai 2020-02-12 nutraukė pareiškėjo pirminio skundo tyrimą vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu. VMVT pažymi, kad pareiškėjo pirminiame skunde buvo keliami ne tik VMVT, bet ir kitai kompetentingai institucijai pagal kompetenciją priklausantys klausimai. VMVT Alytaus departamentas pagal savo kompetenciją atliko pirminio skundo tyrimą ir ne jo kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą perdavė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Kadangi vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 1 dalimi pirminis skundas buvo nagrinėjamas pagal Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), VMVT Alytaus departamentas vadovaudamasis Taisyklių 28 punktu nutraukė tolesnį pirminio skundo tyrimą tik gavęs informaciją iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir apie tai informavo pareiškėją. VMVT nuomone, Ginčų komisija sprendime aiškiai pasisakė dėl pirminio skundo tyrimo nutraukimo Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.

VMVT nuomone, Ginčų komisija, spręsdama klausimą dėl VMVT Alytaus departamento 2021-02-18 rašto Nr. 22S-(22.5)-142 pagrįstumo, tinkamai įvertino tiek 2021-02-15 pakartotinio prašymo, tiek VMVT Alytaus departamento skundžiamo atsakomojo rašto turinį ir atsisakymo suteikti informaciją teisėtumą.

VMVT Alytaus departamentas 2021-02-04 raštu Nr. 22S-(22.5.)-99 informavo, kad vyksta skundo tyrimas vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 4 dalimi ir atsakymas bus pateiktas baigus nagrinėjimą, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Nurodė, kad VMVT nepasisako dėl skunde nurodytų galimų Lietuvos kinologų draugijos nustatytų taisyklių pažeidimų ir mokėjimo už gyvūno įsigijimą, nes tai ne VMVT kompetencijos klausimas, todėl vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 4 punktu šį skundą persiunčia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir prašo informuoti Alytaus departamentą apie priimtus sprendimus.

VMVT Alytaus departamentas 2021-02-04 raštu Nr. 22S(22.5.)-100 kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą informuodamas, kad yra gautas pareiškėjo atstovės prašymas, susijęs su pareiškėjo skundu Nr. 22G-579. Nurodė, kad VMVT Alytaus departamentas pagal kompetenciją atliko du neplaninius patikrinimus. Paaiškino, kad VMVT nepasisako dėl pareiškėjo skunde nurodytų galimų Lietuvos kinologų draugijos nustatytų taisyklių pažeidimų ir mokėjimo už gyvūno įsigijimą, nes tai ne VMVT kompetencijos klausimas, todėl vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 4 punktu šį skundą persiunčia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir prašo jos informuoti VMVT Alytaus departamentą apie priimtus sprendimus. Pažymėjo, jog vyksta skundo tyrimas ir atsakymas advokatei bus pateiktas vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 4 dalimi. Minėto rašto kopija persiųsta ir pareiškėjo atstovei elektroniniu paštu.

VMVT Alytaus departamentas 2021-02-12 raštu Nr. 22S-(22.5.)-12.4 (į gautus 2021-02-03 prašymą Nr. 22G-837 ir 2021-01-27 skundą Nr. 22G-579) nurodė, kad, išnagrinėjęs 2021-02-03 pareiškėjo atstovės prašymą, negali pateikti pareiškėjui prašomų dokumentų (Veterinarinių paslaugų teikėjo patikrinimo akto (2021-01-28 Nr. 22VGPA-1) ir Gyvūnų augintinių apskaitos dokumentų patikrinimo akto (2021-01-29 Nr. 22GGP-9) kopijų) vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kadangi prašoma pateikti informaciją ne apie save ar savo atstovaujamą asmenį, o apie trečiąjį asmenį. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog VMVT Alytaus departamentas nevertino ir 2021-02-01 rašte Nr. 22S-(22.5.)-91 nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų galimų Lietuvos kinologų draugijos nustatytų taisyklių pažeidimų ir mokėjimo už gyvūnų įsigijimą, nes tai ne VMVT Alytaus departamento kompetencijos klausimas. Nurodė, jog vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 4 punktu skundas persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai 2021-02-04 raštu Nr. 22S-(22.5)-100. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2021-04-08 raštu Nr. 4E-3363 informavo, jog pareiškėjo skundas yra išnagrinėtas ir priimti dėl jo procesiniai sprendimai, todėl atsakovė nutraukia tolesnį skundo nagrinėjimą nesant naujų papildymų vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 punktu.

VMVT Alytaus departamentas 2021-02-18 raštu Nr. 22S-(22.5.)-142 informavo pareiškėją, jog VMVT Alytaus departamentas, išnagrinėjęs atstovės prašymą, informavo, jog 2021-02-01 raštu Nr. 22S-(22.5.)-91 pareiškėjo atstovė buvo informuota apie atliktus du neplaninius patikrinimus ir surašytus patikrinimo aktus: Veterinarinių paslaugų teikėjo patikrinimo aktą (2021-01-28 Nr. 22VGPA-1) ir Gyvūnų augintinių apskaitos dokumentų patikrinimo aktą (2021-01-29 Nr. 22GGP-9). Pagal aktuose surinktą medžiagą, nebuvo nustatyta duomenų apie atliktus mechaninius pieninių dantų pažeidimus, veisėjos išveistam šuniukui H. registracijos Nr. LŠVK R 5407/20 ir šiam šuniukui nebuvo išduotas eksporto sertifikatas, todėl VMVT Alytaus departamentas kreipėsi raštu į veisėją pateikti paaiškinimus. Veisėja 2021-02-03 pateikė atsakymą dėl šuniuko H., paaiškino, jog šuniukui buvo patrumpintos apatinės pieninės (laikinosios) iltys, nes jos buvo įsirėmusios į gomurį ir kėlė šuniukui skausmą kaskart sukandant dantis, galėjo sukelti uždegimą, o dėl šuniuko kelionės nurodė, jog ją organizavo šuniuko savininkas G. D., šuniukas kartu su kilmės liudijimu ir veterinariniu pasu buvo perduoti tam asmeniui, kurį nurodė naujuoju šuns savininku tapęs G. D. pagal jo pasirašytą šuns perdavimo sutartį, joje pažymėta, jog šuo skirtas neveisimui ir turi sąkandžio trūkumą. Veisėjos veikloje pažeidimų nenustatė, prieš perdavimą šuo buvo paženklintas ir užregistruotas Gyvūnų augintinių registre (registre pažymėta, jog šuo išvykęs į N.), kitų išvadų dėl veisėjos veiklos pareiškėjui neteikė, nes tai nesusiję su pateiktu skundu. Pažymėjo, jog kita surinkta medžiaga neteikiama, kadangi prašoma pateikti informaciją ne apie save ar savo atstovaujamą asmenį, o apie trečiąjį asmenį. Pažymėjo, jog VMVT Alytaus departamentas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų galimų Lietuvos kinologų draugijos nustatytų taisyklių pažeidimų ir mokėjimo už gyvūno įsigijimą, nes tai ne VMVT kompetencijos klausimas, todėl vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 4 punktu šį skundą persiuntė nagrinėti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai raštu „Dėl prašymo“ (2021-02-04 Nr. 22S-(22.5.)-100). VMVT Alytaus departamentas gavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021-02-08 raštą Nr. 4E-3363 „Dėl G. D. skundo“, kuriame nurodyta, kad skundas dėl G. D. yra išnagrinėtas ir priimti dėl jo procesiniai sprendimai, todėl tolesnis skundo nagrinėjimas nutrauktas nesant naujų papildymų vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 punktu.