- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-25
- Bylos Nr.
- e2-5377-902/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04330-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Atsakovas
- L. A. A., V. N.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal BUAB „Ginona“ ieškinį atsakovams V. N., L. A. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė BUAB „Ginona“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai ieškovės naudai 5 079,24 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 26 d. ieškovei iškėlė bankroto bylą. Minėtoje nutartyje teismas bendrovės vadovą įpareigojo nustatytu 10 dienų terminu perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, visus įmonės dokumentus, turto sąrašą. Kadangi įmonės vadovas V. N. šio teismo įpareigojimo neįvykdė, apygardos teismas jam 2017 m. kovo 28 d. nutartimi paskyrė 300 Eur baudą ir pakartotinai iki balandžio 14 d. įpareigojo perduoti įmonės administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir įmonės dokumentus. Atsakovas iki šiol su administratoriumi nesusisiekė, teismo įpareigojimo neįvykdė, įmonės dokumentų neperdavė. Įmonės vadovas ir akcininkas V. N. bei akcininkas Li. A. A., abu turintys po 50 procentų bendrovės akcijų, į apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nesikreipė. Pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei egzistavo ilgą laiką, nuo 2013 m. kovo 22 d., tačiau atsakovai žinodami prastą įmonės finansinę būklę, neįgyvendino bankroto įstatyme numatytos pareigos, todėl privalo atlyginti tokiais savo veiksmais ieškovui sukeltus nuostolius. Ieškovės atstovas įmonei padarytą žalą paskaičiavo tokiu būdu, skolinio įsipareigojimo VSDFV Panevėžio skyriui padidėjimą nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2017 m. balandžio 13 d., apygardos teismo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, 4 366,89 Eur - 3 787,65 Eur, 579,24 Eur sumą bei 4 500 Eur įmonės bankroto administravimo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas L. A. A. su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė jo atžvilgiu ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas mano, jog jo kaip akcininko atžvilgiu nėra visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas nesutinka, kad įmonė jau 2013 metais buvo nemoki ir kad jau tada atsakovams buvo pareiga kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kadangi nėra pateikta dokumentų apie tuo metu UAB „Ginona“ buvusią finansinę padėtį, neįvertinti įmonės tuo metu buvę skoliniai įsipareigojimai, ar jie viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Atsakovas turėjo įmonės akcijų, tačiau realiai įmonės valdyme nedalyvavo, įmonę valdė jos vadovas ir akcininkas, atsakovas V. N.. Jis eilinių visuotinių įmonės akcininkų susirinkimų nešaukdavo ir Juridinių asmenų registrui neteikdavo UAB „Ginona“ finansinės atskaitomybės dokumentų. Tokiu būdu, L. A. A. 2013 metais negalėjo būti žinoma bendrovės finansinė padėtis. Atsakovas mano, jog ieškovė neįrodė, jog būtent aukščiau nurodytu metu UAB „Ginona“ finansinė padėtis buvo bloga, nes pagal į bylą pateiktus dokumentus daro išvadą, jog ieškovė VSDFV įsiskolinimą per 2010-2013 metų laiko tarpą sumažino iki 13 078 Lt, dviem tūkstančiais litų suma, kas rodo, jog įmonė tuo metu vykdė veiklą. Pats atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Neteisėtus veiksmus galėjo atlikti tik bendrovės vadovas V. N., kuris disponavo visais bendrovės dokumentais ir informacija apie įmonę, neabejotinai turėjo žinoti ir apie UAB „Ginona“ finansinę padėtį. Taip pat atsakovas nesutinka su nuostolių paskaičiavimu, mano, jog bankroto administratoriaus atlyginimas ir administravimo išlaidos nėra susiję leistinu priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmai - delsimu inicijuoti bankroto bylą, todėl iš atsakovų negali būti priteisiamos.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus prašė ieškinio netenkinti bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atstovė papildomai paaiškino, jog atstovaujamasis sužinojęs apie įmonės įsiskolinimą Sodrai, kreipėsi į jos darbuotoją, nurodė kreiptis į įmonės vadovą V. N., kuriam buvo žinoma bendrovės finansinė padėtis. Civilinė atsakomybė atstovaujamojo atžvilgiu negali kilti, nes L. A. A. ne tik kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, bet ir nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir paskaičiuotos žalos, įmonės bankroto administravimo išlaidų. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovas ar atsakovai būtų laiku kreipęsi dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, šios išlaidos vis tiek būtų susidariusios. Ieškovė nėra tas subjektas, kuris gali reikalauti bankroto administravimo išlaidų, nes šias išlaidas patyrė ne BUAB „Ginona“, o bankroto administratorius, dėl ko šios išlaidos negali būti laikomos bendrovės, kurios naudai administratorius ir prašo priteisti, nuostoliais. Be to, nuostoliai turi būti realūs, šiuo atveju, bankroto administratoriaus pateiktos sąskaitos neapmokėtos.
Teismo posėdyje atsakovas V. N. nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo į ieškinį atsakovas taipogi nepateikė. Byla buvo nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Ginona“, nutartis įsiteisėjo. Įmonės bankroto administratoriumi buvo paskirtas M. Ž. (priedas Nr. 1), 2017 m. balandžio 13 d. įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (priedas Nr. 2). Minėtoje nutartyje teismas bendrovės vadovą įpareigojo nustatytu 10 dienų terminu perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, visus įmonės dokumentus, turto sąrašą. Įmonės vadovas V. N. (priedas Nr. 3) šio teismo įpareigojimo neįvykdė, Panevėžio apygardos teismas jam 2017 m. kovo 28 d. nutartimi paskyrė 300 Eur baudą ir pakartotinai iki balandžio 14 d. įpareigojo perduoti įmonės administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir įmonės dokumentus (priedas Nr. 4). V. N. iki šiol su administratoriumi nesusisiekė, teismo įpareigojimo neįvykdė, įmonės dokumentų neperdavė. Įmonės akcininkais buvo V. N. bei L. A. A., abu turėjo po 50 procentų bendrovės akcijų (priedas Nr. 5).
Ieškovės atstovas bankroto administratorius šioje byloje ieškovės naudai prašo priteisti solidariai iš atsakovų
- 5 079,24 Eur žalos atlyginimo (skolinio įsipareigojimo VSDFV Panevėžio skyriui padidėjimą nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2017 m. balandžio 13 d., apygardos teismo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, 4 366,89 Eur - 3 787,65 Eur, 579,24 Eur sumą ir 4 500 Eur įmonės bankroto administravimo išlaidas/ 3 000 Eur administratoriaus atlyginimą ir 1 500 Eur kitas išlaidas,
- 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
- bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys yra grindžiamas aplinkybe, jog tiek įmonės vadovas ir akcininkas V. N., tiek akcininkas L. A. A., žinodami įmonės finansinę būklę, esant bendrovei nemokiai, nuo 2013 m. kovo 22 d., nesikreipė į apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kaip tai numatė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis, dėl ko bendrovė patyrė žalą, kurią įpareigoti atlyginti prašo atsakovus.
A. L. A. A. su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti.
A. V. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Įmonės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė kyla vadovaujantis CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytomis taisyklėmis. Civilinei atsakomybei yra būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis, žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Todėl ieškovė, pareikšdama atsakovui V. N., įmonės vadovui ir akcininkui, ir akcininkui L. A. A., reikalavimą atlyginti bendrovei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovai (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Apie bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant bendrovę, reikalavimų. Juridinio asmens organų narių pareigas reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys. Atsakomybę už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir pareigą visiškai atlyginti dėl to bendrovei padarytą žalą įtvirtina CK 2.87 straipsnio 7 dalis. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar atsakovai konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Bendrovės vadovui deliktinė atsakomybė dėl bendrovei padarytos žalos gali būti taikoma dviem savarankiškais pagrindais – CK 2.87 straipsnio pagrindu, prieš bendrovę (išvestinė atsakomybė akcininkams ir kreditoriams), ir ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu, išvestinė atsakomybė bendrovės kreditoriams, jeigu bendrovei esant nemokiai, vadovas neinicijavo bankroto bylos. Taip pat, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims.
Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Bankroto byla keliama nustačius vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).
Teismas sutinka su atsakovo atstovės išsakyta nuomone, jog visų pirma už kasdienę įprastą įmonės veiklą pirmiausia turi atsakyti vadovas, nes būtent jis geriausiai žino einamąją įmonės padėtį, juridinio asmens dalyvis paprastai tiesiogiai joje nedalyvauja. Tačiau, kita vertus, juridinio asmens dalyvio vaidmuo teisminėje praktikoje siejamas su strateginiu įmonės valdymu – dalyvių susirinkimas sprendžia svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius klausimus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog jeigu nustatoma, kad pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytą žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu – kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
Nagrinėjamu atveju, V. N. buvo įmonės vadovas (ir akcininkas) ir dalyvavo įmonės valdyme. Į bylą nepateikti jokie objektyvūs duomenys apie tai, jog L. A. A. kaip 50 procentų bendrovės akcijų turėtojas, nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti įmonės valdyme, jis taipogi nebuvo nušalintas nuo bendrovės valdymo. Tokiu būdu, jam kaip ir įmonės vadovui, buvo pareiga kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo įmonei tapus nemokiai.
Teismas sutinka, kad UAB „Ginona“ buvo nemoki jau 2013 metais, kovo 22 d., nes bendrovė neatsiskaitė su kreditoriumi VSDFV, minėtai dienai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriui sudarė 3 787,65 Eur (13 078 Lt), skola didėjo, įsiskolinimas kreditoriui nebuvo likviduotas iki pat bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Įsiskolinimo nepavyko išieškoti ir priverstine tvarka, nes įmonė turto neturėjo. Apie šį įsiskolinimą žinojo abu atsakovai nuo 2002 m., tai matyti iš 2002 m. rugsėjo 23 d. VSDFV Panevėžio skyriaus rašto, tačiau abu atsakovai nesiėmė priemonių, kad būtų įsiskolinimas padengtas. Tai, kad nuo 2010 m. iki 2013 m. skola kreditoriui sumažėjo 2 000 Lt suma, savaime nerodo, jog bendrovė vykdė veiklą ir buvo geros finansinės padėties, nes matyti, jog per ne trumpą laiko tarpą bendrovė sugebėjo sumokėti tik nedidelę skolos dalį, o tai rodo įmonės finansinės padėties sunkumus. Dėl aukščiau pasakyto, teismas mano, jog abiejų atsakovų atsakomybė dalyje dėl žalos atlyginimo nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, išaugus kreditoriaus finansiniams reikalavimams 579,24 Eur suma (4 366,89 Eur - 3 787,65 Eur), yra solidari ir priteistina (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).
Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, BUAB „Ginona“ naudai bankroto administratorius prašo priteisti ir 4 500 Eur dydžio įmonės bankroto administravimo išlaidas, kurias patvirtino įmonės kreditorių 2017 m. balandžio 7 d. susirinkimas.
Teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo šioje dalyje patenkinti ieškovės reikalavimo. Kaip matyti iš ĮBĮ nuostatų, nėra garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė, kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, t. y. šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo, dalyvio veiksmų – ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo pasekmė, o iš bankroto bylos, nepriklausomai nuo to, kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Tokiu būdu, ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu atsiranda pažeidusių pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenų atsakomybė prieš kreditorių, įmokėjusį pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą - šis turi teisę reikalauti jo įmokėtos sumos, ir prisiėmusį riziką administratorių - šio turėtų administravimo išlaidų apimtyje, t. y. tokius reikalavimus reiškiantys subjektai yra kreditorius ar administratorius, o ne bankrutuojanti įmonė. Reikalavimą priteisti įmonės bankroto administravimo išlaidas yra pareiškusi įmonė, todėl teismas mano, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Nagrinėjamu atveju, nuostolius patyrė bankroto administratorius, kuris mokėjo už paslaugas, o ne įmonė, BUAB „Ginona“. Teismas pažymi ir tai, jog žala turi būti reali, pateiktos išankstinės sąskaitos - faktūros, o bankroto administratoriui negavus visų įmonės finansinę bei turtinę padėtį apibrėžiančių dokumentų ir jam neperdavus turto, laikytina, kad reikalavimas priteisti bankroto administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ir akcininkų, neužbaigus bankroto bylos, yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestinas. Teismo manymu, išlaidos buhalterinėms paslaugoms apmokėti neturėtų būti laikomos bankrutavusios bendrovės nuostoliais, kadangi nepriklausomai nuo to, ar įmonei grėsė bankrotas, ar ne, ar buvo pavėluota kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ar nebuvo apskritai kreiptasis su tokiu prašymu, buhalterinę apskaitą vesti įmonė privalėjo ir turėjo patirti tokias išlaidas. Atkreipiamas dėmesys ir tai, jog bankroto administratoriaus kreipimasis į teismą prašant priteisti bankroto administravimo išlaidas bendrovės naudai nėra racionalus ir dėl to, kad neužbaigus bankroto procedūros ir teismui patenkinus reikalavimą dėl šių išlaidų priteisimo įmonės naudai, susidarytų tokia situacija, kad esant kreditoriaus VSDFV palyginti dideliam finansiniam reikalavimui (4 366,98 Eur), kurio nepadengs teismo priteisiami nuostoliai - 579,24 Eur dydžio, ir bankroto administratoriui nesuformulavus atskiro reikalavimo dėl nuostolių (administravimo išlaidų) priteisimo pagal jų tikslinę paskirtį (dengti administravimo išlaidoms), kreditorius iš šios sumos pasidengtų savo kreditorinį reikalavimą. Teismas taipogi neturi pagrindo laikyti išankstinėmis sąskaitomis-faktūromis grindžiamų sumų E. B. teisinėms paslaugoms (konsultacijoms, procesinių dokumentų rengimui) bylinėjimosi išlaidomis, nes jos neatitinka CPK 88 straipsnio 6, 10 punktų reikalavimų, nebuvo būtinos ir nepagrįstos. Matyti, jog pateiktuose dokumentuose nėra pažymėta apie aukščiau nurodytų paslaugų teikimą šioje civilinėje byloje, nėra rašytinio susitarimo teisines paslaugas teikti šioje byloje, be to, teismo manymu, pačiam bankroto administratoriui turtint teisinį išsilavinimą, ką jis pripažino teismo (parengiamojo) posėdžio metu, nebuvo būtinumo papildomai samdyti už tam tikrą atlygį dar vieną teisinių paslaugų teikėją ir tokiu būdu didinti išlaidas įmonės bankroto proceso metu. Atkreipiamas dėmesys, jog 2017-04-01 kreditorių susirinkimas 8 punktu bankroto administratoriui be nustatyto 3 000 Eur atlyginimo, papildomai numatė priemoką už bylas, kurios teismo nuomone, administratorius galėtų reikalauti pasibaigus bankroto procedūrai.
Dėl procesinių palūkanų. Iš atsakovų taip pat solidariai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų - žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, iš atsakovų valstybei priteisiama po 7,50 Eur žyminio mokesčio sutinkamai su CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi. A. L. A. A. šioje byloje turėjo 543,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 42, 43, 54-55, 56, 57). Ieškinį patenkinus iš dalies (?11 procentų), atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės atsakovui priteistina šių išlaidų 481,10 Eur suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovų nepriteistinos vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės BUAB „Ginona“, juridinio asmens kodas 247684870, naudai 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą (579,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovės BUAB „Ginona“, juridinio asmens kodas 247684870, atsakovui L. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 481,10 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 10 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 7,50 Eur (septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.